- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-27
- Bylos Nr.
- T-834-946/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-10265-2017-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Purvainis
- Nuteistasis
- L. K.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėjas Arūnas Purvainis, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje (toliau – Komisija) nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam L. K. patvirtinimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
2017 m. spalio 23 d. Komisijos priimtu nutarimu Nr. 91-306 nutarta taikyti nuteistajam L. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 3 mėn. 25 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2017 m. spalio 19 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 56 balai ir tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė, nuteistasis atlikęs numatytą bausmės dalį, vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
L. K. nuteistas Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 2 dalį 1 m. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3, skirta 8 mėn. laisvės atėmimo.
Nuteistasis atliko BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą privalomą dalį (1/3) paskirtos laisvės atėmimo bausmės, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 3 mėn. 25 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2017 m. spalio 19 d.).
Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam L. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atsisakytina tvirtinti.
Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad nuteistasis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis L. K. yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ yra vidutinė ir jis daro pažangą ją mažinant, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau kitos aplinkybės, iš kurių sprendžiama apie pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, neduoda pagrindo išvadai, kad nuteistasis, išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.
Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, bet būtina įvertinti ir tai, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Vertindamas nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, teismas įvertina ir nuteistojo asmenybę (paskutinės padarytos nusikalstamos veikos pobūdis bei pavojingumas, ankstesni teistumai ir pan.), nuteistojo elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje ir kitas reikšmingas aplinkybes. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos jis laikysis įstatymų ir nenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą.
Motyvuojamoji dalis
Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad L. K. priklauso vidutinei pakartotinio nusikalstamumo rizikos grupei (56 balai pagal „OASys“), dėl to šiuo atveju turi būti nustatyta nekelianti jokių abejonių ir akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Sprendžiant, ar galima pagrįstai tikėtis įstatymus atitinkančio nuteistojo elgesio laisvėje taikant jo atžvilgiu lygtinį paleidimą, vertintini ir su nuteistojo mąstymu ir elgesiu, požiūriu į savo nusikalstamus veiksmus, aspektai. Teismas pripažįsta, kad stebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – nuteistasis per visą laisvės atėmimo bausmės laikotarpį elgėsi tinkamai - drausminėmis nuobaudomis nebaustas, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, organizuojamuose renginiuose, darbinė motyvacija teigiama, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau teismas pažymi, kad L. K. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis.
Teismas taip pat įvertina tai, kad nors nuteistasis šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka už vienos nusikalstamos veikos – tyčinio apysunkio nusikaltimo padarymą, tačiau anksčiau buvo ne kartą teistas, taip pat ir už analogišką nusikalstamą veiką, atlikęs jam paskirtas arešto bausmes, toliau darė nusikaltimus, todėl akivaizdu, jog nuteistasis linkęs ignoruoti visuomenėje priimtas elgesio taisykles, nepasimoko iš ankstesnio patyrimo ir nors šios aplinkybės nėra vertinamos kaip esminės, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo galimybę, bet jos apibūdina nuteistojo asmenybę ir vertinamos kitų asmenį apibūdinančių aplinkybių visumoje.
Nors teismui pateiktoje išvadoje apie nuteistojo L. K. individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus nurodyta, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau Socialinio tyrimo išvadoje taip pat pažymėta, kad nuteistasis kas kiek laiko užsiima veikla, kuri yra susijusi su jo nusikalstamumu; turi draugų ir pažįstamų ratą laisvėje, kurie ne visada gyvena socialų gyvenimo būdą; savianalizė paviršutiniška, savivertė padidinta, save laiko tobulu žmogumi, neturinčiu neigiamų savybių; negali paaiškinti savo veiksmų ir dėl ko įsivelia į problemas, nusikalsta „pagautas momento“ ir neapgalvoja savo elgesio pasekmių, taipogi kartoja tas pačias klaidas, nepasimokydamas iš patyrimo; nuteistojo kriminalinėje istorijoje yra fiksuota smurtinio elgesio prieš savo šeimos narį – mamą – epizodų, taipogi yra grasinęs savo šeimos nariui, tačiau neigia smurtavęs; gali prarasti savikontrolę pavartojęs alkoholio; mano neturintis jokio pobūdžio problemų, ypač susijusių su jo nusikalstamu elgesiu, pykčiu ar alkoholio vartojimu; neapgalvoja savo veiksmų pasekmių arba dėmesį sutelkia tik į teigiamas pasekmes, ignoruodamas neigiamas; apie ateities tikslus kalba daugiau abstrakčiai nei konkrečiai. Taip pat išlieka aktualūs nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo elgesį didinantys (kriminogeniniai) veiksniai – informacija apie teisės pažeidimus; piktnaudžiavimas alkoholiu; emocinė gerovė (menki savianalizės įgūdžiai); mąstymas ir elgesys (nusikaltimų metu impulsyvumas, problemų sprendimo įgūdžių stoka, savo elgesio pasekmių nenumatymas); nuostatos.
Nors įstatymų leidėjas BVK 157 straipsnio 1 dalyje yra nurodęs, kad sprendžiant dėl lygtinio paleidimo gali būti vertinama ir nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir, jei tokia pažanga sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, jis gali būti lygtinai paleidžiamas iš pataisos įstaigos, šiuo konkrečiu atveju teismui pateiktoje byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad nuteistojo L. K. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama manyti, kad išėjęs į laisvę nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, teismo nuomone, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, lemiančių jo nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimą, byloje nenustatyta. Apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama įvertinus informaciją apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jų įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose (programos pavadinimas, tikslas, trukmė, nuteistojo dalyvavimo elgesio pataisos programoje aktyvumas), šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Nuteistasis L. K., kaip jau minėta, įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka konstatuoti, kad nuteistojo pažangos veiksniai, lemiantys jo nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimą, yra pakankami. Pateikta bylos medžiaga patvirtina, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika per bausmės atlikimo laiką nuo pirminio OASys vertinimo iš emocinės gerovės, mąstymo ir elgesio bei nuostatų dalių nesumažėjo, nuteistasis savo mąstymo nepakeitė, užsispyręs aiškina, kad jis nekaltas dėl nei vieno nusikaltimo, problemų nei su alkoholiu, nei su savitvarda niekada neturėjęs bei nėra nieko pasimokęs iš patyrimo, pažangos nestebima, AA dalyvavo formaliai, konstatuotina, kad nuteistasis pataisos procese dalyvauja pasyviai, jo elgesys laisvės atėmimo bausmės metu nerodo pakankamos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis yra pasitaisęs tiek, kad jį toliau būtų galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės.
Taip pat, sprendžiant dėl galimybės taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, atsižvelgtina ir į tai, kad Socialinio tyrimo išvadoje nustatytos aplinkybės, jog nuteistasis paleistas iš pataisos namų bus bedarbis, nėra pristatęs pažymos, kad bus po paleidimo įdarbintas, kas leidžia pagrįstai abejoti nuteistojo galimybėmis lygtinio paleidimo atveju įsilieti į darbo rinką ir savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.
Įvertinus paminėtą, pagrįstai tikėtis, kad nuteistasis, išėjęs į laisvę, nekartos tų pačių klaidų, iškilusias problemas spręs tik teisėtais būdais, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, šiuo metu dar nėra pagrindo, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu nuteistajam L. K. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Komisijos 2017 m. spalio 23 d. nutarimą Nr. 91-306 taikyti nuteistajam L. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 5-7 dalimis, teismas
nutaria:
Atsisakyti patvirtinti Komisijos 2017 m. spalio 23 d. nutarimą Nr. 91-306 taikyti nuteistajam L. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.