Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2023-01-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1-170-1123/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-01-20
Bylos Nr.
1-170-1123/2023
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aušra Ragelienė
Kaltinamasis
M. K., A. V.
Advokatai
Tatjana Benetė, Kazimiras Poplovuchinas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-170-1123/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-04563-2022-7Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.1.2.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. sausio 20 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė,sekretoriaujant Simonai Zdanevičienei, Ramintai Braškienei,dalyvaujant prokurorams Gaudentui Balčiūnui, Eglei Grigaitytei,

kaltinamajam M. K., jo gynėjams advokatams Tatjanai Benetei, Jolantai Teresei Litvinskienei,

kaltinamajam A. V.,jo gynėjui advokatui Kazimirui Poplovuchinui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas:

1) 2001 m. vasario 5 d. Akmenės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos 1961 m. baudžiamojo kodekso (toliau – Senojo BK) 271 straipsnio 3 dalį – 2 metams laisvės atėmimo, pritaikius Senojo BK 47¹ straipsnį bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

2) 2001 m. kovo 22 d. Akmenės rajono apylinkės teismo pagal Senojo BK 271 straipsnio 2 dalį – 6 mėnesiams laisvės atėmimo, pritaikius Senojo BK 42 straipsnį ir subendrinus bausmes, paskirta galutinė bausmė 2 metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis Senojo BK 47¹ straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams; 2002 m. gegužės 15 d. nutartimi laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas, bausmė atlikta 2002 m. gruodžio 24 d. (pritaikius amnestiją);

3) Akmenės rajono apylinkės teismo 2003 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu pagal Senojo BK 271 straipsnio 3 dalį, Senojo BK 16 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 3 dalį, 278 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 2 metams su turto konfiskavimu. Akmenės rajono apylinkės teismo 2003 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi perkvalifikavus veikas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 10 mėnesių, panaikinant turto konfiskavimo bausmę;

4) Akmenės rajono apylinkės teismo 2003 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (6 veikos), BK 178 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams. Akmenės rajono apylinkės teismo 2003 m. gruodžio 5 d. nutartimi 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, pritaikius BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalis, buvo subendrinta su Akmenės rajono apylinkės teismo 2003 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – 2 metai laisvės atėmimo;

5) Joniškio apylinkės teismo 2003 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (2 veikos), BK 180 straipsnio 1 dalį (2 veikos) – laisvės atėmimu 3 metams 3 mėnesiams. Šiaulių apygardos teismo 2004 m. sausio 29 d. nutartimi, po bausmės subendrinimo su Akmenės rajono apylinkės teismo 2003 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu ir 2003 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi paskirtomis bausmėmis, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 3 mėnesiams. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gegužės 11 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo 2004 m. sausio 29 d. nutartis pakeista, paskiriant galutinę bausmę – laisvės atėmimą 3 metams;

6) Mažeikių rajono apylinkės teismo 2004 m. birželio 14 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams. Mažeikių apylinkės teismo 2004 m. liepos 30 d. nutartimi bausmė subendrinta su Akmenės rajono apylinkės teismo 2003 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė;

7) Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos) – laisvės atėmimu 2 metams, vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

Žemesnės instancijos teismas

8) Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 11 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 9 mėnesiams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nusprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausme, visiškai jas sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams ir 9 mėnesiams;

9) Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 18 d. nuosprendžiu, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos), BK 187 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams, pritaikius BK 64¹ straipsnį, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 10 mėnesių. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 11 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams;

10) Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 18 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 4 metams 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, subendrinus šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę su Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 6 d. ir Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 18 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 metams;

11) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 3 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – 30 parų arešto, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 20 parų arešto bausmė, taip pat paskiriant baudžiamojo poveikio priemones –uždraudimą 2 metus naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, bei turto konfiskavimą, išieškant konfiskuotino turto (automobilio „Škoda Octavia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 1230 Eur (vieną tūkstantį du šimtus trisdešimt eurų),

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje (2 veikos);

A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, vykdantis individualią veiklą, teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 9 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – 20 MGL (753 Eur) bauda;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 8 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 14 d. nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų arešto bausmę,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. K. ir A. V., turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą ir iš anksto žinodami, kad neatsiskaitys už prekes, veikdami kartu, 2022 m. vasario 2 d., apie 18.00 val., atėję į UAB „R“ priklausančios parduotuvės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), prekybos salę, pardavėjos paprašė dviejų butelių degtinės „Stumbro“, 1 litro talpos, vieno butelio degtinės „Auksinė Lithuanica“, 1 litro talpos, dviejų butelių alaus „Gaspadorių“, po ko M. K., susidėjęs prekes į kuprinę, atvirai, matant pardavėjai pabėgo pro kasas su pagrobtomis prekėmis tyčia už jas nesusimokėdamas, po ko, parduotuvės pardavėjai I. S. bandant jį sustabdyti, A. V., priėjęs iš už nugaros, pastarąją pastūmė, bei, paėmęs ant M. K. peties laikytą kuprinę, su pagrobtomis prekėmis abu kartu pasišalino, tokiu būdu atvirai pagrobė svetimą, UAB „R“ priklausantį bendros 63,26 eurų vertės turtą. Šiais savo veiksmais M. K. ir A. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Taip pat M. K., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą ir iš anksto žinodamas, kad neatsiskaitys už prekes, 2022 m. vasario 6 d., apie 12.36 val., parduotuvėje „Norfa“, esančioje (duomenys neskelbtini), atvirai, t.y. matant parduotuvės darbuotojai, paėmė ir į kurpinę įsidėjo septynis 1 litro talpos butelius alaus „Tauro tradicinis“, kurio 1 vnt. vertė 1,67 euro, ir praėjo pro kasas už prekes nesumokėjęs, o parduotuvės darbuotojai bandant jį sustabdyti bei paėmus už kuprinės, siekiant neleisti išsinešti neapmokėtų prekių, grumtynių metu iš kuprinės iškrito jame buvęs alus, po ko M. K., pagriebęs nuo grindų du 1 litro talpos alaus butelius „Tauro tradicinis“ pabėgo, tokiu būdu atvirai pagrobė svetimą, UAB „Norfos mažmena“ priklausantį bendros 3,34 eurų vertės turtą. Šiais savo veiksmais M. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis M. K., apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino ir paaiškino, kad jis pažįsta A. V., su juo susipažino (duomenys neskelbtini). 2022 m. vasario 2 d. jie nebuvo susitarę susitikti. Tą dieną A. V. su savo drauge R. M. vaikščiojo po (duomenys neskelbtini) ir jis (M. K.) juos atsitiktinai susitiko. Apie 18 val. jis (M. K.) sugalvojo užeiti į parduotuvę, į ją užėjo vienas. Užėjęs paprašė, kad jam duotų degtinę ir alaus. Pardavėja jam padavė 3 butelius degtinės, t.y. 1 l talpos „Stumbro“ degtinės, „Auksinės Lituanica“ ir du butelius alaus „Gaspadorių“, Šias prekes jis iš karto susidėjo į savo kuprinę, užsitraukė ją, užsidėjo ant pečių ir ėjo pro duris. Pardavėja jam sakė susimokėti, jis pasakė „rytoj“ ir išėjo per duris. Atėjo A. V., kuriam jis padavė kuprinę, o pats nuėjo pakalbėti su pardavėja. Pardavėja jį pasivijo lauke. A. V. priėjo, kai jis (M. K.) pakalbėjo su pardavėja. Jis A. V. padavė kuprinę ir pasakė, kad eina pakalbėti su pardavėja. A. V. nežinojo, kas yra toje kuprinėje, jis vagystėje nedalyvavo ir nieko nežinojo. Vėliau jis tuos gėrimus išgėrė su A. V., R. M., jam atrodo, nebuvo. Jis (M. K.) tą dieną turėjo pinigų, bet nežino, kas jam užėjo ir dėl ko nesusimokėjo. 63,26 Eur civilinį ieškinį dėl šios vagystės pripažįsta. Savo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų jis nelabai prisimena.

Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti kaltinamojo M. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose jis savo kaltę pripažino ir parodė, kad įtarime nurodytą dieną, jis, A. V. ir R. M. buvo mieste ir nusprendė visi eiti į parduotuvę alkoholinių gėrimų. R. M. liko jų laukti lauke, prie parduotuvės, o jis su A. V. nuėjo į parduotuvę. Jiems užėjus į parduotuvę, jis (M. K.) pardavėjos paprašė jam paduoti degtinės porą butelių ir alaus. A. V. tuo metu stovėjo šalia jo, už nugaros. Pardavėjai padavus gėrimus, jis (M. K.) juos susidėjo į savo kuprinę ir pradėjo eiti išėjimo link, o pardavėja jį vijosi. A. V., šiek tiek atsilikęs nuo jo ir pardavėjos, ėjo iš paskos jų. Lauke, už bendrabučio kampo jį pardavėja pagavo už kuprinės ir laikė. Tuomet atėjo A. V., paėmė jo kuprinę ir, laikydamas rankoje kuprinę, nubėgo link (duomenys neskelbtini), o jis (M. K.) bėgo paskui jį. Ar A. V. pastūmė pardavėją, ar ne, jis nematė. Visą tą laiką R. M. stovėjo už bendrabučio, kuriame yra parduotuvė, kampo ir viską matė. Jam ir A. V. bėgant nuo parduotuvės, R. M. ėjo paskui juos. Pavogtus alkoholinius gėrimus jis, A. V. ir R. M. išgėrė grįžę pas R. M. į namus. Jie visi suprato, jog įvykdė vagystę, tai padarė tyčia ir nei vienam iš jų toks elgesys nekėlė klausimų apie tai, kas vyko prie parduotuvės (2 t., b. l. 34-35). Proceso veiksmo protokolo specialiame priede yra ranka įrašytas kaltinamojo M. K. įrašas „Iš mano žodžių surašyta teisingai“ ir parašas (2 t., b. l. 45).

Pagarsinus minėtus parodymus teisiamojo posėdžio metu, kaltinamasis M. K. parodė, kad kartu su A. V. į parduotuvę nėjo. Mano, kad tai prirašė pati tyrėja, jis sako taip, kaip yra. Į parduotuvę užėjo vienas. Už alkoholinius gėrimus nesumokėjo, buvo girtas ir nesuprato, kodėl nesumokėjo. Už juos nesumokėjo nei po savaitės, nei po mėnesio.

Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti kaltinamojo M. K. ikiteisminio tyrimo metu papildomos apklausos metu duoti parodymai, kuriuose jis nurodė, kad prašo vadovautis jo anksčiau duotais parodymais, taip pat nori pridėti, jog A. V., išėjęs iš parduotuvės, priėjo iš už nugaros pardavėjai, ją atstūmė, perėmė ant jo (M. K.) peties buvusią kuprinę ir jie nuėjo kartu, alkoholinius gėrimus vartojo kartu (2 t., b. l. 52). Proceso veiksmo protokolo specialiame priede yra ranka įrašytas kaltinamojo M. K. įrašas „iš mano žodžių surašyta teisingai“ ir parašas (2 t., b. l. 54).

Pagarsinus minėtus parodymus teisiamojo posėdžio metu, kaltinamasis M. K. parodė, kad šių parodymų negalima vertinti kaip teisingų, galbūt tyrėja pati prirašė. Jis moka skaityti ir rašyti, turi 9 klasių išsilavinimą. Jis norėtų, kad teismui būtų pristatytas kasos kvitas, nes jis buvo girtas ir tiksliai aplinkybių neatsimena.

Dėl 2022 m. vasario 6 d. padarytos veikos kaltę pripažįsta. Jis važiavo į parduotuvę su kuprine, prisidėjo į ją alaus ir išėjo pro kasas nesusimokėjęs. Jį pasivijo prie durų, plėšė kuprinę, ši nukrito ir iš jos iškrito buteliai. Jis paėmė nuo žemės du butelius alaus ir išėjo. Iš viso į kuprinę buvo įsidėjęs septynis butelius. Tai galėjo būti „Tauro“ alus. Užeidamas į parduotuvę neturėjo jokio tikslo, už alų nesusimokėjo, nes buvo didelė eilė. Jis gailisi, kad taip pasielgė. Su civiliniu ieškiniu sutinka pilnai. Šias veikas padarė būdamas neblaivus. Jei būtų blaivus, tokių vagysčių nebūtų daręs. Jis tuo metu buvo priklausomas nuo alkoholio. Pirmos vagystės metu nepastebėjo, ar A. V. buvo blaivus, ar neblaivus. Prieš tai su juo alkoholinių gėrimų nevartojo. Jis įsidėjo 7 butelius alaus į kuprinę, bet išsinešė tik du, sutinka su šiomis aplinkybėmis.

