Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

2020-01-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1-94-876/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-01-07
Bylos Nr.
1-94-876/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-15124-2019-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Judita Sungailaitė
Kaltinamasis
S. Ž.
Nukentėjusysis
L. K.
Advokatai
Osvaldas Radimonas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-94-876/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15124-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.1; 2.3.4.3; 1.1.6.3; 1.1.9.1 (S)
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 7 d.Šakiai
Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų teisėja Judita Sungailaitė,sekretoriaujant Eglei Kukienei,

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorui Linui Frančiakui,

kaltinamajam S. Ž., jo atstovui advokatui Osvaldui Radimonui,nukentėjusiojo L. K. įgaliotam atstovui V. Ž.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. Ž., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. Ž. 2019 m. balandžio 13 d. apie 19.00 val. (duomenys neskelbtini), ne mažiau vieną kartą ranka smogė nepilnamečiui L. K. į kairį smilkinį dėl ko jis, neišlaikęs pusiausvyros, atsitrenkė į sieną, tuo padarydamas L. K. poodinę kraujosruvą kairiame smilkinyje, odos nubrozdinimus kairiame dilbyje, t. y. nežymiai sutrikdė asmens sveikatą.

Kaltinamasis S. Ž. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, įvykdymo kaltu prisipažino visiškai ir teismo posėdžio metu nurodė, kad konfliktas su L. K. įvyko 2019 m. balandžio 13 d. pavakare apie 17–18 val. (duomenys neskelbtini), adreso nežino – gali būti (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis pripažino, jog sudavė tyčia, kadangi tuo metu buvo susinervinęs, įvyko konfliktas. Būdamas susinervinęs L. K. stūmė į kairį petį, tačiau nuo peties ranka nusprūdo ir pataikė į smilkinį – smūgis gavosi į kairį smilkinį, po kurio L. K. susvyravo neišlaikęs pusiausvyros, atsitrenkė į sieną, susižalojo. Žymės ten ir liko, tą nustatė ekspertai. Parodė, jog nukentėjusiojo atsiprašė, susitaikė, negerai pasielgė, labai gailisi. Nukentėjusiajam 700 Eur žalą atlygino grynais (pinigus atidavė nukentėjusiojo mamai E. K.) – L. pasitarė su mama, įvertino žalą ir pasakė tokią sumą, o jis sutiko ją atlyginti. Dokumentų, kad atidavė – gavo pinigus nepasirašė, su nukentėjusiuoju, jo šeima yra anksčiau bendravę draugiškai, todėl pasitiki. Pasižada daugiau tokių dalykų nedaryti – tai nepasikartos, įvyko didelė jo gyvenimo klaida – anksčiau nebuvo teistas.

Teismo posėdžio metu buvo pagarsinta 2019 m. gegužės 9 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje konstatuota, jog L. K. nustatyta poodinė kraujosruva kairiame smilkinyje, odos nubrozdinimas kairiame dilbyje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, pvz. ranka, koja, kokiais tai aplinkos daiktais ir pan.; sužalojimai padaryti mažiausia dviejų smūgių ar trauminių poveikių pasėkoje; sužalojimas kairiame smilkinyje būdingesnis smūgio sudavimui, o odos nubrozdinimas kairiame dilbyje galėjo būti padarytas tiek smūgiuojant, tiek griūnant, tiek kontaktuojant su kokiu tai daiktu ir pan.; nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 49).

Taip pat posėdžio metu nustatyta, kad kaltinamasis savo noru atlygino nusikaltimu padarytą žalą nukentėjusiam ir Kauno teritorinei ligonių kasai (b. l. 132–133), kaltinamasis atsiprašė ir susitaikė su nukentėjusiuoju ir jo artimaisiais, kurie atsiprašymą priėmė.

