Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. K. (toliau – ir apeliantė) atstovo advokato Gilberto Kinderevičiaus (toliau – ir apeliantės atstovas) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2025 m. balandžio 16 d. nutarties, kuria netenkintas R. K. atstovo advokato Gilberto Kinderevičiaus skundas dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2025 m. vasario 5 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nutarimas).

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Institucijos vyriausiosios tyrėjos V. Š. 2025 m. vasario 5 d. nutarimu administracinėje nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), R. K. pripažinta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 1 dalyje, už tai, kad ji 2024 m. lapkričio 27 d. 13.41 val. (duomenys neskelbtini), vairuodama transporto priemonę – automobilį „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir aplenkė kitą transporto priemonę važiuojančią ta pačia kryptimi sankryžoje, kuri pažymėta kelio ženklu Nr. „sankryža su šalutiniu keliu“, tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 140.1 punkto reikalavimus. R. K. Nutarimu paskirta 200 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 3 mėnesiams.

2. Institucijos Nutarimą R. K. atstovas apskundė Kauno apylinkės teismui, tačiau skundas buvo atmestas, o nutarimas paliktas galioti. Apylinkės teismo nutartyje pažymėta, kad R. K. pozicijai prieštarauja administracinio nusižengimo byloje surinkti duomenys. Apylinkės teismas, išanalizavęs ir įvertinęs pateiktus bylos duomenis, vadovaudamasis vaizdo medžiaga bei pareigūnų parodymais, kurių patikimumu pagrindo abejoti teismas neturėjo, padarė išvadą, kad kintanti pareiškėjos pozicija dėl administracinio nusižengimo padarymo aplinkybių atitinkamai vertinama kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės, o skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.

3. Apeliaciniame skunde Kauno apygardos teismui administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. K. atstovas advokatas Gilbertas Kinderevičius prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 16 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną R. K. atžvilgiu nutraukti nesant administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje sudėties.

3.1. Skunde apeliantė neigia padariusi jai inkriminuojamą administracinį nusižengimą, nurodydama, kad vaizdo įraše užfiksuoto nusižengimo ji nepadarė ir negalėjo padaryti. Vaizdo įraše užfiksuota ne jos transporto priemonė, ji vaizdo įraše nurodytu laiku jokio traktoriaus nelenkė, todėl nagrinėjamoje byloje sprendžiant dėl jos kaltės ir veiksmų kvalifikavimo būtina nepaneigiamai nustatyti, kada apeliantė pravažiavo, koks iš tikro buvo automobilis, kuris lenkė traktorių. Nagrinėjamu atveju buvo būtina atidžiai patikrinti visų parodymus, pateiktas foto nuotraukas, apeliantės paaiškinimą, kitus duomenis, išreikalauti visus kamerų įrašus (bent jau dvidešimt minučių iki pažeidimo padarymo), pareigūnų kūno kameras (nuo pačios pradžios). Ir visus šiuos įrodymus, tinkamai laikantis įstatymų, įvertinti visų duomenų kontekste ir tik tuomet vertinti, ar pareiškėjos veiksmuose yra ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėtis.

3.2. Skunde teigiama, kad pirmos instancijos teismas pažeidė ANK 20 straipsnio 1 dalį, kur nurodyta, kad įrodymais gali būti tik teisėtai gauti, leistini ir patikimi duomenys, ANK 569 straipsnį, kad sprendimas priimamas tik tada, kai visos aplinkybės yra išsamiai ir objektyviai ištirtos, ANK 618 straipsnį, kad visos abejonės aiškinamos atsakomybėn traukiamo asmens naudai, bei EŽTT praktiką, kad sprendžiant dėl kaltės, būtina ne tik objektyvių, bet ir aiškių, logiškai susijusių įrodymų visuma.

