Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vladislovo Ranonio, Viktoro Aiduko, Rimanto Baumilo, Vytauto Piesliako, Alvydo Pikelio, Jono Prapiesčio ir pranešėjo Antano Klimavičiaus,

teismo posėdyje išnagrinėjo pagal nuteistojo E. J. pareiškimą, vadovaujantis BPK 451 straipsnio 5 punktu, 453 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 2 punktu, atnaujintą baudžiamąją bylą.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo gynėjo ir prokuroro, prašiusių nuteistojo pareiškimą patenkinti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškime nurodoma, kad tiek apeliacinės instancijos teismas, priėmęs apkaltinamąjį nuosprendį, tiek kasacinės instancijos teismas, svarstydamas kasacinio skundo argumentus, aiškiai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Kasaciniame skunde E. J. teigė, kad apeliacinės instancijos teismas, priėmęs dėl jo apkaltinamąjį nuosprendį, nepagrįstai netaikė amnestijos akto nuostatų. BK 78 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo nuo visos ar dalies bausmės atlikimo gali būti atleistas Seimo priimtu amnestijos aktu. Šis baudžiamasis įstatymas jam nebuvo taikomas, nors tam ir buvo 2002 m. lapkričio 7 d. Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį“ (toliau – ir Amnestijos įstatymas, Įstatymas) numatytas pagrindas. Amnestijos įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad amnestija taikoma, jei nusikaltimas yra padarytas iki 2002 m. spalio 25 d. imtinai. Apeliacinės instancijos teismas, pripažinęs jį kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, konstatavo, kad nusikaltimas padarytas 2001 m. sausio 18 d. Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojo 1961 m. Baudžiamasis kodeksas, kuriame atsakomybę už vagystę, padarytą stambiu mastu, numatė 271 straipsnio 4 dalis. Ši nusikalstama veika pagal Amnestijos įstatymo 7 straipsnį buvo priskirta nusikaltimams, už kuriuos nuteistiems asmenims amnestijos taikymas buvo ribojamas, tačiau pagal to paties įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punktą amnestija vis dėlto buvo taikoma. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. balandžio 28 d. nutartyje pažymėjo, kad laiko ir padaryto nusikaltimo požiūriu Amnestijos įstatymo taikymas nagrinėjamoje byloje yra svarstytinas, tačiau, ištyrusi kasacinio skundo teiginius bei bylos aplinkybes, padarė išvadą, jog apeliacinės instancijos teismas pagrįstai minėto Įstatymo netaikė. Tokį sprendimą Lietuvos Aukščiausiais Teismas motyvavo tuo, kad Amnestijos įstatymo nuostatos numato ne paskirtosios laisvės atėmimo bausmės švelninimą, o tik neatliktosios laisvės atėmimo bausmės dalies sumažinimą, kad nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, neatlikta bausmės dalis, kuri sumažinama pritaikius amnestiją, nustatoma šio Amnestijos įstatymo įsigaliojimo dienai, t. y. 2002 m. lapkričio 22 d. Kadangi jis, pasak teismo, nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį tik Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu, įsiteisėjusiu tą pačią dieną, ir laisvės atėmimo bausmės amnestijos akto įsigaliojimo dieną neatlikinėjo, todėl neatliktoji laisvės atėmimo bausmės dalis, vadovaujantis Amnestijos įstatymo 10 straipsnio 2 dalimi, jam negali būti nustatyta. Tokia kasacinės instancijos teismo nuostata akivaizdžiai neteisinga. Teismas sutiko su kasacinio skundo argumentu, kad Amnestijos įstatymas jam galėtų būti pritaikytas, nes jo nusikalstama veika padaryta 2001 m. sausio 18 d., o amnestijos aktas pagal minėto įstatymo 10 straipsnio 1 dalį taikomas asmenims, kuriems amnestijos įstatymo įsigaliojimo dieną dar nėra įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis ir kurių nusikaltimas padarytas iki 2002 m. spalio 25 d. imtinai. Kasacinės instancijos teismas iš esmės sutiko ir su kitu kasacinio skundo argumentu, kad amnestijos akto nuostatos nors ir ribotai, bet galėtų būti taikomos pagal Amnestijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punktą, numatantį, jog pirmą kartą už tyčinius nusikaltimus, numatytus šio Įstatymo 7 straipsnyje, nuteistiems iki penkerių metų laisvės atėmimo asmenims, neatliktoji laisvės atėmimo bausmė sumažinama vienu penktadaliu. Šios kasacinės instancijos teismo išvados yra visiškai pagrįstos, nes apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu jis esąs nuteistas pirmą kartą, jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams. Tačiau teismo teiginys, kad amnestijos aktas netaikytinas, nes jis Amnestijos įstatymo įsigaliojimo dieną neatlikinėjo bausmės, prieštarauja minėto Įstatymo nuostatoms. Amnestijos įstatymo 10 straipsnyje pabrėžiama, kad amnestija taikoma tiek asmenims, kurie jau nuteisti bei atlieka laisvės atėmimo bausmę, tiek ir tiems, kuriems Įstatymo įsigaliojimo dieną dar nėra įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis. Įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje teigiama, kad nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, neatlikta bausmės dalis, kuri sumažinama pritaikius amnestiją, nustatoma šio Įstatymo įsigaliojimo dienai. Tuo tarpu Amnestijos įstatymo 10 straipsnio 1 dalis taikoma asmenims, kuriems amnestijos įstatymo įsigaliojimo dieną dar nėra įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis. Tokiems asmenims pagal šio Įstatymo 14 straipsnio 1 punktą amnestiją taiko ir vykdo teismai, taip pat ir tada, kai bylos nagrinėjamos kasacine tvarka. Pareiškėjas mano, kad toks įstatymų leidėjo požiūris į amnestijos taikymo subjektus leidžia daryti išvadą, jog Amnestijos įstatymo nuostatos taikomos tiek tiems, kurie atlieka bausmę, tiek ir tiems, kurie atitinka Amnestijos įstatyme numatytas sąlygas, tačiau bausmė jiems dar nepaskirta. Sprendžiant kitaip, Amnestijos įstatymo 10 straipsnio 1 dalis netektų prasmės. Be to, apeliacinės instancijos teismas į paskirtąją bausmę įskaičiavo sulaikyme išbūtą laiką nuo 2001 m. sausio 18 d. iki 2001 m. sausio 19 d. Tai rodo, kad Amnestijos įstatymo įsigaliojimo dieną jis faktiškai buvo atlikęs vieną laisvės atėmimo bausmės dieną. Todėl tiek Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija turėjo taikyti Amnestijos įstatymą ir neatliktąją laisvės atėmimo bausmės dalį sumažinti vienu penktadaliu.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. J. pareiškimas tenkintinas.

