Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, Ik-2861-562/2011

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2011-09-26
Bylos Nr.: Ik-2861-562/2011
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-01072-2011-7
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Rosita Patackienė, Rūta Miliuvienė, Arūnas Dirvonas
Pareiškėjas: UAB „Lisboa“
Atsakovas: Vilniaus miesto savivaldybės tarybai
Trečiasis asmuo: Vilniaus Visuomenės sveikatos centras, Stasė Limantienė

Kategorijos

17.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. I-2861-562/2011(Proceso Nr. 3-61-3-01072-2011-7)Procesinio sprendimo kategorija 17.2; 74 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. rugsėjo 26 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rositos Patackienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rūtos Miliuvienės ir Arūno Dirvono, sekretoriaujant Astai Statkevičienei, dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui R. Varaniukui, atsakovo atstovei N. Aleksonytei, trečiojo suinteresuotojo asmens atstovui R. Vaidginui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Lisboa“ skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės tarybai dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011-04-15 sprendimo Nr. 1-2114 panaikinimo (tretieji suinteresuotieji asmenys Vilniaus Visuomenės sveikatos centras, Stasė Limantienė),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja UAB „Lisboa“ prašo panaikinti Vilniaus m. savivaldybės tarybos 2011-04-15 sprendimą Nr. 1-2114, kuriuo nuspręsta apriboti mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais UAB „Lisboa‘‘ priklausančioje kavinėje „(duomenys neskelbtini)‘‘(duomenys neskelbtini), uždraudžiant prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 24 val. iki 8 val.

