Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėja R. R., sekretoriaujant J. J., dalyvaujant prokurorei V. L., gynėjui advokatui S. A., nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. Š.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. K., gimęs (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, antros grupės invalidas, vidurinio išsilavinimo, vedęs, teistas 1983-03-24 Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal LR BK 146 str. 2 d., 90 str. 2 d., 246 str. 1 d., 225 str. 2 d., 118 str. 3 d. laisvės atėmimu šešiems metams, teistumas išnykęs,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis V. K. 2007 m. gruodžio 1 d. apie 19 val., Pakruojo mieste, Dariaus ir Girėno g. 44, alaus bare „Karčema“ – viešoje vietoje, įžūliu elgesiu, tyčia trenkė ranka ne mažiau dviejų smūgių į veido sritį A. Š., padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą, taip savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis V. K. teisiamojo posėdžio metu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2007 m. gruodžio 1 d. vakare, tarp 18-19 valandos abu su S. M. atėjo į alaus barą „Karčema“ atsigerti alaus. Atėjo blaivūs ir atsisėdo prie staliuko, kur sėdėjo A.Š. Š. gėrė alų, labai girtas nebuvo. Jie su M. nusipirko alaus. Jiems begeriant alų, prie jų staliuko priėjo Š. ir pradėjo sakyti, kad buvo teismas ir per jų šeimą prarado darbą (baudžiamojoje byloje, kur buvo teisiamas A. P., jo sūnus R. K. buvo nukentėjęs, o Š. turėjo liudyti). Jis Š. atsakė, kad ne jie darbą duoda, ne jie atėmė. Š. nesitraukė ir išvadino visokiais žodžiais, tai yra, „gaidžiais, ožiais“. Jis suprato, kad keikė jo šeimą, kurios alaus bare nebuvo. Š. ir M. sėdėjo prie staliuko ir viską matė bei girdėjo. Jis atsistojo, norėdamas išeiti į lauką, ir su dešine ranka atstūmė Š. į krūtinę, kad galėtų išeiti, kad nebūtų jokio konflikto. Š. atsitraukė atgal, nenugriuvo. Jis išėjo į lauką, prabuvo apie 20 minučių, parūkė ir grįžo atgal į barą. Jam grįžus į barą, po kokių 20 minučių, nuėjus prie baro nusipirkti alaus, prie jo priėjo nepažįstamas vaikinas ir pakvietė eiti į lauką išsiaiškinti, kas čia vyko. M. su Š. to jau nematė, nes jie sėdėjo prie staliuko už tvoros, o jis tuo momentu buvo nuėjęs prie baro. Išėjęs į lauką, pamatė mašiną, iš kurios išlipo A. P. ir paklausė, kodėl skriaudžia jo draugą. Jis atsakė, kad nieko neskriaudė ir nieko nežino. Tada P. pasakė, kad „mes padarysim kitaip“ ir išvažiavo. Š. buvo prie P. ir kartu su juo nuvažiavo. Jis grįžo į barą, atsisėdo prie staliuko vienas, nes Š. ir M. sėdėjo prie kitų staliukų. Po kokio pusvalandžio į barą atvažiavo policijos pareigūnai ir liepė jam važiuoti į policiją dėl Š. sumušimo. Policijoje jis parašė pasiaiškinimą, jam liepė pūsti į alkotesterį, bet jis atsisakė, nes nesijautė girtas. Po to grįžo namo Š. su delnu tikrai nesudavė, gal delnas tik praslydo veidu, gal kiek kliudė kairį žandą. Jo tikslas buvo atsistumti ir praeiti, kad galėtų išeiti į lauką. Vėliau policijoje jį apklausė tyrėja S. ir jis pasirašė apklausos protokolą neperskaitęs, nes tuo metu policijos komisariate vyko remontas, buvo didelis triukšmas, nebuvo kur sėdėti, ant kampelio pasidėjus S. rašė ir liepė pasirašyti. Pasirašęs po protokolu pastabų neparašė. Su bylos medžiaga jis susipažinęs. Mano, kad A. Š. ant jų šeimos turi piktumą dėl to teismo, kuriame nukentėjęs buvo jo sūnus R. K. Š. pats pareiškimo policijai nebūtų rašęs, čia yra A. P. nurodymas. Š. jis pradėjo pažinti tik nuo teismo, kuriame jo sūnus buvo nukentėjęs, o Š. davė parodymus prieš jo sūnų. Jo sūnus Š. pažinojo du ar tris metus, nes kartu dirbo ir buvo draugai. Remigijus su Š. iki to įvykio buvo susipykę. Su Š. civiliniu ieškiniu nesutinka. Jo kairės rankos plaštakai yra pašalinti trys pirštai, visiškai nieko negali su ta ranka dirbti. Jis negali tvirtinti ar barmenė matė konfliktą, ar nematė, reikia jos pačios klausti.

