Kauno apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos antstolės R. G. pareiškimą dėl leidimo priverstinai įeiti į skolininko gyvenamąsias patalpas, vykdomojoje byloje Nr. 0090/13/00004, suinteresuoti asmenys akcinė bendrovė „SEB“ bankas ir D. A..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Procesiniai dokumentai suinteresuotam asmeniui D. A. siųsti deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau 2020 m. lapkričio 25 d. teisme gautas I. B. pranešimas el. paštu, jog gavo D. A. skirtą pranešimą iš teismo, tačiau toks asmuo jau seniai ten negyvena, savininkai pasikeitę jau daugiau nei du metus. Nurodė, jog nežino jokių duomenų apie šių buvusių savininkų gyvenamąją vietą. Teismas taip pat suinteresuotam asmeniui siuntė procesinius dokumentus adresu (duomenys neskelbtini), bei el. pašto adresu (duomenys neskelbtini). Teismo nustatytu terminu suinteresuotas asmuo atsiliepimo nepateikė, prašymų negauta.

4. Suinteresuotas asmuo AB „SEB“ bankas teismo nustatytu terminu atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, prašymų negauta.

5. Pareiškėja ir suinteresuoti asmenys apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką informuoti teismo pranešimais ir specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt paskelbiant pranešimą viešo paskelbimo būdu (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 133 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja

Pareiškimas tenkinamas.

6. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas proceso teisės normų, todėl visi šio proceso dalyviai privalo griežtai laikytis nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos. Be to, visi vykdymo proceso dalyviai turi bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 644 straipsnio 1 punktas nustato, kad skolininkas privalo nekliudyti antstoliui atlikti vykdymo veiksmus. Įpareigojimas nekliudyti antstoliui atlikti vykdymo veiksmus turi būti suprantamas ne tik kaip pareiga nesiimti aktyvių veiksmų, kurie tiesiogiai trukdo antstoliui atlikti su vykdymu susijusius veiksmus, bet ir kaip įpareigojimas skolininkui bendradarbiauti su antstoliu siekiant sklandaus vykdymo proceso. O antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis).

7. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog antstolė R. G. kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. 0090/13/00004 pagal Kauno miesto 4-ojo notaro biuro išduotą vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 196 381,99 Eur skolos ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkų D. A. ir J. A., išieškotojo AB „SEB“ bankas naudai (b. l. 9-19). Vykdant skolos išieškojimą antstolė 2019 m. gegužės 29 d. priėmė turto arešto aktą ir areštavo D. A. priklausantį nekilnojamąjį turtą (b. l. 5-5). 2020 m. balandžio 28 d. antstolė priėmė patvarkymą Nr.00900/13/00004/S-560 dėl ekspertizės skyrimo ir turto vertintoju paskyrė UAB „Verslavita“ (b. l. 29-30). Pažymėtina, jog D. A. vykdomojoje byloje 2019 m. spalio 30 d. yra pateikęs prašymą, kuriuo prašo visus dokumentus vykdomojoje byloje siųsti el. paštu (duomenys neskelbtini) (b. l. 31). 2020 m. rugpjūčio 20 d. el. paštu (duomenys neskelbtini) antstolė kreipėsi į skolininką D. A. dėl areštuoto turto apžiūros bei nurodė, jog jei nebus sudarytos sąlygos, antstolė kreipsis į teismą dėl leidimo priverstinai įteiti į patalpas išdavimo (b. l. 8). Antstolės kontoroje 2020 m. rugsėjo 29 d. el. paštu buvo gautas turto vertintojo UAB „Verslavita“ pranešimas, jog skolininkas D. A. vis vengia aprodyti areštuotą turtą, nukėlinėja susitikimus, teigdamas, kad yra išvykęs arba anot jo derina skolos padengimą ir ekspertizės areštuotam turtui daryti neketina (b. l. 7). Kadangi iki šiol turto apžiūrėti vertintojui nepavyko, antstolė 2020 m. lapkričio 5 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus su pareiškimu dėl leidimo apžiūrėti skolininko turtą (b. l. 4).

