Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

2022-05-12 · Administracinė byla Nr. R-14-822/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-05-12
Bylos Nr.
R-14-822/2022
Teisminio proceso Nr.
3-66-3-00043-2022-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Vienintelė instancija
Rezultatas
Atmesti skundą kaip nepagrįstą.
Teisėjai
Skirgailė Žalimienė (pirm.), Rytis Krasauskas, Ernestas Spruogis
Pareiškėjas
Piliečių, Piliečių referendumo iniciatyvinės grupės atstovas koordinatorius Zigmas Vaišvila
Atsakovas
Lietuvos Respublikos Vyriausioji rinkimų komisija
Kategorijos
Administracinė byla Nr. R-14-822/2022Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00043-2022-1Procesinio sprendimo kategorijos: 5.7; 58.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gegužės 12 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,dalyvaujant pareiškėjo Piliečių referendumo iniciatyvinės grupės atstovui Z. V.,

atsakovo Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos atstovui Ramūnui Ramanauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Piliečių referendumo iniciatyvinės grupės atstovo Z. V. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjo Piliečių referendumo iniciatyvinės grupės (toliau – ir pareiškėjas) atstovas Z. V. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir VRK) 2022 m. balandžio 20 d. sprendimą Nr. 2-219(2.6) (toliau – ir Sprendimas) ir sustabdyti Piliečių referendumo iniciatyvinės grupės, įregistruotos VRK 2021 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. Sp-170, vykdomą piliečių referendumo iniciatyvos vykdymą iki pasibaigs nepaprastoji padėtis Lietuvos Respublikoje, įvesta 2022 m. vasario 24 d.

2. Pareiškėjas nurodo, kad įstatymo leidėjui iki 2021 m. liepos 1 d. neįvykdžius 2020 m. liepos 30 d. Konstitucinio Teismo nutarimo Nr. KT135-N11/2020, nustojo galioti 2018 m. gruodžio 20 d. redakcijos Lietuvos Respublikos referendumo įstatymas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. liepos 14 d. sprendimu, tiesiogiai taikant Konstitucijos reikalavimus ir įstatymo analogiją, administracinėje byloje Nr. R-11-552/2021 buvo panaikintas VRK 2021 m. liepos 1 d. sprendimas Nr. Sp-172 ir VRK įpareigota išduoti pareiškėjui šios referendumo iniciatyvos rėmimo piliečių parašų rinkimo lapus ir suteikti prieigą pasirašymui už šią iniciatyvą elektroniniu būdu. Teismas šių parašų rinkimui nustatė 6 mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo parašų rinkimo lapų, įskaitant ir prieigos pasirašymui elektroniniu būdu suteikimo, dienos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2021 m. spalio 20 d. nutartimi byloje Nr. R-14-1062/2021 paliko galioti byloje Nr. R-11-552/2021 priimtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. liepos 14 d. sprendimą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 20 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. R-4-415/2022 referendumo iniciatyvos vykdymas pratęstas iki 2022 m. balandžio 20 d.

3. Teismas minėtose bylose nustatė, kad VRK 2021 m. birželio 29 d. sprendimas Nr. Sp-170 buvo priimtas, galiojant nurodytos redakcijos Referendumo įstatymui, tačiau VRK sprendimu Nr. Sp-172 atsakovui atsisakius vykdyti šią referendumo iniciatyvą, buvo sukelti teisiniai padariniai – neįgyvendinti pareiškėjo teisiniai lūkesčiai ir konstitucinės teisės. Susidariusi teisės spraga yra šalintina teisinio reguliavimo neapibrėžtis, kurią šalinti poreikis yra, o teismas turi teisę ir pareigą tai daryti. Teismai neabejotinai turi ir iš Konstitucijos kylančius įgaliojimus taikyti inter alia (be kita ko) bendruosius teisės principus, taip pat aukštesnės galios teisės aktus, pirmiausia, Konstituciją – aukščiausiąją teisę. Konstitucija yra tiesioginio taikymo aktas ir kiekvienas asmuo savo teises gali ginti, remdamasis Konstitucija. Teismas vertino, kad nevykdant iš Konstitucijos kylančios teismo pareigos ginti pareiškėjo konstitucinę teisę į referendumo iniciatyvą, būtų pažeistos Konstitucijos 9 straipsnio nuostatos ir principai, garantuojantys piliečių teisę atlikti teisėkūros procedūras, o pati asmens teisė į teisminę pažeistų teisių gynybą taptų fiktyvi.

4. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. spalio 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. R-14-1062/2021 konstatavo, kad nuo 2002 m. birželio 4 d. iki 2021 m. liepos 1 d. šios bylos ginčui aktualus teisinis referendumo reguliavimas iš esmės nekito, o nuo 1989 m. lapkričio 3 d. Lietuvoje susiklostė referendumo teisės tradicija, kad piliečių iniciatyvos teisei paskelbti referendumą galioja apie trisdešimt metų, kad dėl pirminių referendumo organizavimo stadijos veiksmų susiformavo nuosekli teisinio reguliavimo tradicija. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. liepos 14 d. sprendime nurodyta, kad teismas išvadas darė, sekdamas teisės tradicija, o įvertinus kai kurias Referendumo įstatymo nuostatas, Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos įstatyme nurodytus uždavinius (organizuoti ir vykdyti referendumus, užtikrinti, kad rinkimai ir referendumai vyktų remiantis Konstitucijoje ir įstatymuose įtvirtintais demokratinių rinkimų principais) bei padaryto apibendrinimo (Lietuvos Respublikos įstatymuose, užtikrinant, kad rinkimų teisę turintys piliečiai galėtų realizuoti Konstitucijoje įtvirtintą iniciatyvą referendumui paskelbti, yra įtvirtinta taisyklė, kad VRK per konkretų terminą išduoda iniciatoriams parašų rinkimo lapus bei sukuria prieigą prie elektroninės formos piliečių parašų rinkimo lapo ir sudaro galimybę jame pasirašyti; parašams surinkti yra nustatomas tam tikras terminas) matyti, kad pagrįstai buvo remtasi būtent teisinio reguliavimo tradicija.

Šalies argumentai

5. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. spalio 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. R-14-1062/2021 papildomai nurodė ir tai, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatyme (2021 m. balandžio 30 d. redakcija) nustatyti ne tik VRK uždaviniai organizuoti ir vykdyti referendumus, užtikrinti, kad rinkimai ir referendumai vyktų remiantis Konstitucijoje ir įstatymuose įtvirtintais demokratinių rinkimų principais (3 str. 1 d. 1-2 p.), ir spręsti referendumo vykdymo metu techninius klausimus. Pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymą VRK yra Konstitucijoje numatyta nuolatinė aukščiausioji rinkimų ir referendumų organizavimo bei vykdymo valstybės institucija (2 str. 1 d.). Nurodyto įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad VRK, įgyvendindama nurodytus uždavinius (be kita ko, organizuoti ir vykdyti referendumus; užtikrinti, kad rinkimai ir referendumai vyktų remiantis Konstitucijoje ir įstatymuose įtvirtintais demokratinių rinkimų principais) nustato rinkimų bei referendumo biuletenių, kitų rinkimuose bei referendume naudojamų dokumentų, antspaudų pavyzdžius ir formas, biuletenių ir dokumentų pildymo pavyzdžius, jų antspaudavimo tvarką (3 str. 2 d. 6 p.). Vykdydama referendumus arba kai realizuojama piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos teisė, VRK, be kita ko, registruoja Lietuvos Respublikos piliečių iniciatyvinę grupę referendumui surengti, išduoda piliečių parašų rinkimo lapus; registruoja Lietuvos Respublikos piliečių iniciatyvinę grupę dėl siūlymo Seimui priimti, pakeisti ar papildyti Konstituciją ar kitą įstatymą, išduoda piliečių parašų rinkimo lapus, teikia Seimui išvadą, kad piliečių parašai surinkti pagal įstatymų reikalavimus (3 str. 6 d. 1, 3 p.). VRK narys turi teisę tikrinti, ar laikomasi rinkimų, Referendumo bei kitų įstatymų ir teisės aktų, reglamentuojančių rinkimų ir referendumo organizavimą ir vykdymą, reikalavimų (16 str. 1 d. 5 p.). Šios nuostatos įsigaliojo 2002 m. rugpjūčio 1 d. ir galioja šiuo metu. VRK, kaip rinkimus organizuojanti institucija, buvo patvirtinta Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1992 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 1-2796 „Dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos“ (įsigaliojo 1992 m. liepos 31 d.).

Žemesnės instancijos teismas

6. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 20 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. R-4-415/2022 buvo pratęstas referendumo iniciatyvos vykdymas iki 2022 m. balandžio 20 d. vien dėl to, kad po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. liepos 14 d. sprendimo priėmimo administracinėje byloje Nr. R-11-552/2021 atnaujinus nurodytos bylos nagrinėjimą, iki Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 20 d. nutarties priėmimo, Lietuvos piliečiai buvo teisiniame neaiškume dėl šios referendumo iniciatyvos.

Šalies argumentai

7. Pareiškėjas nurodo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. R-10-525/2022 nagrinėtas ginčas dėl kito ginčo dalyko ir kitais pagrindais, dėl ko priimtas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. balandžio 6 d. sprendimas pagal pareiškėjos skundą dėl VRK 2022 m. kovo 14 d. sprendimo Nr. 2-134(2.11), kuriuo netenkintas pareiškėjo prašymas dėl 2022 m. vasario 24 d. Lietuvoje įvestos nepaprastosios padėties neįskaityti šios nepaprastosios padėties laiką į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. liepos 14 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. R-11-552/2021 nustatytą 6 mėnesių terminą šios piliečių referendumo iniciatyvos vykdymui, motyvuojant tuo, kad nepaprastoji padėtis apsunkino šios referendumo iniciatyvos vykdymą. Pareiškėjo skundas atmestas motyvuojant tuo, kad Lietuvos Respublikos Prezidento 2022 m. vasario 24 d. dekretu Nr. 1K-872 neribojamas šios referendumo iniciatyvos vykdymas.