Nukentėjęs ir civilinis ieškovas A. Š. parodė, kad kaltinamojo nepažįsta, tik žino, kad yra R. K. tėvas. 2007 m. gruodžio 1 d. vakare, apie 18 ar 19 valandą jis atėjo į alaus barą „Karčema“ atsigerti alaus. Bare sutiko A. B. ir žadėjo prisėsti prie jo staliuko. Tada nuėjo prie baro nusipirkti alaus. Kaltinamasis ir jo sūnus R. jau buvo bare, jie sėdėjo prie vieno staliuko su jam nepažįstamu žmogumi, kurio teisme liudytojų tarpe nėra ir nebuvo. Išgirdo, kad K. jį pašaukė pravarde - „D“ ateik. Kadangi V. K. nepažinojo, prie jo staliuko nėjo. Tada K. dar kartą pašaukė, kad „D“ ateik čia. Jam nuėjus, K. pradėjo jį kolioti. Sakė, kad užmuš už tai, kam liudijo baudžiamojoje byloje. R. pritarė tėvui. Jis atsakė, kad byloje sakė tiesą ir tada gavo du smūgius į galvą. B. R. turėjo matyti ir girdėti kaip K. jį mušė ir koliojo, kadangi staliukai yra prie baro ir barmenė liepė nesimušti ir eiti į lauką. Tą įvykį turėjo matyti ir A. B., kadangi tuo metu jis stovėjo prie baro. Po suduotų smūgių jis išbėgo į lauką ir ėjo link užtvankos. Prie sankryžos sutiko A. P., kuris važiavo su mašina ir sustojęs paklausė kas jam nutiko, pasiūlė nuvežti iki policijos komisariato. Jis sėdo į automobilį ir buvo nuvežtas iki policijos. P. nuvažiavo, o jis nuėjo į policiją. Policijoje budintysis liepė eiti į priėmimo skyrių, o po to ateiti į policiją. Jam buvo sumušta lūpa, bėgo kraujas, užtinusi akis, uždėjo ledą ir liepė truputį pagulėti. Grįžęs iš priėmimo skyriaus policijoje parašė pareiškimą. Po to grįžo namo. Kitos dienos rytą pasidarė bloga (skaudėjo galvą) ir buvo paguldytas į ligoninę. Ligoninėje jis gulėjo dvi ar tris dienas. Po to važiavo pas ekspertus dėl sužalojimų nustatymo. Nežino, kodėl K. duoda tokius neteisingus parodymus, tarp jų jokių piktumų nėra buvę, jo net nepažinojo, tik žinojo, kad yra R. tėvas. Reiškia 16000 litų civilinį ieškinį, kadangi patyrė fizinį skausmą, nepatogumus, pažeminimą prieš draugus, patyrė moralinę žalą, mama pirko maistą, vaistus, važiavo pas ekspertus, tačiau jokių čekiukų neišsaugojo, nepagalvojo, kad gali jų prireikti. K. prašo nubausti pagal įstatymą, nes jis jį sumušė visai be reikalo. Kai jį K. sumušė, parodymų P. byloje jis dar nebuvo davęs. Su A. P. jis pažįstamas, o su R. K. buvo draugai. Iki įvykio alaus bare su R. jau buvo susipykę. Bare prieš suduodant smūgius, V. K. liepė jam meluoti teisme (kaltinamojo A. P. baudžiamojoje byloje), bet jis atsakė, kad nemeluos. Bare K. sudavė du smūgius abiem rankom, nes buvo sužalojimai prie akies vienoj pusėj, o prie lūpos kitoj pusėj. V. K. sudavė jam smūgius atsistojęs, įspraudęs jį į kampą, kad nepabėgtų, sudavė smūgius abiem rankom, vieną po kito. Tą vakarą bare žmonių buvo visai nedaug. Prie V. K. staliuko nesėdėjo tie žmonės, kurie yra iškviesti liudyti, jų prie staliuko nebuvo. Su V. K. prie staliuko sėdėjo R. K. ir dar vienas jam nepažįstamas senukas.

