- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-06-19
- Bylos Nr.
- 2-5809-991/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-03775-2015-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Neringa Ruibytė
- Atsakovas
- V. R.
- Ieškovas
- UAB „Gelvora“
- Advokatai
- Vytautas Mačiulskis
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Neringa Ruibytė, sekretoriaujant Ingai Borusevičienei, dalyvaujant atsakovui V. R. ir jo atstovui advokatui Vytautui Mačiulskiui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Gelvora“ ieškinį atsakovui V. R. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovo priteisti 1448,10 Eur skolą, 1041,22 Eur palūkanas, 742,25 Eur delspinigius, 84,43 Eur skolos išieškojimo išlaidas, 9,5 procentų dydžio sutartines metines palūkanas, skaičiuojamas nuo pagrindinės skolos sumos, tai yra 1448,10 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad tarp AB SEB banko ir atsakovo 2006-06-22 buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, pagal kurią AB SEB bankas suteikė atsakovui kreditą, o atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą kreditą sutartyje numatytomis sąlygomis. Kadangi atsakovas netinkamai vykdė vartojimo kredito sutartį, AB SEB bankas sutartį nutraukė ir įgijo teisė reikalauti iš atsakovo grąžinti likusį kreditą bei kitas sutartyje numatytas sumas. Ieškovė paaiškino, kad 2009-11-06 tarp ieškovės ir AB SEB banko buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, pagal kurią AB SEB bankas perleido visas reikalavimo teises atsakovo atžvilgiu ieškovei. Ieškovas pranešė atsakovui apie reikalavimo perleidimo sutarties sudarymą ir pareikalavo įvykdyti įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį, tačiau atsakovas iki šios dienos reikalavimo neįvykdė.
Ieškovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, gautas prašymas nagrinėti bylą ieškovės atstovui nedalyvaujant. Šiame prašyme ieškovė papildomai paaiškino, kad po reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo ieškovės darbuotojai kiekvieną mėnesį ikiteisminio skolos išieškojimo veiksmus, darė Gyventojų registro tarnybos ir Nekilnojamojo turto registro užklausas, siuntė pranešimus atsakovui apie įsiskolinimo dydį.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies, sutinka su pagrindine skola ir palūkanomis, nesutinka su delspinigių ir ikiteisminio išieškojimo išlaidų dydžiais. Atsakovas nurodė, kad delspinigiai paskaičiuoti už du laikotarpius, tuo tarpu turėtų būti taikomas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnyje numatytas sutrumpintas šešių mėnesių terminas netesyboms. Atsakovas taip pat pažymėjo, jog iš ieškovės pareikšto reikalavimo dėl ikiteisminio išieškojimo išlaidų ir pateiktų jį pagrindžiančių dokumentų kyla abejonių dėl atliktų ikiteisminio išieškojimo veiksmų ir užklausų kiekio.
Teismo posėdyje atsakovas V. R. ir jo atstovas advokatas Vytautas Mačiulskis ieškinį iš dalies pripažino, palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytą poziciją. Atsakovo atstovas papildomai paaiškino, kad atsakovas sutinka su skolos suma, paskaičiuota palūkanų suma, iš dalies sutinka su delspinigių suma, tai yra sutinka su 260,66 Eur delspinigių suma, taip pat iš dalies sutinka su ikiteisminio išieškojimo išlaidomis bei reikalavimu priteisti procesines palūkanas, atsakovas visiškai nesutinka su reikalavimu priteisti 9,5 procentų dydžio sutartines palūkanas. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad ikiteisminio išieškojimo išlaidų paskaičiavimas kelia pagrįstų abejonių, nes nurodoma, kad siųsta 40 paprastų pranešimų Lietuvoje už 60 Lt, apie kuriuos byloje nepateikta įrodymų, 41 voko panaudojimas už 20,50 Lt, kai galėjo būti siųstas vienas pranešimas apie reikalavimo perleidimą, taip pat kelia abejonių 40 užklausų Gyventojų registro tarnybai darymas už 120 Lt.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Bylos duomenims nustatyta, kad tarp AB SEB banko ir atsakovo 2006-06-22 sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią AB SEB bankas įsipareigojo suteikti atsakovui 5000 Lt dydžio kreditą iki 2011-06-21, o atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą sutartyje nustatytu terminu, mokėti palūkanas ir kitas sutartyje numatytas įmokas. Atsakovas savo prisiimtų reikalavimų pagal vartojimo kredito sutartį nevykdė, todėl AB SEB bankas 2008-11-13 pranešimu informavo, jog atsakovas privalo ne vėliau kaip per 15 dienų nuo šio pranešimo gavimo dienos sumokėti įsiskolinimą, priešingu atveju kredito sutartis bus nutraukta. Duomenų apie tai, kad atsakovas AB SEB banko nustatytu terminu įvykdė prievolę, byloje nėra. Tarp ieškovės ir AB SEB banko 2009-11-09 sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią AB SEB bankas perleido visas reikalavimo teises atsakovo atžvilgiu ieškovei. Ieškovė 2009-11-19 pranešimu informavo atsakovą apie reikalavimo perleidimą ir įpareigojo atsakovą per tris dienas nuo šio pranešimo gavimo dienos sumokėti įsiskolinimą. Duomenų apie tai, kad skola sumokėta, byloje nėra.
Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas pripažįsta, kad tarp AB SEB banko ir atsakovo sudarytos sutarties pagrindu atsirado prievoliniai teisiniai santykiai (CK 6.1 – 6.4 straipsniai). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.59 straipsnis). AB SEB bankas 2006-06-22 sutarties pagrindu atsiradusias prievoles vykdė tinkamai, tačiau atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų nevykdė, taip pažeidė prievolės, atsiradusios jam tarp šalių sudarytos sutarties pagrindu, įvykdymo terminą. Esant išdėstytoms aplinkybėms, atsakovui yra pagrindas taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, jis turi pareigą atlyginti prievolės pažeidimu atsiradusius nuostolius, tai yra sumokėti įsiskolinimą ir netesybas (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 dalis, 6.71 straipsnis, 6.245 straipsnio 1 dalis, 3 dalis, 6.350 straipsnio 1 dalis, 6.360 straipsnio 1 dalis, 6.716 straipsnio 4 dalis). AB SEB bankas savo reikalavimo teisę į turtinės žalos atlyginimą iš atsakovo perleido ieškovei, todėl atsakovas turi šią pareigą įvykdyti ieškovei. Aplinkybių, kad reikalavimas negalėjo būti perleistas ar pažeistų atsakovo interesus, nenustatyta (CK 6.101-6.102 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, kad AB SEB bankas perleido savo reikalavimo teisę į atsakovo skolą ieškovei, atsakovas iki šiol neatsiskaitė su ieškove, į tai, kad atsakovas pripažįsta ieškinio reikalavimus dėl skolos ir palūkanų priteisimo, ieškovės reikalavimai priteisti iš atsakovo 1448,10 Eur skolą ir 1041,22 Eur priskaičiuotas palūkanas pagal sutartį yra pagrįsti, todėl tenkintini.
Atsakovas nesutiko su ieškovės reikalavimu priteisti 9,5 procentų dydžio sutartines palūkanas už negrąžintos skolos sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Bylos duomenimis nustatyta, kad pagal 2006-06-22 vartojimo kredito sutartį atsakovas įsipareigojo mokėti 9,5 procentų dydžio metines palūkanas už suteiktą kredito sumą. Civilinio kodekso 6.101 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės. Palūkanų sąvoka Civiliniame kodekse neįtvirtinta, todėl palūkanų instituto turinys atskleidžiamas sistemiškai aiškinant šį civilinės teisės institutą reglamentuojančias teisės normas. Lietuvos civilinėje teisėje palūkanos yra: pirma, mokestis už pinigų skolinimą (pavyzdžiui, CK 6.872 straipsnyje nustatytos palūkanos už naudojimąsi paskolos suma) (toliau – mokėjimo palūkanos); antra, minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (CK 6.261 straipsnis, toliau – kompensuojamosios palūkanos). Palūkanos kaip mokestis už pinigų skolinimą, teismų praktikoje dar vadinamos pelno palūkanomis, iš esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad kreditorius visada turi teisę į palūkanas kaip kompensaciją, jeigu skolininkas ne laiku įvykdo savo prievolę – finansinį įsipareigojimą. Suėjus paskolos grąžinimo terminui, šalių prievoliniai santykiai nepasibaigia, o įgyja naują kokybę: kreditoriui atsiranda teisė reikalauti grąžinti skolą, o skolininkui – pareiga ją grąžinti. Negrąžinus skolos iki nustatyto termino, šalia paskolos teisinių santykių tarp sutarties šalių atsiranda nauji teisiniai santykiai – sutartinės civilinės atsakomybės santykiai. Skolininkui neįvykdžius prievolės kreditorius įgyja naują teisę – teisę reikalauti atlyginti nuostolius, o skolininkas naują pareigą – pareigą atlyginti kreditoriui nuostolius, padarytus prievolės neįvykdymu. Tais atvejais, kai paskolos sutartis nenutraukiama ir kreditorius reikalauja sutarties įvykdymo natūra, mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti mokamos kartu su kompensuojamosiomis palūkanomis. Įvertinus išdėstytas aplinkybes ir formuojamą teismų praktiką bei vartojimo kredito sutarties sąlygas, teismas daro išvadą, jog ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo sutartines palūkanas pagrįstas. Atsižvelgiant į tai, kad sutartinės palūkanos mokamos tik už pagrindinę skolos sumą ir negali būti skaičiuojamos už jau priskaičiuotas palūkanas bei delspinigius, ieškovei iš atsakovo priteistina 9,5 procentų dydžio sutartinės metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo pagrindinės skolos sumos, tai yra 1448,10 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško pagrindinės skolos grąžinimo.
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 742,25 Eur delspinigių. Atsakovas iš dalies sutinka su delspinigių suma, tai yra sutinka, jog turėtų būti paskaičiuota 260,66 Eur delspinigių suma. Atsakovas nurodo, kad delspinigiai paskaičiuoti už du laikotarpius, tuo tarpu turėtų būti taikomas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnyje numatytas sutrumpintas šešių mėnesių terminas netesyboms. Civilinio kodekso 6.71 straipsnyje numatyta, kad netesybos yra įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. Taigi šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas yra kompensuoti galimus kreditoriaus nuostolius, skolininkui neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus. Tačiau teismui išlieka pareiga kontroliuoti šalių interesų pusiausvyrą ir jis turi pakeisti netesybų dydį tais atvejais, kai nuostolių dydį reikia mažinti. Jeigu netesybos aiškiai per didelės arba neprotingai didelės, teismas turi teisę savo nuožiūra jas sumažinti (CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo 2003-11-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1094/2003; kt.). Tarp AB SEB banko ir atsakovo 2006-06-22 sudarytoje vartojimo kredito sutartyje 5.3 ir 5.4 punktuose numatyta, kad atsakovas, praleidęs sutartyje numatytus mokėjimų terminus, privalo mokėti 0,1 procentų dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Iš ieškovės pateikto delspinigių paskaičiavimo akto matyti, kad 2009-11-06 tarp AB SEB banko ir ieškovės pasirašant reikalavimo perleidimo sutartį, buvo paskaičiuota 481,59 Eur, už laikotarpį nuo 2014-09-21 iki 2015-03-20, tai yra už 180 dienų iki kreipimosi į teismą dienos, paskaičiuota dar 260,66 Eur delspinigių. Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovas pažeidė savo sutartinę prievolę, todėl yra pagrindas iš atsakovo ieškovei priteisti delspinigius (CK 6.258 straipsnio 1 dalis). Atsakovas prašė taikyti delspinigiams apskaičiuoti senaties terminą. Reikalavimams dėl netesybų (baudų ir delspinigių) taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Pagal Civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dalį ieškinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo šalies reikalavimu. Įvertinus nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį delspinigiams apskaičiuoti, ieškovei iš atsakovo priteisiama 260,66 Eur delspinigių (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas, 6.71 straipsnis).
