Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis Kiškis, sekretoriaujant Rolandai Bučmienei, dalyvaujant prokurorui Virginijui Sokolovui, kaltinamajam A. J. V., jo gynėjui advokatui L. P., nukentėjusiajam A. V., teismo med. ekspertams L. U. ir Ž. M., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 3 klasių išsilavinimo, našlys, pensininkas, neteistas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad kaltinamasis A. J. V. 2015 m. gruodžio 15 d., apie 20.40 val., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), konflikto metu, tyčia sudavė vieną smūgį metaliniu žarstekliu savo sūnui A. V. į galvą, tuo jam padarė atvirą impresinį kaktikaulio lūžimą, kraujo išsiliejimą virš kietojo galvos smegenų dangalo kairės kaktinės skilties srityje bei lengvos formos ūmaus periodo galvos smegenų trauminę ligą, taip dėl atviro impresinio kaktikaulio lūžimo sunkiai suluošino savo artimąjį giminaitį – sūnų A. V. ir tuo padarė jam sunkų sveikatos sutrikdymą. Tokiais savo veiksmais jis padarė nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Kaltinamasis A. J. V. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2015 m. gruodžio 15 d., jo sūnus A. V. ir anūkas V. V. į namus atsinešė alkoholio, gėrė, blevyzgojo ir garsiai šnekėjosi, barėsi, todėl jis nuėjo pas juos į kambarį norėdamas sudrausminti. Jam papriekaištavus jie pradėjo bartis, o sūnus A. V. atsistojo ir ėjo link jo. Tada jis traukėsi prie lovos, kurioje gulėdavo, rankoje laikydamas žarsteklį nuo pečiaus, kuriuo ateidamas pasirėmė. Traukdamasis jis koja užkliuvo už lovos ir griūdamas žarstekliu Algimantui, kuris buvo netoli jo, užkabino odą prie ausies ir ją nubraukė. Jis kaulo nesulaužė, o tik nubraukė odą. Tuo viskas ir baigėsi. Jis pats įvykio metu išgėręs nebuvo. Po šio įvykio anūkas V. V. iškvietė greitąją.

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo prisipažinimo ir paaiškinimų, jo kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką yra įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, teismo med. ekspertų išvadomis ir paaiškinimais, daiktiniais, rašytiniais bei kitais, byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais.

Nukentėjusysis A. V. parodė, kad gyvena su tėvu A. J. V., kad konfliktai tarp jų nėra dažni. Jis su tėvu gyvena skirtinguose kambariuose. Įvykio aplinkybių tiksliai neatsimena, atsimena tik, kad buvo išgėręs, kad buvo iškviesta greitoji ir policija, kad tėvas išgėręs nebuvo. Tą dieną tik jis pats gėrė su savo sūnumi V. V.. Gal tėvas supyko, kad jie girti per garsiai kalbėjosi. Tėvui vaikščiojimui kartais reikalinga lazda, o žarstekliu jo pasiramsčiuojant niekada nematė. Žarsteklis visada būna namuose, prie krosnies. Įvykio dieną jokio smurto nebuvo, tiesiog taip išėjo, šiuo metu jokių pretenzijų tėvui neturi. Po įvykio ligoninėje gulėjo tris dienas, o kiek buvo nedarbingas - neatsimena.

Perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus nukentėjusiojo A. V. parodymus (1 t., b. l. 46 -50) jis patvirtino, kad nemano, jog tėvas jam sudavė tyčia, nes tyčia suduoti negalėjo. Specialisto išvadą jis skaitė ir su ja susipažino. Mano, kad galva jam nebuvo praskelta. Tėvas į kambarį atėjo sudrausminti jo ir V. V., todėl jis ėjo link tėvo suspaustais kumščiais, o tėvas tuo metu traukėsi atgal. Kodėl jis ėjo link tėvo tikrai neatsimena. Nežino už ko galėjo užkliūti tėvas, jo užsimojant žarstekliu nematė. Jo manymu tėvas jį užkabino griūdamas, bet ne kirsdamas. Po įvykio jį išvežė į (duomenys neskelbtini), kur jis gulėjo tris dienas, jam susiuvo žaizdą, po to jis buvo nedarbingas, kiek laiko neatsimena.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. V. parodė, kad gyvena su tėvu A. J. V. ir savo sūnumi V. V.. Įvykio dieną namo grįžo neblaivus ir parsinešė dar alkoholinių gėrimų, savo sūnui pasiūlė išgerti kartu. Tėvas pradėjo priekaištauti, kad savo namuose neturi ramybės, todėl tarp jų kilo konfliktas. Tėvas buvo savo kambaryje, stovėjo pasirėmęs žarstekliu, o jis artinosi link tėvo, kadangi pyko, kad tėvas kišasi į jo gyvenimą. Jam artinantis link tėvo, tėvas atbulas traukėsi nuo jo ir užkliuvęs atbulas nukrito ant lovos, o krisdamas žarstekliu užkabino jam antakį. Kadangi jis buvo išgėręs bėgo daug kraujo. Jo kruviną veidą pamatęs sūnus V. iškvietė greitąją. Dėl girtumo galėjo pasakyti, kad jam tėvas kirto žarstekliu, greičiausiai tėvas kirto netyčia, krisdamas, o patį konfliktą išprovokavo jis, kadangi išgėręs būna agresyvus. Jokių pretenzijų niekam neturi.

Liudytojas V. V. parodė, kad gyvena kartu su tėvu A. V. ir seneliu A. J. V.. 2015 m. gruodžio 15 d. grįžo į namus su tėvu išgėrę. Senelis tuo metu buvo savo kambaryje, o jie su tėvu nuėjo žiūrėti televizorių į kitą kambarį. Po to tėvas nuėjo pas senelį į kambarį ir jie ten dėl kažko tai susibarė. Jis nežino dėl ko kilo barnis. Vėliau pamatė, kad tėvas kraujuotas, praskelta kakta, todėl paskambino į greitąją ir tetai. Kur buvo žarsteklis nematė, tik matė, kaip senelis išėjo su žarstekliu rankoje ir jį padėjo virtuvėje. Senelis tą vakarą nebuvo išgėręs. Tėvą lydėjo į ligoninę, kodėl įvyko konfliktas tėvas nepasakė.

Perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus liudytojo V. V. parodymus (1 t., b. l. 68) parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, kad senelis tėvui sudavė žarstekliu, kad įvykio dieną tarp jo tėvo ir senelio įvyko konfliktas, kurį išprovokavo jo tėvas. A. V. įvykio metu buvo girtas. Tėvui buvo praskelta galva, koks tiksliai sužalojimas buvo padarytas jis nežino. Po įvykio tėvas jam sakė, kad kaktą praskėlė senelis žarstekliu, tyčia ar netyčia nežino, nes jam nesakė. Tėvas po namus vaikščiojo su praskelta kakta, todėl virtuvėje galėjo prilašėti kraujo. Tėvas su seneliu ankščiau nėra vartoję fizinio smurto, tai atsitiko pirmą kartą, ankščiau jei pykdavosi, tai tik žodžiais.

Liudytoja A. B., parodė, kad kaltinamasis A. J. V. yra jos tėvas, o A. V. yra jos brolis. 2015 m. gruodžio 15 d. ji buvo pas tėvą namuose, tuo metu A. V. namuose nebuvo, bet buvo jo sūnus V. Vėliau ji išėjo namo, gyvena maždaug 1 kilometro atstumu. Jai grįžus namo po valandos ar pusantros paskambino V. V. ir paprašė ateiti pas tėvą, kadangi A. V. praskelta kakta ir jis kraujuoja. Atėjusi pamatė viename kambaryje sėdintį brolį užsidengusį kaktą rankšluosčiu, o kitame kambaryje išsigandusį tėvą. Ji paklausė kas čia atsitiko, į ką brolis atsakė, kad ,,pats prisiprašiau“, o tėvas pasakė ,,kas padaryta, tas padaryta“. Ji liepė V. V. iškvieti greitąją. Atvažiavus greitajai, brolis pradėjo blaškytis, todėl galėjo atsirasti kraujo dėmių namuose. Brolis yra priekabus, mėgstantis vadovauti. Žaizda brolio kaktoje neatrodė didelė, atrodė tik praskelta. Atėjus susidarė įspūdis, kad įvykis galėjo įvykti netyčia, nes tėvas turi problemų su kraujotaka ir dažnai būna, kad susvyruoja ar praranda pusiausvyrą, vaikšto ramstydamasis lazda ar į sienas. Tačiau negali pasakyti nei kad tai buvo tyčia nei, kad netyčia, nes pačio įvykio nematė, o tik susidarė bendrą vaizdą.