Kaltinamasis A. V., apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo nepripažino ir paaiškino, kad jis pažįsta M. K., nes šis gyvena pas jo draugą. 2022 m. vasario 2 d. jis M. K. buvo sutikęs prie parduotuvės, kartu su juo (A. V.) buvo jo draugė R.. Su M. K. susitiko, nes ėjo į parduotuvę nusipirkti cigarečių. Kai įvyko visas tas įvykis su M. K., jis (A. V.) ėjo iš parduotuvės, R. stovėjo prie laiptų, jie nuėjo prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), jis nusipirko cigarečių ir jie nuėjo pasivaikščioti. Jis matė, kaip M. K. viską grūdo į kuprinę. Tuo metu nepagalvojo, kad šis vagia, galvojo, kad M. K. susimokėjo. Iš už kampo jis matė, kad M. K. šnekučiavosi su pardavėja. Ar M. K. vogė, ar ne – jis negali pasakyti. Tą vakarą su M. K. negėrė. Yra dokumentai, kada R. buvo paleista iš ligoninės, jo draugas su automobiliu važiavo jos pasiimti, nes tuo metu jis (A. V.) buvo su apykoje ir po 23 val. niekur negalėjo išvažiuoti. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas jis davė teisingus parodymus, jais galima vadovautis. Jis buvo parduotuvėje, nes pirko cigaretes. Toje parduotuvėje jis stovėjo M. K. už nugaros. Jis nematė, ar M. K. davė pinigus, ar davė kortelę, ar šnekėjosi, nes stovėjo už jo, 1,5 m. atstumu. Matė, kad M. K. susikrovė butelius į kuprinę ir pardavėja su juo šnekėjosi. Paskui pamatė tą konfliktą, kad jie pešasi ar šnekučiuojasi, pasakyti negali. Jis nusprendė, kad vyksta konfliktas, nes M. K. su pardavėja kalbėjosi pakeltu tonu. Jis negirdėjo, ką jie sakė. Kitų asmenų parduotuvėje nebuvo, jie buvo trise. Kai jis su R. išėjo, M. K. su pardavėja buvo prie parduotuvės.

Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti kaltinamojo A. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose jis nurodė, kad su jam pareikštu įtarimu nesutinka visiškai, jis nieko nevogė. M. K. jis nepažįsta, jį žino tik iš matymo, bet su juo niekada laiko neleidžia, alkoholio su juo nevartoja ir nepalaiko jokių ryšių. 2022 m. vasario 2 d., vakare, jis su drauge R. M. iš jo namų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), išėjo į prie namų esančią parduotuvę nusipirkti cigarečių. R. M. jo laukė lauke prie parduotuvės, jis užėjo į parduotuvę. Parduotuvėje buvo jam iš matymo žinomas M. K., kuris užseginėjo kuprinę ir girdėjo, kaip pardavėja paprašė susimokėti, o M. K. tuo tarpu apsisuko ir išbėgo su pilna kuprine, pardavėja bėgo paskui jį, rėkdama „stok“. Jis (A. V.) jų nestabdė, nesikišo. Prie parduotuvės ant laiptų stovėjo dar pora vyrų, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Į vyrus neatkreipė dėmesio, todėl negali pasakyti, ar jie jam pažįstami bei jų išvaizdos bruožų ar požymių. Išėjęs iš parduotuvės matė, kaip už parduotuvės kampo M. K. su pardavėja tamposi su kuprine, prie parduotuvės stovėję du vyrai taip pat pribėgo prie pardavėjos ir M. K.. R. M. buvo šalia jo (A. V.). Jie pažiūrėjo ir išėjo su R. M. į kitą pusę, link „IKI“ parduotuvės nusipirkti cigarečių, nes tąkart jų parduotuvėlėje nenusipirko. Kaip baigėsi grumtynės dėl kuprinės, jis nežino, nematė, nes jie nuėjo, jis nieko nevogė ir nenorėjo kištis, nežino, ar vyriškiai, stovėję ant laiptų, dalyvavo grumtynėse, ar ne. Po įvykio vaikščiojo su R. M. dviese, po ko grįžo kiekvienas į savo namus. Tą dieną buvo išgėręs porą butelių alaus, su juo buvo R. M., bet ji alkoholio nevartoja, nes turi problemų su skrandžiu. Jis vilkėjo juodos spalvos striukę, juodos spalvos sportines kelnes, juodos spalvos sportinius batelius, jokių krepšių, kuprinių su savimi neturėjo. R. M., jam atrodo, vilkėjo mėlynos spalvos ilgą striukę (1 t., b. l. 127-128).

Taip pat teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti kaltinamojo A. V. ikiteisminio tyrimo metu papildomos apklausos metu duoti parodymai, kuriuose jis nurodė, kad nori papildomai prie ankstesnių parodymų pridėti, jog M. K. pažįsta, kadangi šis gyvena pas jo draugą A. P., turėjo ir M. K. numerį, kadangi A. P. jam skambindavo iš jo, tą numerį, kai bendravo su policijos pareigūnu, nurodė. Su M. K. yra bendravęs kelis kartus. 2022 m. vasario 2 d., vakare, buvo savo bute, adresu (duomenys neskelbtini), nusprendė išeiti pasivaikščioti, tačiau prieš tai norėjo užeiti iki netoliese esančios parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), nusipirkti cigarečių. Užėjęs į parduotuvę, pamatė joje esantį M. K., kuris užseginėjo kuprinę ir išbėgo, paskui M. K. išbėgo ir pardavėja. Jis (A. V.) taip pat išėjo, matė, kaip M. K. su pardavėja užbėgo už kampo, tuomet jis priėjo prie R. M. ir jie nuėjo į kitą pusę link (duomenys neskelbtini) esančios parduotuvės „IKI“, ten pirkosi cigaretes. Savo kaltės visiškai nepripažįsta (1 t., b. l. 132-133).