Liudytojas A. Š. parodė, kad praeitų metų gruodžio mėnesį, tikslios datos nebeatsimena, nuėjo į barą „Karčema“ atsigerti alaus. Į barą atėjo V. K. ir S. M., kurie nusipirko alaus ir atsisėdo prie jo staliuko. Jis į barą atėjo blaivus. Bare išgėrė du ar tris bokaliukus alaus. Kaip Š. priėjo prie K. neprisimena, ar kas jį pakvietė, ar jis pats priėjo. Girdėjo, kad tas vaikinas užsiminė apie kažkokį teismą, bet konkrečiai į pokalbį nesikišo ir nesiklausė, o be to bare grojo muzika, buvo triukšmas, todėl pokalbio negirdėjo. Matė, kaip K. su ranka pastūmė tą vaikiną praeidamas ir išėjo į lauką. Po pastūmimo ranka tas vaikinas į nieką neatsitrenkė. Daugiau nieko nematė, nes vaikščiojo pas draugus kitoje salėje. Nematė, kada K. ir M. išėjo namo. K. sūnaus nepažįsta, prie jų staliuko jo nebuvo, o ar jis buvo bare nežino, nes buvo daug jaunimo. Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad jis bare buvo labai girtas ir kad nematė, kaip K. trenkė smūgius Š., parodymus jis patvirtino, tik nesutiko, kad buvo labai girtas ir negalėjo paaiškinti, kodėl taip sakė.

Liudytojas S. M. parodė, kad 2007 m. gruodžio 1 d. vakare jam paskambino V. K. ir pasiūlė nueiti į alaus barą „Karčema“. Į barą jie nuėjo po 18 valandos. Nuėję prisėdo prie staliuko, kur sėdėjo „A.“, tai yra, A. Š. K. nusipirko bokalą pilstomo alaus, o jis mažą alaus buteliuką. Sėdėdami prie stalo gėrė alų ir kalbėjosi. Jiems begeriant alų, prie K. priėjo vaikinas ir kažką pradėjo K.sakyti asmeniškai ir jis nesiklausė, kalbėjo su „Aru“, o be to bare buvo triukšmas ir jis sėdėjo nugara į tą vaikiną. Vaikinas su K. kažką persimetė keliais žodžiais ir viskas pasibaigė, jokių muštynių nebuvo. Jis nematė ar vaikinas pats priėjo prie K., ar K. jį pasikvietė. Bare jis prabuvo apie pusantros valandos ir namo išėjo vienas. Jis su V. K. medžioja viename medžiotojų būrelyje, o K. sūnus yra buvęs varovu, todėl pažįsta ir K. sūnų. Tą vakarą K. sūnaus bare nematė.

Liudytojas A. B. parodė, kad 2007 m. gruodžio mėnesio pradžioje, tikslios datos nebeatsimena, apie 19 valandą, jis su draugais atėjo į alaus barą „Karčema“. Prie jo atėjo A. Š. ir abu nuėjo prie baro nusipirkti alaus. Nuo kažkurio stalo A. pakvietė K., sakydamas „D.“ ateik, vadino „asilu“ dar visokiais negražiais žodžiais, žadėjo kažkur išvežti. A. nuėjo pasikalbėti su K., o jis liko prie baro ir žiūrėjo kas vyksta. K. nepraleido A. ir su kumščiu sudavė vieną smūgį A. į skruostą. Su kuria ranka sudavė smūgį nematė, tik matė, kad sudavė vieną smūgį į skruostą. Po suduoto smūgio Š. nenugriuvo. Prie K. staliuko sėdėjo K. sūnus ir dar kažkoks vyriškis, kurio jis nepažino. Neatsimena ar prie K. staliuko sėdėjo tie asmenys, kurie yra teisme liudytojais. Po sumušimo A. išėjo į lauką. Po įvykio jis matė A., kuriam buvo patinusi nosis, guziukas ant nosies. Jis tą vakarą buvo blaivus. Jis nežino, kokie santykiai buvo tarp Š. ir R. K. iki to įvykio.