8. Pareiškėjas 2022 m. balandžio 15 d. su prašymu kreipėsi į VRK, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 147 straipsniu, dėl jo vykdomos politinės kampanijos sustabdymo iki pasibaigs nepaprastoji padėtis Lietuvos Respublikoje. VRK skundžiamu Sprendimu pareiškėjo prašymo netenkino.

9. Konstitucijos 147 straipsnis nustato, kad nepaprastosios padėties metu Konstitucija negali būti keičiama. Ši piliečių referendumo iniciatyva įregistruota kaip politinė kampanija, kurios pirmasis etapas yra piliečių, remiančių šią referendumo iniciatyvą, parašų rinkimas. Kitas šios politinės kampanijos etapas – pats referendumas, jei būtų surinkti 300 000 piliečių parašų. Šie vieningos referendumo iniciatyvos vykdymo etapai yra konstatuoti ir teismo sprendimais dėl šios referendumo iniciatyvos vykdymo (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 18 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. R-7-968/2022), nustatant vienokius reikalavimus dėl atsakomosios nuomonės dėl viešai paskelbtos kompromituojančios nuomonės apie politinės kampanijos dalyvius paskelbimo pirmojo piliečių referendumo iniciatyvos vykdymo etapo metu (parašų rinkimo metu) ir kitokius reikalavimus – dėl šios referendumo iniciatyvos vykdymo kito jos etapo metu, t. y. paskelbto referendumo vykdymo metu. Dėl šių priežasčių ši politinė kampanija, vykdoma dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos keitimo ir kuri yra viena visuma, negali būti vykdoma nepaprastosios padėties metu, nes tai daryti draudžia Konstitucijos 147 straipsnis, draudžiantis keisti Konstituciją nepaprastosios padėties metu. Dėl šių priežasčių ir vadovaujantis Konstitucijos 147 straipsniu, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, pareiškėjas prašo stabdyti šios referendumo iniciatyvos vykdymą Lietuvos Respublikoje nuo 2022 m. vasario 24 d. įvestos nepaprastosios padėties ir dėl nurodytų priežasčių bei pagrindų neįskaityti šios nepaprastosios padėties laiko į šios referendumo iniciatyvos vykdymui Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. liepos 14 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. R-11-552/2021 nustatytą 6 mėnesių terminą jos vykdymui.

Šalies argumentai

10. Pareiškėjo teigimu, kadangi ši referendumo iniciatyva baigiasi 2022 m. balandžio 20 d., o Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. R-10-525/2022 sprendimas buvo priimtas tik 2022 m. balandžio 6 d., nors į VRK dėl nepaprastosios padėties įvedimo Lietuvos Respublikoje pareiškėjas kreipėsi 2022 m. vasario 25 d., tačiau VRK 2022 m. kovo 14 d. sprendimu Nr. 2-134(2.11) ir 2022 m. balandžio 20 d. atsakymu Nr. 2-219(2.6) neatsižvelgė į pareiškėjo prašymų esmę, elgėsi formaliai. Su šios bylos ginčo dalyku nesusiję VRK argumentai dėl politinės kampanijos ir VRK teisių ir įgaliojimų priimti pareiškėjo prašomą sprendimą, nes atsakovas atsakingas dėl tinkamo politinės kampanijos vykdymo. Kadangi VRK žinoma, kad ši referendumo iniciatyva vykdoma dėl Konstitucijos keitimo, o Konstitucijos 147 straipsnis nustato, kad nepaprastosios padėties metu Konstitucija negali būti keičiama, todėl VRK turi ne tik teisę, bet ir pareigą priimti prašomą sprendimą dėl šios referendumo iniciatyvos stabdymo, nes pagal įstatymus ir Konstituciją nėra valstybėje kitos institucijos, kuri galėtų ir turėtų priimti sprendimą dėl tinkamo politinės kampanijos vykdymo, nepažeidžiant įstatymų ir Konstitucijos 147 straipsnio.

11. Pareiškėjo vertinimu, toks atsakovo elgesys (atsisakymas priimti sprendimą, kurį gali priimti tik ši vienintelė valstybės institucija) pažeidžia teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, neatitinka gero administravimo principo. Skundžiamas VRK Sprendimas yra ne tik nepagrįstas, bet ir pažeidžia bei nepagrįstai riboja pareiškėjo konstitucinę teisę į tinkamą referendumo iniciatyvos vykdymą.

