- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-18
- Bylos Nr.
- 2K-700/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vladislovas Ranonis (pirm.), Aldona Rakauskienė, Antanas Klimavičius (pran.)
- Nuteistasis
- R. P.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vladislovo Ranonio, Aldonos Rakauskienės ir pranešėjo Antano Klimavičiaus,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. P. kasacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 14 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 19 d. nutarties.
Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 14 d. nuosprendžiu R. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant R. P. be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 19 d. nutartimi nuteistojo R. P. apeliacinis skundas atmestas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. P. pagal BK 253 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip iki 2011m. vasario 2 d. neturėdamas leidimo, įgijo, laikė ir nešiojo su savimi Kauno mieste šaunamąjį ginklą – pistoletą „Heckler & koch P7K3“ Nr. 2971, priklausantį Lietuvos Respublikos ginklų fondui, ir penkis šaudmenis – 9 mm kalibro Brauningo trumpus šovinius, ir 2011 m. vasario 2 d. 0.45 val., neturėdamas leidimo, gabeno šį šaunamąjį ginklą – pistoletą „Heckler & koch P7K3“ Nr. 2971, priklausantį Lietuvos Respublikos ginklų fondui, ir penkis šaudmenis – 9 mm kalibro Brauningo trumpus šovinius automobilio BMW X5 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) salone, ant grindų kilimėlio, kol 2011 m. vasario 2 d., 0.45 val. Kaune, prie Jonavos g. 282, automobilis policijos pareigūnų buvo sustabdytas patikrinti, patikrinimo metu automobilio salone buvo rastas šis šaunamasis ginklas ir penki šaudmenys.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistasis R. P. prašo teismą panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 14 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 19 d. nutartį ir bylą nutraukti.
Kasatorius teigia, kad bylą išnagrinėjo šališki pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, Savo argumentą kasatorius motyvuoja tuo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai perkėlė iš teismo posėdžio protokolo į teismo nuosprendį esmines jo bei liudytojų M. S. ir M. M. nurodytos aplinkybės apie automobilyje buvusį ketvirtą asmenį. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalį, nes į šį skunde keltą argumentai net neatsižvelgė ir nurodė, kad liudytojai M. S. ir A. M. apie jokius kitus asmenis, buvusius tą dieną automobilyje, neužsiminė. Teismo nuosprendyje nėra užfiksuoti kasatoriaus parodymai apie tai, kad jis turėjo dujinį šaunamąjį ginklą, kurį nešiojausi paimtoje striukėje, taip pat, jog nešiojosi tiek iššautus medžioklinius šovinius, tiek iššautas „petardas“ švenčiant Naujuosius metus, be to, tą vakarą buvo sutikęs pažįstamą „Edgarą“, kuris važinėjosi kartu. Kasatoriaus manymu, pirmosios instancijos teismo posėdžio protokole nurodyti kitokie liudytojų parodymai nei nuosprendyje, tai leidžia teigti, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį, buvo šališkas.
Kasatorius nurodo, kad teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir jį nepagrįstai nuteisė pagal BK 253 straipsnio 1 dalį. Kasatorius pažymi, kad BK 253 straipsnio 1 dalies dispozicijoje aprašyta veika susideda iš alternatyvių veiksmų, t. y. neteisėto šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų gaminimo, įgijimo, laikymo, nešiojimo, gabenimo ar realizavimo, todėl teismas privalėjo nustatyti kiekvienos iš straipsnio dispozicijoje įvardytos veikos padarymo faktą ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, tačiau to nepadarė. Pažymima, kad kaltinamajame akte buvo įvardytos kelios nusikalstamos veikos, kuriomis kasatorius buvo kaltinamas, t. y. neteisėtas šaunamojo ginklo įgijimas, laikymas, nešiojimas ir gabenimas, todėl teismai privalėjo vertindami įrodymus pasisakyti dėl kiekvienos veikos padarymo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad įstatymo reikalavimai bei teismų praktika yra suformavusi aiškius kriterijus, jog apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, kad kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma. Šios nuostatos turi būti laikomasi ir tais atvejais, kai BK specialiosios dalies tame pačiame straipsnyje nurodomo kelios alternatyvios veikos, kurių kiekvieną padarius gali būti savarankiškas kaltininko baudžiamosios atsakomybės pagrindas (kasacinė nutartis Nr. 2K-311/2012). Kasatorius mano, kad pirmosios instancijos teismas, nepasisakydamas priimtame nuosprendyje, kokiais įrodymais remiantis laikoma įrodyta kiekviena veika, pažeidė BPK 301 straipsnio 1 dalies ir 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų reikalavimus, o apeliacinės instancijos teismas, nepasisakydamas dėl šių skunde minėtų pažeidimų, nesilaikė BPK 320 straipsnio.