Liudytojas D. J. parodė, kad dirba Alytaus apskrities Patrulių kuopos mobiliojo būrio vyriausiuoju patruliu. 2015 m. gruodžio 15 d. patruliavo kartu su kolega Ž. Z. gavo iškvietimą, kad (duomenys neskelbtini), vyksta smurtas artimoje aplinkoje. Atvykus į vietą, duris atidarė moteris, viduje matė nukentėjusį asmenį, kuriam kraujavo kakta. Kitame kambaryje lovoje gulėjo kaltinamasis, tai yra A. J. V.. Paklausus kas atsitiko, jis paaiškino, kad žmogus su prakirsta galva lindo prie jo, kad nedavė jam ramybės, todėl ir trenkė jam žarstekliu, kuriuo pataikė į kaktą. A. J. V. buvo blaivus, o nukentėjusysis A. V. buvo neblaivus, tačiau koks nustatytas girtumo laipsnis, neprisimena. Pasakyti ar įvykis įvyko netyčia, negali, kadangi pats jo nematė, kaltinamasis gulėjo lovoje, todėl nežino ar jis galėjo griūti.

Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus liudytojo D. J. parodymus (1 t., b. l. 80 -81) teisminio nagrinėjimo metu jis juos pilnai patvirtino.

Liudytojas Ž. Z. parodė, kad tuo metu dirbo patruliu Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariate viešosios tvarkos skyriuje. 2015 m. gruodžio 15 d. vakare buvo gautas iškvietimas dėl smurto artimoje aplinkoje. Nuvykus į įvykio vietą viduje rado vyrą su praskelta galva. Daugiau apie įvykį nieko neprisimena.

Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus Ž. Z. parodymus (1 t., b. l. 76 - 77) liudytojas parodė, kad su nukentėjusiuoju buvo sunku susikalbėti, nes jis triukšmavo. Nepaaiškino dėl ko jam buvo trenkta žarstekliu per galvą. Tiksliai neatsimena, bet kažkas pasakė, kad žarstekliu buvo trenkta, o nukentėjusysis pasakė, kad jam trenkė tėvas. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas Ž. Z. parodė, kad iki 2016 m. vasario 1 d. dirbo Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Patrulių kuopos mobiliojo būrio vyriausiuoju patruliu. 2015 m. gruodžio 15 d. buvo gautas iškvietimas į smurtą artimoje aplinkoje (duomenys neskelbtini), nuvykus į įvykio vietą name rado tris vyriškius ir moterį. Nukentėjusysis A. V. paaiškino, kad nuėjo prie kambaryje lovoje gulinčio tėvo ir tarp jų įvyko konfliktas, kurio pasėkoje tėvas jam trenkė metaliniu žarstekliu į galvą ir ją prakirto. Nukentėjusiojo kaktoje matėsi žaizda, kuri stipriai kraujavo, jis buvo girtas ir vaikščiodamas po namus triukšmavo. Kaltinamasis buvo blaivus, jis patikrintas alkotesteriu. Atvykus greitosios pagalbos medikams A. V. nuo žaizdos nuėmė rankšluostį ir pradėjo bėgti kraujas, kurio jis pritaškė virtuvėje ant grindų ir ant šaldytuvo. Žarsteklio, kuriuo buvo sužalotas asmuo nematė, todėl tiksliai pasakyti kur jis buvo negali.