Skunde (b. l. 1-4) nurodo, kad Vilniaus m. savivaldybės taryba (toliau - Taryba) 2011 m. balandžio 15 d. sprendimu Dėl mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo UAB „Lisboa‘‘ priklausančioje kavinėje „(duomenys neskelbtini) ‘‘(duomenys neskelbtini) Nr. 1-2114 nusprendė apriboti mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais pareiškėjai priklausančioje kavinėje „(duomenys neskelbtini) ‘‘(duomenys neskelbtini), uždraudžiant prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 24 vai. iki 8 val. Sprendimo 2 punktu pareiškėja yra įpareigota prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimo metu kavinėje „(duomenys neskelbtini)‘‘ (duomenys neskelbtini) įgyvendinti triukšmo prevencijos ir mažinimo priemones bei administracinių teisės pažeidimų ir nusikalstamų veikų prevencijos priemones. Sprendimo 3 punkte nurodyta, kad nustatytą apribojimą taryba gali panaikinti, jei Vilniaus m. savivaldybės administracijos Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimo komisija pritaria triukšmo prevencijos ir mažinimo priemonių bei administracinių teisės pažeidimų ir nusikalstamų veikų prevencijos priemonių rezultatams, o kavinėje „(duomenys neskelbtini)‘‘ (duomenys neskelbtini) nėra nustatyta pažeidimų, kurie buvo pagrindas nustatyti prekiauti alkoholiniais gėrimais. Tarybos 2011-04-15 sprendimas Nr. 1-2114 priimtas vadovaujantis Alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 9 d., Triukšmo valdymo įstatymu, Vilniaus m. savivaldybės tarybos 2007-04-04 sprendimu Nr. 1-1623 patvirtintomis Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimo taisyklėmis, Vilniaus m. savivaldybės tarybos 2007-09-12 sprendimu Nr. 1-211 patvirtintomis triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklėmis. Minėtame sprendime nurodyta, kad Taryba, priimdama Sprendimą, atsižvelgė į gyventojų skundus bei įvairių institucijų pateiktą informaciją. Pareiškėja pažymi, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011-04-15 sprendimas Nr. 1-2114, kuriuo yra nuspręsta drausti prekiauti alkoholiniais gėrimais laiką nuo 24 vai. iki 8 vai. yra nepagrįstas ir neteisėtas dėl šių aplinkybių ir motyvų. Pareiškėja jau keli metai plėtoja kitose šalyse pasitvirtinusią skandinavišką koncepciją, - jos naudojamose patalpose ((duomenys neskelbtini)) - kavinėje „(duomenys neskelbtini) ‘‘ yra bendruomenės susibūrimo vieta, kurioje vyksta įvairūs tos bendruomenės kultūriniai renginiai: paskaitos, filmų demonstracijos, muzikiniai pasirodymai, parodos, menininkų workshopai ir pan. Pareiškėjos pagrindinė funkcija yra bendruomenės narių ir miesto svečių informavimas, bendravimo erdvės sukūrimas bei edukacija. Pareiškėjos kavinė „(duomenys neskelbtini) ‘‘ yra vienas iš svarbiausių faktorių, užtikrinančių audiotekos, videotekos, skaityklos ir galerijos lankomumą, nes ji leidžia sukurti jaukumo ir bendravimui patogios aplinkos atmosferą. Pareiškėja, pradėjusi aukščiau aprašytą veiklą, išaugo į festivalį „(duomenys neskelbtini)‘‘, kuris tai konkrečiai bendruomenei yra svarbus, kaip ir jos susibūrimo vieta (duomenys neskelbtini).Veiklą Pareiškėja vykdo administracinio pastato rūsio patalpose ((duomenys neskelbtini)). Įėjimas į patalpas įrengtas iš kiemo pusės. Virš patalpų yra administracinės patalpos. Administracinis pastatas yra sujungtas su gyvenamuoju namu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini). Arčiausiai patalpų yra minėto gyvenamojo namo 15 butas. Administracinio pastato kaimynystėje/prieigose yra dykvietė, kurioje mėgsta vakarais rinktis jaunimas, taip pat ir iki 18 metų amžiaus, benamiai ir valkatos; būti lauke jiems nieko nekainuoja, jų pamėgta vieta pačiame miesto centre, ją retai tikrina viešosios tvarkos prižiūrėtojai. Ten susirinkę jie svaiginasi, triukšmauja, trikdo kaimynų poilsį ir kitaip pažeidinėja tvarką. Susidaro dviprasmiška situacija, kada dėl nekontroliuojamo jaunimo keliamos netvarkos lauke yra kaltinama vienintelė pareiškėja, nieko bendra neturinti su tais asmenimis, ir pati norinti, kad jie susirastų sau kitą užsiėmimą, bent vietą. Pareiškėjos darbuotojai, pastebėję viešos tvarkos pažeidimus ar sužinoję apie tai iš savo svečių, visada praneša ir kviečia Policijos pareigūnus atvykti į (duomenys neskelbtini) kiemą tam, kad būtų nuraminti ar išvaikyti dykvietėje geriantys ir triukšmaujantys asmenys; Pareiškėjos teigimu, ne kuriais atvejais Policija net nevykdavo arba atvykdavo praėjus dviem valandom po iškvietimo, taip pat Policija yra išsivežusi sulaikytuosius. Pareiškėja ir jos bendruomenė yra tiesiogiai suinteresuota, kad kavinėje „(duomenys neskelbtini)‘‘ ir jos prieigose būtų laikomasi nustatytų reikalavimų, kad nebūtų pažeidinėjama tvarka, kad nebūtų neigiamų atsiliepimų apie juos, todėl Pareiškėja yra lygiai tokia pati jautri triukšmui ir viešos tvarkos pažeidimams bei nusikalstamumui kaip ir bet kuris kaimynas. Kad lauke prie įėjimo į Pareiškėjos kavinę „(duomenys neskelbtini)‘‘ nebūtų vartojamas alkoholis, šūkaujama ar kitaip triukšmaujama, priekabiaujama prie svečių, užtikrina pareiškėjos darbuotojas, atliekantis apsaugos funkcijas. Pareiškėja viena, nesant kitų, net pačios savivaldybės palaikymo, užtikrinti kad (duomenys neskelbtini) prieigose būtų rimtis ir nesilankytų svaigintis mėgstantys paaugliai su valkatomis, negali. Pareiškėjos nuomone, tvarkai dykvietėje ir tuo pačiu visoje kaimynystėje palaikyti, pakaktų ją aptvert, rakint arba bent jau apšviest. Vilniaus m. savivaldybė nuolatos kontroliuoja, kaip pareiškėja vykdo veiklą tačiau ką konkrečiai dar turi padaryti pareiškėja iškeltiems tikslams pasiekti - nenurodo. Abejotina, kad licencijos prekiauti alkoholiniais