Kasatorius teigia, kad teismai netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir padarė faktinėms bylos aplinkybėms prieštaraujančias išvadas. Kasatorius pažymi, kad nė vienas liudytojas ar kiti bylos duomenys nepatvirtina, jog jis nenustatytu laiku įgijo, laikė ir nešiojosi su savimi šaunamąjį ginklą ir šaudmenis, todėl šios veikos laikytinos neįrodytomis. Atkreiptinas dėmesys, kad kasatorius automobilyje, kuris priklauso ne jam, buvo neblaivus ir tiesiog norėjo parvykti namo. Kasatorius teigia pirmosios instancijos teisme paaiškinęs, kad šūvio pėdsakai galėjo atsirasti dėl įvairių priežasčių, nes medžioklės metu jis rinko išautas tūtas, taip pat nešiojosi dujinį ginklą ir iššautus fejerverkus. Be to, jo parodymai nebuvo vertinami kartu su Lietuvos teismo ekspertizės centro 2011 m. gegužės 13 d. specialisto išvada Nr. 11-853 (11), 11-638(11), kuri nepatvirtina, kad jis galėjo laikyti šaunamąjį ginklą „Heckler & Koch P7K3“. Taip pat pažymėtina ir tai, kad specialistas nustatė ir kitą svarbią aplinkybę, kuri man leidžia teigti, jog ginklą galėjo palikti asmuo, kuris naudojo neperšaunamas liemenes, nes ant neperšaunamų liemenių rado šūvio pėdsakų, kurie galėjo priklausyti tiek pistoletui „Glock“, tiek „Heckler & Koch P7K3“. Kasatorius mano, kad byloje liko neištirtos svarbios aplinkybės, susijusios su keleivių skaičiumi ir asmenų, buvusių automobilyje nusikalstamos veikos padarymo dieną, tapatybėmis. Pirmosios instancijos teismas padarė netinkamas išvadas įvertindamas tiek jo, tiek liudytojų A. M. ir M. S. parodymus, kurie patvirtino, kad buvo ir ketvirtas asmuo, kuris sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Be to, teismai netinkamai vertino liudytojų P. K., M. V., Ž. S. ir I. T. parodymus, nes jie tik patvirtino, kad šaunamasis ginklas su jame esančiais šoviniais buvo rastas ant priekinio kilimėlio ties keleivio vieta, tačiau neparodė, kaip šis ginklas ten atsirado. Taigi šaunamąjį ginklą galėjo palikti bet kuris automobiliu važiavęs asmuo. Kasatorius pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu nei jo piršto antspaudų, nei jo biologinių pėdsakų ant šaunamųjų ginklų ar šaudmenų nebuvo rasta. Be to, teismai neįvertino, kad rasti šūvio pėdsakai neturi individualių požymių, o rūšiniai požymiai neleidžia padaryti kategoriškos išvados dėl rasto ginklo ar šaudmenų pėdsakų priklausomybės konkrečiam ginklui. Todėl darytina išvada, kad teismai padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus, tai sutrukdė priimti teisingą sprendimą, nes priimti sprendimai yra grįsti prielaidomis.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į kasacinį skundą prokuroras prašo nuteistojo kasacinį skundą iš dalies tenkinti ir pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 14 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 19 d. nutartį: panaikinti 2012 m. kovo 14 d. nuosprendžio ir 2012 m. birželio 19 d. nutarties dalį dėl R. P. nuteisimo pagal BK 253 straipsnio 1 dalį už neteisėtą šaunamojo ginklo ir šaudmenų įgijimą. Kitas teismų sprendimų dalis palikti nepakeistas.