8. Atlikdamas vykdymo veiksmus, antstolis gyvenamojoje patalpoje gyvenančių asmenų sutikimu turi teisę apžiūrėti skolininko gyvenamąsias patalpas, jei tai reikalinga išieškojimui įvykdyti. Jeigu antstolis į gyvenamąsias patalpas neįleidžiamas, jis į jas įeiti turi teisę tik pateikęs teismo nutartį dėl leidimo įeiti į gyvenamąsias patalpas (CPK 615 straipsnio 1, 2 dalys). Areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę (CPK 681 straipsnio 1 dalis).

9. Bylos duomenimis 2020 m. balandžio 28 d. patvarkymu paskirta ekspertizė D. A. turto vertei nustatyti yra neatlikta, nes skolininkas su antstoliu nebendradarbiauja, nesudaro galimybių patekti į patalpas ekspertui ir atlikti turto vertinimą (b. l. 29-30). Suinteresuotas asmuo D. A. bylos nagrinėjimo metu atsiliepimo dėl antstolės pareikšto pareiškimo nepateikė, su antstole nebendradarbiavo, todėl tokia jo pozicija laikytina pasyvia. Įvertinus nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad skolininkas, nebendradarbiaudamas su antstole ir būdamas informuotas apie procesinio veiksmo atlikimą, kliudo antstolei atlikti vykdymo veiksmus, t. y. sąmoningai nesudaro sąlygų antstolei kartu su turto vertintoju patekti į nekilnojamojo turto objektus, tokiu būdu apsunkindamas vykdomojo dokumento įvykdymą. Toks skolininko elgesys laikytinas netinkamu, pažeidžiančiu vykdymo proceso dalyvių pareigą tarpusavyje bendradarbiauti, siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus.

10. Pažymėtina, kad pagal šiuo metu galiojančias Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (Žin., 1999, Nr. 52-1672) nuostatas, turto vertinimo ekspertizė, negali būti atlikta be konkretaus objekto vidinės apžiūros. Taigi, išieškojimui vykdyti ir siekiant teisingai įkainoti turtą pagal teisės aktų reikalavimus, reikalinga apžiūrėti gyvenamąsias patalpas, tai yra skolininkui priklausantį butą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamąją valdą, esančią (duomenys neskelbtini).

11. Esant nurodytoms aplinkybėms ir teisiniam reguliavimui, antstolės pareiškimas tenkinamas – antstolei ir jos paskirtam nekilnojamojo turto vertintojui priverstinai, be skolininko sutikimo, leidžiama patekti į butą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamąją valdą, esančią (duomenys neskelbtini) (CPK 615 straipsnio 1–2 dalys).

12. Išaiškintina, kad jeigu antstolį, pateikusį teismo nutartį, atsisakoma įleisti į gyvenamąsias patalpas arba kitas patalpas nurodytas nutartyje, antstolis kviečia policijos pareigūną bei kviestinius ir jų akivaizdoje atidaro gyvenamąsias bei kitas patalpas (CPK 615 straipsnio 4 dalis). Antstolio pakviestas pareigūnas privalo atvykti ir dalyvauti vykdymo procese.

13. Teismo nutartis neskundžiama, jeigu CPK nenumato kitaip (CPK 612 straipsnis). CPK 593 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog atskiruoju skundu gali būti skundžiamos tos teismo nutartys, kuriomis išspręsti klausimai dėl vykdomosios bylos nutraukimo, sprendimo vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko, dėl atsakomybės už perduoto saugoti turto praradimą, dėl baudų skyrimo, dėl skolininko dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo ir kitais civilinio proceso kodekse nustatytais atvejais. CPK 615 straipsnis, reglamentuojantis skolininko gyvenamųjų ir kitų patalpų apžiūrą, taip pat antstolio patekimo į gyvenamąsias patalpas tvarką nenumato, kad teismo nutartis, kuria leista ar atsisakyta leisti įeiti į skolininko gyvenamąsias patalpas, būtų skundžiama atskiruoju skundu (Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1613-513/2019, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1494-661/2019 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291, 593, 615 straipsniais

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Leisti antstolei R. G. kartu su turto vertintoju įeiti į skolininkui D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausančias patalpas, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamąją valdą, esančią (duomenys neskelbtini), be jo sutikimo, ir jį apžiūrėti bei užfiksuoti, siekiant nustatyti turto vertę.

Nutarties patvirtintą kopiją siųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Nutartis neskundžiama.