Dėl 2002 m. lapkričio 7 d. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį“ taikymo

Pagal BK 78 straipsnio 1 ir 2 dalis nusikalstamą veiką padaręs asmuo gali būti atleistas nuo visos ar dalies bausmės atlikimo Seimo priimtu amnestijos aktu; amnestijos pagrindus, sąlygas ir tvarką nustato amnestijos aktas. Taigi baudžiamasis įstatymas nereglamentuoja atleidimo nuo visos ar dalies bausmės dėl amnestijos sąlygų, pagrindų ir tvarkos. Tai nustatoma Seimo priimto konkretaus amnestijos akto nuostatomis.

Nagrinėjamu atveju aktualus Seimo priimtas 2002 m. lapkričio 7 d. Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį“ (įsigaliojo 2002 m. lapkričio 22 d., skelbtas 2002 m. lapkričio 22 d. Valstybės žinių Nr. 112).

Amnestijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad pirmą kartą už tyčinius nusikaltimus iki penkerių metų nuteistiems asmenims neatliktoji laisvės atėmimo bausmė už tyčinius nusikaltimus, numatytus šio įstatymo 7 straipsnyje, sumažinama vienu penktadaliu. Šalia kitų Amnestijos įstatymo 7 straipsnyje išvardytų nusikaltimų nurodyta ir vagystė, padaryta stambiu mastu (1961 m. BK 271 straipsnio 4 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu E. J. nuteistas pirmą kartą už tyčinę nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį (atitinka 1961 m. BK 16 straipsnį ir 271 straipsnio 4 dalį), padarytą 2001 m. sausio 18 d., dvejiems metams laisvės atėmimo.

Šios bylos aplinkybės atitinka 2002 m. Amnestijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 7 straipsnyje nustatytas amnestijos taikymo sąlygas bei pagrindus. Tokią išvadą iš esmės buvo padaręs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – Teismas), 2009 m. balandžio 28 d. nutartimi kasacine tvarka išnagrinėjęs E. J. baudžiamąją bylą ir konstatavęs, kad laiko ir paties padaryto nusikaltimo požiūriu Amnestijos įstatymo taikymas svarstytinas.

