- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-18
- Bylos Nr.
- 1S-39-498/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-30-9-00011-2004-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Jankauskienė, Albinas Antanaitis, Olegas Šibkovas
- Nuteistasis
- N. K.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Daivos Jankauskienės ir Olego Šibkovo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo N. K. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos – atvirosios kolonijos 3 –jame sektoriuje (toliau – Komisija) 2017 m. lapkričio 20 d. nutarimą Nr.(duomenys neskelbtini) taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos namų, su intensyvia priežiūra.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
N. K. nuteistas 2007 m. birželio 8 d. Kauno apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį nuteistas 10 m. laisvės atėmimu. 2009 m. gruodžio 21 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 1 dalį, 5 dalies 2 punktą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis subendrinus su 2007 m. birželio 8 d. nuosprendžiu, galutinė bausmė – 10 m. laisvės atėmimas. 2011 m. birželio 20 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu 2009 m. gruodžio 21 d. nuosprendis pakeistas: panaikinta dalis, kuria nuteistas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį ir pagal BK 253 straipsnio 1 dalį – išteisintas. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis pagal 260 straipsnio 3 dalį paskirta 11 m. laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis subendrinus su 2007 m. birželio 8 d. nuosprendžiu, galutinė bausmė – 12 m. laisvės atėmimas. Bausmės pradžia – 2009 m. sausio 6 d., pabaiga – 2020 m. spalio 14 d. Neatlikta bausmės dalis – 2 metai 10 mėnesių 28 dienos (skaičiuojant Komisijos posėdžio dieną).Komisija 2017 m. lapkričio 20 d. nutarimu nutarė taikyti nuteistajam N. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio nuostatas, su intensyvia priežiūra. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 14 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2017 m. lapkričio 20 d. nutarimą taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam N. K., konstatavęs, kad byloje esantys duomenys apie jo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo metu, socialinio tyrimo išvados duomenys, nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama, kad jau yra pasiekti bausmės tikslai ir nuteistasis laikysis įstatymų bei nenusikals.Nuteistasis N. K. skundžia Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nutartį, prašo ją panaikinti, patvirtinti Komisijos nutarimą ir paleisti jį lygtinai pagal BVK 157 straipsnio 3 dalies nuostatas su intensyvia priežiūra.Skunde nurodoma, kad teismas neišsamiai ir paviršutiniškai sprendė Komisijos nutarimo patvirtino klausimą, todėl priėmė neteisingą sprendimą. Teismas atsisakymą tvirtinti Komisijos nutarimą grindžia tuo, kad jis 5 kartus baustas drausmine tvarka, tačiau nuobaudos jau negalioja, o už gerą elgesį jis skatintas net 14 kartų, po paskutinio svarstymo Komisijoje jis buvo du kartus paskatintas, drausmine tvarka nebaustas, vykdė visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, kas akivaizdžiai rodo jo pažangą teigiama linkme. Nuteistojo manymu, sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, turi būti objektyviai vertinamos teigiamai ir neigiamai jį apibūdinančios aplinkybės, tačiau teismas atsižvelgė ir vertino tik neigiamas, todėl sprendimas yra neobjektyvus. Skunde teigiama, kad visiškai nebuvo atsižvelgta į socialinio tyrimo išvadą, kurioje jis charakterizuojamas išimtinai teigiamai ir pataisos namų administracija nemato priežasčių, dėl ko lygtinis paleidimas jam negalėtų būti taikomas. Skunde nesutinkama su Komisijos nutarimo netvirtinimo argumentu dėl jam nustatytų nusikalstamo elgesio riziką didinančių veiksnių. N. K. skunde nurodo, kad pataisos namuose dirba ir pagal galimybes iš gaunamo atlyginimo dengia priteistą civilinį ieškinį, kas taip pat jį charakterizuoja teigiamai. Pripažįsta, kad bausmės pradžioje yra pažeidęs vidaus tvarką, dėl adaptacijos problemų, tačiau