Liudytojas A. T. parodė, kad yra pareigūnas Simno miestelyje ir jo teritorijoje dirba 10 metų. Dėl kaltinamojo A. J. V. jokių nusiskundimų niekada nebuvo gauta, tačiau dėl jo sūnaus A. V. ir anūko V. V. elgesio buvo gauta nusiskundimų, į kuriuos buvo reaguota. A. V. ir V. V. dažnai vartoja alkoholį ir dėl to jie namuose kelia triukšmą, tačiau informacijos, kad būtų kilę smurtiniai konfliktai, nebuvo gauta. Keletą kartų buvo kalbėtasi, kad A. V. išsikraustytu, kadangi jis turi kitą gyvenamąją vietą. Kaltinamasis skųsdavosi, kad jam nėra ramybės gyventi

Liudytojas V. Viršila parodė, kad dirba Alytaus rajono savivaldybėje seniūnu. Apie A. J. V. šeimą jam šiek tiek yra žinoma. Kaltinamasis charakterizuojamas išimtinai teigiamai. Nukentėjusysis A. V. yra mėgstantis išgerti ir jo suaugę vaikai yra keliantys nerimą, dėl jų buvo daug bėdų. A. V. turi savo būstą, tačiau glaudžiasi pas tėvą A. J. V.. Miestelyje niekas netiki, kad A. J. V. galėjo smurtauti, visi mano, kad konfliktą išprovokavo jo sūnus A. V.. Pas A. V. renkasi asocialūs asmenys, duomenų, kad pas kaltinamąjį rinktųsi asocialūs asmenys nėra.

Specialistas L. U. apklaustas teisiamojo posėdžiu metu patvirtino savo išvadą byloje ir parodė, kad pirminė išvada buvo daroma pagal medicininius duomenis. Nukentėjusiojo kaktoje nustatytas lūžimas mažai tikėtina, kad galėjo atsirasti nugriuvus, kadangi lūžimas buvo impresinis, tai nebuvo nubrozdinimas, tokiam lūžiui padaryti reikia tam tikros jėgos. Daiktas, kuriuo buvo sužalota kakta turėjo būti priešais, kadangi lūžis yra kairėje kaktos pusėje ir galėjo būti padarytas tik paveikiant trauminę vietą iš priekio. Žalojančio daikto judėjimo trajektorijos nustatyti šiuo atveju nėra galimybės, tačiau keliant į viršų įrankį padaryti tokį lūžimą, koks nustatytas nukentėjusiajam, neįmanoma, kadangi reikalingas tiesioginis smūgis. Pagal žaizdos konfigūraciją, daroma išvada, kad sužalojimas buvo padarytas prie žarsteklio pritvirtinta masyvia plokštele. Nukentėjusiojo patirtas sužalojimas yra kvalifikuojamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas.

Nukentėjusiojo A. V. parodymų patikrinimo vietoje protokolas patvirtina, kad parodymų patikrinimo vietoje metu jis parodė name, esančiame (duomenys neskelbtini), kambarį, kuriame lovoje gulėjo jo tėvas A. J. V. (1 t., b. l. 51- 53).

2016 m. sausio 22 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad A. V. nustatyta galvos smegenų trauminė liga, ūmus periodas, lengva forma, atviras impresinis kaktikaulio lūžimas, kraujo išsiliejimas virš kietojo galvos smegenų dangalo kairės kaktinės skilties srityje. Sužalojimas padarytas veikiant kietu buku žalojančiu daiktu. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku ir galėjo būti padarytas užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Didesnė tikimybė, kad sužalojimas galėjo būti padarytas smūgiavimo būdu. Sužalojimas padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje. Sužalojimas, dėl atviro impresinio kaktikaulio lūžimo, kvalifikuotinas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 94- 95).