gėrimais laiko suvaržymas yra ta priemonė, kuria bus pasiekti savivaldai keliami tikslai ir uždaviniai. Aptverti ar pasiūlyti sklypo savininkui apsitverti dykvietę, Vilniaus m. savivaldybei, lyginant su Pareiškėjos galiomis, kainuoja lygiai nieko. Tuo atveju, jei iš pareiškėjos kavinės, įrengtos pastato rūsyje, į lauką sklinda muzikos keliamas triukšmas, savivaldybė gali nustatyti pareiškėjai draudimą leisti kavinės patalpose muziką po 24 valandos, ne garsiau nei 64 dBA, bet nevaržyti prekybos alkoholiniais gėrimais laiko. Pareiškėjos darbuotojai, kai tik pastebi viešos tvarkos pažeidimus, visais atvejais kviečia policiją, o apsaugos funkcijas atliekantis darbuotojas, papildomai užtikrina tvarką lauke. Todėl galime teigti, kad pareiškėja administracinių teisės pažeidimų ir nusikalstamų veikos prevencijos priemones realiai įgyvendina. Apie šių priemonių taikymą savivaldybė žinojo, nes ją nuolatos tikrino, be to apie pareiškėjos veiklos atliktus tikrinimus savivaldybę informavo Darbo inspekcija, Vilniaus m. VPK, kitos Valstybės įstaigos. Nusikalstamumas opi visuomenės problema; nežiūrint visų įmanomų ir taikomų priemonių, jis nemažėja. Kadangi nusikalstamumas nemažėja, Vilniaus m. savivaldybės administracijos Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimo komisija nepritars Pareiškėjos jau realiai taikomoms priemonėms ir nepritars šių prevencinių priemonių rezultatams. Komisijai nepritarus tiek triukšmo mažinimo, tiek nusikalstamų veikų prevencijos priemonių rezultatams, Taryba negalės panaikint savo sprendimu nustatyto apribojimo. Esant tiems konkretiems pareiškėjos padarytiems pažeidimams, Vilniaus m. savivaldybės tarybos pasirinkta pareiškėjai taikyta priemonė-prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimas yra neproporcingas pačiam tikslui, kurio, kaip minėjome, siekia ir pati pareiškėja. Vilniaus m. savivaldybės tarybos 2007-09-12 sprendimu Nr. 1-211 patvirtintų Triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklių 41-43 punktai nustato, kokius veiksmus turi atlikti valdingus įgalinimus turintys subjektai, gavę informaciją apie laisvalaikio ar buitinį triukšmą. Gavus rašytinę ar žodinę informaciją apie laisvalaikio ar buitinį triukšmą šią informaciją gavęs viešojo administravimo subjektas ją persiunčia Vilniaus m. VPK (41 p.); Vilniaus m. VPK nedelsiant raštu informuoja Savivaldybės administraciją apie nustatytus pažeidimus, susijusius su laisvalaikio veiklos (kavinių, barų, restoranų, klubų, viešbučių ir kt.) triukšmu (42 p.); Savivaldybės administracija, gavusi informaciją apie pažeidimus dėl laisvalaikio veiklos sukelto triukšmo (43 p.): pareikalauja, kad triukšmo šaltinių valdytojai taikytų triukšmo prevencijos ir mažinimo priemones, tikslintų ir keistų triukšmo šaltinių naudojimo trukmę ir konkretų Šių šaltinių veiklos pradžios ir pabaigos laiką bei nustato reikalavimo įvykdymo terminą (43.1.); jei per nurodytą terminą Savivaldybės administracijos reikalavimas, nurodytas taisyklių 43.1 p., nėra įvykdomas, pradedama administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl Triukšmo valdymo įstatymo ir taisyklių pažeidimo (43.2,); jei įsigaliojus nutarimui administracinio teisės pažeidimo byloje dėl triukšmo Šaltinio valdytojo nubaudimo už Triukšmo valdymo įstatymo ar taisyklių pažeidimą nėra įvykdyti nurodyti reikalavimai, Savivaldybės administracija kreipiasi į Sveikatos apsaugos ministeriją ar jos įgaliotą instituciją, kad, atsižvelgdama į jos išvadas, laikinai apribotų triukšmo šaltinio veiklą arba taikytų kitas triukšmo mažinimo priemones (43.3.); triukšmo šaltinio valdytojui nevykdant savivaldybės administracijos nurodymo laikinai apriboti triukšmo šaltinio veiklą ar taikyti kitas triukšmo mažinimo priemones, savivaldybės administracija kreipiasi į Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrą, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, būtų ginamas viešasis interesas bei inicijuojamas triukšmo Šaltinio valdytojo veiklos tyrimas (43.4.). Pareiškėjos atveju tokių veiksmų savivaldybė neatliko, nors tai yra jos pačios norminis aktas ir jos kompetencija. Toks nevykdymas griauna savivaldybės autoritetą ir pasitikėjimą ja. Pareiškėjas papildomai pažymi, kad siekiant apsaugoti visuomenės sveikatą, buvo atliekami Pareiškėjo vykdomos veiklos keliamo triukšmo matavimai. Tiek pačiose patalpose, tiek (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kieme. Matavimų metu gauti rezultatai nerodė kokių nukrypimų nuo leistinų normų. Kas konkrečiai ir dėl kokių konkrečių priežasčių nėra patenkinti, kad pareiškėja vykdo veiklą adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėja pasakyti negali. Savivaldos užduotis yra siekti kad būtų patenkinti visų (daugumos), o ne vieno asmens, interesai. Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ir alkoholio vartojimo kultūros, pareiškėjos kavinė „(duomenys neskelbtini)‘‘ mieste negarsėja kaip vieta, kurioje galima gerai išgerti, tai yra laisvalaikio leidimo vieta, kurioje daugiau bendraujama, keičiamasi žiniomis. Pareiškėjos prekyboje dominuoja silpnas alkoholis - alus, sidras, o stiprus alkoholis yra pilamas po 20 gramų. Kavinė dirbti pradeda faktiškai vėlai vakare, nes didžioji dalis pareiškėjos kavinės svečių yra laisvųjų profesijų atstovai, todėl kavinėje renkasi po vidurnakčio. Visos pareiškėjos pajamos yra uždirbamos iš kavinės veiklos, t.y. parduodant alkoholinius, gaiviuosius gėrimus, ir šios pajamos skiriamos vykdomos veiklos išlaikymui. Licencijos prekiauti alkoholiniais gėrimais laiko ribojimas ir draudimas prekiauti po 24 valandos iš esmės sukels pareiškėjai itin sunkias ir neigiamas pasekmes jos veiklai.

