Kauno apygardos teismo sprendimas

2011-04-04 · Civilinė byla Nr. 2S-784-555/2011

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2011-04-04
Bylos Nr.
2S-784-555/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Egidijus Tamašauskas (pirm.), Algirdas Remeika, Ramūnas Mitkus
Pareiškėjas
„Swedbank“
Kategorijos
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 128.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2S-784-555/2011
Pirmosios instancijos teismo teisėja Snaigė Juknevičienė
Procesinio sprendimo kategorija 122.3;122.4;128.17(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASnutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. balandžio 4 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Egidijaus Tamašausko, kolegijos teisėjų Ramūno Mitkaus, Algirdo Remeikos, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo „Swedbank“, AB atskirąjį skundą dėl Hipotekos skyriaus prie Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutarties, kuria atsisakytas priimti pareiškimas dėl išankstinio skolos išieškojimo.

Kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas – hipotekinis kreditorius „Swebank“, AB kreipėsi į hipotekos skyrių prie Alytaus rajono apylinkės teismo su prašymu pradėti išankstinį 67082,31 EUR skolos iš A. J. išieškojimą, jį nukreipiant į skolininkės įkeistą butą, esantį (duomenys neskelbtini) . Pareiškėjas nurodė, kad skolininkė nesilaikė kredito sutartyje numatytų dalinių skolos grąžinimo terminų, dėl ko sutartį su ja vienašališkai nutraukė.

Alytaus rajono apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 30 d. priėmė nutartį dėl trūkumų pašalinimo ir nurodė pareiškėjui pateikti įrodymus, kad jis informavo skolininkę apie numatomą paskolos sutarties nutraukimą, kaip tai numato CK 6.218 straipsnio l dalis.

Žemesnės instancijos teismas

Hipotekos skyrius prie Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo - kreditoriaus "Swedbank", AB pareiškimą dėl išankstinio skolos išieškojimo iš skolininkės A. J.. Teismas nurodė, kad pareiškėjas teismo skirtu terminu įrodymų apie įspėjimo skolininkei įteikimą nepateikė, tačiau atskirame pareiškime išdėstė savo argumentus, dėl ko laiko paskolos sutarties vienašališką nutraukimą teisėtu, kadangi A. J., pasirašydama 2009-06-03 susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl kredito sutarties sąlygų pakeitimo, nurodė bankui savo adresą (duomenys neskelbtini) , ji banko neinformavo apie adreso pasikeitimą, nors tokią prievolę turi pagal sutarties sąlygas, todėl bankas, išsiuntęs jai įspėjimą apie galimą paskolos sutarties nutraukimą paštu, laiko visiškai įvykdęs savo prievolę dėl informavimo. Be to, bankas nurodė išsiuntęs A. J. įspėjimą dar vienu adresu – (duomenys neskelbtini) , kur A. J. yra deklaravusi gyvenamąją vietą, tačiau šiuo adresu siųstos banko korespondencijos A. J. neatsiėmė. Taip pat teismas nurodė, kad šios kategorijos bylose vienašališkas sutarties nutraukimas gali sukelti skolininkui itin sunkias pasekmes, todėl hipotekos teisėjo pareiga patikrinti, ar pradėdamas išieškojimą ne įstatymo (CK 4.196 straipsnis), bet sutarties numatytais pagrindais, kreditorius laikėsi įstatyme nustatytos privalomos vienašališko sutarties nutraukimo tvarkos, t.y. ar per sutartyje šalių aptartą terminą iš anksto skolininkui pranešė apie numatomą sutarties nutraukimą, nes CK 6.218 straipsnio l dalis įtvirtintas imperatyvas, jog antrajai sutarties šaliai privalo būti iš anksto pranešta apie sutarties nutraukimą. Teismo vertinimu, vadovaujantis vien faktu, kad bankas pranešimą išsiuntė skolininkės nurodytu adresu ir neturint įrodymų apie tai, kad skolininkė siuntą gavo, nėra pagrindo laikyti, kad vienašalis sandorio nutraukimas atliktas teisėtai, taigi ir priverstinio skolos išieškojimo procedūra negali būti pradedama.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Hipotekos skyrius prie Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad teismui pateikti įrodymai, kad skolininkei buvo išsiųstas įspėjimas apie Kredito sutarties nutraukimą paskutiniu bankui žinomu A. J. gyvenamosios vietos adresu, nurodytu 2009 m. birželio 03 d. susitarime Nr. (duomenys neskelbtini) dėl Kredito sutarties sąlygų pakeitimo, - (duomenys neskelbtini) . Taip pat teigia, jog bankas ne tik formaliai vykdė Kredito sutarties sąlygas, tačiau papildomai aiškinosi apie skolininkės deklaruotą gyvenamąją ir taip pat išsiuntė raginimą skolininkės deklaruotos gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini) . Kredito sutarties 15.2 punkte numatyta, kad paštu siųsti pranešimai laikomi gauti 5 (penktą) kalendorinę dieną nuo išsiuntimo paštu dienos. Teismų praktikoje nurodoma, kad reikalavimas, jog apie sutarties nutraukimą būtų iš anksto pranešta kitai sutarties šaliai, neturi būti aiškinamas tik kaip asmeninis pranešimo įteikimas. Toks aiškinimas suteiktų sutartį pažeidžiančiai sutarties šaliai nepagrįstą pranašumą ir galėtų skatinti piktnaudžiavimą savo teisėmis, sutarties šalys privalo bendradarbiauti ir savo teises įgyvendinti sąžiningai. Apeliantas nurodo, skolininkė akivaizdžiai vengia priimti jai siunčiamus pranešimus, nemoka kredito, su banku nebendradarbiauja. Apelianto nuomone, Kredito sutartis buvo nutraukta įstatymo ir sutarties nustatyta tvarka ir Alytaus rajono apylinkės teismas 2010 12 27 nutartimi nepagrįstai atsisakė priimti Banko pareiškimą dėl išankstinio skolos išieškojimo iš skolininkės A. J..