BK 253 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Šios nusikalstamos veikos sudėties objektyvieji požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, savarankiški, todėl bet kurios iš minėtų veikų padarymas yra pagrindas kaltininką bausti pagal BK 253 straipsnio 1 dalį. Teismų praktikoje laikoma, kad teismas, pripažindamas asmenį kaltu ir nuteisdamas jį už kurios nors vienos ar kelių alternatyvių veikų padarymą, byloje privalo nustatyti kiekvienos veikos padarymo faktą ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti įstatymo nustatyta tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais.
Iš nuosprendžio turinio nėra aišku, kada, kokiu būdu, iš kokių asmenų ir esant kokioms aplinkybėms R. P. neteisėtai įgijo šaunamąjį ginklą ir šaudmenis, kuriuos neteisėtai laikė, nešiojo ir gabeno. Apkaltinamojo nuosprendžio nustatomojoje dalyje įgijimo faktas nėra pagrįstas įstatymo nustatyta tvarka gautais įrodymais. Šaunamojo ginklo ir šaudmenų neteisėtas įgijimas tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismų tik preziumuojamas remiantis nustatytu ginklų ir šaudmenų nešiojimo, laikymo ir gabenimo faktu ir atskirai neįrodinėjamas. Tačiau apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis turi būti pagrįstas įrodymais. Esant šioms aplinkybėms, teismų sprendimai keistini panaikinant nuosprendžio ir nutarties dalis dėl R. P. nuteisimo už neteisėtą šaunamojo ginklo ir šaudmenų įgijimą. Tačiau, net ir susiaurinus R. P. inkriminuotos nusikalstamos veikos apimtį, švelninti jam paskirtos bausmės nėra pagrindo, nes jam pagal BK 253 straipsnio 1 dalį paskirta sankcijos minimumui artima bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėtas.
Atsiliepimas
Taip pat atsiliepime pažymima, kad skunde nurodyti baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimai negali būti siejami su teismo šališkumu, nes baudžiamajame procese teisino nešališkumo principas reiškia, kad baudžiamoji byla turi būti išnagrinėta teismo, neturinčio ir neišreiškiančio jokio išankstinio nusistatymo proceso dalyvių atžvilgiu. Šališku pripažįstamas teismas, jei bylą išnagrinėjo teisėjas, negalėjęs dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje nurodytų aplinkybių, tačiau tokių aplinkybių byloje nenustatyta. Teisminio nagrinėjimo metu nei R. P., nei jo gynėjas nušalinimo teise nepasinaudojo, o duomenų, dėl kurių būtų pagrindas suabejoti teismų, išnagrinėjusių šią bylą, nešališkumu, byloje nėra. Kasatoriaus argumentai dėl teisino šališkumo yra siejami tik su jam nepalankaus sprendimo byloje priėmimu, tačiau duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas, neatitinkantis nuteistojo lūkesčių, nėra teismo šališkumą patvirtinančios aplinkybės.
Nuteistojo R. P. skundo argumentai dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų pažeidimo vertinant įrodymus taip pat nepagrįsti. Baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, kad teismas pagrįstai R. P. nuteisė pagal BK 253 straipsnio 1 dalį. Visos reikšmingos bylos aplinkybės teisme buvo išnagrinėtos, įrodymai ištirti tiesiogiai, vadovaujantis BPK 242 straipsnio nuostatomis.