Atsiliepimas

Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės taryba su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. l. 13-17) nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo skunde nurodytu teiginiu, jog atsakovo priimtas sprendimas riboti prekybos alkoholiu laiką pareiškėjui priklausančioje kavinėje „(duomenys neskelbtini)‘‘ yra nepagrįstas ir neteisėtas. Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 9 d. nustatyta, kokias aplinkybes turi vertinti savivaldybės taryba, priimdama sprendimą dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimo, Įstatymo 18 str. 9 d. nustatyta, kad savivaldybių tarybos, atsižvelgdamos į prekybos alkoholiniais gėrimais vietą gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, visuomeninių organizacijų ar kitų institucijų raštu pareikštą nuomonę, policijos komisariatų pasiūlymus, turi teisę riboti laiką kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais. Atsakovas atkreipia dėmesį, jog 2011 m. vasario 8 d. vykusiame Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimo komisijos posėdyje, kuriame buvo svarstomas sprendimo dėl prekybos alkoholiu laiko apribojimo UAB „Lisboa‘‘ priklausančiai kavinei „(duomenys neskelbtini) ‘‘ klausimas, buvo išklausyta tiek skundą dėl kavinės „(duomenys neskelbtini) ‘‘ veiklos pareiškusi buto (duomenys neskelbtini) gyventoja S. L., tiek pareiškėjo atstovai (2011 m. vasario 8 d. Komisijos protokolo Nr. Al 7-141 (2.1.7-SM3)). Pažymėtina, jog remiantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės saugos ir viešosios tvarkos departamento Kalbos kontrolės ir administracinės veiklos skyriaus duomenimis, dėl pareiškėjui UAB „Lisboa‘‘ priklausančios kavinės „(duomenys neskelbtini) ‘‘, esančios adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, veiklos gauta skundų iš greta pastato, kuriame savo veiklą vykdo minėta kavinė, esančio gyvenamojo namo, t.y. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, gyventojų. Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 15-ojo buto gyventojai nurodo, jog dėl kavinėje „(duomenys neskelbtini) ‘‘ keliamo triukšmo trikdoma jų ramybė bei sveikata (2010 m. gruodžio 30 d. pareiškimas pridedamas). Be to, dėl pareiškėjui priklausančios kavinės veiklos į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją kreipėsi ir Vilniaus visuomenės sveikatos centras, nurodydamas, jog Vilniaus visuomenės sveikatos centro ir Valstybės turto fondo patalpose (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savaitgaliais ir naktimis veikia kavinė „(duomenys neskelbtini)‘‘, kurios veiklos padarinys - prišiukšlinta aplinka (tušti alkoholinių gėrimų buteliai, panaudoti švirkštai). Visuomenės sveikatos centras teigia, jog šie pažeidimai tiesiogiai susiję kavinės veikla, kadangi stebimi tik po kavinės darbo, ypatingai nuo ketvirtadienio iki sekmadienio. Be, to, nurodo, jog ne kartą buvo kalbėta su patalpų savininku ir UAB „Lisboa‘‘ direktoriumi, tačiau padėtis nesikeičia. Taigi, kaip matyti iš pateiktų skundų, galima daryti pagrįstą išvadą, jog kavinės veikla ir daromi nuolatiniai pažeidimai turi tiesioginį ryšį, lėmusį būtinybę spręsti klausimą dėl kavinės prekybos alkoholiu laiko apribojimo. Atsiliepime pažymima, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. rugsėjo 12 d, sprendimu Nr. 1-211 patvirtintų Triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklių 16 p. numatyta, jog „triukšmo šaltinių skleidžiamo triukšmo matavimai atliekami standartizacijos norminių dokumentų nustatyta tvarka. Vertinant statybų, laisvalaikio ir buitinį triukšmą triukšmo matavimai nėra privalomi, nes gali būti remiamasi ir kitais įrodymais (liudytojų parodymai, garso, vaizdo įrašai ir pan.)‘‘. Taigi pareiškėjo argumentas, kad jam priklausančioje kavinėje „(duomenys neskelbtini) ‘‘ triukšmo lygis neviršija garso lygio normatyvų, vertintinas kritiškai. Pažymėtina, jog UAB „Lisboa" direktoriui H. M.B. už kavinėje „(duomenys neskelbtini)‘‘ nustatytus pažeidimus surašytas administracinių teisės pažeidimų protokolas pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 183 str. 2 d. (viešosios rimties trikdymas) bei paskirta 300 Lt nuobauda. (2011 m. sausio 12 d. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato raštas „Dėl 2010-11-08 išnagrinėto pareiškimo‘‘). Pažymėtina, jog mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo klausimas buvo svarstytas ir anksčiau. 