3.3. Išanalizavus administracinio nusižengimo byloje esantį vaizdo įrašą akivaizdžiai matyti, kad vaizdo įraše užfiksuotas automobilis pagal savo formą ir spalvą neatitinka pareiškėjos transporto priemonės formos ir spalvos. Atkreiptinas dėmesys, pareiškėjos transporto priemonė yra ne baltos spalvos, kaip nurodoma ginčijamam Nutarime, bet pilkos spalvos, ką patvirtina transporto priemonės registracijos liudijimas ir pateikiamos foto nuotraukos. Taip pat visiškai neatitinka ir transporto priemonės forma t. y. galinis dangtis, galiniai žibintai, šoninio galinio stiklo forma, skiriasi kapoto formos linkis, bei transporto priemonės sparno forma ties ratais. Be to, kaip matyti iš foto nuotraukos pareiškėjos šoniniai stiklai yra tamsinti tik gale, o priekiai šoniniai stiklai yra visiškai skaidrūs, tuo tarpu transporto priemonės užfiksuotos vaizdo įraše šoniniai langai visi tamsinti. Iš pateiktų teismui fotonuotraukų akivaizdžiai matyti, kad pareiškėjos transporto priemonė ir transporto priemonė, kuri lenkė traktorių yra dvi skirtingos transporto priemonės, tačiau pirmos instancijos teismas pateiktų fotonuotraukų ir kitų užfiksuotų transporto priemonių skiriamųjų požymių net netyrė, neanalizavo ir nevertino. Todėl pagrįstai manome, kad teismas netinkamai įvertino įrodymus, transporto priemones (jų skirtumus) ir priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį.

3.4. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad apeliantės pozicija visada buvo nuosekli ir niekada nekito – ji visada nurodė, kad traktorių lenkė netoli (duomenys neskelbtini) g., o ne ties (duomenys neskelbtini) sankryža ((duomenys neskelbtini) g.), tačiau buvo suklaidinta, kai pareigūnas pokalbio metu kelis kartus kartojo „(duomenys neskelbtini) kaimas". Ji šį pavadinimą išgirdo pirmą kartą ir manė, kad kalbama apie jos minėtą vietą. Policija visų kūno kamerų įrašų teismui taip ir nepateikė, nors buvo reikalauta ne kartą. Pareiškėja turėjo omenyje traktoriaus lenkimą (duomenys neskelbtini) g. atkarpoje (maždaug 800 metrų nuo tariamos pažeidimo vietos), kur tai buvo atlikta saugiai, nepažeidžiant taisyklių, Pareiškėja tikrai negalvojo ir negalėjo žinoti, kad kitoje kelio atkarpoje taip pat buvo fiksuotas kito traktoriaus lenkimas. Todėl pirmos instancijos teismas privalėjo išsireikalauti visa pokalbio įrašą ir patikrinti visas aplinkybes, o ne remtis pokalbio ištrauka kuri buvo paimta iš bendro konteksto, pasirenkant vieną frazę, kurioje, esą, apeliantė neva pripažįsta, kad lenkė traktorių (tik neaišku nei kur nei kada).

3.5. Apeliantų manymu, siekiant pašalinti šiuos neaiškumus dėl Pareiškėjos parodymų, teismas prieš priimdamas ginčijamą nutartį turėjo patikrinti R. K. versiją, t. y. peržiūrėti ne tik to momento kai buvo užfiksuotas traktoriaus lenkimas, bet ir ankstesnius policijos pareigūnų automobiliu užfiksuotus vaizdo įrašus, kad paneigti jos paaiškinimus, kad ji su savo transporto priemone pravažiavo anksčiau nei vaizdo įraše užfiksuotas automobilis lenkiantis traktorių, tačiau į bylą nebuvo pateikti visi prašomi vaizdo įrašai. Šie neatskleisti fragmentai galėjo turėti esminę reikšmę pareiškėjos pozicijai patvirtinti. Tai reiškia, kad byloje naudojamas vaizdo ar garso įrašas negali būti laikomas patikimu ir pakankamu įrodymu šioje administracinio nusižengimo byloje.