Liudytojas A. P. parodė, kad apie įvykius bare „Karčema“ nieko nežino, nes ten nebuvo. Važiavo kartu su B. A. pro šalį ir pamatė einantį Š., kuris ėjo ašarodamas. Sustojęs, paklausė, kas yra ir pasiūlė nuvežti į policiją. Š. sakė, kad bare jį sudaužė V. K. už tai, kad liudijo teisme, sakė, kad sudavė du smūgius. Š. buvo sumušta ir užtinusi akis, verkė, buvo šoke. Policijoje jis palaukė, kol Š. parašys pareiškimą. Po to B. Š. nuvežė į ligoninę. Į policiją atėjęs V. K., pradėjo jam grasinti, kad nušaus. Jis pažįsta R. K.. Įvykio metu Š. su R. K. buvo geruose santykiuose, kartu dirbo statybose.

Liudytoja A. R. parodė, kad ji dirba alaus bare „Karčema“. Įvykio vakarą bare žmonių buvo nedaug. Ji stovėjo prie baro ir leido alų, kai į barą įėjo jaunuolis (nukentėjęs). Jaunuolis atėjo prie baro nusipirkti alaus. Salės gale, prie lango sėdėjo V. K., sėdėjo ne vienas, o su kažkuo, gal trise sėdėjo. Kai jaunuolis (nukentėjusysis) buvo prie baro ir ruošėsi pirkti alaus, jį pakvietė V. K. Kokiais žodžiais pakvietė neatsimena. V. K. dar kartą pakvietė jaunuolį prie stalo. Jaunuolis nuėjo prie K. K. atsistojo ir neleido jaunuoliui nueiti nuo stalo ir grįžti prie baro. Ji pamatė, kad bręsta konfliktas, kadangi privalo stebėti tokias situacijas ir neleisti joms įvykti. Tarp K. ir to jaunuolio kilo konfliktas, ji liepė baigti ir netriukšmauti. Matė kaip K. su ranka sudavė vieną smūgį jaunuoliui per veidą. Kadangi jos žodžių niekas neklausė, tada ji apėjo barą ir atsistojo į jų vidurį (K. ir nukentėjusiojo), kad tas jaunuolis galėtų išeiti. Tada jaunuolis iš baro išėjo. Netrukus atvažiavo policija ir išsivežė V. K. Ji nuo K. ir to vaikino buvo gal 2-3 metrų atstumu. Kai K. sudavė smūgį jie stovėjo vienas prieš kitą. K. sudavė su ranka, o su kuria ranka ir į kurią veido pusę neprisimena, atrodo, kad į dešinę pusę. Tai buvo tyčia suduotas smūgis. Iki incidento V. K. buvo gan stipriai girtas, ji tai gali patvirtinti, nes jis iš baro pirko gėrimus ir gėrė. Ką konkrečiai gėrė nepamena, nes prie K. stalo buvo geriama ir degtinė, ir alus. Iki to konflikto, V. K. bare jau buvo prabuvęs nemažai laiko. Nepamena su kuo V. K. buvo atėjęs į barą. Prie jo staliuko sėdėjo dar du ar trys žmonės, kurių ji nepažinojo. Žmogus pravarde „A.” sėdėjo visai prie kito staliuko su kažkokia moterimi, o ne prie V. K. staliuko. Tą vakarą „A.“ buvo labai girtas. Nukentėjusysis į barą atėjo blaivus, jokio girtumo nesimatė. V. K. sūnaus Remigijaus ji nepažįsta. Ar įvykio metu jaunesnysis K. buvo bare, ar nebuvo, neatsimena. Sakė, kad buvo todėl, nes baro lankytojai taip kalbėjo.

Liudytoja R. S. parodė, kad ji dirba vyresniąja tyrėja kriminalinėje policijoje. Jai buvo pavesta tirti šią bylą. Apklausė V. K. policijos komisariato patalpose, o konkrečiai kokiame kabinete neprisimena. Tuo metu policijos komisariato patalpose galėjo vykti remontas, gerai nebeatsimena. Kokius parodymus davė V. K. neprisimena, tačiau ji visada duoda apklausos protokolą pačiam skaityti. Jeigu V. K. pasirašė po apklausos protokolu, vadinasi perskaitė.