2010 m. gegužės 11 d. mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimo komisijos posėdžio protokolu Nr. A17-307(1.1.50-SM3) (protokolo išrašas pridedamas) buvo nutarta pareikalauti, kad UAB „Lisboa‘‘ imtųsi triukšmo prevencijos ir mažinimo priemonių ir kad kavinės apsauga rūpintųsi viešosios tvarkos užtikrinimu kavinės prieigose, tai yra, neleistų kavinės lankytojams šūkauti, garsiai šnekėtis, dainuoti, chuliganiškai elgtis ir panašiai. Apie priimtą Komisijos sprendimą UAB „Lisboa‘‘ vadovas buvo informuotas 2010 m. gegužės 13 d. raštu, kuriame buvo nurodyta informuoti apie priimtas triukšmo mažinimo prevencijos priemones iki 2010 m. gegužės 28 d. Atsižvelgiant į tai, jog vėliau, t.y. po 2010 m. gegužės 11 d. priimto protokolinio nutarimo buvo gauti nauji skundai dėl kavinės „(duomenys neskelbtini)‘‘ veiklos, akivaizdu, jog triukšmo mažinimo prevencijos priemonės įgyvendintos nebuvo. Pažymėtina, jog prekybos alkoholiu laiko apribojimo priemonė pirmą kartą nebuvo taikyta. Manome, jog atsižvelgiant į naujai pateiktus gyventojų skundus, Vilniaus visuomenės sveikatos centro, Vilniaus miesto Trečiojo policijos komisariato siūlymus, tokios priemonės taikymo būtinybė šįkart buvo akivaizdi, dėl to atsakovo atžvilgiu priimtas 2011 m. balandžio 15 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimas Nr. 1-2114 yra proporcinga priemonė, leidžianti efektyviai užtikrinti triukšmo sumažinimą. Atsiliepime nurodoma, jog atsakovo teismui teikiami rašytiniai įrodymai patvirtina, jog pareiškėjui priklausančioje kavinėje „Satta‘‘ yra sistemingai keliamas triukšmas, trikdantis viešąją rimtį, o užfiksuoti pažeidimai tiesiogiai siejasi su prekyba alkoholiniais gėrimais ir UAB „Lisboa‘‘ priklausančios kavinės „(duomenys neskelbtini) ‘‘ veikla. Pažymėtina, jog Alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 9 d., numato, jog Savivaldybių tarybos turi teisę riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, atsižvelgdamos ne tik į gyventojų rašytinius skundus, bet ir į policijos komisariatų pasiūlymus. Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, jog Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Trečiasis policijos komisariatas 2011 m. sausio 19 d. raštu Nr. 10-14-S-l 160 informavo Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, jog nuo 2010 m. sausio 18 d. Vilniaus miesto Trečiajame policijos komisariate buvo gauta keturiolika pranešimų apie viešosios tvarkos pažeidimus ir kitus įvykius kavinėje „(duomenys neskelbtini) ‘‘ bei jos prieigose, taip pat pradėtas vienas ikiteisminis tyrimas dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis, keturi ikiteisminiai tyrimai dėl vagysčių, dviejų pranešimų nagrinėjimas tęsiamas, surašytas vienas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal LR ATPK 183 str. (viešosios rimties trikdymas) ir pagal ATPK 178 str (alkoholinių gėrimų gėrimas viešosiose vietose arba girto asmens pasirodymas viešosiose vietose). Minėtame rašte Vilniaus miesto Trečiasis policijos komisariatas išreiškė poziciją, jog siekiant užtikrinti viešąją tvarką ir žmonių saugumą, būtų tikslinga apriboti prekybos alkoholiu laiką UAB „Lisboa‘‘ priklausančioje kavinėje „(duomenys neskelbtini) ‘‘ iki 22 val. Taigi aukščiau nurodyti gyventojų skundai, Vilniaus visuomenės sveikatos centro bei Vilniaus miesto Trečiojo policijos komisariato nuomonės dėl pareiškėjui priklausančiai kavinei „(duomenys neskelbtini) ‘‘ prekybos alkoholiu laiko apribojimo, patenka į Alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 9 d. numatytų tokios poveikio priemonės taikymo pagrindų apimtį. Darytina išvada, jog atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės taryba pagrįstai ir teisėtai priėmė skundžiamą 2011 m. balandžio 15 d. sprendimą Nr. 1-12114, kuriuo pareiškėjui priklausančiai kavinei „(duomenys neskelbtini)‘‘ buvo apribotas prekybos alkoholiu laikas nuo 24 vai. iki 8.00 val. nesutinka su pareiškėjo skundo teiginiais, jog skundžiamu sprendimu yra pažeidžiami pareiškėjo kaip ūkio subjekto interesai („Tarybos sprendimas savo esme yra ne kas kita, kaip pareiškėjos veiklos uždarymas <...> pajamų, gautų iš prekybos alkoholiu iki 24 valandos nepakaks veiklai vykdyti ir išlaikyti.