klaidas stengiasi taisyti, nuo 2014 metų visiškai nevartoja jokių svaigalų, lanko visas įmanomas priemones, stengiasi reabilituotis, kad išėjęs į laisvę gyventų prasmingą ir teisingą gyvenimą. Jo nusikalstamo elgesio rizika pagal HCR-20 vertinimą yra žema, tik 17 balų, po paskutinio vertinimo dėl tinkamo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymo sumažėjo nuo 19 iki 17, iš 168 galimų. Skunde teigiama, kad teismas, nurodydamas, jog Komisijos nutarimas nepakankamai pagrįstas, negalėjo nurodyti konkrečių šį teiginį patvirtinančių aplinkybių. Priešingai iš nutarimo matyti, kad Komisija objektyviai ir detaliai įvertino visas lygtinio paleidimo taikymui svarbias aplinkybes ir savo sprendimą argumentavo. Pažymi, kad Komisiją sudaro pataisos namuose dirbantys administracijos atstovai, kurie dirba su nuteistaisiais ir yra savo srities profesionalai.Skunde nuteistais nurodo, kad yra nustatyti ir pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką mažinantys veiksmais, tai, kad jis turi šeimą ir palaiko su ja glaudžius santykius, išėjęs į laisvę turės kur gyvento, taip pat yra duomenys, kad bus įdarbintas, ir Komisija nustatė, kad jo teigiama darbinė motyvacija. Pažymi, kad dėl padarytų veikų labai gailisi, suprato savo elgesio pasekmes ir tai atsispindi jo elgesyje atliekant bausmę. Jo vertinimu, šios aplinkybės rodo, kad jau yra pagrindo tikėtis iš jo teigiamo nenusikalstamo elgesio ir manyti, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Nuteistojo N. K. skundas atmetamas.BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, kad pagal nurodytą teisinį reguliavimą būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Apygardos teismas, susipažinęs su visa pateikta bylos medžiaga, nuteistojo skundo argumentais, sutinka su skundžiamoje Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartyje padaryta išvada, kad taikyti lygtinį paleidimą N. K. nėra pagrindo. Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo taikymas yra teismo teisė, o ne besąlygiškas įpareigojimas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia, ar yra pagrindas paleisti asmenį lygtinai, neatlikus visos jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Kaip minėta, pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, lygtinis paleidimas gali būti taikomas tuo atveju, kai nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nors nuteistasis skunde nurodo, kad yra eilė jam palankių aplinkybių, kurios nebuvo vertintos apylinkės teisme, skundą nagrinėjančios teisėjų kolegijos nuomone, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, lemiančių jo nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimą, byloje nėra. Apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama įvertinus informaciją apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jų įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose (programos pavadinimas, tikslas, trukmė, nuteistojo dalyvavimo elgesio pataisos programoje aktyvumas), šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Skundo nagrinėjimui pateiktos bylos medžiaga patvirtina, kad nuteistasis N. K. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones: tęsė pataisą pagal individualų socialinės reabilitacijos planą, atlikdamas bausmę dirba, mokėsi, įgijo specialybes, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko ryšius su artimaisiais, neturi galiojančių nuobaudų, skatintas, tačiau šios, Komisijos įvertintos aplinkybės, nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamos jo pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Pažymima, kad sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, negali būti vertinama tik svarstymo momentu esamos aplinkybės, tokią galimybę parodo jo elgesys per visą bausmės atlikimo laiką, todėl ta aplinkybė, jog nuteistasis svarstymo metu galiojančių nuobaudų neturėjo, nereiškia, kad jis bausmės atlikimo metu elgėsi nepriekaištingai. Socialinio tyrimo išvados ir kiti pateikti duomenys patvirtina, kad per bausmės atlikimo laiką N. K. 5 kartus baustas už vidaus tvarkos pažeidimus, už vieną pažeidimą apsiribota svarstymu drausminėje