Ekspertas H. D. patvirtino byloje esančias specialisto išvadas ir paaiškino, kad A. Š. apskaitos kortelė iš priėmimo skyriaus ir gydymo stacionare ligos istorija jam buvo pateiktos ir Šiais dokumentais jis rėmėsi, surašydamas specialisto išvadą. Padaryti sužalojimai dešiniame žande, žando vidiniame paviršiuje ir smegenų sukrėtimas galėjo būti padaryti vieno smūgio pasekoje. Smegenų sukrėtimas gali būti padarytas ir nuo vieno smūgio. Negalima nurodyti smūgių stiprumo, kuris buvo stipresnis, ar pirmas ar antras. Priėmimo kortelėje apie dešinį žandą nieko neįrašyta, nes iš karto tuojau po įvykio buvo tik patinimai, vėliau atsiranda kraujosruvos, kurių iš karto gali ir nesimatyti, nes nukentėjusysis buvo apžiūrėtas praėjus valandai po įvykio. Priėmimo skyriuje nukentėjusį apžiūrėjo neurologas, apžiūrėjo kaip specialistas. Pas ekspertus nukentėjęs atvyko tik gruodžio 4 dieną, tai yra, po kelių dienų po įvykio ir jis matė tas kraujosruvas.

Iš Pakruojo rajono apylinkės teismo 2007-12-27 nutarimo (b.l. 1) matyti, kad teisėja, nagrinėdama administracinę bylą, nustatė, kad V. K. veiksmuose yra LR BK 284 str. numatytų nusikalstamos veikos požymių ir administracinę bylą nutraukė, o medžiagą perdavė prokurorui.

Iš Pakruojo ligoninės traumatologijos skyriaus rašto (b.l. 10) matyti, kad nukentėjusysis A. Š. po sumušimo alaus bare buvo gydytas traumatologijos skyriuje nuo 2007-12-02 iki 2007-12-04.

Iš kaltinamojo V. K. neįgaliojo pažymėjimo (b.l. 17) matyti, kad jam nuo 2007-06-26 iki 2009-06-25 yra nustatytas 40 procentų darbingumo lygis ir jis yra iš dalies darbingas.

Iš specialisto išvadų Nr.G 2265/07(04) ir Nr. PG 07-2265/07(04) (b.l. 35,36) matyti, kad nukentėjusiajam A. Š. sumušimo alaus bare pasekmėje buvo padarytas galvos smegenų sukrėtimas, poodinės kraujosruvos kairiame skruoste ir dešiniame žande bei muštinė žaizda dešinio žando vidiniame paviršiuje, kad sužalojimai padaryti ne mažiau 2 trauminių poveikių pasekoje kietais bukais daiktais paveikus veidą ir kad padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Motyvuojamoji dalis

Iš akistatos tarp kaltinamojo V. K. ir nukentėjusiojo A. Š. protokolo (b.l. 56,57) matyti, kad nukentėjusysis patvirtino savo duotus parodymus akistatos su kaltinamuoju metu.

Iš Pakruojo rajono policijos komisariato budėtojų dalies gautos informacijos registro išrašo (b.l. 143) matyti, kad nukentėjusysis A. Š. 2007-12-01 18 val. 50 min. atėjęs į policijos komisariatą pranešė, kad alaus bare „Karčema“ jį sumušė V. K.

Iš išrašo iš teismo LITEKO programos (b.l. 152) matyti, kad A. Š. kaltinamojo A. P. baudžiamojoje byloje buvo apklaustas liudytoju 2007-12-04 teisiamajame posėdyje.

Įrodymų vertinimas i r veikos kvalifikavimas

Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, konstatuoja, kad kaltinamojo V. K. kaltė dėl viešosios tvarkos pažeidimo yra įrodyta.

