- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-02-06
- Bylos Nr.
- 2K-88/2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Lidija Liucija Žilienė (pirm.), Benediktas Stakauskas, Alvydas Pikelis (pran.)
- Nuteistasis
- A. B.
- Nukentėjusysis
- R. Z., R. B.
- Civilinis ieškovas
- UAB „Transgapra“
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Lidijos Liucijos Žilienės, Benedikto Stakausko ir pranešėjo Alvydo Pikelio,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. kasacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. sausio 10 d. nuosprendžio, kuriuo
A. B. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 5 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant nuteistąjį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Skundžiama ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. liepos 21 d. nutartis, kuria nuteistojo A. B., nukentėjusiųjų R. Z. ir R. B. bei civilinio ieškovo – UAB „Transgapra“ apeliaciniai skundai atmesti.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. B. nuteistas už tai, kad 2005 m. kovo 7 d., apie 23.10 val., Panevėžio rajone, kelio Panevėžys–Aristava–Sitkūnai 10,4 kilometre, vairuodamas A. K. įmonės automobilį „Mercedes Benz 2433“ su priekaba, dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 53 ir 172 punktų reikalavimus, t. y. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui ir aplinkai, tamsiu paros metu, esant slidžiai kelio dangai ir sningant, suartėdamas su priešpriešine eismo juosta važiavusiomis transporto priemonėmis: UAB „Transgapra“ automobiliu „Mercedes Benz 1841“ su puspriekabe, vairuojamu V. Z., UAB „Mentora ir Ko“ automobiliu „Volvo FH 12“ su puspriekabe, vairuojamu G. P., ir automobiliu „Subaru Impreza“, vairuojamu G. G., nepasirinko saugaus važiavimo greičio, atsižvelgdamas į eismo intensyvumą, krovinio ir transporto priemonės ypatumus, jos būklę, kelio ir meteorologines sąlygas, matomumą, kad kiekvienu momentu galėtų suvaldyti transporto priemonę, dėl ko jo vairuojamas automobilis „Mercedes Benz 2433“ su priekaba neteko tiesialinijinio važiavimo stabilumo, galine dalimi išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir atsitrenkė į priešpriešiais važiavusį automobilį „Mercedes Benz 1841“, vairuojamą V. Z.; po to, atitrūkus jo vairuoto automobilio „Mercedes Benz 2433“ priekabai, pats vilkikas išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, kur susidūrė su priešinga kryptimi važiavusiu automobiliu „Volvo FH 12“, vairuojamu G. P., ir, toliau judėdamas priešpriešinio eismo juosta, atsitrenkė į savo eismo juosta priešinga kryptimi važiavusį automobilį „Subaru Impreza“, vairuojamą G. G., dėl to nuo daugybinių sužalojimų žuvo automobilio „Mercedes Benz 1841“ vairuotojas V. Z., buvo visiškai sudaužytas UAB „Transgapra“ automobilis „Mercedes Benz 1841“, padarant įmonei 228485,10 Lt turtinę žalą, nežymiai sutrikdyta sveikata automobilio „Subaru Impreza“ keleivei R. B. ir sugadintas jos automobilis „Subaru Impreza“, padarant nukentėjusiajai 10000 Lt turtinę žalą.