‘‘). Pažymi, jog Savivaldybės taryba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnyje įtvirtintais vietos savivaldos principais, privalo reaguoti į neigiamos, su prekyba alkoholiniais gėrimais susijusios, praktikos pavyzdžius ir, nešališkai bei objektyviai įvertinusi konkrečias aplinkybes bei pasinaudodama Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta teise, turi diferencijuoti alkoholio pardavimo laiką. Sistemiškai aiškinant Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatas galima daryti išvadą, kad įmonei, kurios veikla susijusi su prekyba alkoholiniais gėrimais, taikomi šios rūšies verslui teisės aktuose nustatyti reikalavimai bei apribojimai, kurių būtinumą lemia alkoholio vartojimo daroma socialinė ir ekonominė žala. Teisės aktų, reglamentuojančių alkoholio prekybą, savivaldybių taryboms suteikta teisė riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, yra viena iš valstybinio reglamentavimo priemonių, skirtų mažinti alkoholio bendrąjį suvartojimą, todėl laikytina, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba pagrįstai ir teisėtai ėmėsi priemonių pareiškėjo vykdomai veiklai riboti, Atsižvelgiant į tai, jog dėl pareiškėjui priklausančios kavinės „(duomenys neskelbtini)‘‘ veiklos gyventojų skundų buvo gauta dėl nakties metu kylančio triukšmo, trikdančio ramų poilsį, konstatuotina, jog atsakovas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą apriboti prekybą alkoholiniais gėrimais minėtoje kavinėje nuo 24.00 vai. iki 8.00 val., kadangi toks apribojimas atitinka šios priemonės taikymo tikslą. Atkreipia dėmesį, jog pareiškėjas 2011 m. balandžio 29 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos raštu Nr. A51-12491(1.1.50-SM3) buvo informuotas, jog prekybos alkoholiu laiko apribojimo priemonė pareiškėjo atžvilgiu galios tol, kol pareiškėjas imsis tinkamų triukšmo prevencijos priemonių ir apie jų poveikio rezultatus informuos Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimo komisiją, taip pat, jei per šį laikotarpį nebus nustatyta pakartotinių prekybos alkoholiu pažeidimų, kurie sąlygojo minėtos apribojimo priemonės taikymą. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes laikytina, jog pareiškėjui taikyta prekybos alkoholiu apribojimo priemonė nepažeidžia proporcingumo bei teisėtumo principų, taip pat šios priemonės taikymo tikslų. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog pareiškėjo skundo argumentai laikytini neįrodantys skundžiamo akto naikinimo pagrindų (ABTį 89 str.), todėl nėra teisimo pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto 2011 m. balandžio 15d.priimto sprendimo Nr. 1-2114 „Dėl mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo UAB „Lisboa‘‘priklausančioje kavinėje „(duomenys neskelbtini) ‘‘(duomenys neskelbtini) ‘‘.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus Visuomenės sveikatos centras atsiliepime (b. l. 41-42) nurodo UAB „Lisboa‘‘ skundą atmesti kaip nepagrįstą, kadangi vadovaujantis Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (Žin., 2004, Nr. 47-1548) 18 straipsnio 9 dalies nuostatomis, savivaldybių tarybos, atsižvelgdamas į prekybos alkoholiniais gėrimais vietą, gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, visuomeninių organizacijų ar kitų institucijų raštu pareikštą nuomonę, policijos komisariatų pasiūlymus, turi teisę riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, neišduoti licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais.Informuoja, kad Centras jau 2007 m. nagrinėjo (duomenys neskelbtini) namo gyventojų skundą dėl UAB „Lisboa‘‘ naktinio klubo „(duomenys neskelbtini) ‘‘veiklos teisėtumo, lankytojų keliamo triukšmo bei kitų viešosios tvarkos pažeidimų. Centre turima informacija, kolektyvinius (duomenys neskelbtini) namo gyventojų skundus dėl Kavinės veiklos 2006-2007 metais nagrinėjo ir Vyriausiasis policijos komisariatas bei Vilniaus miesto savivaldybė. Taip pat esame sulaukę ir gyventojų skambučių dėl Kavinės veiklos neigiamos įtakos gyvenamajai aplinkai. Informuoja, kad kavinė įrengta centro pastato, (duomenys neskelbtini), rūsyje, todėl nuolat susiduriame su kavinės veiklos neigiama įtaka. Kiekvieną rytą po kavinės veiklos centro darbuotojai tvarkydami aplinką surenka daug šiukšlių, tarp kurių alkoholinių gėrimų buteliai ir panaudoti švirkštai. Iš šių požymių darytina išvada, kad kavinės darbo metu viešoje vietoje vartojami alkoholiniai gėrimai bei narkotinės medžiagos. Po savaitgalio centro patalpose (esančiose virš Kavinės patalpų) jaučiamas stiprus rūkalų kvapas. Pažymėtina tai, kad šie pažeidimai tiesiogiai susiję su Kavinės veikla, kadangi stebimi tik po kavinės darbo, ypatingai nuo ketvirtadienio iki sekmadienio. Apie šiuos pažeidimus ne kartą buvo kalbėta su patalpų savininku bei UAB „ Lisboa‘‘ direktoriumi, kurie kiekvieną kartą žada viską sutvarkyti, tačiau padėtis nesikeičia. Taip pat informuojame, kad Centras 2011 m. sausio 21 d. raštu Nr. (10-6)-2-124 kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją prašydamas imtis griežtų priemonių dėl viešosios tvarkos kontrolės bei maksimalaus prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimo kavinėje.