Pagarsinus minėtus parodymus teisiamajame posėdyje, kaltinamasis A. V. nurodė, kad patvirtina abiejų apklausų parodymus. Jis tos parduotuvės pardavėją pažįsta, ji irgi jį pažįsta, nes jie gyvena šalimais. Jis dažnai ateina į tą parduotuvę. Jo atžvilgiu duoti parodymai yra klastingi, nes jis su M. K. bendravo, kai šis gyveno pas jo draugą. Jie su M. K. nėra nei draugai, nei pažįstami, M. K. yra jo (A. V.) artimo draugo pažįstamas. Jis pats su M. K. nekontaktuoja. Tarp jų pykčių nėra. Jis nežino, kodėl M. K. nurodė, kad jis (A. V.) dalyvavo vagystėje. 2022 m. vasario 2 d. jis buvo blaivus. Po šios dienos vagysčių susipykęs su M. K. nebuvo. Buvo sulaikytas, apklaustas, uždarytas į areštinę 4 paroms.

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados

Dėl 2022 m. vasario 2 d. UAB „R“ priklausančio turto vagystės

UAB „R“ pareiškime nurodyta, kad 2022 m. vasario 2 d., apie 18 val. parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini) įvyko grupinis apiplėšimas. Buvo grasinta pardavėjai I. S.. Padaryta materialinė žala 63,26 Eur (1 t., b. l. 1).

Liudytoja R. M., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad ji pažįsta A. V., jie draugauja. Nepastoviai gyvena kartu. Ji buvo apklausta ikiteisminio tyrimo metu. Vasario 2 d. jie sėdėjo namuose, A. V. atvažiavo iš darbo. Vakare ji užėjo pas jį į butą (duomenys neskelbtini), galimai apie 17 val., tiksliai neprisimena. A. V. namie išgėrė butelį alaus. Jie išėjo į lauką pirkti cigarečių. Eidami nieko nesutiko, A. V. pasakė, kad bendrabutyje yra parduotuvė. Ji į parduotuvę nėjo, pasiliko laukti lauke, stovėjimo aikštelėje prie krūmų, kalbėjo telefonu. A. V. užėjo į parduotuvę, pasakė, kad didelė eilė ir išėjo. Tuo metu buvo tamsu ir ji negali tiksliai pasakyti, kas įvyko, išbėgo vyras ir moteris, rėkė, jie užsuko už bendrabučio ir ten dar du vyrai stovėjo. Ji su A. V. pribėgo, pažiūrėjo, ar nebuvo smurto, tačiau asmenys tik rėkė, todėl jie apsisuko ir išėjo. Jie nesuprato, dėl ko asmenys rėkavo. A. V. kitoje mažoje parduotuvėje, kuri yra truputį toliau, nusipirko cigarečių. Ji užbėgo namo, paskui jie vaikščiojo. A. V. buvo užėjęs į tą parduotuvę, iš kurios išbėgo rėkianti moteris, tačiau joje buvo ilga eilė. Ta parduotuvė yra netoli A. V. namų, nežino, ar (duomenys neskelbtini) gatvėje. A. V. į parduotuvę užėjo vienas, ji tuo metu laukė lauke. Jis iš parduotuvės greitai išėjo, nenusipirkęs cigarečių. Kai jis atėjo, ji stovėjo prie laiptų, ten yra automobilių aikštelė, ji stovėjo beveik prie kelio. Kai A. V. ėjo prie jos, jie išgirdo, kaip išbėgo vyras, jam iš paskos išbėgo moteris, kuri šaukė „atiduok“, ką atiduoti, ji nežino. A. V. pasiūlė eiti pasižiūrėti, kas ten vyksta. Ten buvo dar du vyrai. Jie pastovėjo, pažiūrėjo, kad nebuvo smurto, jie tiesiog stovėjo ir rėkė, moteris sakė „atiduok“, neatsimena, ką vyras sakė. Jai atrodo, kad rankose niekas nieko neturėjo. Ji su A. V. paklausė, kas vyksta, bet jų niekas negirdėjo. Prie parduotuvės ant laiptų stovėjo du vyrukai. Ar buvo kuris nors iš kaltinamųjų, ji nežino, nes jau buvo tamsu. Ji buvo su A. V., o kas tas kitas, ji nežino. Jie paskui nuėjo į kitą parduotuvę ir nusipirko cigarečių, o paskui pasivaikščiojo ir grįžo kiekvienas į savo namus. Vaikščiodami sutiko pažįstamų, pasisveikino, pakalbėjo, parūkė, tą vakarą alkoholinių gėrimų negėrė, tik, kaip anksčiau minėjo, A. V. grįžęs namo išgėrė butelį alaus. Pasivaikščiojimo metu alkoholinių gėrimų jie nevartojo. Kitas kaltinamasis ji iš išvaizdos jai gal ir matytas. Pykčių su juo neturi, nežino, ar jis turėjo tikslą ar pagrindą ją apkalbėti. Šiaip ji jo nepažįsta, nėra su juo bendravusi. Kitų draugių, vardu R., A. V., kiek ji žino, neturi. Tuo metu, kai vyko konfliktas, A. V. ėjo prie jos. Jis ėjo ir tuo metu vyko veiksmas, jis atsisuko ir pamatė tą vyruką ir moterį, kuri rėkė „atiduok“. Ji su A. V. buvo be jokių daiktų. Ji nematė jokių išmėtytų daiktų, A. V. nebuvo nieko paėmęs, jie nieko neturėjo rankose. Ji nežino, ar A. V. ir pažinojo tą žmogų, kuris konfliktavo su moterimi, galbūt, nes jis pažįstą daug žmonių, bet ji nežino, ar tai buvo tas pats asmuo, kuris yra teismo posėdžių salėje (kaltinamasis M. K.). Ji negali atsakyti, ar tų žmonių viršutiniai rūbai buvo švarūs, jai atrodo, kad buvo švarūs. Ar buvo išmėtyti kokie daiktai, ji neatkreipė dėmesio, nes jie buvo arti žmonių, apie 1 metro atstumu. Išėję iš parduotuvės, asmenys nubėgo už parduotuvės kampo, ten nėra apšvietimo, todėl buvo tamsu.