Šalies argumentai
Nuteistasis A. B. kasaciniame skunde prašo Panevėžio m. apylinkės teismo 2006 m. sausio 10 d. nuosprendį bei Panevėžio apygardos teismo 2006 m. liepos 21 d. nutartį panaikinti ir baudžiamąją bylą nutraukti. Skunde nurodo, kad teismai nuosprendyje ir nutartyje padarė išvadas, nepagrįstas faktiniais duomenimis, taip pažeisdami BPK 20 straipsnio reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atsisakė iš esmės atlikti įrodymų tyrimą, taip atimdamas galimybę nuteistajam realizuoti savo teisę į gynybą. Pirmosios instancijos teismo posėdyje apklaustas specialistas, anot kasatoriaus, patvirtino, kad to, kas įvažiavo į priešingą juostą, nustatyti neįmanoma, nes nėra tokių duomenų, todėl jo išvada tėra tikėtina. Kasatoriaus teigimu, jo vairuota transporto priemonė neteko stabilumo po to, kai į jos galinę dalį trenkėsi žuvusiojo V. Z. vairuota transporto priemonė. Tai, kad pats V. Z. buvo neatsargus ir pažeidė KET, įrodo faktas, jog prieš autoįvykį jis nesaugiu greičiu aplenkė jo eismo juosta važiavusias G. ir B. Be to, teismams net nekilo abejonių dėl kelio Panevėžys–Aristava–Sitkūnai 10,4 km krypties, tačiau pažymėtina, jog toje vietoje kelias sukasi, nors tai neatžymėta įvykio vietos apžiūros protokole bei nepridėta kelio posūkį žyminti schema, nors tai galėjo būti pagrindas V. Z. vairuotam vilkikui išvažiuoti į priešingą eismo juostą ir atsitrenkti į kasatoriaus vairuoto vilkiko galinę dalį. Teismai visiškai nepagrįstai vadovavosi liudytojo G. P. parodymais, nes jo parodymai iš esmės prieštaringi, be to, prieštarauja net ir jo paties ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams. Jis nurodė, kad iš 300 m atstumo matė, kaip sumėtė kasatoriaus vairuotos transporto priemonės priekabą, bet tai buvo neįmanoma dėl autoįvykio metu buvusių metereologinių sąlygų: matomumas buvo vos keli metrai, nes snigo, pustė, be to, buvo tamsus paros metas. Kad buvo būtent tokios metereologinės sąlygos, patvirtino visi bylos liudytojai, išskyrus G. P., tačiau, nepaisant to, apeliacinės instancijos teismas kaip įrodymą laikė išduotą pažymą apie tos dienos metereologines sąlygas, nors joje nurodyti duomenys, kasatoriaus tvirtinimu, visiškai klaidingi. Teismai neturėtų įrodymais laikyti duomenų, kurių nepatvirtina nė vienas kitas byloje esantis įrodymas. Be to, nepagrįstai teismas netikėjo liudytojo K. Š. parodymais ir juos atmetė, nes šis nėra nuteistojo draugas, o tik buvęs bendradarbis, visiškai nesuinteresuotas bylos baigtimi, ir būtent tik jis geriausiai gali nupasakoti autoįvykio eigą, nes važiavo iš paskos kasatoriaus vairuojamos transporto priemonės ir buvo tiesioginis įvykio liudininkas. Išaiškinus, kas pranešė apie autoįvykį Panevėžio m. PK, bei atlikus kompleksinę autotechninę-trasologinę ekspertizę, ko prašė gynyba bei civilinių atsakovų atstovai, būtų nustatyta daug reikšmingų bylai, net esminių aplinkybių (kuri konkreti transporto priemonė kokioje konkrečioje vietoje buvo susidūrimo metu ir kur tiksliai įvyko susidūrimas), tačiau tai padaryta nebuvo ir net nemotyvuota, dėl kokių priežasčių.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Dėl skundo argumentų, kuriais kritikuojamas bylos duomenų vertinimas, įrodymų, kuriais pagrįstas nuosprendis, leistinumas