Kaltinamojo V. K. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 284 str. 1 d., kadangi jis viešoje vietoje, įžūliu elgesiu, tyčia sudavė ne mažiau dviejų smūgių į veido sritį nukentėjusiajam, taip savo veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką. Šios nusikalstamos veikos objektas yra viešoji tvarka, o papildomas objektas – žmogaus sveikata, orumas ir kt. Kaltinamojo V. K. smūgių sudavimas nukentėjusiajam A. Š. alaus bare, kur buvo susirinkę lankytojai ir dirbo baro darbuotojai, yra susijęs su akivaizdžiu demonstravimu nepagarbos aplinkiniams ir dorovės nepaisymu bei laikomas įžūliais veiksmais, sutrikdžiusiais visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis V. K. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino iš dalies, parodydamas, jog sudavė nukentėjusiajam tik vieną smūgį, tačiau teisiamojo posėdžio metu savo kaltę neigė, parodydamas, kad jokio smūgio nukentėjusiajam jis nesudavė, kad nukentėjusysis pats prie jo priėjo ir pradėjo vadinti negražiais žodžiais, kaltino jo šeimą, kad prarado darbą dėl liudijimo teisme, o jis norėdamas išvengti konflikto ir norėdamas išeiti į lauką, tik atstūmė nukentėjusįjį ranka į krūtinę, paaiškindamas, kad gal delnas ir praslydo nukentėjusiojo veidu ir galėjo kliudyti kairį žandą. Pagarsinus kaltinamojo duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu, kur jis pripažino sudavęs nukentėjusiajam vieną smūgį, jis paaiškino, kad jo apklausos metu policijos komisariate vyko remontas, tyrėja neturėjo kur sėdėti, rašė protokolą, pasidėjus ant kampelio ir liepė jam pasirašyti, o jis neperskaitęs pasirašė, po to pradėjo teigti, kad skaitė, tik nesuprato tyrėjos rašto.

Tokie kaltinamojo parodymai yra nepagrįsti, nes jie yra paneigti visumos kitų byloje ištirtų įrodymų. Visų pirma, tokius kaltinamojo parodymus paneigia nuoseklūs nukentėjusiojo A. Š. parodymai, kuriuose jis nurodė, kad jam atėjus į alaus barą, prie savo staliuko vadindamas jį „D.“ pakvietė pats kaltinamasis ir pradėjo kaltinti, davus parodymus baudžiamojoje byloje, kur jo sūnus R. K. buvo nukentėjęs, liepė teisme meluoti, grasino, kad užmuš, o jam atsakius, kad nemelavo ir nemeluos, gavo du smūgius į galvą. Tokius nukentėjusiojo parodymus patvirtina byloje esančios specialisto išvados, kad po sumušimo jam buvo padarytas galvos smegenų sukrėtimas, poodinės kraujosruvos kairiame ir dešiniame žande bei muštinė žaizda dešinio žando vidiniame paviršiuje, kad sužalojimai padaryti ne mažiau 2 trauminių poveikių pasekoje, kad sužalojimai padaryti nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku, kad sužalojimų pasekmėje nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Šias išvadas teisiamajame posėdyje patvirtino ekspertas H. D., papildomai nurodydamas, kad ligoninės priėmimo skyriaus kortelėje apie dešinio žando sužalojimą nieko neįrašyta, nes iš karto būna tik patinimai, o kraujosruvos atsiranda vėliau, kurias jis apžiūrėjęs nukentėjusįjį ir nustatė. Nukentėjusiojo parodymus, kad jį tyčia sumušė kaltinamasis V. K., patvirtino liudytoja A. R., kuri tą vakarą dirbo alaus bare barmene, ir liudytojas A. B., kuris kartu su nukentėjusiuoju stovėjo prie alaus baro, kai nukentėjusįjį prie staliuko pakvietė kaltinamasis. Sumušimo žymes ant nukentėjusiojo veido tuojau po įvykio, netoli alaus baro patvirtino matęs liudytojas A. P. Liudytoja apklausta tyrėja R. S. parodė, kad ji visada duoda apklausos protokolą skaityti pačiam ir jeigu kaltinamasis protokolą pasirašė, tai vadinasi jį perskaitė. Kad tuojau po sumušimo į policijos komisariatą kreipėsi pats nukentėjęs A. Š. patvirtina policijos komisariato budėtojų dalies gautos informacijos registro išrašas. Teismo išrašas iš LITEKO programos patvirtina, kad sumušimo dieną nukentėjusysis A. Š. dar nebuvo apklaustas liudytoju kaltinamojo A. P. baudžiamojoje byloje. Teismas neturi jokio pagrindo abejoti ar netikėti liudytojų A. R., A. B., A. P., R. S. ir nukentėjusiojo A. Š. duotais parodymais, specialisto išvadomis, eksperto H. D. apklausa teisiamajame posėdyje ir kitais byloje surinktais rašytiniais įrodymais.