Kasaciniame skunde taip pat teigiama, kad nuteistojo apeliacinis skundas nebuvo išsamiai išnagrinėtas pažeidžiant BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, tačiau apeliacinės instancijos teismo posėdžio protokole užfiksuota, jog nuteistasis R. P. šio teismo posėdyje dalyvavo, tačiau nei jis pats, nei jo gynėjas nepareiškė prašymų papildomai tirti bylos įrodymus, apklausti naujus liudytojus, nepateikė teismui papildomų duomenų ar dokumentų, patvirtinančių jo skundo argumentus. Apeliacinės instancijos teismas, dar kartą įvertinęs bylos įrodymus, pripažino, kad apkaltinamasis nuosprendis pagrįstas, išteisinti R. P. nėra pagrindo. Pažymėtina, kad BPK 320 straipsnio 3 dalis neįpareigoja apeliacinės instancijos teismą pateikti detalų atsakymą į kiekvieną apeliacinio skundo argumentą, teismas privalo išdėstyti motyvuotas išvadas tik dėl apeliacinio skundo esmės, o iš apeliacinės instancijos teismo posėdžio protokolo ir nutarties matyti, kad R. P. apeliacinis skundas išnagrinėtas nepažeidžiant BPK 320-324 straipsnių nuostatų.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo R. P. kasacinis skundas iš dalies tenkintinas.
Dėl R. P. nuteisimo už neteisėtą šaunamojo ginklo ir šaudmenų įgijimą, laikymą, nešiojimą ir gabenimą ir jo veiksmų kvalifikavimo
R. P. nuteistas už tai, kad ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip iki 2011m. vasario 2 d., neturėdamas leidimo, įgijo, laikė ir nešiojo su savimi Kauno mieste šaunamąjį ginklą – pistoletą „Heckler & koch P7K3“ Nr. 2971, priklausantį Lietuvos Respublikos ginklų fondui, ir penkis šaudmenis – 9 mm kalibro Brauningo trumpus šovinius, ir 2011 m. vasario 2 d. 0.45 val., neturėdamas leidimo, gabeno šį šaunamąjį ginklą – pistoletą „Heckler & koch P7K3“ Nr. 2971, priklausantį Lietuvos Respublikos ginklų fondui, ir penkis šaudmenis – 9 mm kalibro Brauningo trumpus šovinius automobilio BMW X5 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) salone, ant grindų kilimėlio, kol 2011 m. vasario 2 d., 0.45 val. Kaune, prie Jonavos g. 282, automobilis policijos pareigūnų buvo sustabdytas patikrinti ir patikrinimo metu automobilio salone buvo rastas šis šaunamasis ginklas ir penki šaudmenys. Jo padaryta veika kvalifikuota pagal BK 253 straipsnio 1 dalį.
BK 253 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Minėti veikos požymiai (gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo) suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš šiame straipsnyje nurodytų veikų.
Kasatorius teigia, kad teismas privalėjo nustatyti kiekvienos iš BK 253 straipsnio 1 dalies dispozicijoje įvardytos veikos padarymo faktą ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, tačiau to nepadarė.
Kolegija sutinka su šiais argumentais ir nurodo, kad nuteisimo dėl šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų gaminimo, įgijimo, laikymo, nešiojimo, gabenimo ar realizavimo sąlyga yra šių veikų padarymo fakto nustatymas ir pagrindimas apkaltinamajame teismo posėdyje išnagrinėtais įrodymais. BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstoma nusikalstamos veikos, pripažintos įrodyta, aplinkybės, t. y. nurodoma jos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. To paties straipsnio 2 punkte reikalaujama, kad nuosprendžio aprašomojoje dalyje būtų nurodomi įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus.