Ieškovė prašo priteisti 84,43 Eur (291,53 Lt) ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas. Atsakovas su ieškinio reikalavimu dėl ikiteisminio išieškojimo išlaidų sutinka iš dalies. Atsakovas nurodo, kad ikiteisminio išieškojimo išlaidų paskaičiavimas kelia pagrįstų abejonių, nes nurodoma, kad siųsta 40 paprastų pranešimų Lietuvoje už 60 Lt, apie kuriuos byloje nepateikta įrodymų, 41 voko panaudojimas už 20,50 Lt, kai galėjo būti siųstas vienas pranešimas apie reikalavimo perleidimą, taip pat kelia abejonių 40 užklausų Gyventojų registro tarnybai darymas už 120 Lt. Pažymėtina, kad šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus (CPK 178 straipsnis). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovė 2009-11-19 siuntė atsakovui paskutinės žinomos gyvenamosios vietos adresu pranešimą apie reikalavimo teisės perleidimą. Ieškovė pateikė teismui AB „Lietuvos paštas“ registruotų siuntų siuntimo pažymą, patvirtinančią, kad 2009-11-23 atsakovui išsiųstas vienas registruotas pranešimas. Duomenų apie kitus atsakovui siųstus pranešimus ar raginimus sumokėti skolą byloje nėra. Taigi iš ieškovo ikiteisminio skolos išieškojimo išklotinėje nurodytų išlaidų, susijusių su dokumentų siuntimu, pagrįstos yra 3,50 Lt už registruotą pranešimą ir 0,50 Lt už voką. Ieškovė išklotinėje taip pat nurodo, jog buvo atliktos 4 užklausos po 5,00 Lt Nekilnojamojo turto registro tarnybai ir 40 užklausų po 3,00 Lt Gyventojų registro tarnybai. Teismas sutinka su atsakovo išdėstyta pozicija, jog 40 užklausų Gyventojų registro tarnybai per skolos išieškojimo laikotarpį yra perteklinės ir nepagrįstos. Įvertinus tai, kad atliekant ikiteisminį skolos išieškojimą buvo atliktos 4 užklausos Nekilnojamojo turto registro tarnybai, laikytina, kad 4 užklausos Gyventojų registro tarnybai yra pakankamos ir protingos. Taigi iš ieškovo ikiteisminio skolos išieškojimo išklotinėje nurodytų išlaidų, susijusių su užklausomis apie atsakovą registrams, pagrįstos yra 20,00 Lt už užklausas Nekilnojamojo turto registro tarnybai ir 12,00 Lt už užklausas Gyventojų registro tarnybai. Teismas taip pat sutinka, kad 6,93 Lt dydžio išlaidos už vienpusį spausdinimą ir pakavimą bei 10,00 Lt išlaidos už telefoninius skambučius atsakovui atliekant ikiteisminį skolos išniekojimą yra pagrįstos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovo priteistina 64,05 Lt (52,93 Lt + 11,12 Lt PVM) , tai yra 18,55 Eur, skolos išieškojimo išlaidų.
Ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio l dalis).
Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies, ieškovei iš atsakovo priteistina 1448,10 Eur skola, 1041,22 Eur palūkanos, 260,66 Eur delspinigiai, 18,55 Eur skolos išieškojimo išlaidos, 9,5 procentų dydžio sutartinės metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo pagrindinės skolos sumos, tai yra 1448,10 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme iki pagrindinės skolos visiško grąžinimo bei 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kita ieškinio dalis atmestina.
Patenkinus 76 procentus ieškovės reikalavimų, ieškovei iš atsakovo priteistina 75,50 Eur (260,68 Lt) ieškovės sumokėto žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 2 dalis).
Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2015-04-16 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovui suteikta antrinė teisinė pagalba. Pagal 2015-05-27 pažymą, patirta 68,48 Eur (239,90 Lt) išlaidų atstovaujant atsakovą byloje. Atmetus 24 procentus ieškovės reikalavimų, iš ieškovės priteistina 16,68 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo V. R. 1448,10 Eur skolą, 1041,22 Eur palūkanas, 260,66 Eur delspinigius, 18,55 Eur skolos išieškojimo išlaidas, 9,5 procentų dydžio sutartines metines palūkanas, skaičiuojamas nuo pagrindinės skolos sumos, tai yra 1448,10 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme (2015-04-08) iki pagrindinės skolos visiško grąžinimo, 5 procentų metines palūkanas už priteistą 2534,53 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-04-08) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 75,50 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei UAB „Gelvora“.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš ieškovės UAB „Gelvora“ 16,68 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.