3.6. Skunde taip pat pažymėta, kad liudytojų pareigūnų D. S. ir D. V. parodymai prieštarauja vieni kitiems, kadangi vienas jų nurodė aiškiai matęs traktorių lenkiantį šviesios spalvos „Ford Focus", o kitas jų nurodė matęs baltos spalvos „Ford“ automobilį, apklausų metu nurodė „Escort“ modelį. Ir nors trumpam jie buvo pametę automobilį iš savo matymo lauko, tvirtina, kad sustabdė būtent tą automobilį, kuris sankryžoje aplenkė traktorių. Pirmos instancijos teismui nekilo jokių abejonių dėl policijos pareigūnų aiškaus matomumo, nors nuo policijos pareigūnų transporto priemonės iki užfiksuoto traktoriaus lenkimo vietos yra 0.22 km. Atsižvelgiant į pareigūnų parodymus, akivaizdu, kad jie tiksliai nematė, kokia tai buvo transporto priemonė, kokia jos markė ir netgi spalva. Taip pat abu liudytojai pripažino, kad transporto priemonė, buvo „pamesta iš matymo zonos“, o šiame kelyje yra daug įsukimu, išvažiavimų, kur galėjo ir nusukti nusižengimą padariusi transporto priemonė. Šie prieštaravimai nebuvo įvertinti, nors tai esminė objektyvumo ir patikimumo sąlyga. Vaizdo medžiaga buvo filmuota iš didelio atstumo (220 m), statišku kampu, be priartinimo ir iš šono. Tai neleidžia objektyviai nustatyti automobilio modelio, markės ar valstybinių numerių. Apeliantės automobilis – pilkos spalvos, įraše – aiškiai baltas. Teismas į tokį neatitikimą visiškai neatsižvelgė, kaip neatsižvelgė ir į automobilio formos skirtumus. Remiantis tyrimais (Mahy et al., 1994; Wyszecki & Stiles, 2000), 220 metrų atstumu žmogus negali tiksliai atskirti automobilio markės ar modelio, bei šviesių spalvų tonų, tokių kaip pilka, balta ar sidabrinė. Tokiu atstumu galima tik spėti, bet ne objektyviai įvertinti. Taigi, atkreiptinas teismo dėmesys, kad pirmos instancijos teismo nutartis negali būti pagrįsta spėjimais ir prielaidomis. Teismas nepateikė nei vieno neginčijamo argumento, kad administracinio nusižengimo padarymo vietoje buvo būtent apeliantės transporto priemonė.

4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti skundžiamą Kauno apylinkės teismo nutartį nepakeistą.

4.1. Institucija atsiliepime nurodo, kad pažeidimą užfiksavo policijos pareigūnai, kurie realiai matė koks automobilis atliko lenkimo manevrą, tai yra koks automobilio modelis, todėl negalėjo sustabdyti ne tos transporto priemonės. Skunde akcentuojama, kad Nutarimą priėmusi pareigūnė nurodė, kad lenkimo manevrą atliko baltos spalvos automobilis, o apeliantės automobilis yra pilkos spalvos, tačiau Institucija pažymi, kad šiuo atveju tiek lenkimo manevrą atlikęs automobilis, tiek ir kitas automobilis, kurį apeliantė įvardija kaip jos vairuojamą – abu yra šviesios spalvos, todėl nutarime įvardinta balta spalva yra rašymo apsirikimas. Šioje situacijoje pažymėtina, kad pareigūnai realiai matė automobilį, kuris atliko lenkimo manevrą, jį identifikavo ir sustabdė. Pareigūnų realiai matomas vaizdas yra daug geresnis nei vaizdo įraše dėl jo kokybė.

4.2. Atsiliepime atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuo lenkimo momento iki apeliantės sustabdymo tiek nuvažiuotas kelias, tiek ir praėjęs laikas įrodo, kad pažeidimą padarė apeliantė ir, kad buvo sustabdytas tinkamas automobilis, kadangi pareigūnai kryptingai ir nuosekliai vijosi transporto priemonę ir sustabdė būtent apeliantės automobilį be jokių dvejonių. Kelio atkarpoje, kurioje užfiksuotas lenkimo manevras iki kol apeliantė buvo pradėta stabdyti, leistinas greitis yra 90 km/val. Nuo vaizdo įrašo pavadinimu „(1) 2024.11.27 13.41.00 - 2024.11.27 13.43.59.avi“ 44 sekundės, tai yra kai pradedamas lenkimo manevras iki kol apeliantė yra stabdoma policijos pareigūnų, vaizdo įrašo „(1) 2024.11.27 13.41.00 - 2024.11.27 13.43.59.avi“ 2 min. 09 sec., praėjo 1 minutė ir 25 sekundės. Pagal „google maps“ nuo įvykio vietos iki vietos, kurioje buvo sustabdyta Apeliantės vairuojama transporto priemonė yra 2,17 kilometro atstumas. Apskaičiavus kokį atstumą galima nuvažiuoti per 1 minutę ir 25 sekundes, važiuojant 90 km/val. greičiu gaunamas skaičius – 2.13 km. Šie duomenys įrodo, kad tiek pagal nuvažiuotą atstumą, tiek pagal praėjusį laiką visos aplinkybės atitinka, kad pažeidimo užfiksavimo metu lenkimą atlikęs automobilis buvo apeliantės automobilis.