Apylinkės teismas nesilaikė šių įstatymo reikalavimų ir pripažindamas R. P. kaltu dėl neteisėto šaunamojo ginklo ir šaudmenų įgijimo, laikymo ir nešiojimo nesirėmė minėtų įstatymų reikalavimais. Nuosprendyje teigiama, kad „R. P. ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip iki 2011m. vasario 2 d., neturėdamas leidimo, įgijo, laikė ir nešiojo su savimi Kauno mieste šaunamąjį ginklą – pistoletą „Heckler & koch P7K3“ Nr. 2971, priklausantį Lietuvos Respublikos ginklų fondui, ir penkis šaudmenis – 9 mm kalibro Brauningo trumpus šovinius“, tačiau nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje nėra jokio neteisėto šaunamojo ginklo ir šaudmenų įgijimo, laikymo ir nešiojimo fakto pagrindimo byloje išnagrinėtais įrodymais. Įgijimas, laikymas ir nešiojimas teismo paprasčiausiai prezumuojamas remiantis šaunamojo ginklo ir šaudmenų radimo automobilyje faktu. Nuteistasis R. P. nedavė tokių parodymų, kurie patvirtintų, kad jis įgijo, laikė ir nešiojo šaunamąjį ginklą ir šaudmenis. Priešingai, nuteistasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme neigė, kad minėtas šaunamasis ginklas ir šaudmenys priklauso jam. Taip pat byloje nėra jokių kitų įrodymų, kurie pagrįstų nuosprendžio nustatomojoje dalyje aprašytą neteisėto ginklo ir šaudmenų įgijimo, laikymo ir nešiojimo faktą. Todėl kolegija laiko, kad šioje dalyje teismo išvados nepatvirtintos įstatymo nustatytu būdu gautais ir teismo posėdyje ištirtais įrodymais, kaltinimas yra nekonkretus ir nepagrįstas jokia bylos medžiaga, todėl nuosprendžio dalis, kuria R. P. pagal BK 253 straipsnio 1 dalį nuteistas už neteisėtą šaunamojo ginklo ir šaudmenų įgijimą, laikymą ir nešiojimą, naikintina dėl nusikaltimo sudėties nebuvimo.
Tačiau kolegija nesutinka su kasatoriaus argumentu, kad teismai netinkamai įvertino byloje surinkus įrodymus, netyrė ketvirtojo asmens buvimo automobilyje galimybės, todėl padarė faktinėms aplinkybėms prieštaraujančias išvadas ir jį nepagrįstai nuteisė pagal BK 253 straipsnio 1 dalį už šaunamojo ginklo ir šaudmenų gabenimą automobilyje.
Teismo nuosprendžiu nustatyta, kad R. P. 2011 m. vasario 2 d. 0.45 val., neturėdamas leidimo, gabeno šaunamąjį ginklą – pistoletą „Heckler & koch P7K3“ Nr. 2971, priklausantį Lietuvos Respublikos ginklų fondui, ir penkis šaudmenis – 9 mm kalibro Brauningo trumpus šovinius automobilio BMW X5 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) salone, ant grindų kilimėlio, kol 2011 m. vasario 2 d., 0.45 val. Kaune, prie Jonavos g. 282, automobilis policijos pareigūnų buvo sustabdytas patikrinti ir patikrinimo metu automobilio salone buvo rastas šis šaunamasis ginklas ir penki šaudmenys. Kolegija laiko, kad dėl šios veikos padarymo byloje yra pakankamai įrodymų, kuriuos teismas ištyrė ir įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų.
Nors nuteistasis R. P. teigia, kad automobilyje rastas ginklas ir penki šaudmenys priklausė ne jam, šiuos jo parodymus paneigė kartu automobiliu važiavusių liudytojų M. S. ir A. M. parodymai, jog apie automobilyje buvusį šaunamąjį ginklą – pistoletą „Heckler & koch P7K3“ Nr. 2971 ir penkis šaudmenis – 9 mm kalibro Brauningo trumpus šovinius sužinojo tik tada, kai sustabdžius automobilį jį po keleivio vietoje sėdėjusio nuteistojo R. P. kojomis ant kilimėlio rado policijos pareigūnai. Minėti liudytojai neparodė, kad automobiliu vyko ketvirtasis asmuo, kaip kad teigia kasatorius. Kadangi šių asmenų parodymai buvo vienodi ir nuoseklūs, esminėmis detalėmis sutapo su kitais byloje esančiais įrodymais, teismas neturėjo pagrindo jais netikėti ir pagrįstai rėmėsi.