Teismas atmeta ir nesivadovauja liudytojų A. Š. ir S. M. duotais parodymais teisiamajame posėdyje, kadangi jie prieštarauja aukščiau išdėstytiems esminiams bylos įrodymams. Liudytojas S. M. parodė, kad jokių muštynių bare tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo nematė, negirdėjo, apie ką jie kalbėjosi ir nematė, ar nukentėjęs pats priėjo prie staliuko, ar jį kaltinamasis pakvietė. Liudytojas A. Š. parodė, kad matė, kaip V. K. pastūmė nukentėjusįjį ranka, praeidamas ir išėjo į lauką, apie ką jie kalbėjosi prie staliuko neprisimena, kaip nukentėjęs atsirado prie staliuko taip pat neprisimena. Šiuos liudytojo parodymus visiškai paneigė liudytoja A. R., nurodydama, kad A. Š., pravarde „Aras“, tą vakarą alaus bare buvo labai girtas, sėdėjo visai ne prie V. K. staliuko, o prie kito staliuko su kažkokia moterimi. Be to, nukentėjusysis tvirtino, kad liudytojai A. Š. ir S. M. bare kartu su kaltinamuoju prie staliuko iš viso nesėdėjo, nes su kaltinamuoju prie staliuko sėdėjo jo sūnus R. K. ir dar vienas jam nepažįstamas asmuo.

Bausmės skyrimas

Kaltinamojo V. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra.

Kaltinamajame akte buvo nurodyta kaltinamojo V. K. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką, padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Ši sunkinanti aplinkybė iš kaltinamojo akto šalintina, nes ištyrus visus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus teisiamajame posėdyje, buvo nustatyta, kad kaltinamasis buvo išgėręs, tačiau nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, kad girtumas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Skirdamas bausmę kaltinamajam V. K., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais LR BK 54 str.

Kaltinamasis V. K. yra vieną kartą teistas, tačiau teistumas jam išnykęs (b.l. 61,62), baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių nuobaudų neturi (b.l. 63-66), padarė nesunkų nusikaltimą (LR BK 11 str. 3 d.), gyvena su šeima, gyvenamosios vietos seniūnija nusiskundimų dėl jo elgesio nėra gavusi (b.l.68,69,98,99), yra iš dalies darbingas, turintis 40 procentų darbingumą (b.l. 100,120,128), kartu su žmona dirba pagal verslo liudijimą (b.l. 101,102), nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, todėl atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, kad pasiekti bausmės tikslus, jis yra baustinas laisvės apribojimo bausme (LR BK 48 str. 1 d., 2 d., 3 d.).

Nukentėjusiojo A. Š. 16000,00 litų civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo pagrįstas ir tenkintinas iš dalies, priteisiant jį iš kaltinamojo, kadangi žala buvo padaryta kaltinamojo neteisėtais veiksmais (LR CK 6.263 str., 6.250 str.). Pagal LR CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Įstatymas nenumato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas jos dydį nustato atsižvelgdamas į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Byloje nustatyta, kad A. Š. dėl kaltinamojo V. K. nusikalstamų veiksmų patyrė neturtinę žalą – jam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, dėl ko jis tris dienas gydėsi ligoninėje, patyrė fizinį skausmą, viešoje vietoje – alaus bare patyrė pažeminimą draugų ir kitų baro lankytojų akivaizdoje. Teismas, įvertinęs šias pasekmes, kaltinamojo kaltę – padarytas tyčinis nusikaltimas prieš nepažįstamą žmogų, kaltinamojo turtinę padėtį – yra iš dalies darbingas, neįgalus, turintis tik 40 procentų darbingumą, daro išvadą, kad prašomas priteisti neturtinės žalos dydis 16000,00 litų yra labai didelis, tuo labiau, kad jis nėra pagrįstas jokiais kitais rašytiniais įrodymais, apart esančio byloje nukentėjusiojo prašymo pripažinti civiliniu ieškovu ir nutarimo pripažinti jį civiliniu ieškovu (b.l. 30,31), bei nukentėjusiojo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, todėl nukentėjusiajam priteistina 1000,00 litų neturtinei žalai atlyginti, o likusi 15000,00 litų civilinio ieškinio dalis atmestina (LR (duomenys neskelbtini) str., 113 str., 115 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR (duomenys neskelbtini)299, 301-310 straipsniais, teismas

nusprendžia:

V. K. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 284 str. 1 d., ir jį nubausti laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Priteisti iš nuteistojo V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), 1000,00 (vieno tūkstančio) litų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiajam A. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini).

Nukentėjusiojo A. Š. 15000,00 (penkiolikos tūkstančių) litų civilinio ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.