Šalies argumentai

12. Pareiškėjo atstovas teismo posėdyje palaikė skundą ir prašė jį tenkinti jame išdėstytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad atsakovas faktiškai nepateikė jokių argumentų dėl pareiškėjo skundo. Atsakovas nepagrįstai remiasi negaliojančio Referendumo įstatymo nuostatomis. Pareiškėjas akcentavo, kad būtent Lietuvos Respublikos Konstitucijos 147 straipsnis nustato, kad nepaprastosios padėties ar karo padėties metu Konstitucija negali būti taisoma. Šiuo atveju pareiškėjas VRK prašė priimti sprendimą būtent Konstitucijos 147 straipsnio pagrindu. Pareiškėjo teigimu, paskelbus nepaprastąją padėtį, VRK turėjo sustabdyti politinę kampaniją, tačiau to nepadarė. Pareiškėjas taip pat akcentavo, kad atsakovo atsiliepime nurodytos bylos Nr. R-10-525/2022 ir šios bylos dalykai skiriasi, kadangi šioje byloje prašoma sustabdyti referendumo iniciatyvos vykdymą iki pasibaigs nepaprastoji padėtis, įvesta 2022 m. vasario 24 d., o byloje Nr. R-10-525/2022 buvo prašoma neįskaičiuoti laikotarpio nuo nepaprastosios padėties įvedimo į teismo sprendimu nustatytą 6 mėnesių terminą piliečių parašų rinkimui, pareiškėjas neprašė pratęsti referendumo iniciatyvos vykdymo termino. Minėtoje ir šioje bylose motyvai yra tie patys, bet teisinis pagrindas skiriasi, kadangi šioje byloje pareiškėjas remiasi Konstitucijos 147 straipsniu. Šios bylos dalykas yra ne referendumo iniciatyvos vykdymo termino pratęsimas. Pareiškėjas taip pat teigė, kad šiuo atveju nėra jokio pagrindo remtis teisės tradicija, kadangi nepaprastosios padėties nėra buvę, taip pat nebuvo atvejų, kad negaliotų ir Referendumo įstatymas.

Atsiliepimas

13. Atsakovas VRK atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

14. Atsakovas nurodo, kad Piliečių referendumo iniciatyvinė grupė 2022 m. balandžio 15 d. kreipėsi į VRK, prašydama šiame rašte nurodytais pagrindais ir argumentais sustabdyti politinę kampaniją iki pasibaigs nepaprastoji padėtis Lietuvos Respublikoje ir neįskaityti nepaprastosios padėties laiko į šios referendumo iniciatyvos vykdymui Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. liepos 14 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. R-11-552/2021 nustatytą 6 mėnesių terminą.

15. VRK 2022 m. balandžio 20 d. raštu Nr. 2-219(2.6) „Dėl Politinės kampanijos“ informavo Piliečių referendumo iniciatyvinę grupę, kad 2022 m. balandžio 15 d. kreipimesi pateiktas prašymas yra netenkinamas, nurodė netenkinimo motyvus.

Atsiliepimas

16. Atsakovo teigimu, VRK, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) bei Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau – ir Taisyklės) nuostatomis tinkamai ir laiku išnagrinėjo pareiškėjo 2022 m. balandžio 15 d. prašymą, t. y. nei VAĮ nei Taisyklių nepažeidė. Aplinkybė, kad pareiškėjas iš VRK tikėjosi gauti kitokio turinio atsakymą ir (ar) atitinkamų veiksmų, taip pat, jog pateiktas atsakymas jo netenkino turinio prasme, savaime nedaro VRK veiksmų (priimtų sprendimų), nagrinėjant pareiškėjo prašymą, neteisėtais.

17. Atsakovas pažymi, kad VRK, nagrinėdama Piliečių referendumo iniciatyvinės grupės 2022 m. balandžio 15 d. prašymą, vadovavosi VAĮ 3 straipsnio 5 punkte apibrėžtu išsamumo principu bei VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatytais reikalavimais administraciniam sprendimui. VRK vertinimu, 2022 m. balandžio 20 d. Piliečių referendumo iniciatyvinei grupei parengtas atsakymas yra aiškus ir argumentuotas, jame nurodytos visos prašymų nagrinėjimui įtakos turėjusios aplinkybės ir konkrečios teisės aktų nuostatos, kuriomis buvo remiamasi vertinant prašymo turinį. Be to, ginčijamas VRK raštas yra parengtas taip, kad jis atitiktų administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus, t. y. jame nurodytas sprendimą, netenkinti Piliečių referendumo iniciatyvinės grupės prašymą, priėmusio viešojo administravimo subjekto – VRK – pavadinimas, Sprendimo priėmimo data, registracijos numeris, teisinis ir faktinis pagrindas, o taip pat kitos Sprendimui priimti įtakos turėjusios aplinkybės, Sprendimo motyvai, jo apskundimo tvarka, priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos.

