Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Sigitas Bagdonavičius, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistosios K. F. skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutarties, kuria atmestas K. F. skundas dėl Panevėžio pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau Komisija) 2018 m. balandžio 16 d. nutarimo netaikyti nuteistajai lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. K. F. nuteista Kaliningrado srities Gurjevsko rajono teismo 2015 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu pagal Rusijos Federacijos baudžiamojo kodekso 30 straipsnio 1 dalį, 228.1 straipsnio 5 dalį, jai paskirta 7 metų laisvės atėmimo bausmė. Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartimi bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos BK 21 straipsnio 1 dalimi, 260 straipsnio 3 dalimi ir nustatyta ta pati 7 metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2015 m. gegužės 6 d., bausmės pabaiga – 2021 m. spalio 12 d., 2018 m. balandžio 12 d. atliko 1/2 teismo paskirtos bausmės laiko, t.y. 3 metus 6 mėnesius teismo paskirtos bausmės.

2. Komisijos 2018 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. 01/7-1591 nuspręsta netaikyti nuteistajai K. F. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Komisija tokį savo sprendimą grindė tuo, kad nors nuteistoji ir vykdo Individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau nuteistosios rizikos vertinimo veiksniai (darbinės patirties stoka; išsilavinimo stoka; profesinės kvalifikacijos stoka) ir kitos reikšmingos aplinkybės (įvykdyti sunkūs nusikaltimai bendrininkaujant) nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistoji laikysis įstatymų ir nenusikals, taip pat buvo remiamasi socialinio tyrimo išvada.

3. Komisijos nutarimą K. F. apskundė Panevėžio apylinkės teismui, kuris 2018 m. gegužės 3 d. nutartimi nuteistosios skundą atmetė, motyvuodamas, jog šiuo metu nėra pakankamai požymių, kad būdama laisvėje, nenusikals ir laikysis įstatymų.

4. Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutartį nuteistoji K. F. apskundė Panevėžio apygardos teismui, prašydama taikyti jos atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodoma, kad teismas nepakankamai įvertino nuteistosios pastangas keistis ir teigiamus jos pokyčius, suteikusius teismui galimybę pasitikėti ir duoti šansą būti lygtinai paleistai į laisvę neatlikus visos nuosprendžiu skirtos bausmės. Nuteistoji atkreipia dėmesį į tai, kad anksčiau nebuvo teista, atliko daugiau kaip ½ bausmės, pakartotino nusikalstamumo rizika žema, mokosi ir vykdo visus reabilitacijos planus. Socialiniai ryšiai su šeima tvirti, turi gyvenamąją vietą. Laisvėje dirbo sezoninius darbus ir tai rodo pastangas užsidirbti sąžiningai. Turi ateities planų. Esant tokioms aplinkybėms, mano, kad teismo sprendimas yra šališkas.

5. Atsiliepimas į skundą negautas.

6. Nuteistosios skundas atmetamas.

6.1. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

6.2. Pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą, nuteistoji įstatyme numatytą pusę jai paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiko atliko 2018-04-12. Visos paskirtos bausmės pabaiga 2021-10-12. Iš skundui nagrinėti pateiktų duomenų matyti, jog bausmės atlikimo metu nuteistoji elgėsi teigiamai – lankė pataisos programas, mokėsi, baigė trečią klasę ir mokosi ketvirtoje klasėje. Dirbo, išklausė įvairius užsiėmimus nuteistosioms, rengiamoms paleidimui iš laisvės atėmimo vietų. Bausmės atlikimo metu nebausta ir neskatinta. Nuteistoji vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Socialinius ryšius palaiko su mama, dukromis, anūkėmis. Išėjusi į laisvę žada dirbti. Visa tai yra nurodyta ir skundžiamoje nutartyje. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad vien tik tinkamas elgesys pataisos namuose nėra besąlygiškas pagrindas ten bausmę atliekančiam asmeniui taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos namų, nes būtina įvertinti nuteistojo elgesį ir iki bausmės atlikimo, taip pat padarytų nusikaltimų pobūdį, jų pavojingumo laipsnį, kiekį ir kitas aplinkybes, o taip pat labai svarbu, kad atlikta bausmės dalis būtų pakankama bausmės tikslams pasiekti.

6.3. Nuteistoji atlieka septynerių metų trukmės laisvės atėmimo bausmę už labai pavojingą nusikalstamą veiką, susijusią su narkotinių medžiagų disponavimu. K. F. iki realaus bausmės atlikimo niekur nedirbo. Nuteistoji teigia, kad pajamų turėjo iš sezoninių darbų, tačiau akivaizdu, kad iš šių darbų gaunamos pajamos nebuvo pakankamos, nes nuteistoji ryžosi padaryti labai sunkų savanaudišką nusikaltimą. Nors jos ateities tikslai yra susiję su darbo paieška, tačiau galimybė gauti gerai apmokomą darbą yra ribota dėl išsilavinimo stokos. Iš Komisijos 2018 m. balandžio 16 d. nutarimo matyti, kad nuteistoji specialybės neįgijusi, laisvėje nėra niekada dirbusi, darbo stažo neturi. Jos pajamų šaltinis buvo socialinė pašalpa. Nuteistoji geba pažinti problemas, paskatinusias nusikalsti, tačiau jų sprendimui gali pasirinkti lengviausią būdą, koncentruodamasi į teigiamą naudą. Teismo nuomone, paminėti duomenys nesuteikia pakankamo pagrindo manyti, jog nuteistosios sėkminga probacija būtų įmanoma lygtinai paleidus ją iš laisvės atėmimo vietos ir pritaria Komisijos sprendimui netaikyti K. F. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą.

6.4. Už K. F. padarytą nusikaltimą tiek Rusijos Federacijos baudžiamasis kodeksas, tiek Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas numato labai griežtas laisvės atėmimo bausmes. Kaip nurodyta Kauno apylinkės teismo 2017-02-02 nutartyje, kuria K. F. padaryta nusikalstama veika, už kurią ji nuteista Rusijos Federacijos Kaliningrado srities Gurjevsko rajono teismo 2015-05-06 nuosprendžiu pagal Rusijos Federacijos baudžiamojo kodekso 30 straipsnio 1 dalį, 228.1 straipsnio 5 dalį, prilyginta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 21 straipsnio 1 daliai ir 260 straipsnio 3 daliai, Rusijos teismo paskirta septynerių metų laisvės atėmimo bausmė yra net mažesnė nei Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta minimali dešimties metų laisvės atėmimo bausmė. Be to, nuteistosios neatlikta bausmės dalis lyginant su paskirtąja yra gana didelė – beveik treji metai. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad šiuo metu lygtinai paleidus nuteistąją iš pataisos įstaigos, nebūtų įgyvendinta individualizuotos bausmės, kuri yra valstybės prievartos priemonė, paskirtis. Bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenį nuo nusikaltimų darymo, atimti ar apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bet ir nubausti nusikaltimą padariusį asmenį bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką. Tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų.

6.5. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, jog Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl naikinti ją nuteistosios skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistosios K. F. skundą ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.