Trečiojo suinteresuotojo asmens atstovas R. Vaidginas teisminio nagrinėjimo metu prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Tretysis suinteresuotas asmuo S. L. atsiliepime ( b.l.40) su pareiškėjos skundu nesutiko, prašė atmesti. Nurodė, kad triukšmas ir garsas, sklindantys iš naktinio baro ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘ yra labai stiprūs.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Bylos duomenys patvirtina, kad Vilniaus m. savivaldybės tarybos 2011-04-15 sprendimu Nr. 1-2114 nuspręsta apriboti mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais UAB „Lisboa‘‘ priklausančioje kavinėje „(duomenys neskelbtini)‘‘ (duomenys neskelbtini), uždraudžiant prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 24 val. iki 8 val.( b.l. 18)

Vietos savivaldos įstatymo 17 straipsnio 49 punktas numato, kad savivaldybės taryba, neperžengdama įstatymų nustatytų įgaliojimų, gali priimti sprendimus klausimais, kurie nėra išbraukti iš jos kompetencijos ar nėra priskirti kitiems viešojo administravimo subjektams. Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta savivaldybių tarybų teisė, atsižvelgiant į prekybos alkoholiniais gėrimais vietą, gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, visuomeninių organizacijų ar kitų institucijų raštu pareikštą nuomonę, policijos komisariatų pasiūlymus, riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais.

Remiantis nurodytomis teisės aktų normomis savivaldybių taryboms suteikiama teisė, vadovaujantis įstatyme nustatytais kriterijais, riboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką. Taip pat pabrėžtina, jog savivaldybės taryba, įgyvendindama minėtos Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatos suteiktą teisę taikyti atitinkamą apribojimą, neprivalo remtis visais 18 straipsnio 9 dalyje nurodytais kriterijais, tačiau visais atvejais turi atsižvelgti į minėtus kriterijus tiek, kad būtų galima priimti pagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, pripažįsta, kad byloje surinkti duomenys atitinka Alkoholio ir kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje numatytus kriterijus bei sudarė pagrindą riboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką.

Nustatyta, kad dėl pareiškėjui priklausančios kavinės vykdomos veiklos į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją kreipėsi Vilniaus visuomenės sveikatos centras, nurodydamas, jog Vilniaus visuomenės sveikatos centro ir Valstybės turto fondo patalpose (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savaitgaliais ir naktimis veikia kavinė „(duomenys neskelbtini)‘‘, kurios veiklos padarinys - prišiukšlinta aplinka (tušti alkoholinių gėrimų buteliai, panaudoti švirkštai). Taip pat nurodo, jog šie pažeidimai tiesiogiai susiję kavinės veikla, kadangi stebimi tik po kavinės darbo, ypatingai nuo ketvirtadienio iki sekmadienio (b.l.22,23).

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato duomenimis UAB „Lisboa" direktoriui H. M. B. už kavinėje „(duomenys neskelbtini)‘‘ nustatytus pažeidimus surašytas administracinių teisės pažeidimų protokolas pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 183 str. 2 d. (viešosios rimties trikdymas) bei paskirta 300 Lt nuobauda (b.l.28). Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Trečiasis policijos komisariatas 2011 m. sausio 19 d. raštu Nr. 10-14-S-l 160 informavo atsakovą, jog nuo 2010 m. sausio 18 d. Vilniaus miesto Trečiajame policijos komisariate buvo gauta keturiolika pranešimų apie viešosios tvarkos pažeidimus ir kitus įvykius kavinėje „(duomenys neskelbtini)‘‘ bei jos prieigose, taip pat pradėtas vienas ikiteisminis tyrimas dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis, keturi ikiteisminiai tyrimai dėl vagysčių, dviejų pranešimų nagrinėjimas tęsiamas, surašytas vienas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal LR ATPK 183 str. (viešosios rimties trikdymas) ir pagal ATPK 178 str (alkoholinių gėrimų gėrimas viešosiose vietose arba girto asmens pasirodymas viešosiose vietose) (b.l.21). Šiame rašte Vilniaus miesto Trečiasis policijos komisariatas taip pat išreiškė poziciją, jog siekiant užtikrinti viešąją tvarką ir žmonių saugumą, būtų tikslinga apriboti prekybos alkoholiu laiką UAB „Lisboa‘‘ priklausančioje kavinėje „(duomenys neskelbtini) ‘‘ iki 22 val. Bylos duomenys patvirtina, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimo komisijos 2011 m. vasario 8 d. posėdyje buvo svarstomas sprendimo dėl prekybos alkoholiu laiko apribojimo UAB „Lisboa‘‘ priklausančiai kavinei „(duomenys neskelbtini)‘‘ klausimas (b.l.29,30). Nagrinėjamu atveju priimant ginčijamą sprendimą, buvo įvertinti ir iš greta pastato, kuriame savo veiklą vykdo pareiškėjui UAB „Lisboa‘‘ priklausančios kavinės „(duomenys neskelbtini)‘‘, esančio gyvenamojo namo, t.y. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, gyventojų S. L. ir V.L.skundai, kad dėl kavinėje „(duomenys neskelbtini) ‘‘ keliamo triukšmo trikdoma jų ramybė bei sveikata (b.l.34).