komisijoje. N. K. padarytų vidaus tvarkos taisyklių pažeidimų laikotarpis yra pakankamai ilgas – nuo 2009 iki 2014 metų, ir pažeidimai buvo padaryti ne impulsyviai vienas po kito, o tarp jų praėjus pakankamam laiko tarpui. Po pirmų pažeidimų nuteistasis buvo paskatintas, tačiau po to vėl padarė pažeidimą, po jo kurį laiką elgėsi nepriekaištingai buvo skatintas, ir vėliau vėl sekė pažeidimai, po kurių vėl buvo skatintas. Taigi, gaudavęs paskatinimų už gerą elgesį, nuteistasis ir vėl tarpas po tarpo pažeidinėjo vidaus tvarką. Paskutiniai vidaus tvarkos pažeidimai vertintini kaip grubūs – alkoholinių gėrimų ir narkotikų vartojimas. Paskatinimų ir nuobaudų skyrimo dinamika leidžia teigti, kad nuteistojo N. K. elgesio korekcija nebuvo nuosekli. Šie elgesio ypatumai vertinami analizuojant nuteistojo asmenybę ir jie rodo, jog jis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi ir tuo pačiu neleidžia nuteistojo elgesio vertinti kaip nepriekaištingo ir daryti vienareikšmiškos išvados apie jo siekį atsiriboti nuo nusikalstamumą skatinančių veiksnių.Iš socialinio tyrimo išvados duomenų matyti, kad nuteistojo savianalizė negili ir vienpusiška, jis neįvardina savo asmenybės silpnųjų pusių, t.y. nėra savikritiškas, apgalvoja ne visas savo elgesio pasekmes. Sutinkamai su Socialinio tyrimo išvados duomenimis, vis dar išlieka du nuteistojo kriminogeniniai veiksniai – lėšų tvarkymas ir pajamos, piktnaudžiavimas psichiką veikiančiomis medžiagomis. Kolegija taip pat nurodo, kad, sprendžiant, ar asmuo, būdamas laisvėje, laikysis įstatymų ir nebenusikals, svarbu įvertinti ne tik nuteistojo elgesį pataisos namuose, tačiau ir nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumą, bet tik tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokytį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad teismas, spręsdamas dėl galimybės taikyti jam lygtinį paleidimą, apie jo padarytą nusikaltimą pasisakė vertinant N. K. asmenybės ypatumus, galinčius lemti tolesnį jo elgesį, šią aplinkybę vertino visų kitų jo asmenybę charakterizuojančių aplinkybių visumoje, nesuteikdamas jai ypatingos ar prioritetinės reikšmės, taigi, teismas jokių įstatymų nuostatų nepažeidė.Atsakant į skundo teiginį, jog Komisijos nutarimas, kaip priimtas profesionalių ir kvalifikuotų administracijos darbuotojų, turėjo būti teismo patvirtintas, kolegija nurodo, kad baudžiamojo proceso kodeksas imperatyviai numato, jog Komisijos nutarimas turi būti patvirtintas teismo, kas suponuoja išvadą, kad tik teismo prerogatyva yra spręsti, ar yra pakankamas pagrindas nuteistojo lygtinio paleidimo taikymui. Akivaizdu, jog kiekvienas nuteistasis pasižymi tik jam būdingomis savybėmis, kriminogeniniais veiksniais, todėl kiekvienas nagrinėjamas lygtinio paleidimo klausimas iš esmės yra individualus. Aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas N. K. lygtinio paleidimo galimybės klausimą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai, nes nurodęs, jog Komisija nutarime nepilnai įvertino visas lygtinio paleidimo taikymui svarbias aplinkybes, skundžiamoje nutartyje nurodė, ko būtent Komisija neįvertino. Kolegija laiko, kad skundžiamoje nutartyje buvo padaryta pagrįsta išvada, jog visų nustatytų ir šioje nutartyje aukščiau aptartų duomenų kontekste teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudarė atsvaros pagrįstai išvadai, jog nuteistais jau gali būti paleistas lygtinai ir taisomas neizoliuotas. Apibendrinant visa, kas nurodyta, lygtinio paleidimo klausimas nagrinėjamojoje byloje išspręstas tinkamai, išanalizuotos ir įvertintos reikšmingos aplinkybės, dėl kurių padarytas pagrįstas ir teisingas teisinis įvertinimas vadovaujantis tik įstatymu. Komisijos išvada taikyti lygtinį paleidimą N. K. suformuota nepakankamai įvertinus materialaus lygtinio paleidimo taikymo pagrindą, šią išvadą dėl minėto instituto netaikymo teismas motyvavo, jį pagrindė, faktinės aplinkybės ir BVK nuostatos patikrintos ir taikytos teisingai, todėl skundžiama Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas
nutaria:
nuteistojo N. K. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.