4.3. Institucija atkreipia dėmesį ir į pačios apeliantės nurodytas aplinkybes iškarto po įvykio. Pažymėtina, kad iškarto po įvykio asmenų paaiškinimai būna tiksliausi ir teisingiausi, tai yra jie atskleidžia tikrąsias įvykio aplinkybes, nes po kurio laiko asmenys supratę kokios pasekmės laukia už padarytą teisės pažeidimą, pradeda kelti įvairias versijas, siekiant išvengti atsakomybės. Vaizdo įraše pavadinimu „export-k9fc8.mp4“ užfiksuotas apeliantės paaiškinimas dėl įvykio aplinkybių, kuriame ji pripažįsta, kad atliko lenkimo manevrą. Apeliantei bendraujant su pareigūnu, pastaroji neginčija nei, kad ji nelenkė traktoriaus, nei kad pareigūnai sustabdė ne tą automobilį. Apeliantės pateiktos aplinkybės policijos pareigūnui dėl traktoriaus lenkimo atsispindi ir vaizdo įraše kuomet yra lenkiamas traktorius, kadangi kaip apeliantė po įvykio ją sustabdžiusiems pareigūnams nurodo apie traktoriaus pasitraukimą, atitinka tai, kad jis ruošėsi atlikti posūkio manevrą ir dėl to traukėsi dešiniau, kadangi vaizdo įraše užfiksuota kaip traktorius, kuris buvo lenkiamas, išvažiuoja iš pagrindinio kelio į šalutinį.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

R. K. atstovo advokato Gilberto Kinderevičiaus apeliacinis skundas atmestinas.

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Kaip matyti iš apeliacinio skundo, jame nėra ginčijamas administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, padarymo faktas, o būtent, kad vaizdo medžiagoje užfiksuotas automobilis neleistinoje vietoje, t. y. sankryžoje, lenkė kitą transporto priemonę – traktorių, tačiau nesutinkama, kad nusižengimą padarė apeliantė ir kad vaizdo įraše užfiksuota nusižengimą daranti būtent jos vairuojama transporto priemonė, todėl apeliacinės instancijos teismas skundą nagrinės jo ribose.

6. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

7. Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais.

8. ANK 569 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

9. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šioje administracinio nusižengimo byloje R. K. veikoje yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje sudėtis. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais faktiniais duomenimis ir skundžiamoje nutartyje išdėstė aiškius, konkrečius ir išsamius motyvus, patvirtinančius administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, požymių buvimą R. K. veikoje.

10. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad R. K. 2024 m. lapkričio 27 d. 13.41 val. (duomenys neskelbtini), vairuodama transporto priemonę – automobilį „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir aplenkė kitą transporto priemonę važiuojančią ta pačia kryptimi sankryžoje, kuri pažymėta kelio ženklu Nr. „sankryža su šalutiniu keliu“, dėl ko Institucijos Nutarimu ji nubausta 200 Eur dydžio bauda ir jai skirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesių laikotarpiui.

11. ANK 420 straipsnio 1 dalyje be kita ko yra numatyta atsakomybė už lenkimą vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti. Komentuojamojo nusižengimo konstatavimui yra būtina nustatyti, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pažeidė KET punktų reikalavimus – šiuo atveju KET 140.1 punktą, kuriame nurodyta, jog lenkti draudžiama sankryžose, išskyrus leistiną lenkimą pagrindiniame kelyje, nepažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“. Kaip jau minėta, nėra ginčijama, kad padarytas nusižengimas, tačiau nesutinkama, kad nusižengimą padarė būtent apeliantė vairuodama savo transporto priemonę.

12. Nors apeliantė ir jos atstovas nesutinka su Nutarimu ir nustatytu faktu, kad būtent R. K. vairuojama transporto priemonė buvo užfiksuota padariusi administracinį nusižengimą, apeliacinės instancijos teismas su šiais skundo argumentais sutikti negali. Kaip matyti iš skundžiamų Nutarimo ir apylinkės teismas nutarties, tiek Institucija, tiek teismas pagrįstai įvertino byloje esančius duomenis – vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas nusižengimas, apeliantės sustabdymo momentas, taip pat pareigūno kūno kameros įrašą po R. K. vairuojamos transporto priemonės sustabdymo bei pareigūnų pateiktus paaiškinimus, duotus parodymus. Šie duomenys vertintini kaip vieni kitus papildantys ir pakankami konstatuoti administracinio nusižengimo faktą ir jį padariusį asmenį.