2016 m. balandžio 20 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio papildoma specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad A. V. nustatyta galvos smegenų trauminė liga, ūmus periodas, lengva forma, atviras impresinis kaktikaulio lūžimas, kraujo išsiliejimas virš kietojo galvos smegenų dangalo kairės kaktinės skilties srityje. Sužalojimas padarytas veikiant kietu buku žalojančiu daiktu. Nustatyti kokia jėga buvo padarytas kūno sužalojimas nėra galimybės. Tikėtiniausia, kad įtariamojo A. J. V. ir nukentėjusiojo A. V. tarpusavio padėtis buvo vienas priešais kitą. Neatmetama, kad sužalojimas A. V. galėjo būti padarytas tyrimui pateiktu metaliniu žarstekliu. Mažai tikėtina, kad sužalojimas galėjo būti padarytas įtariamajam A. J. V. griuvus aukštielninkam ant lovos ir dešinei rankai alkūnės sąnaryje atsitrenkus į lovos kraštą, ir jai automatiškai pakilus į viršų su rankoje laikytu metaliniu žarstekliu, ir taip žarstekliu pataikius nukentėjusiajam A. V. į kaktos kairę pusę (1 t., b. l. 100-101).

2016 m. birželio 10 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad A. V. sužalojimas padarytas kaktos kairėje pusėje (randas pažymėtas kontūrinėje lentelėje Nr. 1). Sužalojimas padarytas esant trauminiam poveikiui nukentėjusiojo atžvilgiu iš priekio kairės (1 t., b. l. 104- 106).

Įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu virtuvėje ant pečiaus rastas ir paimtas metalinis žarsteklis, virtuvėje ant grindų ir šaldytuvo rasta raudonos spalvos dėmių (1 t., b. l. 22- 28).

Daikto apžiūros protokolas patvirtina, kad apžiūrėtas pilkos spalvos metalo, vietomis padengtas juodos spalvos medžiaga žarsteklis, kuris buvo paimtas 2015 m. gruodžio 15 d. įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūros metu (1 t., b. l. 110- 113).

2016 m. birželio 10 d. papildomas įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad atlikta papildoma įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra, kurios metu detaliau apžiūrėtas įtariamojo A. J. V. kambarys, kuriame buvo sužalotas nukentėjusysis A. V. (1 t., b. l. 29 -43).

2016 m. kovo 30 d. apžiūros protokolas patvirtina, kad bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus informacinėje sistemoje užfiksuoti 2015 m. gruodžio 15 d. 20.59 val. ir 21.15 val. pranešimai iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 117- 118).

2015 m. gruodžio 15 d. Alytaus apskrities VPK VTS PK MB vyriausiojo patrulio D. J. tarnybinis pranešimas - „Tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje“, patvirtina, kad 2015 m. gruodžio 15 d., apie 21 val. 00 min., patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu Ž. Z., iš Alytaus apskrities VPK budėtojo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), vyrui prakirsta galva, aplinkybės neaiškios. Atvykę į įvykio vietą nustatė, kad policiją kvietė V. V., kad A. V., gim. (duomenys neskelbtini) m., jo tėvas A. J. V., gim. (duomenys neskelbtini) m., žodinio konflikto metu smogė žarstekliu į galvą ir ją prakirto. Smurtą patyręs A. V. paaiškino, kad atėjęs prie miegančio tėvo, pradėjo konfliktą dėl katino, tėvas prašė jo, kad katiną išvestų į lauką, bet sūnus pradėjo keiktis, nenorėjo mesti katino, tada A. J. V. kirto žarstekliu į galvą ir taip ją prakirto. Smurtu įtariamas asmuo įvykio vietoje paaiškino, kad sūnus girtas pradėjo lysti prie jo, jo neklausė, neišmetė katino į lauką ir tada sukonfliktavęs kirto žarstekliu. A. J. V. buvo pristatytas į Alytaus apskrities VPK. Įvykį matė V. V. (1 t., b. l. 18 -21).

Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus pranešimas, gautas elektroniniu paštu, patvirtina, kad 2015 m. gruodžio 15 d., 20.59 val. ir 21.15 val. Centro informacinėje sistemoje užfiksuoti du pranešimai iš telefono numerio (duomenys neskelbtini). Pateiktos skambučių skaitmeninės garso įrašų kopijos (1 t., b. l. 116).

Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės ( forma Nr. 110/0) kopija patvirtina, kad 2015 m. gruodžio 15 d., 21. 22 val., atvykę pagal gautą telefoninį pranešimą GMP medikai užfiksavo, kad A. V. padaryta galvos kirsta žaizda (1 t., b. l. 123- 125).

Alkotesterio kvito rodmenys patvirtina, kad 2015 m. gruodžio 15 d., 21:25 val. A. V. nustatytas 2, 45 ‰ neblaivumas (1 t., b. l. 55).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvada patvirtina, kad nukentėjusiajam A. V. padaryta muštinė žaizda su aplinkine minkštųjų audinių kraujosruva kaktos kairėje pusėje, atviras įspaustinis kaktikaulio kairės pusės lūžis, apimantis visą kaulo storį, kraujo išsiliejimas virš kietojo galvos smegenų dangalo kairėje kaktinėje srityje, galvos smegenų sukrėtimas. Šie sužalojimai padaryti vieno trauminio poveikio kietu bukabriaunį paviršių turinčiu pailgu daiktu, jie būdingi smūgio sudavimui. Galvos sužalojimas dėl atviro įspaustinio kaktikaulio kairės pusės lūžio, kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu, nes padarytas tiek išorinės plokštelės lūžis, tiek ir daugiaskeveldrinis vidinės plokštelės lūžis su lūžgalių impresija (įspaudimu) į kaukolės vidų apie 0,5 cm gyliu. Atviri, įspaustiniai kaukolės skliauto kaulų lūžiai kelią pavojų gyvybei. Nukentėjusiajam A. V. nustatytas kaukolės skliauto kaulo įspaustinis lūžis padarytas stipria jėga (2 t., b. l. 112-117).

Byloje surinktų įrodymų visetas nenuginčijamai patvirtina, kad ne kas nors kitas, o būtent A. J. V. žarstekliu sužalojo savo sūnų A. V. ir tarp šio kaltinamojo veiksmo ir kilusių žalingų padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Smogdamas žarstekliu į gyvybiškai svarbią kūno vietą – galvą, kaltinamasis veikė sąmoningai ir suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, numatė, kad gali sukelti sunkias pasekmes kito žmogaus sveikatai ir, nors ir nenorėjo sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatos, tačiau sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti, taigi jis, teismo nuomone, A. V. sveikatą sunkiai sutrikdė veikdamas netiesiogine tyčia. Kaltinamojo teiginys, kad jis sūnų sužalojo netyčia, kad žarstekliu jį tik užkabino pats griūdamas ant lovos, užkliuvus kojai, yra visiškai paneigtas objektyviais, jo kaltę nenuginčijamai patvirtinančiais įrodymais.

Kadangi Lietuvos Respublikos BK 135 str. nusikaltimo sudėtis yra materialioji, kuri apima ne tik veiką, bet ir jos sukeltas pasekmes, ir nusikaltimo baigtumo momentas šiuo atveju siejamas su pasekmių atsiradimu, todėl daroma išvada, kad A. J. V. nusikalstami veiksmai yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su pasekmėmis- sunkiai sutrikdyta A. V. sveikata, todėl jis privalo atsakyti už pasekmes, sukeltas neteisėtais ir nusikalstamais veiksmais.

