Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Gapučio, teisėjų Sigito Bagdonavičiaus ir Donato Jatužio,

nukentėjusiajai V. V.

neviešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal asmens, kuriam paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės A. V. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutarties, kuria A. V., nepakaltinamumo būsenoje padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 2 dalyje, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. V. skundžiama nutartimi taikyta priverčiamoji medicinos priemonė dėl to, kad jis terorizavo savo žmoną V. V., grasindamas padegti namus, o būtent: 2017 m. lapkričio 3 d., apie 18.30 val., savo namuose, esančiuose M. r., G. sen., B. k., (duomenys neskelbtini), savo žmonai V. V. grasino padegti namus ir dėl to nukentėjusiajai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

3. Teismo posėdyje asmens, kuriam paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės gynėjas ir prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti, nukentėjusioji prašė skundą tenkinti.

4. Apeliacinis skundas netenkinamas.

5. Lietuvos Respublik?s baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 straipsnio 3 dalyje pažymėta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Apeliantas A. V. skundu ginčija jam paskirtą priverčiamąją medicinos priemonę - stacionarinį stebėjimą bendrojo stebėjimo sąlygomis ir prašo skirti ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

6. Pagal BK 98 straipsnio 1 dalį priverčiamąsias medicinos priemones teismas gali taikyti asmenims, kurie teismo pripažinti nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų ar jų valdyti. Šios priemonės taikymo tikslas yra išgydyti asmenį, padariusį įstatymo uždraustą pavojingą veiką, jį prižiūrint ar izoliuojant gydymo metu nuo visuomenės, taip siekiant apsaugoti tiek visuomenę nuo tokio asmens galimų pavojingų veikų, tiek patį uždraustą veiką padariusį asmenį nuo jam gresiančių pavojų. Kiekvienu atveju teismas, spęsdamas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo klausimą, turi nustatyti tris sąlygas joms taikyti: kad asmuo padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, atitinkančią BK specialioje dalyje numatytą veiką; kad veikos padarymo metu jis buvo nepakaltinamas ar ribotai pakaltinamas, arba jo psichika sutriko po veikos padarymo ar bausmės paskyrimo; kad veiką padaręs asmuo pagal veikos pobūdį ir savo psichinę būseną yra pavojingas visuomenei.

7. Apylinkės teismas, taikydamas apeliantui paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės rūšį, išsamiai ir tinkamai motyvavo jos taikymo sąlygas ir pagrindą. Byloje esantis teismo psichiatrijos ekspertizės aktas Nr. 75U-II-55/2018 (b.l. 83-87) patvirtina, jog nusikalstamos veikos padarymo ir šiuo metu A. V. serga lėtiniu psichikos sutrikimu – kliedesiniu sutrikimu, veikos padarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų pavojingumo ir jų valdyti, jam nerekomenduojama dalyvauti teisme, nes tai gali pabloginti psichikos būklę. Nors teismo psichiatrijos ekspertizės akte A. V. rekomenduojama taikyti priverčiamąsias medicinines priemones – priverstinį ambulatorinį gydymą pirminės sveikatos priežiūros centre pagal gyvenamąją vietą, tačiau pagal pirmos instancijos teismo posėdyje dalyvavusios teismo ekspertės J. D. paaiškinimus A. V. reikalingas stacionarinis gydymas, nes jo elgesys neprognozuojamas, jis įtarus, aktyviai veržiasi į teismo posėdžius, jo psichinė būklė stabilizuojasi tik vartojant vaistus, kurių vartojimas namų sąlygomis nebus tinkamai užtikrintas, todėl rekomendavo skirti stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis (duomenys neskelbtini) ligoninėje (b.l. 148).

8. Atsižvelgiant į ekspertizės akto išvadas, ekspertės paaiškinimus, į tai, kad A. V. yra socialiai pavojinga asmenybė ir iki skundžiamos nutarties priėmimo gyveno su nukentėjusiąja, kurios atžvilgiu atliko baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, apylinkės teismas A. V. skyrė stacionarų stebėjimą. Įvertinus, jog A. V. padarė smurtinio pobūdžio veiką, kuri priskiriama prie apysunkių nusikaltimų, bei vadovaudamasis BPK 403 straipsnio 2 dalies 2 punktu, pirmos instancijos teismas tinkamai nustatė skirtinos priverčiamosios medicinos priemonės rūšį – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – (duomenys neskelbtini). Tokia priverčiamoji medicinos priemonė atitinka A. V. diagnozuoto psichikos sutrikimo sunkumą ir nustatytą jo socialinį pavojingumą sau ir visuomenei, tuo labiau, kad apeliacinės instancijos teisme nukentėjusioji nurodė, kad po skundžiamos nutarties priėmimo A. V. jos atžvilgiu vėl vartojo smurtą ir dėl to nuo 2018-09-01 yra gydomas (duomenys neskelbtini) ligoninės stacionare. Kad A. V. reikalingas gydymas stacionare, apeliacinės instancijos teisme patvirtino ir jo vaikai – S. K. ir A. V. ( b.l. 172).

9. Aukštesnysis teismas nepakankamu argumentu pirmosios instancijos teismo nutarčiai panaikinti laiko A. V. skunde nurodomą aplinkybę jog jam reikia dirbti ir išlaikyti šeimą. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jos elgesį. Kolegija pažymi, jog visų pirma prioritetas šioje situacijoje yra teikiamas žmonių apsaugai nuo smurto ir paties A. V. sveikatos būklei.

9.1 Šioje vietoje pažymėtina, kad teismas nenustato priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo laiko. Jos taikomos, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Įstatymas įpareigoja teismą ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo, todėl, pagerėjus A. V. psichikos sveikatos būklei, jam gali būti pakeistos priverčiamųjų medicinos priemonių sąlygos iš stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, arba šios priemonės taikymas panaikinamas (BK 98 straipsnio 6 dalis).

10. Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas priverčiamąją medicinos priemonę pagal BK 98 straipsnio 1 dalies 2 punktą, baudžiamojo įstatymo taikymo nuostatų nepažeidė, o nagrinėdamas šią bylą, baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų nepadarė. Skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ji priimta tinkamai įvertinus visas svarbias aplinkybes. Vadovaujantis tuo, naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 5 dalies 1 punktu,

nutaria:

A. V. apeliacinį skundą atmesti.