13. Apeliaciniame skunde nurodomi argumentai, kad nebuvo išreikalauti ir į bylą pateikti papildomi vaizdo įrašai, nepateikta transporto priemonių lyginamoji analizė ir kt., dėl ko nebuvo pašalinti visi prieštaravimai, yra nepagrįsti, nes įrodymų rinkimas negali būti begalinis, šis procesas nėra savitikslis, įrodymų turi būti surinkta tiek, kad asmenį būtų galima pripažinti kaltu dėl nusižengimo padarymo, surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Nagrinėjamu atveju tiek Institucijai, tiek apylinkės teismui byloje esančių įrodymų pakako padaryti atitinkamas išvadas dėl R. K. kaltės padarius administracinio nusižengimo, o apeliantės ir jos atstovo keliamos versijos pagrįstai buvo vertintos kaip gynybinė reakcija siekiant išvengti atsakomybės.

14. Apeliaciniame skunde tvirtinama, jog įraše užfiksuotą pažeidimą daranti transporto priemonė yra kitokia tiek savo spalva, tiek forma, tiek kitomis išorinėmis specifikacijomis nei R. K. vairuojama transporto priemonė. Kaip matyti iš bylos medžiagoje esančio vaizdo įrašo „(1) 2024.11.27 13.41.00 - 2024.11.27 13.43.59.avi“ (toliau – vaizdo įrašas) 00:00:44 val. matomas šviesios spalvos automobilis, prieš pat sankryžą pradėjęs traktoriaus lenkimo manevrą. Minėtas automobilis 00:00:50 val. dingo iš pareigūnų tarnybiniame automobilyje buvusios vaizdo kameros matymo lauko, matymo lauke ji atsiranda 00:01:22 val., t. y. po 32 sekundžių ir pareigūnų automobiliu yra važiuojama iš paskos, kol galiausiai 00:02:45 val. priekyje važiavusi transporto priemonė yra sustabdoma. Kaip nurodė ir Institucija savo atsiliepime, nuo įvykio vietos iki vietos, kurioje buvo sustabdyta apeliantės vairuojama transporto priemonė yra 2,17 kilometro atstumas. Per 1 minutę ir 25 sekundes, važiuojant 90 km/val. greičiu gaunamas atstumas – 2.13 km. Pažymėtina, kad po nusižengimą padariusio automobilio, iki kol pareigūnų tarnybinis pradėjo vytis išsukdamas į pagrindinį kelią ir važiuodamas ta pačia kryptimi, jokia kita transporto priemonė minėtu keliu nevažiavo. Bylos duomenimis, tarnybiniame automobilyje buvę ir apeliantės transporto priemonę sustabdę pareigūnai nurodė, kad jie yra visiškai įsitikinę, jog sustabdė būtent tą automobilį, kurį matė pažeidžiantį KET ir kuris užfiksuotas vaizdo medžiagoje.

15. Nors Nutarime automobilis įvardijamas kaip baltos spalvos, tačiau Institucija atsiliepime nurodo, kad šis apibūdinimas laikytinas kaip rašymo apsirikimo klaida, o tą patvirtina tai, kad ir aprašant vaizdo įrašą, visur minimas baltas automobilis, tame tarpe ir tas, kurį pareigūnai pasivijo ir sustabdė, t. y. R. K. vairuotas automobilis „Ford Focus“. Teismas atkreipia dėmesį, kad pareigūnų tarnybiniame automobilyje buvusios vaizdo kameros įrašo kokybė nėra nepriekaištinga, tai matosi peržiūrėjus visą įrašą (liejasi vaizdas, sunkiai įžiūrimos judančių objektų detalės), todėl tai, kad apeliantei ir jos atstovui įraše matosi baltos spalvos automobilis nesudaro pagrindo konstatuoti, kad būtent baltas automobilis, o ne kaip šiuo atveju – šviesiai pilkos spalvos, pažeidė KET. Vaizdo įraše užfiksuotų objektų spalva/atspalvis gali priklausyti tiek nuo kameros specifikacijos, raiškos, fono, apšvietimo, atstumo ir kt., kaip kad pvz. vaizdo įrašo 00:01:59 val. atrodo, kad automobilis, kurį pareigūnai vejasi, taip pat yra baltos spalvos. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad iš tokio atstumo pareigūnai tiksliai negalėjo įžiūrėti nei markės nei spalvos, tačiau liudytojas D. V. parodė, kad žiūrint vaizdo įrašą atstumas nuo jų tarnybinio automobilio iki sankryžos atrodo didesnis nei buvo iš tikrųjų, žvelgiant gyvai viskas matėsi daug aiškiau. Abu pareigūnai nurodė, kad KET pažeidimą padarė „Ford“ markės automobilis, ir nors vienas iš pareigūnų suklydo nurodydamas modelį, tai nelaikytinu esminiu prieštaravimu, dėl ko galėtų pareigūnų parodymai būti vertintini kaip nepatikimi.