18. Atsakovas pažymi, kad VRK nesutikimas stabdyti politinę kampaniją iki pasibaigs nepaprastoji padėtis Lietuvos Respublikoje ir neįskaityti nepaprastosios padėties laiko į šios referendumo iniciatyvos vykdymui skirtą 6 mėnesių terminą yra grindžiamas, visų pirma, tuo, jog VRK nėra suteikti įgaliojimai savo nuožiūra stabdyti referendumo politinių kampanijų, įskaitant ir dėl nepaprastosios padėties įvedimo Lietuvos Respublikoje, atitinkamai – spręsti klausimų dėl referendumo politinių kampanijų trukmės (termino) pratęsimo. Antra, kad nepaprastosios padėties Lietuvos Respublikoje, kurios pagrindu prašoma stabdyti referendumo politinę kampaniją, įvedimu nėra nustatomi jokie ribojimai, galintys turėti įtakos Lietuvos Respublikos piliečių teisėms referendumo iniciatyvos ir parašų rinkimo srityje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. balandžio 6 d. sprendime administracinėje byloje Nr. R-10-525/2022, be kita ko, konstatavo, kad Lietuvos Respublikos Prezidento 2022 m. vasario 24 d. dekretu Nr. 1K-872 „Dėl nepaprastosios padėties paskelbimo“ ir Lietuvos Respublikos Seimo 2022 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. XIV-929 „Dėl Lietuvos Respublikos Prezidento sprendimo paskelbti nepaprastąją padėtį patvirtinimo“ nėra nustatomi jokie ribojimai, galintys turėti įtaką Lietuvos Respublikos piliečių teisėms referendumo iniciatyvos ir parašų rinkimo srityje. Ši aplinkybė yra žinoma ir pareiškėjui. Trečia, kad politinių kampanijų pradžią ir pabaigą apibrėžia Lietuvos Respublikos politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo 2 straipsnio 7 ir 13 dalys.

19. Pareiškėjo skundo nepagrįstumą, be to, patvirtina ir iki 2021 m. liepos 1 d. galiojęs Lietuvos Respublikos referendumo įstatymas, kuriame nebuvo numatyta galimybė (sąlyga) dėl nepaprastosios padėties įvedimo, o juo labiau, dėl nepaprastosios padėties, kuri neriboja jokių Piliečių referendumo iniciatyvinės grupės teisių parašų rinkimo procese, įvedimo, stabdyti referendumo politinę kampaniją.

Atsiliepimas

20. Atsakovas nurodo, kad Piliečių referendumo iniciatyvinės grupės referendumo politinė kampanija jau yra pasibaigusi, todėl šiuo atveju nėra ne tik teisinio pagrindo, bet ir galimybės stabdyti jau pasibaigusią politinę kampaniją. Referendumo politinės kampanijos laikotarpis prasideda įstatymų nustatyta tvarka VRK įregistravus piliečių referendumo iniciatyvinę grupę ir baigiasi, nagrinėjamu atveju, VRK įstatymų nustatyta tvarka priėmus sprendimą pripažinti referendumo paskelbimo iniciatyvą nutraukta ir (ar) pripažinti parašų rinkimą nutrauktu (Lietuvos Respublikos politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo 2 straipsnio 7 ir 13 dalys). VRK 2022 m. balandžio 21 d. priėmė sprendimą Nr. Sp-33 dėl referendumo politinės kampanijos pabaigos, kuriuo atmetė iniciatyvinės grupės reikalavimą privalomajam referendumui paskelbti.

21. Pareiškėjo skundo nepagrįstumą taip pat, patvirtina ir paties pareiškėjo vertinimai skunde, t. y., kad ši piliečių referendumo iniciatyva <...> įregistruota kaip politinė kampanija, kurios pirmasis etapas yra piliečių, remiančių šią referendumo iniciatyvą, parašų rinkimas. Kitas šios politinės kampanijos etapas – pats referendumas, jei būtų surinkta 300 000 piliečių parašų. <...> Dėl šių priežasčių ši politinė kampanija, vykdoma dėl Konstitucijos keitimo ir kuri yra viena visuma, negali būti vykdoma nepaprastosios padėties metu, nes tai daryti draudžia Konstitucijos 147 straipsnis, draudžiantis keisti Konstituciją nepaprastosios padėties metu. Atsakovas pažymi, kad Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog iniciatyvinės grupės susikūrimas, piliečių parašų dėl referendumo organizavimo rinkimas, dokumentų pateikimas ir jų tikrinimas bei svarstymas – tai tik būtini referendumo organizavimo stadijos veiksmai, o ne referendumo pradžia (Konstitucinio Teismo 1994 m. gruodžio 1 d., 2020 m. liepos 30 d. nutarimai). Atsižvelgiant į tai, VRK vertinimu, pareiškėjas klysta manydamas, kad piliečių referendumo iniciatyvai paremti parašų rinkimo procesas yra laikytinas Lietuvos Respublikos Konstitucijos keitimu jos 147 straipsnio prasme.