Kadangi kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, po kaltinamojo apklausos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės proceso dalyviams abejonių nekėlė, kaltinamajam, jo gynėjui ir prokurorui sutikus, įrodymų tyrimas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu byloje buvo sutrumpintas.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką, kaltinamojo kaltė įrodyta ir kita baudžiamosios bylos medžiaga:

2019 m. balandžio 14 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato (toliau – Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono PK) pareigūnų tarnybiniais pranešimais dėl ikiteisminio teisminio tyrimo pradėjimo, kuriuose nurodyta, kad 2019 m. balandžio 13 d. apie 19.00 val. garaže adresu (duomenys neskelbtini), nepilnametį L. K. sumušė pažįstamas S. Ž., t. y. ne mažiau kaip vieną kartą ranka trenkė L. K. į kairį smilkinį ir ne mažiau kaip vieną kartą spyrė į kairę ranką (b. l. 1–3, 4–6);

2019 m. balandžio 14 d. Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono PK reagavimo skyriaus pateiktais įvykio vietos apžiūros protokolu bei foto lentelėmis, kuriuose užfiksuotas garažas, esantis po daugiabučiu adresu (duomenys neskelbtini); nusikalstamos veikos tyrimui reikšmingų daiktų, pėdsakų nerasta (b. l. 7–8, 9–12);

nukentėjusiojo L. K. parodymais, kuriuose jis parodė, kad 2019 m. balandžio 13 d. vakare gal apie 18 val. pas juos į garažą, kuris yra po (duomenys neskelbtini) esančiu daugiabučiu namu atėjo pažįstamas S. Ž. Tuo metu garaže buvo jis ir jo globėjas (mamos sugyventinis), kurį vadina tėčiu – V. Ž. S. į garažą atvažiavo su broliu M. S., kuris į garažą buvo atėjęs tik trumpam, į vėliau įvykusį konfliktą nesikišo, nors matė. Atėjus S. Ž. į tėčiui priklausantį garažą jis pradėjo klausinėti kur yra jo detalės, S. su tėčiu kalbėjo pagrinde dėl detalių ir jie vaikščiojo po garažą ieškodami jo paliktų detalių. Liudytojas nežinojo, kad tas S. buvo palikęs kokias tai detales pas tėtį garaže. S. Ž., pamatęs tarp padangų savo kažkokio varikliuko mėlyną dangtelį ir pagalvojęs galimai, kad čia liudytojas išardė tą jo detalę, įsibėgėjęs pribėgo ir nieko nesakęs jam davė delnu į petį, šis jo smūgis praslydo ir pataikė į kairės pusės smilkinį. Nuo to smūgio liudytojas iš karto atsitrenkė ir galva pataikė į garažo metalines duris. S. metė tą detalę į jį, tačiau nepataikė, tada jis spyrė jam į dešinį šoną, liudytojas sugriebė jo koją ir suspaudė ją ranka, ją suėmęs pakėlė, ir nuo to pakėlimo S. Ž. parkrito ant betoninių garažo grindų. Atsistojęs Ž. iš garažo išėjo, tada liudytojas jo paklausė, ką jis nori už tą detalę, nes prisipažino, kad tą detalę išardė pats, nes nežinojo, kad detalė yra ne jų; tada Ž. pasiūlė 40 Eur, nes tuo metu tiek turėjo savų pinigų, tačiau su šia suma Ž. nesutiko ir eidamas pasakė, kad jam reikia 80 Eur, ir kad pinigai būtų sumokėti jam už tą detalę per 2 savaites. Dėl sumušimo liudytojui skaudėjo galvą, akyse buvo tamsu, po įvykio iš karto pats išsikvietė policiją, kuri jį nuvežė į Šakių ligoninę apžiūrai, ten jį pasiguldė stebėjimui parai laiko, nes buvo sutrenkta galva. Viskas įvyko labai netikėtai ir greitai (b. l. 17–20, 21);

2019 m. balandžio 16 d. Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono PK ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu pripažinti L. K., gimusį (duomenys neskelbtini), nukentėjusiuoju (b. l. 22–23);

L. K. įstatyminės atstovės E. K. pareikštu civiliniu ieškiniu patirtai sūnaus žalai atlyginti (b. l. 31);

Kauno teritorinės ligonių kasos pareikštu 15,26 Eur civiliniu ieškiniu S. Ž. dėl nukentėjusiojo L. K. gydymo išlaidų atlyginimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui (b. l. 35, 36–37, 38, 39);

2019 m. balandžio 13 d. VšĮ „Šakių ligoninės“ medicinos dokumentų išrašu, kuriame L. K. diagnozuoti galvos smegenų sumušimas, kairio smilkinio hematoma, kairio dilbio nubrozdinimas (b. l. 44);

2019 m. gegužės 9 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kuri buvo pagarsinta teismo posėdžio metu (b. l. 49);

