Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 10 d. nutarimo, kuriuo A. Ž. atžvilgiu pradėta administracinio teisės pažeidimo teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ str. 1 d. nutraukta, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Ž. 2012 m. kovo 23 d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad jis, dirbantis pagal 2010 m. gegužės 10 d. išduotą nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), leidžiančią užsiimti metalo gaminių gamyba, 2012 m. kovo 21–22 d., veikdamas kaip darbdavys – fizinis asmuo, leido bandomajam laikotarpiui T. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Šiauliai, dirbti nuomojamose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, nesudarius darbo sutarties, neišdavus tapatybę patvirtinančio dokumento – darbo pažymėjimo, pagalbinio darbuotojo pareigose. T. D. atliko pagalbinio darbuotojo darbą: virino tvoros elementus, padėjo perkelti padarytą tvorą. Pastarasis gaudavo nurodymus iš A. Ž., pakluso nustatytai tvarkai, buvo aprūpintas darbui suvirinimo įranga bei metalu, dirbo darbo dieną nuo 9 val. iki 18 val. Tikrinimo metu, remiantis pil. T. D., V. Š. ir A. Ž. paaiškinimais, nustatyta, kad minėtu laikotarpiu, t. y. 2012 m. kovo 21–22 dienomis tarp darbdavio – fizinio asmens A. Ž. ir pil. T. D., esant darbo santykių požymiams, nebuvo sudaryta darbo sutartis, sodrai nepranešta – darbuotojas dirbo nelegaliai, tuo darbdavys pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98, 99 straipsnių nuostatas.

Pirmosios instancijos teismas, padaręs išvadą, kad A. Ž. veiksmuose nėra inkriminuojamo teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³ str. 1 d., įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 p.), 2012 m. gegužės 10 d. nutartimi administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną A. Ž. atžvilgiu nutraukė.

Apeliaciniu skundu Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinio skyrius (toliau – Institucija) prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 10 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą, kuriuo pripažinti A. Ž. padarius ATPK 41³ str. 1 d. numatytą pažeidimą.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad apylinkės teismas, priimdamas sprendimą, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos dėl darbuotojo išbandymo galimybės ir pirminių parodymų svarbos bylose dėl nelegalaus darbo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 28 d. nutartis Nr. N-575-1271-11). Nurodo, kad Lietuvos Respublikos darbo kodeksas nenumato darbuotojo išbandymo galimybės nesudarius darbo sutarties, o tai reiškia, kad darbuotojas išbandymo laikotarpiu turi teisę dirbti tik įstatymų nustatyta tvarka sudarius darbo sutartį (DK 99 str.) ir gauti ne mažesnį nei įstatymo numatytą darbo užmokestį (DK 186, 187 str.), o jei pagal faktinę darbo sutartį darbuotojas išbandymo metu dirbtų neatlygintinai – tai nepašalina atsakomybės pagal ATPK 41³ str.

Be to, Institucija mano, kad teismas netinkamai vertino T. D., V. Š. teisme pakeistus parodymus, kad tarp T. D. ir A. Ž. nebuvo darbo santykių. Pažymi, kad minėti darbuotojai yra priklausomi nuo A. Ž. ir todėl suinteresuoti bylos baigtimi. Taip pat teigiama, kad teismas neteisingai vertino T. D. ir A. Ž. byloje pateiktus pirminius paaiškinimus, nekvietė svarbaus liudytojo M. L., galinčio patvirtinti pirminius T. D. ir V. Š. parodymus.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Pirmiausia pažymėtina, kad ATPK 41³ str. 1 d. nustatyta, jog nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo 3000 Lt iki 10000 Lt. Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau – DK) 98 str. (2009 m. liepos 22 d. įstatymo Nr. XI-394 redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu) nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (dėl paminėtos alternatyvios dispozicijos) yra vertinama, kad siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ str. pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 str. 1 d. 1 p., būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėje bylose Nr. N575-2358/2009, N575-348/2011, N575-397/2011).

