- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-10-23
- Bylos Nr.
- 2YT-1825-1009/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-01539-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Sigita Kazlauskienė
- Pareiškėjas
- T. L.
- Suinteresuotas asmuo
- A. L., V. L.
- Advokatai
- Raimonda Klimienė
- Kategorijos
- 2.5.5Palikimo priėmimas
žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo T. L. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys A. L. ir V. L..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą gavimo tikslu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po O. L., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties 1996-05-12, palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti ir tvarkyti likusį turtą, priėmė jos sūnus T. L. (b. l. 2-3).
Pareiškėjas pareiškime nurodo, kad 1996-05-12 mirė jo motina O. L.. Testamento mama nepaliko. Po mamos mirties liko gyvenamas namas, esantis (duomenys neskelbtini) bei 1,04 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) taip pat asmeniniai, namų apstatymo, atminčiai skirti daiktai ir pan. Visu šiuo turtu pradėjo rūpintis iš karto po mamos mirties, nes gyveno arčiausiai mamos namų, be to, nors mama testamento nebuvo sudariusi, tačiau žodžiu savo valią buvo išreiškusi, tai buvo žinoma jo broliui A. L. ir seseriai V. L., kurie neprieštaravo, kad jis rūpintųsi po mamos mirties likusiu turtu. Sužinojęs, kad palikimo priėmimą reikia įforminti, kreipėsi į notarų biurą, kur jam buvo paaiškinta, kad jis yra praleidęs terminą palikimui priimti. Notarų biure buvo išduota pažyma, patvirtinanti, kad po O. L. mirties niekas iš įpėdinių į notarų biurą nesikreipė, paveldėjimo byla nėra užvesta. Nors turi teisę į palikimą, tačiau įgyvendinti savo teisės negali, nes praleido įstatymo numatytą terminą palikimui priimti. Kadangi iki šiol nebuvo susidūręs su paveldėjimo dokumentų tvarkymu, laikė, kad yra teisėtas po mamos mirties likusio turto savininkas. Juo labiau, kad po mamos mirties rūpinosi visu likusiu jos turtu, asmeniniais, atminčiai skirtais daiktais, namų apyvokos daiktais, prižiūrėjo namą, dirbo žemę, t. y. faktiškai valdė ir tvarkė likusį turtą (b. l. 2).
Teismo posėdžio metu pareiškėjas T. L. nurodė analogiškas aplinkybes.
Suinteresuoti asmenys V. L. (b. l. 19) ir A. L. (b. l. 20) su brolio pareikštu reikalavimu sutinka.
Liudytojai S. K. ir A. M. paaiškino, kad tiek iki O. L. mirties, tiek po to namą prižiūrėjo ir žemę tvarkė T. L..
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas visiškai.
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas T. L. yra O. L. sūnus (b. l. 5). O. L. mirė 1996-05-12 (b. l. 6), po jos mirties paveldėjimo byla užvesta nebuvo, paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduotas (b. l. 7). Po O. L. mirties liko palikimas, kurį sudaro namas, esantis (duomenys neskelbtini) bei 1,04 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 7-10), kurį po jos mirties tvarko ir naudojasi pareiškėjas (b. l. 11). Po O. L. mirties į Raseinių rajono 1-ąjį notarų biurą dėl turto paveldėjimo niekas nesikreipė, paveldėjimo bylos nėra (b. l. 12).
Pažymėtina, jog tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Priimdamas palikimą faktiniu valdymu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 3 dalį šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Nagrinėjamu atveju palikimas po O. L. mirties atsirado iki 2000-07-18 CK įsigaliojimo, tačiau 1964 m. CK normos taipogi numatė, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalis). Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turėjo būti atlikti per 6 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalis). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldimą turtą pripažįstami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės; gyvenimas paveldimame name po palikėjo mirties, gyvenamosios patalpos remontas ir kitokia jos priežiūra paprastai yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad įpėdinis faktiškai pradėjo valdyti palikimą, taigi ir priėmė jį. Priimdamas palikimą faktiniu valdymu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008; 2011 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2011; 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).
Nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ar įpėdinis šį turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku.
O. L. mirė 1996-05-12. Kaip nustatyta bylos duomenimis, pareiškėjas valdė po O. L. mirties likusį turtą kaip savo. Pareiškėjas toliau savo lėšomis rūpinasi namu, tvarko aplinką, elgiasi su turtu, kaip su savo. Pareiškėjo, liudytojų paaiškinimai nuoseklūs, tarpusavyje iš esmės sutampa, juos patvirtina kiti byloje esantys duomenys, o būtent Raseinių rajono savivaldybės administracijos Betygalos seniūnijos išduotoje pažymoje nurodoma, kad po O. L. mirties jos sūnus T. L. valdė nekilnojamąjį turtą (b. l. 11), jais netikėti pagrindo nėra.
Teismas konstatuoja, jog įrodyta, kad 1996-05-12 mirus O. L. visą po jos mirties likusį paveldimą turtą priėmė ir faktiškai pradėjo valdyti jos sūnus T. L..
Nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas yra įrodytas, sukels teisines pasekmes, pareiškėjas kitokia tvarka gauti jį patvirtinančių dokumentų negali (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ( toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).
CPK 79 straipsnio 1dalyje nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. CPK 443 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo metu, dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos, todėl iš pareiškėjo nėra priteisiamos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis CPK 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti visiškai.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po O. L. , a. k. (duomenys neskelbtini) mirties 1996-05-12, palikimą priėmė jos sūnus T. L., a. k. (duomenys neskelbtini).
Faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą išdavimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Raseinių rajono apylinkės teismą.