2019 m. liepos 9 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu bei foto lentele, kuriuose nurodyta, jog E. K. savanoriškai pateikė A4 formato lapus su informacija iš savo mobiliojo ryšio telefono (b. l. 50, 52);

2019 m. liepos 16 d. Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono PK reagavimo skyriaus pateiktų daiktų apžiūros protokolu, kuriame nurodoma, jog E. K. pateiktame A4 formato lape su informacija iš jos mobiliojo ryšio telefono matyti nufotografuotas mobiliojo ryšio telefonas (duomenys neskelbtini), kurio ekrane matosi pranešimas, kurio tekstas „Viskas v. ...amen vaikam“. Siuntėjo adresato nėra (b. l. 53);

liudytojo V. Ž. parodymais, kuriuose jis parodė, kad 2019 m. balandžio 13 d. apie 19 val. jam į telefoną paskambino S. Ž. ir pasakė, kad nori pasiimti iš jo 2 reduktorius ir kažkokį siurblį, kuriuos jis buvo jau seniai palikęs pas jį garaže. Atvykus S. Ž. liudytojas išėjo į lauką ir kartu su S. Ž. nurado siurblį ir vieną reduktorių, beieškant kito į garažą įėjo liudytojo sugyventinės E. K. sūnus L. K., kuris padėjo ieškoti. Liudytojui radus reduktorių, kuris buvo sugadinta, S. Ž. tai pamačius pradėjo sakyti, kad dabar jis ir L. jam yra skolingi 80 Eur. L. K. jam pasiūlė iškart atiduoti 40 Eur, kitus – vėliau, tačiau tuo metu S. Ž. vieną kartą rankos delnu L. K. trenkė į kairės pusės smilkinį, nuo smūgio L. K. atsitrenkė į metalines garažo duris, atsitrenkė su galva, tada S. Ž. vieną kartą L. K. spyrė, kiek matė, pataikė į ranką, L. pagavo jo koją, dėl ko S. Ž. pargriuvo. Atsikėlęs S. Ž. pasiėmė savo daiktus ir išvažiavo. Grįžus į namus L. nuėjo iki parduotuvės, ten iš savo banko kortelės nusiėmė 40 Eur, grįžęs namo iš mamos telefono paskambino S. Ž., kad atneš jam 40 Eur, tačiau S. Ž. nesutiko. Tada L. paskambino į policiją ir pranešė apie įvykį, kad nebūtų daugiau problemų. L. liudytojui pasakė, kad jis sugadino tą reduktorių, todėl jis norėjo atiduoti S. Ž. pinigus. Atvykus pareigūnams ant L. veido matėsi mėlynė, jis buvo išvežtas į ligoninę. Šį įvykį matė S. Ž. brolis M. S. Įvykio metu tiek liudytojas, tiek L. buvo blaivūs (b. l. 56–58, 60, 61);

liudytojas M. S. parodė, kad S. Ž. yra jo brolis (jie yra vienos mamos, bet ne vieno tėvo), todėl atsisako duoti parodymus (b. l. 63, 64);

liudytojos E. K. parodymais, kuriuose ji parodė, kad yra L. K. mama. Minėta dieną kai vyko konfliktas ir buvo sužalotas jos sūnus ji įvykio vietoje nebuvo, tačiau po to jai viską pasakojo sūnus. Minėtą dieną jai būnant namuose L. į namus grįžo piktas ir susinervinęs, ji tai iš karto pastebėjo. Paklaustas, kas atsitiko, pasakė, kad jį sumušė S. Ž. Sūnus pasiėmė savo banko kortelę ir pasakė, kad eina į parduotuvę nuimti pinigų. Paklaustas, kam reikia pinigų, sūnus papasakojo, kad jis pas patėvį V. Ž. garaže rado variklį kurį išardė ir pardavė. Sūnus aiškino, kad jis nežinojo, kad minėtas variklis yra S. Ž. Jis tai, kad variklį pardavė pripažino ir pačiam S. Ž. konflikto metu. Pasakė, kad eina į parduotuvę nuimti pinigus ir juos atiduos S. Ž. už variklį. Kai į namus grįžo sūnus su pinigais jis paskambino S. Ž. ir pasakė, kad turi 40 Eur ir nori juos atiduoti. Tada S. Ž. pasakė, kad reikia 80 Eur ir padėjo ragelį. Tuo metu ant sūnaus veido kairės pusės pradėjo ryškėti mėlynė, sūnus pradėjo dejuoti, kad jam sukasi galva. Sūnus pats paskambino bendruoju pagalbos telefonu, į namus atvykę policijos pareigūnai sūnų nuvežė į Šakių ligoninę, kur jis buvo apžiūrėtas ir paguldytas į Vaikų skyrių stebėjimui, kur išgulėjo iki kitos dienos popietės. Ligoninėje sūnui diagnozuota: galvos smegenų sumušimas, kairio smilkinio hematoma ir kairės rankos nubrozdinimas. Po įvykio ji pateikė prašymą pripažinti ją civiliniu ieškovu 2 000 Eur sumai, tačiau vėliau su vyru pasitarę nusprendė ieškinį sumažinti iki 1 500 Eur. Po šio įvykio S. Ž. jiems ne kartą siuntė grasinančio pobūdžio žinutes, kurias turime išsisaugoję (b. l. 67–70).