R. M., ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip specialioji liudytoja BPK 80 straipsnio 1 punkto ir 82 straipsnio 3 dalies pagrindais, parodė, kad tarp jos ir A. V. tęsiasi draugystė apie 1,5 metų, kartais ji pas jį būna adresu (duomenys neskelbtini), o kartais jis pas ją adresu (duomenys neskelbtini). Dažniausiai laiką leidžia dviese, vaikščioja lauke, bet (duomenys neskelbtini) yra nedidelės, visi vieni kitus pažįsta, būna jog sutinka pažįstamų, su kuriais bendrauja. M. K. ji nepažįsta, jai pažįstamų asmenų rate nėra nei vieno vyriškio tokiu vardu. Ką ji galėjo veikti 2022 m. vasario 2 d., ji neprisimena, bet A. V. gyvena netoli maisto prekių parduotuvės. Gali būti, kad būtent tą dieną nutiko įvykis, kurį ji matė, kuomet ji su A. V. ėjo į parduotuvę nusipirkti cigarečių. Buvo vakaras, tamsus paros metas, A. V. buvo šiek tiek išgėręs alaus, porą buteliukų. Kadangi turi problemų su skrandžiu, kepenimis, ji nuo 2022 m. sausio 2 d. alkoholio nevartoja visiškai, todėl tą vakarą A. V. gurkšnojo vienas, su jais kartu kitų asmenų nebuvo. Jiems būnant prie parduotuvės, ji liko lauke, automobilių aikštelėje, nes šnekėjo telefonu su mama. A. V. užėjo į parduotuvę vienas. Kuomet A. V. išėjo iš parduotuvės, ji parūkė ir matė, kaip iš parduotuvės išbėga vienas vyriškis, kurio nei bruožų, nei apsirengimo negali nurodyti. Paskui vyriškį iš parduotuvės išbėgo kažkokia moteris, kažką šaukdama. Girdėjo lyg šaukė „atiduok“, bet ką tiksliai, nežino. Vyriškis su moterimi užbėgo už parduotuvės kampo, todėl ji su A. V. nuėjo pažiūrėti, ji ėjo paskui A. V.. Prie parduotuvės ant laiptų stovėjo dar porą vyriškių, kurie taip pat atbėgo pažiūrėti, bet jų ji nepažįsta, ankščiau nėra mačiusi. Ji pažiūrėjo, jog kažką ten moteris su vyriškiu rėkauja, jokių muštynių nėra ir tiesiog nuėjo dviese su A. V.. Jos akyse moteris su vyru nesimušė, nesistumdė, tik kažką rėkavo, rankose nei vienas nieko neturėjo. Ji su A. V. toliau vaikščiojo, po daugiau maždaug 1,5 valandos vaikščiojimo išsiskirstė kiekvienas į savo namus. Tą dieną A. V. vilkėjo žieminę, juodos spalvos striukę su gaubtuvu, sportines juodas kelnes ir sportbačius juodos spalvos su tamsiomis juostelėmis. Jokių krepšių ar rankinių nei ji, nei jis tą dieną neturėjo. Tą dieną ji vilkėjo žieminę striukę (iki kelių) tamsiai mėlynos spalvos su gobtuvu, kitų savo drabužių nepamena. Apie jos pasakojime minimą parduotuvę nori pridurti, kad joje niekada gyvenime nėra buvusi, visuomet eina į prekybos centrus. Ar A. V. lankosi toje parduotuvėlėje, ji nežino. Ji nematė asmens, kuris išbėgo iš parduotuvės, kadangi buvo tamsu. A. V. nieko nevogė, ji kartu su A. V. nuėjo. Tą dieną nevartojo alkoholio. A. V. buvo tik cigarečių nusipirkti (1 t., b. l. 53-54, 58-59).

Liudytoja I. S., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad ji atpažįsta asmenis, esančius teismo posėdžių salėje esančiame ekrane (kaltinamuosius M. K. ir A. V.). A. V. ji žino geriau, jį matydavo (duomenys neskelbtini), sėdintį gatvėje su kompanija, girdėjo apie jį, kad nelabai geras žmogus, o kitą asmenį mato tik trečią kartą, tas asmuo buvo vagystės iniciatorius, nes jis krovėsi daiktus į kuprinę. Įvykio diena buvo eilinė darbo diena, ji dirbo (duomenys neskelbtini), parduotuvėje „R“, kasininke pardavėja. Į parduotuvę atėjo M. K., jam iš paskos atėjo A. V., jie paprašė pačių brangiausių gėrimų, vieno litro talpos degtinės „Stumbras“ ir alaus. Gėrimai buvo didelės talpos ir brangūs. Kai parduotuvėje asmenys paprašo ir jie paduoda prekes, ji pasako, kad reikia susimokėti. M. K., susidėjęs juos į kuprinę, pradėjo eiti link išėjimo durų. Ji dirbo viena, o parduotuvėje yra tik apsaugos mygtukas. Kadangi M. K. pradėjo eiti link durų, ji ėjo iš paskos. A. V. stovėjo šalia, poros metrų atstumu nuo M. K., viską stebėdamas, jis matė, kaip M. K. krovėsi gėrimus. Pats A. V. parduotuvėje prekių neprašė. Su A. V. dar buvo panelė. Ji M. K. sakė, kad taip nedaroma, kad reikia sumokėti, o šis jai agresyviai atsakė „papjausiu, užmušiu“. Ji jį vijosi, bandė atimti kuprinę, tačiau jai nepavyko. Kai ji išbėgo, nežino, ką darė A. V., nes jai svarbu buvo pasivyti M. K. ir atimti kuprinę. Jiems besigrumiant, atėjo A. V. ir paėmė kuprinę. Grįžusi į parduotuvę, ji iškvietė savo buvusį vyrą, paskambino direktorei ir policijai. Ji yra įsitikinusi, kad vagystę įvykdė tie patys asmenys, esantys ekrane (M. K. ir A. V.). Jų grumtynės vyko lauke, už parduotuvės kampo. Pirmiausia išbėgo M. K., o iš paskos A. V.. Ji įsikabino į kurpinę, o A. V. išplėšė ją iš rankų. Grumtynių metu kuprinė buvo ne visai ant pečių, ji buvo tarp jos ir M. K. ir tuo momentu kuprinė buvo išplėšta. Dar buvo panelė, kuri pasakė, kad jie vėliau susimokės, bet jie negrįžo. Viena klientė matė, kaip jie nubėgo besijuokdami. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu, ji ne visiškai nurodė asmenis, nes jos su direktore nebuvo tikros, ar tai tikrai tie asmenys, tik vėliau pasitvirtino, kad tai buvo šie asmenys. Ikiteisminio tyrimo metu ji davė teisingus parodymus, jais galima tikėti. Buvo paimti du dideli buteliai degtinės ir alaus du ar trys buteliai. Sekančią dieną jos su direktore viską apžiūrėjo ir pateikė duomenis, kokia buvo padaryta žala. Lentynoje matosi, kokių butelių nėra, nes pirkėjai nedažnai perka šias prekes, t.y. didžiausio litražo ir brangiausius butelius. Parduotuvė ir kasa buvo uždaryta 20 val. Jos porą kartų darė inventorizaciją, gegužės mėnesį ir dar kažkada, neatsimena, kada. Prekės neskenuojamos, čekis išmušamas prekės kainą suvedus ranka. Kasos čekyje yra pardavimo data ir laikas. Ar ikiteisminio tyrimo metu buvo paduota kasos juosta tyrėjams, ji nežino, nes direktorė rašė oficialų dokumentą, kokia žala padaryta. Ji neturi jokio piktumo kaltinamųjų atžvilgiu ar noro juos apkalbėti.