Analogiškas šaunamojo ginklo ir šaudmenų radimo aplinkybes nurodė ir liudytojais apklausti policijos pareigūnai P. K., M. V., Ž. S., A. R. bei I. T. Jie taip pat pažymėjo, kad sustabdžius automobilį jame buvo trys asmenys, t. y. kasatorius, M. S. ir A. M. Tai, kad, kaip teigia kasatorius, nei jo piršto antspaudų, nei jo biologinių pėdsakų ant šaunamųjų ginklų ar šaudmenų nebuvo rasta, nepaneigia, jog būtent jis padarė BK 253 straipsnio 1 dalyje padarytą nusikaltimą, nes nei automobilyje buvę asmenys, nei jį sustabdę policijos pareigūnai neparodė jame buvus ketvirtą asmenį.
Taip pat teismai motyvuotai atmetė nuteistojo versiją, kad šūvio pėdsakų dalelių ant jo rūbų, kurios vienodos su šūvio pėdsakais ant pistoletų „Glock“ ir „Heckler Koch“, galėjo likti dėl kitų priežasčių (neva medžioklės metu rinko išautas tūtas, taip pat nešiojosi dujinį ginklą ir iššautus fejerverkus), ir pažymėjo, jog šią jo versiją paneigia 2011 m. rugsėjo 24 d. Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Lazdijų skyriaus „Aštrios kirsnos“ medžiotojų būrelio raštas, kuriame nurodyta, kad R. P. nėra Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Lazdijų skyriaus „Aštrios kirsnos“ medžiotojų būrelio narys ir nuo 2010 m. lapkričio 5 d. būrelio organizuojamose medžioklėse svečio teisėmis nebuvo registruotas.
Esant šioms aplinkybėms, baudžiamasis įstatymas R. P. pritaikytas tinkamai ir jis pagrįstai nuteistas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, todėl tenkinti kasacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Dėl teismo šališkumo
Kasatorius teismo šališkumą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio protokole nurodyti kitokie liudytojų M. S. ir M. M. parodymai apie automobilyje buvusį ketvirtą asmenį nei nuosprendyje.
Kolegija pažymi, kad teismo nešališkumo reikalavimas yra ir viena iš asmenų konstitucinės teisės į teisingą teismą sudėtinių dalių. Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teisėjas negali turėti asmeninio išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią abejonę dėl galimo teismo šališkumo (pvz., kasacinė nutartis Nr. 2K-414/2010).
Tačiau kasatoriaus nurodytas teismo šališkumo pagrindas – tai, kad teismo nuosprendyje išdėstyti liudytojų M. S. ir M. M. parodymai neatitinka teismo posėdžio protokole užfiksuotų jų parodymų, yra susijęs su BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu reikalavimu apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai, kad joje turi būti išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmenų parodymai nuosprendyje išdėstomi trumpai, aiškiai, konkrečiai, neišsiplečiant. Kadangi visi asmenų parodymai užfiksuoti teisiamojo posėdžio protokole, todėl jų nuosprendyje smulkiai aprašinėti nereikia. Kolegija pažymi, kad teisiamojo posėdžio protokole ir teismo nuosprendyje užfiksuoti liudytojų M. S. ir M. M. parodymai sutampa esminėmis detalėmis, todėl nėra pagrindo teigti, jog jie skiriasi. Be to, tai, kad teismas įrodymus vertino ne taip, kaip kad būtų palanku kasatoriui, nėra pagrindas teismą laikyti šališku. Esant šioms aplinkybėms, kasatoriaus argumentas dėl teismo šališkumo nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,
nutaria:
Pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 14 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 19 d. nutartį.
Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 14 d. nuosprendžio dalį dėl R. P. nuteisimo pagal BK 253 straipsnio 1 dalį už tai, kad ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip iki 2011m. vasario 2 d., jis, neturėdamas leidimo, įgijo, laikė ir nešiojo su savimi Kauno mieste šaunamąjį ginklą – pistoletą „Heckler & koch P7K3“ Nr. 2971, priklausantį Lietuvos Respublikos ginklų fondui, ir penkis šaudmenis – 9 mm kalibro Brauningo trumpus šovinius, ir šią bylos dalį nutraukti.
Palikti nepakeistą Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 14 d. nuosprendžio dalį dėl R. P. nuteisimo pagal BK 253 straipsnio 1 dalį už neteisėtą šaunamojo ginklo ir šaudmenų gabenimą.