Atsiliepimas

22. Atsakovo atstovas teismo posėdyje su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti atsiliepime į skundą nurodytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad pareiškėjas faktiškai siekia termino pratęsimo, nors parašus rinko 9 mėnesius, t. y. siekia gauti daugiau laiko rezultatams pasiekti, tačiau tai nepagrįsta. Pažymėjo, kad nepaprastosios padėties įvedimas nesudaro pagrindo pratęsti referendumo iniciatyvos vykdymo terminą, tai pažymėjo ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas byloje Nr. R-10-525/2022. Politinės kampanijos termino pradžią ir pabaigą aiškiai nustato įstatymas. Šiuo atveju politinė kampanija yra pasibaigusi nesurinkus reikiamo kiekio parašų. VRK 2022 m. balandžio 21 d. priėmė sprendimą dėl referendumo politinės kampanijos pabaigos, šis sprendimas yra galiojantis, todėl nėra jokios galimybės pratęsti šią politinę kampaniją.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

23. Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2022 m. balandžio 20 d. sprendimo Nr. 2-219(2.6), kuriuo netenkintas pareiškėjo prašymas sustabdyti Piliečių referendumo iniciatyvinės grupės, įregistruotos VRK 2021 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. Sp-170, vykdomą piliečių referendumo iniciatyvos vykdymą iki pasibaigs nepaprastoji padėtis Lietuvos Respublikoje, įvesta 2022 m. vasario 24 d., pagrįstumo ir teisėtumo.

24. Byloje nustatyta, kad VRK 2021 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. Sp-170 nusprendė įregistruoti 19 Lietuvos Respublikos piliečių, turinčių rinkimų teisę, iniciatyvinę grupę privalomajam referendumui dėl Konstitucijos 9 ir 147 straipsnių pakeitimo įstatymo paskelbti ir patvirtinti šios iniciatyvinės grupės įregistravimo aktą, iniciatyvinės grupės koordinatoriais skyrė N. Č., T. J. ir Z. V..

25. VRK 2021 m. liepos 1 d. sprendimu Nr. Sp-172 nusprendė neišduoti piliečių parašų rinkimo lapų ir nesukurti VRK informacinėje sistemoje prieigos prie elektroninės formos piliečių parašų rinkimo lapo Lietuvos Respublikos piliečių, turinčių rinkimų teisę, iniciatyvinei grupei dėl privalomojo referendumo dėl Konstitucijos 9 ir 147 straipsnių pakeitimo įstatymo.

26. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. liepos 14 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. R-11-552/2021 panaikino VRK 2021 m. liepos 1 d. sprendimą Nr. Sp-172 ir įpareigojo VRK per penkias darbo dienas nuo šio teismo sprendimo paskelbimo išduoti Piliečių referendumo iniciatyvinei grupei dėl privalomojo referendumo dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 9 ir 147 straipsnių pakeitimo įstatymo piliečių parašų rinkimo lapus ir VRK informacinėje sistemoje sukurti prieigą prie elektroninės formos piliečių parašų rinkimo lapo bei sudaryti galimybę jame pasirašyti už šią referendumo iniciatyvą.

27. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. spalio 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. R-14-1062/2021 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. liepos 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. R-11-552/2021 paliko nepakeistą.

28. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. sausio 20 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. R-4-415/2022 pratęsė 6 mėnesių terminą piliečių parašų rinkimui dėl Piliečių referendumo iniciatyvos, VRK įregistruotos 2021 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. Sp-170, šį terminą skaičiuojant nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 20 d. nutarties administracinėje byloje Nr. R-14-1062/2021 paskelbimo dienos.

29. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas 2022 m. balandžio 15 d. su prašymu kreipėsi į VRK, prašydamas stabdyti politinę kampaniją iki Lietuvos Respublikoje pasibaigs nepaprastoji padėtis ir neįskaityti nepaprastosios padėties laiko į šios referendumo iniciatyvos vykdymui Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. liepos 14 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. R-11-552/2021 nustatytą 6 mėnesių terminą. Kadangi ši referendumo iniciatyva baigiasi 2022 m. balandžio 20 d., pareiškėjas sprendimą dėl šio prašymo prašė priimti 2022 m. balandžio 19 d.