Liudytoja I. S., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji dirba UAB „R“ pardavėja. Jos darbo vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). 2022 m. vasario 2 d., apie 18.00 val. parduotuvėje dirbo viena, kitų darbuotojų nebuvo. Kaip įprasta, ji buvo savo darbo vietoje prie prekystalio ir tuo metu į parduotuvę užėjo vaikinas, kurį yra mačiusi (duomenys neskelbtini) ir anksčiau. Jis apie 30 metų, apie 180 ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, tamsių plaukų, žydrų akių, ilgomis blakstienomis, buvo su nedidele barzdele, veido bruožus įsidėmėjo gerai, nes į parduotuvę jis užėjo be veido kaukės. Jam iš paskos į parduotuvę atėjo jai pažįstamas asmuo vardu A. V., ji jį pažįsta, nes jis gyvena kaimynystėje ir yra labai konfliktiškas asmuo. Jiems abiems esant parduotuvėje, tas vaikinas, kuris atėjo pirmas, jos paklausė, ką ji jam gali pasiūlyti iš degtinės. Ji pasiūlė vidutinės kainos alkoholinius gėrimus, bet jam tai pasirodė prasti gėrimai. Tada jis paprašė, kad ji jam duotų du butelius vieno litro talpos degtinės „Stumbro“ ir vieną litrinį butelį degtinės „Auksinės Lithuanika“, po to dar paprašė dviejų litrinių alaus butelių „Gaspadorių“. Kai buteliai buvo padėti ant prekystalio, jis juos susidėjo į savo turėtą pilkos spalvos kuprinę, ji tada pasakė, kad už prekes jis turi susimokėti 63,26 eurus, į ką jis atsakė „oho kiek daug mokėti“. Tuomet jis staiga užsimetė kuprinę ant peties ir staiga spruko iš parduotuvės. Ji puolė į kiemą jo vytis ir jį pasivijo ties parduotuvės balkonu, kuris yra su metalinėmis grotomis. Čia ji jį pasivijo ir griebė už kuprinės, kuprinė atsidūrė jų abiejų rankose, ji traukė į save, o jis jai jos nenorėjo atiduoti ir tempė į save. Tempdamas jis jai grasino sakydamas tokius žodžius ,,Aš tave papjausiu, aš tave dar kartą apvogsiu, aš tave patiesiu“ ir toliau kuprinę tempė į save. Tuo metu, kai jie grūmėsi dėl kuprinės, jai iš nugaros atėjo A. V., kuris griebė kuprinę abiem rankom bei pečiu ją pastūmė, po ko ji krito ant žemės, o kurpinė liko A. V. rankose. Jis persimetė kuprinę per petį ir kartu su tuo vaikina, kuris vogė gėrimus, bei dar viena moterimi, kuri buvo apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, tamsia striuke, šviesiais plaukais, pilka kepure, vidutinio kūno sudėjimo, apie 160 cm ūgio., kiemais kartu nubėgo link (duomenys neskelbtini). Šio įvykio metu ji sužalota nebuvo, bet patyrė didelį stresą ir išgąstį. Parduotuvėje, kurioje ji dirba, yra sumontuotos vaizdo stebėjimo kameros, bet jos vaizdo nefiksuoja, šio įvykio jos neužfiksavo. Parduotuvės vadovė yra B. V., taip pat šį įvykį matė parduotuvės lankytoja J. (1 t., b. l. 29-30).

Liudytoja I. S., papildomai apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ankščiau savo duotus parodymus nori papildyti, kad jos parodymuose minėta moteris į parduotuvę nebuvo užėjusi, kol A. V. ir kitas vyriškis buvo parduotuvėje, ji galimai laukė A. V. ir kito vyro prie parduotuvės, nes jai besivejant asmenį, pavogusį alkoholinius gėrimus, kuomet jai iš nugaros priėjo A. V., ji pasisukusi pamatė moterį šviesiais plaukais, stovinčią maždaug per 1,5 metro nuo jos. Moteris jai nieko nesakė, tiesiog stovėjo ir žiūrėjo. Ji (I. S.) tuomet pasakė „ką jūs darote?“ bet nei vienas iš jų nesureagavo ir kuomet A. V. ją pastūmė, ji nugriuvo ir paleido kuprinę, ko pasėkoje A. V., laikydamas kuprinę, jo draugas ir viską stebėjusi moteris nubėgo. Jos manymu visi trys asmenys suprato jog vykdo vagystę, nei vienas jų nesiėmė jokių veiksmų, jog nutrauktų šią veiką ir visi kartu, viena kryptimi pasišalino. Po šio įvykio ji dar porą kartų matė A. V. (duomenys neskelbtini), jis pašaipiai, gatvėje šaukė „aš dar laisvėje, dar galiu gerti“ (1 t., b. l. 37-38).

Liudytoja J. C., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad įvykio metu buvo vakaras, snigo, ji ėjo iš parduotuvės. Prieš jai įeinant į laiptinę, išgirdo, kad prie parduotuvės garsiai šnekama. Ji atsisuko ir pamatė, kaip pardavėja grumiasi su vyru ir bando iš jo paimti kažkokį maišą. Girdėjo, kaip sakė, kad „taip niekas nedaro, taip daryti yra negražu“. Tada ji suprato, kad kažkas vyksta, bet nespėjo prieiti, tik matė, kad kažkas maišą išplėšia iš pardavėjos ir pradeda bėgti. Bėgo vienas vyras ir moteris nusekė paskui jį. Pardavėja liko ir kvietė policiją, tada jai paaiškino, kad apvogė. Asmenų veidų ji nematė. Vyko grumtynės, pardavėja nenorėjo atiduoti maišo, tačiau ji nebuvo nukritusi. Dalyvavo du vyrai ir jai pasirodė, kad buvo ir moteris.