16. Kad būtent R. K. padarė analizuojamą administracinį nusižengimą patvirtina ir administracinio nusižengimo protokolas bei byloje esantis pareigūno kūno kameros įrašas. Administracinio nusižengimo protokole R. K. apie pažeidimą pažymėjo „Lenkiau traktorių, kuris pasitraukė ir leido lenkti“, pareigūno kūno kamera filmuotame įraše užfiksuota kaip apeliantė paklausus pareigūno ar prisimena kaip lenkė traktoriuką, ji teigia, jog „prisimenu, jis rodė, kad lenkt, biški pasitraukė ir apvažiavau“. Kaip matyti iš vaizdo įrašo, minėtas traktorius R. K. jį aplenkus nusuko į dešinėje pusėje buvusį šalutinį kelią, dėl ko galimai jis prieš sankryžą pristabdė, pasitraukė kairiau ir rodė posūkį. Taigi, pati apeliantė apibūdino būtent tą traktoriaus lenkimo momentą, kuris ir užfiksuotas vaizdo įraše. Nei byloje esantys įrašai, nei R. K. ir jos atstovo nurodomi duomenys nepatvirtina aplinkybių, kad ji būtų lenkusi kitą traktorių ar kitoje vietoje, nei užfiksuota įraše.

17. Įvertinus aptartus duomenis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad visos nurodytos aplinkybės įrodo R. K. padarytą KET 140.1 punkto pažeidimą, sudarantį jai inkriminuoto ANK straipsnio sudėties požymius. Dėl to pripažįstama, kad Institucijos Nutarimu R. K. pagrįstai pripažinta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, o skundžiamą nutartį priėmęs teismas neturėjo pagrindo tenkinti apeliantės atstovo skundo dėl Nutarimo panaikinimo ir administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo.

18. Kadangi apeliaciniu skundu prašoma administracinę teiseną nutraukti, kas apima pačias plačiausias skundo nagrinėjimo ribas, apeliacinės instancijos teismas pasisako ir dėl paskirtos administracinės nuobaudos. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, motyvuotu sprendimu gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti (ANK 34 straipsnio 6 dalis). Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai.

19. Kaip matyti iš Institucijos Nutarimo, už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje padarymą R. K. buvo paskirta 200 Eur dydžio bauda ir 3 mėnesiams atimta teisė vairuoti transporto priemones. Šis nusižengimas užtraukia baudą asmenims, turintiems teisę vairuoti transporto priemones, nuo 170 iki 230 eurų, kas reiškia, jog nagrinėjamoje byloje R. K. buvo paskirtas sankcijoje numatytos baudos vidurkis. ANK 420 straipsnio 6 dalyje be kita ko yra nustatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių, šiuo atveju apeliantei paskirtas minimalus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas. Byloje nenustatytos jokios išskirtinės aplinkybės, dėl kurių asmeniui turėtų būti paskirta švelnesnė nuobauda, dėl ko apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad R. K. paskirta administracinė nuobauda yra pagrįsta, atitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, todėl paliktina galioti

20. Apibendrindamas visa tai, kas aptarta, apygardos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu bei vadovaudamasis įstatymu, todėl priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio panaikinti ar pakeisti dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. balandžio 16 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. K. atstovo advokato Gilberto Kinderevičiaus apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.