Tačiau Teismas taip pat padarė išvadą, nulėmusią E. J. kasacinio skundo atmetimą, kad 2002 m. Amnestijos įstatymas numato ne paskirtosios laisvės atėmimo bausmės švelninimą, o tik neatliktosios laisvės atėmimo bausmės dalies sumažinimą. Tuo tarpu E. J. nuteistas Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu, įsiteisėjusiu tą pačią dieną. Tai reiškia, kad jis laisvės atėmimo bausmės amnestijos akto įsigaliojimo dieną neatlikinėjo ir neatliktoji laisvės atėmimo bausmės dalis, vadovaujantis įstatymo „Dėl amnestijos“ 10 straipsnio 2 dalimi, jam negali būti nustatyta. Išplėstinė septynių teisėjų kolegija su tokiomis išvadomis nesutinka.

Nekyla abejonių, kad 2002 m. Amnestijos įstatymas taikomas nuteistiems asmenims, šio Įstatymo įsigaliojimo dieną jau atliekantiems laisvės atėmimo bausmę pagal įsiteisėjusį apkaltinamąjį nuosprendį. Jiems neatlikta bausmės dalis, kuri sumažinama pritaikius amnestiją, nustatoma šio Įstatymo įsigaliojimo dienai (Amnestijos įstatymo 10 straipsnio 2 dalis). Pagal Amnestijos įstatymo 14 straipsnio, nustatančio amnestiją taikančias ir vykdančias institucijas, 2 punktą amnestiją tokiems asmenims taiko ir vykdo amnestijos komisijos.

Tačiau iš 2002 m. Amnestijos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies ir 14 straipsnio 1 punkto nuostatų taip pat matyti, kad Amnestijos įstatymas taikomas ir asmenims, kuriems šio įstatymo įsigaliojimo dieną dar nėra įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis, jeigu nusikaltimas padarytas iki 2002 m. spalio 25 d. imtinai; tokiu atveju Įstatymą taiko teismai, taip pat ir tada, kai bylos nagrinėjamos kasacine tvarka. Taigi Įstatymas kategorijai asmenų, kuriems apkaltinamasis nuosprendis šio Įstatymo įsigaliojo dieną nėra įsiteisėjęs, nustato reikalavimą, kad nusikaltimas būtų padarytas iki 2002 m. spalio 25 d. imtinai. Jokių reikalavimų dėl bausmės atlikimo iki amnestijos taikymo šiuo atveju Įstatymas nenustato ir negali nustatyti, nes, kol apkaltinamasis nuosprendis neįsiteisėjęs, nelaikoma, kad asmuo atlieka laisvės atėmimo bausmę. Vadinasi, 2002 m. Amnestijos įstatymas taikomas tiek nuteistiesiems, Amnestijos įstatymo įsigaliojimą dieną atliekantiems laisvės atėmimo bausmę pagal įsiteisėjusį apkaltinamąjį nuosprendį, tiek asmenims, kuriems Įstatymo įsigaliojimą dieną apkaltinamasis nuosprendis neįsiteisėjęs ir todėl laisvės atėmimo bausmės dar neatliekantiems. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad 2002 m. Amnestijos įstatymo nuostatos numato ne tik neatliktos laisvės atėmimo bausmės sumažinimą, bet ir apkaltinamuoju nuosprendžiu paskirtosios laisvės atėmimo bausmės švelninimą, jeigu asmuo atitinka kitas Įstatymo taikymo sąlygas bei pagrindus. Kitaip aiškinant Amnestijos įstatymą, šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalis netektų prasmės ir negalėtų būti taikoma.

Kolegija konstatuoja, kad E. J. padaryta nusikalstama veika bei jo asmenybė atitinka visas 2002 m. Amnestijos Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytas sąlygas ir pagrindus: jis pirmą kartą nuteistas už tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 3 dalyje (atitinka 1961 m. BK 16 straipsnį ir 271 straipsnio 4 dalį). Jam, kaip asmeniui, padariusiam nusikaltimą iki 2002 m. spalio 25 d. (nusikalstama veika padaryta 2001 m. sausio 18 d.) ir kuriam Įstatymo įsigaliojimo dieną dar nebuvo įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį paskirta laisvės atėmimo bausmė 2002 m. Amnestijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu mažintina vienu penktadaliu.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 20 d. nuosprendis ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 28 d. nutartis keistini dėl netinkamo BK bendrosios dalies 78 straipsnio pritaikymo, klaidingai interpretuojant 2002 m. lapkričio 7 d. Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį“.

Išplėstinė septynių teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 455 straipsnio 5 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 20 d. nuosprendį ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 28 d. nutartį.

Pritaikius Lietuvos Respublikos 2002 m. lapkričio 7 d. įstatymo ,,Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį“ 4 straipsnio 2 dalies 1 punktą nuteistajam E. J. paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu penktadaliu.

Kitas nuosprendžio ir nutarties dalis palikti nepakeistas.