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Teismas, išanalizavęs įrodymų visumą – nukentėjusiojo, liudytojų parodymus, išklausius kaltinamojo S. Ž. prisipažinimą, įvertinus byloje esančią specialisto išvadą bei kitą surinktą ir teisiamajame posėdyje ištirtą medžiagą, daro išvadą, kad šioje byloje surinkta pakankamai duomenų, įrodančių, jog kaltinamajame akte nurodytu laiku ir vietoje, būtent kaltinamasis S. Ž. tyčia ne mažiau vieną kartą ranka smogė nepilnamečiui L. K. į kairį smilkinį dėl ko jis neišlaikęs pusiausvyros atsitrenkė į garažo metalines duris ir susitrenkė galvą, tuo L. K. padarydamas poodinę kraujosruvą kairiame smilkinyje, odos nubrozdinimus kairiame dilbyje, t. y. S. Ž. nežymiai sutrikdė L. K. sveikatą, todėl jo veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas laiko tai, kad kaltu padaręs nusikaltimą prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, bei nusikaltimu padarytą žalą nukentėjusiam ir Kauno teritorinei ligonių kasai atlygino (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl kaltinamojo S. Ž., jo gynėjo ir prokuroro prašymo atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, pažymi, jog atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį gali būti taikomas tik esant BK 38 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodytų imperatyvių pagrindų visumai. Be to, kiekvienu atveju sprendimas turi būti priimamas įvertinus ne tik BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų buvimą, bet ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes.

Kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, sunkių pasekmių nesukėlė, padaręs nusikaltimą prisipažino visiškai, teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad kaltinamasis atsiprašė ir susitaikė su nukentėjusiuoju ir jo artimaisiais, nusikaltimu padarytą žalą atlygino savo noru (b. l. 132–133), nusikaltimą padarė būdamas neteistas (b. l. 71), administracine tvarka baustas vieną kartą (b. l. 72), psichikos sveikatos ir priklausomybės ligų įskaitoje neregistruotas (b. l. 74), kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Visa tai teigiamai charakterizuoja kaltinamąjį, rodo, jog kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra atsitiktinio pobūdžio, todėl yra pagrindo manyti, kad S. Ž. nedarys naujų nusikaltimų.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas daro išvadą, kad byloje yra pagrindas taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir S. Ž. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiu asmeniu, o baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu ir 71 straipsniu, teismas sprendžia, jog S. Ž. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – 5 MGL (250 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis S. Ž. laikinai sulaikytas nebuvo. 2019 m. balandžio 16 d. S. Ž. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 102–104) iki įsiteisės nuosprendis paliktina nepakeista, o nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 5 dalimi, 273 straipsniu, 297 straipsniu, 302–303 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Atleisti S. Ž. nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiu asmeniu ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Paskirti S. Ž. baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL (250 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Nurodyti S. Ž., kad įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą turi būti sumokėta per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitą Nr. LT88 4010 0510 0467 0332, esančią Luminor Bank AS banke, nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą. Jeigu per teismo nustatytą terminą įmoka nėra sumokama, teisingumo ministerija kreipiasi dėl priverstinio paskirtos įmokos išieškojimo į antstolį

Išaiškinti S. Ž. kad per vienerius metus nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, jam padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir gali spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti S. Ž., kad per vienerius metus nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, jam padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmuose.

Teisėja Judita Sungailaitė