Teismas pritaria apeliacinio skundo argumentams, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, ir darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, laikomas nelegaliu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N3-397/2005, N12-1650/2004, N575-858/2010). Kartu teismas sutinka su tuo, kad pagrindiniais įrodymais nelegalaus darbo bylose yra laikomi nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai bei liudytojų – pareigūnų, mačiusių pažeidimą, tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiu darbuotoju, parodymai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N575-2917/2009, N575-322/2011). Iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas teismo posėdyje, spręsdamas A. Ž. kaltės klausimą, išklausė jo paties paaiškinimus, liudytojais apklausė tiek T. D., tiek V. Š., pagarsino T. D. paaiškinimus, duotus 2012 m. kovo 22 d., išvardijo kitus byloje esančius įrodymus, tarp jų ankščiau pateiktus A. Ž. ir liudytojo V. Š. paaiškinimus, apklausė administracinio teisės pažeidimo kaltinančios Institucijos atstovą S. T., 2012 m. kovo 23 d. surašiusį administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. ATPP 0708-0083 ir tiesiogiai mačiusį galimą pažeidimą bei bendravusį su galimai nelegaliai dirbusiu asmeniu. Dėl to, kas paminėta, nėra jokio pagrindo išvadai, kad byloje priimtas procesinis sprendimas nevisapusiškai, nepilnai ir neobjektyviai išaiškinus bei įvertinus visas reikšmingas bylai aplinkybes, kaip reikalauja ATPK 248, 257, 284 str. Tai, kad į teismo posėdį nebuvo kviečiamas dar vienas Institucijos atstovas – M. L., savaime nelemia išvados, jog skundžiamas nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Iš apeliacinio skundo akivaizdu, kad M. L. galėtų tik dar sykį patvirtinti įvykio aplinkybes, kurias atpasakojo Institucijos atstovas S. T. ir ką įvertino pirmosios instancijos teismas.

Apeliaciniu skundu Institucija reiškia įsitikinimą, kad A. Ž., T. D. ir V. Š. pirminiai paaiškinimai atskleidžia nelegalaus darbo turinį (ATPK 41³ str.), tačiau sutikti su tokia pozicija nėra pagrindo. Iš administracinio teisės pažeidimo protokole suformuluoto kaltinimo turinio matyti, kad kaltinimo prigimtis iš esmės yra A. Ž., T. D. ir V. Š. paaiškinimai, kurie Institucijos buvo interpretuoti savaip. Šią išvadą patvirtina ir Institucijos atstovo S. T. paaiškinimai. S. T. teigimu, kuomet jis su kolegomis 2012 m. kovo 22 d. atėjo į metalo apdirbimo patalpas, T. D. tiesiog vaikščiojo po dirbtuvių teritoriją ir jokių darbų nedirbo. Taigi akivaizdu, kad Institucijos atstovai nelegalaus darbo požymius įvertino tik pagal subjektyvios kilmės duomenis – pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir liudytojų parodymus. Nei pirminiai A. Ž., T. D. ir V. Š. paaiškinimai (5-7 b. l.), į kuriuos itin apeliuojama skundu, nei jų teisme duoti parodymai (16-20 b. l.) nepatvirtina, kad T. D. buvo pradėjęs realiai dirbti ir kad tarp A. Ž., Institucijos įvardijamo darbdavio, ir T. D. buvo susiformavę santykiai, turintys darbo sutarties požymius. Išanalizavus minėtų asmenų paaiškinimus visumoje yra aišku, kad 2012 m. kovo 21 d. į A. Ž. nuomojamas patalpas atėjo T. D., ieškodamas darbo. Liudytojas T. D. teismo posėdyje nurodė, kad neturi atitinkamo išsilavinimo, tačiau buvo susidomėjęs metalo darbais, norėjo pasižiūrėti kaip vyksta darbas ir išbandyti save, ar sugebės pats dirbti tokį darbą. Savo paaiškinime A. Ž. pripažino, kad leido T. D. stebėti kaip vyksta darbas ir būti jo nuomojamose patalpose, leido su jam priklausančia įranga ir priemonėmis pamėginti T. D. pavirinti metalą, leido padėti užkelti metalinius vartus ant stalo, tačiau vien tai nereiškia, kad A. Ž. ir T. D. buvo susitarę dėl kažkokio konkretaus darbo ar einamų pareigų. Liudytojas T. D. savo pirminiame paaiškinime buvimą A. Ž. nuomojamose patalpose įvardijo savo bandomuoju laikotarpiu, tačiau iš visumos surinktų įrodymų akivaizdu, kad toks teiginys nulemtas išskirtinai subjektyvaus liudytojo vertinimo ir vien tai negali būti pagrindas pripažinti, kad T. D. realiai dirbo išbandymo laikotarpiu, kaip teigia apeliantas.