Kaltinamojo A. J. V. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu buvo kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 3 p., kaip sunkus artimo giminaičio sužalojimas. Ši kvalifikacija pilnai pasitvirtino ir teisiamojo posėdžio metu. Bylos duomenys patvirtina, kad nukentėjusysis A. V. yra kaltinamojo A. J. V. sūnus, todėl nekyla jokių abejonių, kad A. J. V. nusikalstamą veiką, sukėlusią sunkias pasekmes žmogaus sveikatai įvykdė prieš savo artimąjį giminaitį.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, savo noru atlygino padarytą žalą. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama ir tai, jog veikos padarymui didžiulės įtakos turėjo provokuojantis ir rizikingas nukentėjusiojo elgesys (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 6 p.). Šią aplinkybę patvirtino teismo posėdyje apklausti: kaltinamasis, nukentėjusysis, liudytojai. Nukentėjusysis A. V. pripažino, kad konfliktas kilo dėl jo girtavimo kartu su sūnumi Vidmantu, dėl jo paties netinkamo elgesio su tėvu. Teisme apklausti liudytojai patvirtino, kad kaltinamasis A. J. V. yra labai ramaus būdo, kad jis kenčia nuo savo sūnaus Algimanto, kuris dažnai geria, o išgėręs būna agresyvus ir konfliktiškas. Pats nukentėjusysis patvirtino, kad tą vakarą kilus ginčui su tėvu, jis ėjo link jo ryžtingai nusiteikęs, suspaudęs kumščius, todėl ir gavo žarstekliu per galvą. Įvertinus visas šias aplinkybes daroma išvada, kad nukentėjusiojo A. V. veiksmai kaltinamojo atžvilgiu buvo provokuojantys ir rizikingi jo sveikatai bei turėjo lemiamos įtakos kaltinamojo nusikalstamiems veiksmams, todėl ši aplinkybė pripažįstama atsakomybę lengvinančia. Kaltinamasis jausdamas pavojų gynėsi nuo sūnaus agresijos, tačiau akivaizdžiai šias būtinosios ginties ribas peržengė (Lietuvos Respublikos BK 28 str. 3 d., 4 d.), sudavė jam žarstekliu į galvą, nors iki tol pats jokio fizinio smurto nepatyrė.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad padarytas nusikaltimas yra labai sunkus, į jo pavojingumo visuomenei laipsnį, į kaltinamojo 89 metų amžių bei sveikatos būklę, į jo asmenybę – charakterizuojamas tik teigiamai, pensininkas, našlys, niekada nebuvo nei teistas, nei baustas, į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir į tai, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir daro išvadą, kad kaltinamojo atžvilgiu taikytinas Lietuvos Respublikos BK 62 str. 2 d. 5 p., 3 d. 3 p. ir jam skirtina švelnesnė bausmės rūšis, negu numatyta straipsnio sankcijoje už padarytą veiką, tai yra laisvės apribojimas.

Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnio 2 dalies 5 punktas numato, kad teismas atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas. Nukentėjusysis A. V. pripažino, kad konfliktą išprovokavo jis pats neteisėtais veiksmais prieš kaltinamąjį. Jis jokių pretenzijų tėvui už padarytą sužalojimą neturi, sau asmeniškai jokios žalos atlyginimo nepageidauja, jam atleido, jie susitaikė, todėl prašo tėvui dovanoti. Visa tai patvirtina, kad yra įstatymo numatytos būtinos sąlygos ir aplinkybės, leidžiančios A. J. V. skirti švelnesnę bausmės rūšį, negu numatyta straipsnio sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštas 391,89 eurų civilinis ieškinys, dėl nukentėjusiojo A. V. gydymo, bylos nagrinėjimo teisme metu, buvo kaltinamojo atlygintas (2 t. b. l. 45), todėl jis paliktinas nenagrinėtų.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas išspręstinas Lietuvos Respublikos BPK 94 straipsnio tvarka:

metalinis žarsteklis, saugomas Alytaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus - sunaikintinas kaip menkavertis.

Teismui su byla pateikti kompaktiniai diskai su telefoninių pokalbių įrašais, kaltinamojo bei nukentėjusiojo parodymų patikrinimo vietoje vaizdo įrašais – paliktini prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 298, 301, 302, 303, 308, 310 str. teismas

nusprendė:

A. J. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 3 p. ir pritaikius Lietuvos Respublikos BK 62 str. 2 d. 5 p., 3 d. 3 p. nubausti laisvės apribojimu dvejiems (2) metams be įpareigojimų ir draudimų.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 65 str., 66 str. į paskirtą bausmę įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2015 m. gruodžio 15 d. 22 val. 35 min. iki 2015 m. gruodžio 16 d. 13 val. 35 min.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti nepakeistą.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

metalinį žarsteklį, saugomą Alytaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikinti, o teismui pateiktus kompaktinius diskus su telefoninių pokalbių įrašais, kaltinamojo bei nukentėjusiojo parodymų patikrinimo vietoje vaizdo įrašais – palikti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.