Liudytoja J. C., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad tiksliai neprisimena datos, bet šių metų vasario mėnesio pradžioje, vakare, prie parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), išgirdo riksmus, moteriškas balsas sakė „sumokėkite pinigus, taip nevyksta, ką jūs darote“. Tuo metu buvo prie greta esančio daugiabučio laiptinės, kuriame gyvena, lauke buvo tamsu, snigo, todėl matomumas prastas, bet matė tris asmenis. Matė, kaip du vyriškiai bėgo nuo parduotuvės įėjimo, laiptais žemyn, jiems iš paskos bėgo jai žinoma parduotuvės pardavėja. Asmenys bėgo už pastato kampo, pardavėja bandė vyriškius sulaikyti, jai atrodo, jog iš vieno vyriškio rankų bandė kažką išplėšti, tačiau jai nepavyko ir vyriškiai užbėgę už pastato kampo dingo. Kadangi šį įvykį matė per atstumą, asmenų veidų ar drabužių nematė, jų negalėtų atpažinti (1 t., b. l. 41).

Žemesnės instancijos teismas

Liudytojas D. R., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad įvykis yra dėl vasario 2 d. vagystės parduotuvėje. Jis priėmė pareiškimą iš pardavėjos S., datos tiksliai nepasakys. Pareiškimas buvo dėl to, kad trys asmenys, užėję į parduotuvę, paprašė alkoholio, kiek butelių, tiksliai nepasakys, bet juos susidėjo į krepšelį ir pasišalino iš parduotuvės nesusimokėję. Tarp asmenų ir pardavėjos vyko grumtynės. Tuo tarpu, kai pardavėja grūmėsi su M. K., A. V. pasiėmė kuprinę ir pasišalino, pardavėja liko be nieko. Pavardes dabar jau gali įvardinti, jas jam nurodė pardavėja, nes asmuo A. V. gerai žinomas. Teismo posėdžių salėje esančiame ekrane jis mato ne A. V., o M. K.. Jis (D. R.) dirba (duomenys neskelbtini) teritorijoje, šie asmenys yra vietiniai, jis pažįsta ir A. V. merginą. Pardavėja nurodė A. V. ir jo draugę, o dėl M. K. aplinkybės buvo tokios, kad po pareiškimo priėmimo praėjus gal savaitei jis važiavo (duomenys neskelbtini), pamatė A. V. ir pasakė šiam, kad jis prisidirbo. Tai yra kasdieniai parduotuvių vagys, kurie vagia slapčia, nedideliais kiekiais, tik administracinėms baudoms. A. V. jam pasakė, kad jis nieko nedarė, viską padarė M.. Paklausus, kas tas M., A. V. atsakė, kad šis atvažiavo iš (duomenys neskelbtini) pusės. A. V. visą kaltę suvertė M.. Iki šio momento jis (D. R.) M. nepažinojo. A. V. davė M. telefono numerį, iš pradžių niekas nekėlė, po kurio laiko pakėlė ir jie sutarė susitikti (duomenys neskelbtini). M. K. atėjo, paklausus apie situaciją, apgailestavo, kad taip atsitiko, žadėjo atlyginti žalą, tačiau jau buvo pradėtas tyrimas. Pasiaiškinus, iš kur M. K. yra, šis atsakė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) pas pažįstamą P., pats nėra iš (duomenys neskelbtini). Jo ir jo kolegų akiratyje M. K. buvo pastebėtas būtent dėl šios vagystės, iki tol nebuvo niekur pakliuvęs. M. K. nurodė būtent A. V., pavardės nenurodė, tik davė telefono numerį. Vėliau sužinojo, kad tas asmuo yra M. K.. A. V. neigė, nurodė, kad jis buvo kartu, bet nieko nedarė, sakė, kad M. K. viską padarė.

Liudytojas D. R., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad dirbant pagal ikiteisminio tyrimo bylą 01-1-04563-22, (duomenys neskelbtini), prie pastato (duomenys neskelbtini), pastebėjo A. V., kurį apklausoje atpažino apklausos metu liudytoja I. S., kaip ji paaiškino, buvo mačiusi (duomenys neskelbtini) ir atpažįsta. Jis A. V. žino iš ankščiau jo vykdytų vagysčių, už kuriuos buvo surašinėjami protokolai. Jis A. V. paklausė, su kuo šis 2022 m. vasario 2 d. iš parduotuvės „R“ pavogė alkoholinius gėrimus, A. V. nurodė, jog buvo su M., M., jo pavardės nežinojo, nurodė, jog šis yra iš (duomenys neskelbtini), tačiau šiuo metu apsistojęs (duomenys neskelbtini). Pasiteiravus A. V., kaip su M. susisiekti, šis nurodė, jog turi jo telefono numerį ir pats iš savo telefono numerio padiktavo M. tel. Nr. Jis paskambino A. V. duotu numeriu, atsiliepusiam asmeniui prisistačius, jog jis yra M., jis (D. R.) pakvietė jį ateiti prie (duomenys neskelbtini) parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), prie policijos automobilio. M. neužilgo priėjo, prisistatė, pasiteiravus, ar jis vogė ir kodėl vogė, M. paaiškino, jog norėjo išgerti. Pasiteiravus, kas su juo kartu buvo, jis nurodė, jog kartu buvo A. ir R.. M. pasiteiravo, kokią žalą padarė ir kaip galėtų žalą atlyginti. M. prisistatė ir pasakė savo asmens duomenis, jog yra M. K., yra iš (duomenys neskelbtini), gyvena (duomenys neskelbtini) ir laikinai apsistojęs pas savo draugą A. (1 t., b. l. 45-47).

BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuota, kad 2022 m. vasario 2 d., 18.18 val. gautas I. S. pranešimas, kad prieš kelias minutes 3 asmenys apsivogė parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), grūmėsi su pranešėja (pardavėja), kuri bandė juos sulaikyti, ir pasišalino. Vienas vyras buvo su juodai baltu šaliku, kitas su futbolo kepure, moteris apsirengusi ilga tamsia striuke, pilkos spalvos kepure. Pavogta alkoholinių gėrimų maždaug už 60 Eur, rašys pareiškimą (1 t., b. l. 16).