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Apelianto skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Pagal CK 4.192 straipsnio 1 dalis hipotekos kreditorius turi teisę kreiptis į hipotekos teisėją dėl skolos išieškojimo, jei skolininkas neįvykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui, ir patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto. Hipoteka užtikrina pagrindinio reikalavimo įvykdymą, iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CK 4.192 straipsnio 1 dalis gali būti taikoma hipotekos kreditoriui ir tais atvejais, kai pasibaigia pagrindinę prievolę numatanti sutartis, ją nutraukiant vienašališkai. Pagrindinę prievolę nustatanti sutartis turi būti nutraukta iki kreipiantis dėl skolos išieškojimo nukreipimo į įkeistą turtą. Hipotekos kreditorius prie prašymo pradėti išieškojimą Hipotekos skyriui privalo pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad pagrindinę prievolę nustatanti sutartis pasibaigė ją vienašališkai prieš terminą nutraukiant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal kreditoriaus AB bankas “NORD/LB Lietuva” prašymą, bylos Nr. 3K-3-1151/2003).

Teisėjų kolegijos vertinimu, kreditorius, turėdamas galiojančią ir pradelstą reikalavimo teisę skolininkei, turėjo teisę kreiptis dėl skolos išieškojimo ne ginčo tvarka (CPK 558 straipsnio 1 dalis, CK 4.192 straipsnis), Kredito sutarties 11.2.1 p. pagrindais vienašališkai nutraukdamas sutartį (CK 6.217 straipsnio 5 dalis), tačiau tik griežtai laikydamasis privalomos, imperatyviai nustatytos vienašališko sutarties nutraukimo procedūros (CK 6.218 straipsnis). CK 6.218 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas imperatyvas, jog antrajai sutarties šaliai privaloma iš anksto pranešti apie sutarties nutraukimą (CK 6.157 straipsnio 1 dalis). Sutartį vienašališkai nutraukusiai šaliai tenka rizika dėl sutarties nutraukimo teisėtumo.

Atsižvelgiant į tai, kad vienašališkas sutarties nutraukimas šios kategorijos bylose gali sukelti skolininkui labai sunkias pasekmes, priimančiam kreditoriaus pareiškimą dėl skolos išieškojimo iš hipoteka užtikrinto turto hipotekos teisėjui kyla pareiga patikrinti, ar prieš kreipdamasis į teismą kreditorius laikėsi įstatyme nustatytos privalomos vienašališko sutarties nutraukimo tvarkos – per sutartyje nustatytą terminą iš anksto pranešė skolininkui apie sutarties nutraukimą. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad tik tinkamas pranešimas apie vienašališką sutarties nutraukimą sudaro prielaidas antrajai šaliai ginčyti tokį nutraukimą teisme ginčo teisenos tvarka.

Atskirasis skundas iš esmės grindžiamas tuo, jog kreditorius dėl kredito sutarties vienašalio nutraukimo skolininkei pranešė tinkamai.

Pagal bylos medžiagą matyti, kad kreditorius „Swedbank“, AB skolininkei A. J. registruota pašto korespondencijos siunta išsiuntė 2010-05-11 pranešimą Nr. SR-21604 dėl įsipareigojimų bankui nevykdymo ir sutarties nutraukimo, kad neįvykdžius įsipareigojimų iki 2010 m. birželio 1 d., bankas vienašališkai nutrauks sutartį 2010 m. birželio 2 d., skolininkės nurodytu bankui gyvenamosios vietos adresu bei registruotos gyvenamosios vietos adresu, tačiau siuntos adresatei nebuvo įteiktos, nes jų adresatė neatsiėmė.

Apeliantas nurodo, kad Civiliniame kodekse įtvirtinta prezumpcija, nustatanti, kad pranešimas tapo žinomas adresatui tuo momentu, kai jis pasiekė adresato gyvenamąją ar verslo vietą (buveinę), išskyrus atvejus, kai adresatas įrodo, kad ne dėl jo ar ne dėl jo darbuotojų kaltės jam nebuvo įmanoma gauti tokį pranešimą (CK 6.166 straipsnis). Tačiau pagal teismų praktiką, prezumpcijos taikymas neužkerta kelio įrodyti, kad pranešimas tapo žinomas kitai sutarties šaliai ir kitu būdu, nei nurodyta CK 6.166 straipsnyje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-349/2007).

Taigi, nesant byloje duomenų, kad skolininkė gavo banko pranešimą apie vienašališką sutarties nutraukimą, laikytina, kad kreditorius netinkamai pranešė skolininkei apie vienašališką sutarties nutraukimą, nes reikalavimas iš anksto pranešti nutraukiant sutartį laikomas įvykdytu, kai tokį pranešimą gauna kita šalis (CK 6.166 straipsnis), tai yra būtina pranešti tokia forma ir priemonėmis, kad kita šalis gautų pranešimą.

Esant išdėstytoms aplinkybėms teisėjų kolegija sprendžia, kad Hipotekos skyrius prie Alytaus miesto apylinkės teismo teisės normų, reglamentuojančių pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo prieš terminą pateikimą ir tenkinimą, kai daiktas įkeistas pagal hipotekos taisykles, nepažeidė, atskirojo skundo argumentais panaikinti skundžiamą nutartį nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Hipotekos skyriaus prie Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Hipotekos skyriaus prie Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Egidijus TamašauskasKolegijos teisėjai Ramūnas MitkusAlgirdas Remeika