30. VRK skundžiamu 2022 m. balandžio 20 d. sprendimu Nr. 2-219(2.6) atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą. VRK skundžiamame Sprendime nurodė, kad Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymas apibrėžia politinių kampanijų pradžią ir pabaigą. Referendumo politinė kampanija prasidėjo VRK 2021 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. Sp-170 įregistravus Lietuvos Respublikos piliečių, turinčių rinkimų teisę, iniciatyvinę grupę privalomajam referendumui dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 9 ir 147 straipsnių pakeitimo įstatymo paskelbti. Ši politinė kampanija baigsis praėjus 100 dienų nuo referendumo galutinių rezultatų paskelbimo dienos arba VRK priėmus sprendimą pripažinti referendumo paskelbimo iniciatyvą nutraukta ir (ar) pripažinti parašų rinkimą nutrauktu. Referendumo politinės kampanijos pradžią ir pabaigą nustato įstatymas. VRK nesuteikti įgaliojimai savo nuožiūra sustabdyti referendumo politinę kampaniją ir spręsti klausimą dėl referendumo politinės kampanijos trukmės ir termino pratęsimo. Pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. balandžio 6 d. sprendime administracinėje byloje Nr. R-10-525/2022 konstatavo, kad aplinkybė, jog Lietuvoje įvesta nepaprastoji padėtis, nesudaro teisinio pagrindo nustatytam referendumo iniciatyvos vykdymo terminui pratęsti. Be to, nepaprastosios padėties įvedimu nėra nustatomi jokie ribojimai, galintys turėti įtakos Lietuvos Respublikos piliečių teisėms referendumo iniciatyvos ir parašų rinkimo srityje. Todėl tenkinti pareiškėjo prašymą nėra teisinio pagrindo.

31. Pareiškėjas, nesutikdamas su VRK Sprendimu, su skundu kreipėsi į teismą.

32. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas skundu siekia, kad būtų sustabdytas Piliečių referendumo iniciatyvinės grupės, įregistruotos VRK 2021 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. Sp-170, piliečių referendumo iniciatyvos vykdymas iki pasibaigs nepaprastoji padėtis Lietuvos Respublikoje, įvesta 2022 m. vasario 24 d. Dėl to su prašymu kreipėsi į VRK.

33. Vertindama pareiškėjo skundo argumentus, kiek tai susiję su VRK teise priimti pareiškėjo prašomą sprendimą, teisėjų kolegija, be kita ko, akcentuoja, kad konstitucinis VRK statusas lemia atitinkamus jos įgaliojimus, kurie nustatyti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos įstatyme. Pagal šį įstatymą VRK yra Konstitucijoje numatyta nuolatinė aukščiausioji rinkimų ir referendumų organizavimo bei vykdymo valstybės institucija (2 str. 1 d.). Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatyme nustatyti VRK uždaviniai organizuoti ir vykdyti referendumus, užtikrinti, kad rinkimai ir referendumai vyktų remiantis Konstitucijoje ir įstatymuose įtvirtintais demokratinių rinkimų principais (3 str. 1 d. 1–2 p.), bei pavesta spręsti referendumo vykdymo metu techninius klausimus (referendumo biuletenių, kitų referendume naudojamų dokumentų, antspaudų pavyzdžius ir formas, dokumentų pildymo pavyzdžius, jų antspaudavimo tvarką).

34. Pažymėtina, kad nuo 2021 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikoje nėra galiojančio ginčo santykius reglamentuojančio Referendumo įstatymo ar kito įstatymo, kuris numatytų galimybę VRK savo nuožiūra priimti sprendimą dėl referendumo iniciatyvos vykdymo sustabdymo dėl nepaprastosios padėties įvedimo Lietuvos Respublikoje, spręsti dėl referendumo politinių kampanijų termino pratęsimo. Šiuo aspektu taip pat pažymėtina ir tai, kad iki 2021 m. liepos 1 d. galiojęs Referendumo įstatymas taip pat nenumatė galimybės stabdyti referendumo politinę kampaniją, pratęsti referendumo iniciatyvos vykdymo terminą dėl įvestos Lietuvos Respublikoje nepaprastosios padėties ar kitų priežasčių. Taip pat Lietuvos Respublikoje nėra susiformavusios ir teisinės tradicijos, kurios pagrindu būtų galima priimti sprendimą dėl referendumo iniciatyvos vykdymo sustabdymo ar termino pratęsimo.

35. Atsižvelgiant į tai, nėra jokio pagrindo sutikti su pareiškėjo argumentais, kad šiuo atveju VRK turi ne tik teisę, bet ir pareigą priimti prašomą sprendimą dėl šios referendumo iniciatyvos stabdymo, nes pagal įstatymus ir Konstituciją nėra valstybėje kitos institucijos, kuri galėtų ir turėtų priimti sprendimą dėl tinkamo politinės kampanijos vykdymo, nepažeidžiant įstatymų ir Konstitucijos 147 straipsnio.

36. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. balandžio 6 d. sprendime administracinėje byloje Nr. R-10-525/2022 pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos Prezidento 2022 m. vasario 24 d. dekretu Nr. 1K-872 „Dėl nepaprastosios padėties paskelbimo“ ir Lietuvos Respublikos Seimo 2022 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. XIV-929 „Dėl Lietuvos Respublikos Prezidento sprendimo paskelbti nepaprastąją padėtį patvirtinimo“ nėra nustatomi jokie ribojimai, galintys turėti įtaką Lietuvos Respublikos piliečių teisėms referendumo iniciatyvos ir parašų rinkimo srityje. Nes Lietuvos Respublikos Prezidento 2022 m. vasario 24 d. dekretu Nr. 1K-872 buvo nustatytos nepaprastosios padėties metu taikytinos priemonės (valstybės rezervo naudojimas įstatymų nustatyta tvarka; valstybės sienos apsaugos sustiprinimas ir valstybės sienos priedanga; pasienio ruože transporto priemonių ir asmenų bei jų bagažo tikrinimas siekiant surasti ir paimti neteisėtai laikomus šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogstamąsias, radioaktyviąsias, nuodingąsias ir kitokias pavojingas medžiagas bei priemones, nustatyti bei sulaikyti įstatymų pažeidėjus, užtikrinti viešąją tvarką ir visuomenės rimtį, apsaugoti gyventojų gyvybę, sveikatą ir turtą) nėra susijusios su Lietuvos Respublikos piliečių pilietinių teisių ribojimu ir nedaro įtakos Piliečių referendumo iniciatyvinės grupės galimybėms rinkti piliečių parašus ar skleisti informaciją apie referendumo iniciatyvą. Tą patvirtina ir viešai skelbiama informacija tinklapyje https://www.ltreferendumas.lt/ bei sudaryta galimybė pasirašyti už iškeltą referendumo iniciatyvą https://www.rinkejopuslapis.lt/iniciatyvos/-/iniciatyvos/.

37. Taigi Lietuvos Respublikoje paskelbta nepaprastoji padėtis nedaro jokios įtakos Lietuvos Respublikos piliečių teisėms referendumo iniciatyvos ir parašų rinkimo srityje. Teisėjų kolegija, be kita ko, pažymi, kad nors pareiškėjo reikalavimas yra stabdyti piliečių referendumo iniciatyvos vykdymą iki pasibaigs nepaprastoji padėtis Lietuvos Respublikoje, tačiau tikrasis pareiškėjo siekis, kaip galima suprasti iš skundo turinio ir pareiškėjo dėstomų argumentų, iš esmės yra tas, jog prasitęstų referendumo iniciatyvos vykdymo terminas.

38. Pabrėžtina, kad Lietuvos Respublikos politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymas nustato politinių kampanijų pradžią ir pabaigą. Nagrinėjamu atveju VRK pateikė 2022 m. balandžio 21 d. sprendimą Nr. Sp-33, kuriuo VRK nusprendė atmesti iniciatyvinės grupės reikalavimą privalomajam referendumui paskelbti dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 9 ir 147 straipsnių pakeitimo įstatymo, t. y. Piliečių referendumo iniciatyvinės grupės referendumo politinė kampanija jau yra pasibaigusi, todėl šiuo atveju nėra nei teisinio pagrindo, nei galimybės stabdyti jau pasibaigusią politinę kampaniją.

39. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pareiškėjo ginčijamas VRK Sprendimas yra individualus administracinis aktas, kuriam taikomi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimai. Vertindama VRK Sprendimo atitikimą VAĮ tokio pobūdžio aktams keliamus reikalavimus, teisėjų kolegija pažymi, kad VAĮ 3 straipsnis apibrėžia principus, kuriais savo veikloje turi vadovautis viešojo administravimo subjektai. Minėto straipsnio 5 punktas nustato išsamumo principą, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį. VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatyti reikalavimai administraciniam sprendimui, t. y. administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas, administracinio sprendimo data, administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris, atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos, administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, administracinio sprendimo motyvai, administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką, administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos.

40. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo VRK pateiktą prašymą, skundžiamo VRK Sprendimo turinį, konstatuoja, kad jis iš esmės atitinka VAĮ nustatytus administraciniam aktui keliamus reikalavimus, jame yra išdėstyti argumentai, dėl ko pareiškėjo prašymas negali būti tenkinamas, nurodyta jo apskundimo tvarka. Taigi ir šiuo aspektu nėra pagrindo naikinti pareiškėjo skundžiamą VRK Sprendimą.

41. Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad VRK Sprendimas, kuriuo netenkintas pareiškėjo prašymas stabdyti Piliečių referendumo iniciatyvinės grupės, įregistruotos VRK 2021 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. Sp-170, vykdomą piliečių referendumo iniciatyvos vykdymą iki pasibaigs nepaprastoji padėtis Lietuvos Respublikoje, įvesta 2022 m. vasario 24 d., yra pagrįstas ir teisėtas, todėl jį naikinti pareiškėjo skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra jokio pagrindo. Dėl aukščiau nurodytų motyvų nėra jokio pagrindo tenkinti ir išvestinį pareiškėjo reikalavimą sustabdyti Piliečių referendumo iniciatyvinės grupės piliečių referendumo iniciatyvos vykdymą iki pasibaigs nepaprastoji padėtis Lietuvos Respublikoje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu ir 126 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo Piliečių referendumo iniciatyvinės grupės koordinatoriaus Z. V. skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Rytis KrasauskasErnestas SpruogisSkirgailė Žalimienė