Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Serdiukienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos S. N. prašymą suinteresuotam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos dėl nuolatinio turto administratoriaus skyrimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja prašo paskirti ją nuolatine V. Š., mirusio (duomenys neskelbtini), turto – vieno kambario buto, esančio (duomenys neskelbtini), turto administratore. Nurodo, kad V. Š. šį butą įsigijo 1994 m.. Jinai jį pažįsta nuo 1990 m.. 2008 m. V. Š. sveikata pradėjo smarkiai blogėti, todėl jis jos paprašė, kad jį prižiūrėtų, slaugytų. Jinai sąžiningai vykdė V. Š. priežiūrą. V. Š. matydamas, kad jo sveikata prastėja, pasiūlė jai testamentu palikti minėtą turtą. Ji sutiko. Notaras paprašė atnešti pažymą apie V. Š. sveikatos būklę. Iš 2010-03-23 medicininio pažymėjimo matyti, kad V. Š. mąstymo, suvokimo, atminties sutrikimų neturi, bendrauja gestų kalba. 2011-07-05 V. Š. išvyko pas draugą į (duomenys neskelbtini), o sekančią dieną – 2011-07-06 mirė. Testamento sudaryti nespėjo. Jokių artimųjų V. Š. neturėjo, buvo vienišas. Po V. Š. mirties pareiškėja tvarko ir rūpinasi V. Š. butu. Kadangi šiame bute ji dažnai lankosi, žino, kad iš VMI nėra gauta jokių laiškų ar pranešimų, t.y. kad VMI būtų pradėjusi paveldėjimo procedūrą V. Š. turtui priimti. Dėl šių priežasčių prašo teismo paskirti ją V. Š. nuolatine turto administratore.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmetamas.

LR CPK XXXIX skyriaus nuostatos numato, kad pareiškimai dėl turto administravimo yra nagrinėjami šiame skyriuje nustatyta supaprastinto proceso tvarka.

Iš pareiškėjos prašymo bei pateiktų dokumentų nustatyta, kad ji prašo paskirti ją mirusio asmens turto administratore. LR CK 4 knygos XIV skyriaus „Kito asmens turto administravimas“ nuostatos yra taikomos tuomet, kai turto savininkas yra egzistuojantis. Šiuo atveju iš byloje esančių VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo bei mirties liudijimo kopijos nustatyta, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas V. Š. yra miręs (duomenys neskelbtini). Šiuo atveju yra likęs palikimas ir sprendžiant klausimą dėl jo administravimo turi būti taikomos LR CK 5 knygos nuostatos. CK 5.55 straipsnio 1 dalis nustato, kad tais atvejais, kai paveldima individuali įmonė, ūkininko ūkis arba palikėjo skolos gali viršyti palikimo vertę, įpėdinis, priėmęs palikimą, gali kreiptis į palikimo atsiradimo vietos teismą prašydamas paskirti palikimo administratorių arba paskirti palikimo administratorių ir spręsti klausimą dėl varžytinių ar bankroto bylos iškėlimo. CK 5.65 straipsnio 1 dalies nuostato nustato, kad, jeigu į palikimą įeina turtas, kurį reikia valdyti (individuali įmonė, ūkininko ūkis, vertybiniai popieriai ir kt.), ir to negali atlikti testamento vykdytojas arba įpėdinis, taip pat jeigu palikėjo kreditoriai pareiškia ieškinį prieš priimant įpėdiniams palikimą, tai apylinkės teismas skiria paveldimo turto palikimo administratorių, kuris turi šio kodekso 5.38 straipsnio nustatytas teises. Taigi įstatymas numato, kad sprendžiant klausimą dėl paveldimo turto administratoriaus skyrimo turi dalyvauti įpėdinis. Šiuo atveju iš Testamentų registro išrašo nustatyta, kad testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo V. Š. testamentų ir palikimo priėmimo faktų. Nustatyta, kad pareiškėja S. N. nėra palikėjo V. Š. įpėdinė. Todėl jos prašymas yra nepagrįstas ir atmetamas.

Pareiškėja prašyme nurodo, kad palikėjas V. Š. buvo vienišas, artimųjų neturėjo, tačiau teismui tokie duomenys nepateikti. LR CK 5.11 straipsnis numato įpėdinių paveldint pagal įstatymą eiles: pirmos eilės - palikėjo vaikai (tarp jų įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties; antros eilės – palikėjo tėvai (įtėviai), vaikaičiai; trečios eilės – palikėjo seneliai, palikėjo provaikaičiai; ketvirtos eilės – palikėjo broliai ir seserys, proseneliai; penktos eilės – palikėjo sūnėnai ir dukterėčios, dėdės ir tetos; šeštos eilės – palikėjo pusbroliai ir pusseserės. Todėl paaiškėjus, jog palikėjas turėjo minėtus įstatyminius įpėdinius, jie galėtų pretenduoti į V. Š. paveldimą turtą. Tuo atveju, jeigu paaiškėtų, jog palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei (LR CK 5.62 str.). Dėl šios priežasties nutarties bei pareiškėjos pareiškimo nuorašai nusiųstini Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos.

Nustatyta, kad pareiškėja už prašymo padavimą sumokėjo 143 Lt dydžio žyminį mokestį. LR CPK 83 straipsnio 1 dalies 13 punktas numato, kad pareiškėjai už pareiškimus, paduodamus šio Kodekso V dalies XXXIX skyriuje nustatyta tvarka yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Dėl šios priežasties pareiškėjai grąžintas sumokėtas 143 Lt žyminis mokestis (LR CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 290, 291, 579 - 582 straipsniais, teismas

nutaria:

Pareiškėjos S. N. prašymą atmesti.

Grąžinti pareiškėjai S. N., a.k. (duomenys neskelbtini) 2013-03-04 Swedbank AB pagal įmokos mokėjimo kvitą sumokėtą 143 Lt (vieno šimto keturiasdešimt trijų litų) dydžio žyminį mokestį.

Nutarties nuorašą išsiųsti pareiškėjai.

Nutarties ir pareiškėjos prašymo nuorašus išsiųsti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Panevėžio miesto apylinkės teisme.