Liudytoju apklaustas S. T., kaip minėta, realiai nematė dirbančio T. D., objektyviais faktiniais duomenimis neidentifikavo T. D. sukurtos darbo vietos ir suteiktų jam darbo įrankių (priemonių), nenustatė, kokius tvoros elementus konkrečiai virino T. D. ir pan., kokius nurodymus A. Ž. davė T. D. ir kokiai konkrečiai nustatytai darbo tvarkai T. D. pakluso. Tačiau administracinio teisės pažeidimo protokole S. T. konstatavo, kad T. D. dirbo kaip pagalbinis darbuotojas – virino tvoros elementus, padėjo perkelti tvorą, gaudavo nurodymus iš A. Ž., pakluso nustatytai tvarkai, buvo aprūpintas darbui suvirinimo įranga bei metalu, dirbo konkrečią darbo dieną nuo 9 val. iki 18 val. Akivaizdu, kad tokios formuluotės yra tik administracinės teisės pažeidimu kaltinančios Institucijos atstovo subjektyvūs išmąstymai, nepagrįsti jokiais pateiktais duomenimis, nors faktą įrodančios medžiagos rinkimas ir pateikimas yra administracinio teisės pažeidimo padarymu kaltinančios Institucijos kompetencija.

Byloje nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad T. D. dirbo paklusdamas A. Ž. nurodymams, jo nustatytai darbo tvarkai, kad dirbo konkretų darbą ar ėjo tam tikras pareigas. Iš liudytojų T. D. ir V. Š., taip pat A. Ž. duotų paaiškinimų, parodymų teismo posėdyje yra aišku, kad A. Ž., T. D. prašymu, leido pasilikti dirbtuvėse ir stebėti darbą, visa ši iniciatyva kilo iš paties T. D. ir byloje nėra duomenų, kad A. Ž. būtų kažką jam nurodinėjęs. Taigi ne A. Ž. nurodymu T. D., pasinaudodamas A. Ž. įranga, bandė suvirinti metalą. Pasak T. D., jis su A. Ž. apie jokį atlyginimą išvis nekalbėjo, jokios buvimo dirbtuvėse valandos jam nebuvo nustatytos ir sekančia dieną, tai yra 2012 m. kovo 22 d., jis į dirbtuves vėl atėjo tik savo iniciatyva. Liudytojas V. Š. 2012 m. kovo 22 d. paaiškinime nurodė, kad 2012 m. kovo 21 d. T. D. ,,...bandosi ar tinka šiam darbui.“, o teismo posėdyje patikslino, kad T. D. pasisiūlė parodyti, ką sugeba, norėjo pažiūrėti, kaip vyksta darbas, vaikščiojo po patalpas, stebėjo darbą. Šio liudytojo aiškinimu, jis nematė, kokias darbo priemones gavo T. D., nežino, kada T. D. išėjo namo. Apeliaciniu skundu siūloma nesiremti T. D. ir V. Š. parodymais teismo posėdžio metu, tačiau įvertinus juos visete, teismas konstatuoja, kad T. D., V. Š. ir A. Ž. pradiniai paaiškinimai ir parodymai teisme nėra prieštaringi, jie tik papildo vienas kitą, todėl atmesti jų nėra pagrindo. Iš to, kas paminėta, akivaizdu, kad T. D. ir A. Ž. iš esmės dėl nieko nesitarė, A. Ž. jokiomis darbo priemonėmis ir medžiagomis neaprūpino T. D., kad šis galėtų įgyvendinti atitinkamas darbines užduotis, darbo vietos T. D. nesuteikė, pastarasis jokio kvalifikuoto darbo (pvz. suvirino tvorą, vartus ar atitinkamas detales minėtiems objektams, ar pan.) neatliko ir tokio pavedimo iš A. Ž. nebuvo gavęs. Tai paneigia apeliacinio skundo teiginius, kad T. D. ir A. Ž. santykiai atitinka DK 93 str. nurodytus darbo sutarties požymius, vadinasi, A. Ž. veikoje nėra ATPK 41³ str. (Nelegalus darbas) numatyto pažeidimo įvykio ir sudėties.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė visas svarbias bylai aplinkybes ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, todėl naikinti skundžiamą nutarimą apeliacinio skundo motyvais nėra juridinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p., teismas

nutaria:

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 10 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.