Taigi nustatytos aplinkybės patvirtina, kad kavinės vykdoma veikla sudarė pagrindą spręsti klausimą dėl kavinės prekybos alkoholiu laiko apribojimo. Pažymėtina, kad siekiant mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, piktnaudžiavimą alkoholiu bei daromą žalą sveikatai ir ūkiui, šiai veiklos sričiai yra taikomas ypatingas valstybinio reglamentavimo režimas. Todėl savivaldybių tarybos turi teisę riboti prekybą alkoholiniais gėrimais savivaldybės teritorijoje, kai tai būtina siekiant pozityvių, visuomeniškai svarbių tikslų, inter alia apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves, kitas teisės saugomas ir ginamas vertybes.

Vertinant pareiškėjo argumentus, kad licencijos prekiauti alkoholiniais gėrimais laiko ribojimas sukels pareiškėjai itin sunkias ir neigiamas pasekmes jos veiklai, pažymėtina, kad ūkinės veiklos laisvė nėra absoliuti. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo aktuose ne kartą yra konstatuota, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta valstybės teisė reguliuoti ūkinę veiklą sudaro konstitucines prielaidas leisti įstatymus, kuriais reaguojama į tautos ūkio būklę, ekonominio ir socialinio gyvenimo įvairovę bei pokyčius (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1996 m. vasario 28 d., 1996 m. kovo 15 d., 2000 m. spalio 18 d., 2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. gegužės 31 d. nutarimai); įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į reguliuojamų ūkio santykių svarbą ir pobūdį, gali diferencijuotai reguliuoti ūkinę veiklą arba nustatyti tam tikras jos sąlygas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. spalio 18 d., 2005 m. gegužės 13 d. nutarimai). Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją riboti ūkinės veiklos laisvę galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo (Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 31 d. nutarimas).

Nagrinėjamu atveju taikomos priemonės pagrįstumą patvirtina aplinkybės, kad mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo klausimas buvo svarstytas ir anksčiau. 2010 m. gegužės 11 d. mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimo komisijos posėdyje buvo nutarta pareikalauti, kad UAB „Lisboa‘‘ imtųsi triukšmo prevencijos ir mažinimo priemonių ir kad kavinės apsauga rūpintųsi viešosios tvarkos užtikrinimu kavinės prieigose, tai yra, neleistų kavinės lankytojams šūkauti, garsiai šnekėtis, dainuoti, chuliganiškai elgtis ir panašiai (b.l.31,32). Tačiau bylos duomenys patvirtina, kad triukšmo mažinimo prevencijos priemonės įgyvendintos nebuvo. Taip pat ir trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus Visuomenės sveikatos centras nurodo, kad buvo ne kartą kalbėta su UAB „Lisboa‘‘ direktoriumi, tačiau padėtis nepasikeitė (b.l.22). Todėl pareiškėjo atžvilgiu priimtas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. balandžio 15 d. sprendimas yra proporcinga priemonė siekiant Alkoholio kontrolės įstatymu nustatytų tikslų.

Pareiškėjas nurodo, kad Vilniaus m. savivaldybės tarybos 2007-09-12 sprendimu Nr. 1-211 patvirtintų Triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklių 41-43 punktai nustato, kokius veiksmus turi atlikti valdingus įgalinimus turintys subjektai, gavę informaciją apie laisvalaikio ar buitinį triukšmą, tačiau pareiškėjos atžvilgiu savivaldybė neatliko tokių veiksmų. Tačiau nagrinėjamo atveju atsakovas priėmė sprendimą vertinant visumą pateiktų duomenų, kuriuos privalėjo įvertinti pagal Įstatymo 18 straipsnio 9 dalies nuostatas. Šiuo aspektu pažymėtina, kad taip pat nepagrįsti pareiškėjo argumentui, kad jam priklausančioje kavinėje „(duomenys neskelbtini)‘‘ triukšmo lygis neviršija garso lygio normatyvų. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. rugsėjo 12 d, sprendimu Nr. 1-211 patvirtintų Triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklių 16 p. numatyta, kad vertinant statybų, laisvalaikio ir buitinį triukšmą triukšmo matavimai nėra privalomi, nes gali būti remiamasi ir kitais įrodymais (liudytojų parodymai, garso, vaizdo įrašai ir pan.).

Teismas, įvertinęs nagrinėjamo ginčo duomenis, pripažįsta, kad atsakovas, apribodamas pareiškėjui prekybos alkoholiniais gėrimais laiką, galiojančių teisės normų nepažeidė, ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Pažymėtina, kad teismas nevertina ginčijamo administracinio teisės akto politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu (ABTĮ 3 str. 2 d.).

Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str.1p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 88 str. 1 d. 1p., 127 str. 1 d., teisėjų kolegija

nusprendė:

pareiškėjos UAB „ Lisboa‘‘ skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Rosita PatackienėRūta MiliuvienėArūnas Dirvonas