Nepagrįstas kasacinio skundo teiginys, jog, atsisakius apeliacinės instancijos teisme iš esmės atlikti įrodymų tyrimą, buvo suvaržyta nuteistojo teisė į gynybą. Nagrinėjant šią bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, bylos dalyviams buvo suteiktos Baudžiamojo proceso įstatyme numatytos teisės aiškintis bylos aplinkybes, teikti teismui įrodymus. Bylos nagrinėjimo metu pagal A. B. pareikštus prašymus teismas ėmėsi priemonių ir papildomai tyrė įvykio aplinkybes. Į bylos nagrinėjimą teisme buvo iškviestas ir apie autoįvykio mechanizmą apklaustas ekspertas K. Gricius, kuris ikiteisminio bylos tyrimo metu surašė specialisto išvadą, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, buvo atliktas įrodymų tyrimas, pakartotinai apžiūrėti autoįvykyje dalyvavę automobiliai. Todėl nuteistojo teisės teismo proceso metu nebuvo suvaržytos, o priešingai, buvo sudarytos visos galimybės pasinaudoti procesinėmis teisėmis ir nuteistasis aktyviai jomis naudojosi. Kasaciniame skunde, atkartojant nuteistojo poziciją, kurios jis laikėsi nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, teigiama, jog jo vairuojama transporto priemonė neteko stabilumo dėl to, kad į jos galinę dalį trenkėsi žuvusiojo V. Z. vairuojama transporto priemonė. Ši versija yra paneigta teismo ištirtais įrodymais apie įvykio aplinkybes. Teismai pagrįstai rėmėsi specialisto išvada apie įvykio mechanizmą. Nors specialisto išvada yra ne kategoriška, o tikėtina, tačiau apklaustas teismo posėdžio metu, ekspertas nurodė priežastis, kodėl pateikė tikėtiną išvadą, ir patvirtino, jog pagal esamus duomenis tai yra labiausiai tikėtinas autoįvykio mechanizmo paaiškinimas. Teismas, priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, rėmėsi tik tais bylos duomenimis, kuriuos patvirtina kiti įrodymai. Specialisto išvadą apie autoįvykio mechanizmą patvirtina nukentėjusiosios R. B. ir liudytojų G. G., G. P. ir E. P., kurie tiesiogiai matė autoįvykio situaciją, parodymai, nes automobiliai, kuriuose jie važiavo, buvo apgadinti įvykio metu. Kasatorius siūlo prieštaringai vertinti liudytojų parodymus – vienu atveju jis teigia, jog, būdamas už 300 m nuo kasatoriaus vairuojamos transporto priemonės, G. P. dėl prastų matomumo sąlygų negalėjo matyti, kaip sumėtė jo vairuojamą automobilį, kitu atveju prašo remtis liudytojo K. Š. parodymais, kuris važiavo jam iš paskos atsilikęs 300 m. Teismai pagrįstai suabejojo liudytojo K. Š. parodymais, remdamiesi tuo, kad pagal G. P. ir G. G. parodymus K. Š. į autoįvykio vietą atvažiavo praėjus 5 min. nuo tada, kai įvyko avarija, kaip vieną iš motyvų, kodėl abejoja K. Š. parodymais, teismas nurodė argumentą, jog jis tuo metu buvo A. B. bendradarbis. Remdamasi išdėstytais argumentais, kolegija laiko, jog teismai pagrįstai atmetė liudytojo K. Š. parodymus. Nepagrįstai kasaciniame skunde teigiama, jog pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai be pagrindo atmetė prašymą skirti kompleksinę autotechninę-trasologinę ekspertizę, nes į pateiktus klausimus dėl autoįvykio mechanizmo buvo atsakyta specialisto išvadoje ir apklausiant ekspertą teismo posėdyje, o autoįvykio kaltininko nustatymas yra ne eksperto, o teismo kompetencijos sritis. Prašyme skirti ekspertizę nebuvo pateikta duomenų ar argumentų, sudarančių pagrindą abejoti specialisto išvados teisingumu ir ją atlikusio eksperto kompetencija. Nepagrįstas ir kasacinio skundo argumentas, jog be pagrindo buvo atmestas gynybos ir civilinio atsakovo atstovo prašymas išreikalauti iš Panevėžio PK duomenis apie tai, kas pranešė apie autoįvykį, nes teismo diskrecinė teisė yra nuspręsti, kurie duomenys yra reikšmingi bylai, o kurie neturi reikšmės. Laikydamas, jog šie duomenys yra reikšmingi, kasatorius galėjo pats juos pateikti, pasinaudodamas jo gynėjui suteiktomis procesinėmis teisėmis. Teismai išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, bylos duomenis įvertino nepažeisdami Baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų ir pagrįstai A. B. veiksmus kvalifikavo pagal BK 281 straipsnio 5 dalį. Apeliacine tvarka byla išnagrinėta laikantis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrųjų nuostatų.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo A. B. kasacinį skundą atmesti.