2022 m. vasario 10 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta parduotuvė, esanti adresu (duomenys neskelbtini). Parduotuvė yra pirmajame (duomenys neskelbtini) namo aukšte. Į parduotuvę patenkama iš gatvės pusės pakilus laiptais, per plastikines duris patenkama į parduotuvės vidų. Prie durų yra metalinis atitvaras, ant grindų reklaminis užrašas, už jo yra prekystalis, už prekystalio yra kasa ir vitrinos su alkoholiniais gėrimais ir cigaretėmis. Patalpoje yra sumontuota vaizdo kamera (1 t., b. l. 17-23).

Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla, be kita ko, ir tam, kas atvirai pagrobė svetimą turtą. Vagystė yra laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą. Kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, tačiau to nepaiso. Pagal teismų praktiką, svetimo turto užvaldymas staigiu judesiu išplėšiant turtą nukentėjusiajam iš rankų ir jį užvaldant paprastai kvalifikuojamas kaip atviroji vagystė (LAT kasacinės nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-272-648/2015, 2K-111-697/2022). BK 178 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už kvalifikuotą vagystę, t. y. šioje normoje nurodyti kvalifikuojantys požymiai yra alternatyvūs ir daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iš jų, net ir pagrobus mažesnės nei 1 MGL bei nedidelės vertės turtą, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (LAT kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428/2011, 2K-91/2013).

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad kaltinamųjų M. K. ir A. V. kaltė padarius jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, yra įrodyta.

Iš teisminio bylos nagrinėjimo metu duotų kaltinamojo M. K. parodymų visumos matyti, kad kaltinamasis kaltę pripažino iš dalies. Jis pripažino, jog pagrobė svetimą turtą, tačiau tvirtino, kad vagystę įvykdė veikdamas atskirai nuo A. V.. Kaltinamasis M. K. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad 2022 m. vasario 2 d. A. V. su savo drauge R. M. vaikščiojo po (duomenys neskelbtini) ir M. K. juos susitiko atsitiktinai. Apie 18 val. jis vienas užėjo į parduotuvę ir paprašė, kad jam duotų degtinės ir alaus. Pardavėjos paduotus 3 butelius degtinės, t.y. 1 l talpos „Stumbro“ degtinės, „Auksinės Lituanica“ ir du butelius alaus „Gaspadorių“, jis iš karto susidėjo į savo kuprinę, užsitraukė ją, užsidėjo ant pečių ir ėjo pro duris. Pardavėja jam sakė susimokėti, jis pasakė „rytoj“ ir išėjo per duris. Kuprinę, išėjęs iš parduotuvės jis padavė A. V., o pats nuėjo pakalbėti su pardavėja. A. V. nežinojo, kas yra toje kuprinėje, jis vagystėje nedalyvavo ir nieko nežinojo. Vėliau jis tuos gėrimus išgėrė su A. V., ar kartu buvo R. M. nepamena. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu M. K. pripažino savo kaltę, teisme buvo pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai apie tai, kad įtarime nurodytą dieną, jis, A. V. ir R. M. buvo mieste ir nusprendė visi eiti į parduotuvę alkoholinių gėrimų. R. M. liko jų laukti lauke, prie parduotuvės, o jis su A. V. nuėjo į parduotuvę. Jiems užėjus į parduotuvę, jis (M. K.) pardavėjos paprašė jam paduoti degtinės porą butelių ir alaus. A. V. tuo metu stovėjo šalia jo, už nugaros. Pardavėjai padavus gėrimus, jis juos susidėjo į savo kuprinę ir pradėjo eiti išėjimo link, o pardavėja jį vijosi. A. V., šiek tiek atsilikęs nuo jo ir pardavėjos, ėjo iš paskos jų. Lauke, už bendrabučio kampo jį pardavėja pagavo už kuprinės ir laikė. Tuomet atėjo A. V., paėmė jo kuprinę ir, laikydamas rankoje kuprinę, nubėgo link (duomenys neskelbtini), o jis bėgo paskui jį. Pavogtus alkoholinius gėrimus jis, A. V. ir R. M. išgėrė grįžę pas R. M. į namus. Jie visi suprato, jog įvykdė vagystę, tai padarė tyčia ir nei vienam iš jų toks elgesys nekėlė klausimų apie tai, kas vyko prie parduotuvės . Nors teisme M. K. nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu galimai pati tyrėja surašė tokius parodymus, o jis juos pasirašė neperskaitęs, tačiau būtent ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai iš esmės sutampa su liudytojos I. S. teisme duotais parodymais, todėl teismas pripažįsta, kad teisme M. K. duoti parodymai dalyje dėl A. V. dalyvavimo šioje vagystėje yra duoti siekiant padėti bendrininkui išvengti atsakomybės. Apklausta teisme I. S. paaiškino, kad į parduotuvę atėjo M. K., jam iš paskos atėjo A. V., jie paprašė pačių brangiausių gėrimų, vieno litro talpos degtinės „Stumbras“ ir alaus. M. K., susidėjęs juos į kuprinę, pradėjo eiti link išėjimo durų. Kadangi M. K. pradėjo eiti link durų, ji ėjo iš paskos. A. V. stovėjo šalia, poros metrų atstumu nuo M. K., viską stebėdamas, jis matė, kaip M. K. krovėsi gėrimus. Ji M. K. sakė, kad taip nedaroma, kad reikia sumokėti, o šis jai agresyviai atsakė „papjausiu, užmušiu“. Ji jį vijosi, bandė atimti kuprinę, tačiau jai nepavyko. Jiems besigrumiant lauke atėjo A. V. ir paėmė kuprinę. Ji yra įsitikinusi, kad vagystę įvykdė tie patys asmenys, esantys ekrane (M. K. ir A. V.). Ji neturi jokio piktumo kaltinamųjų atžvilgiu ar noro juos apkalbėti. Teismas neturi pagrindo abejoti liudytojos I. S. duotais parodymais. Apklaustas kitas kaltinamasis A. V. kaltės nepripažino, nurodydamas, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje jis buvo, tačiau kad M. K. įvykdė vagystę nesuprato. A. V. nurodė, jog jis pažįsta M. K., jį matė kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, tačiau iš anksto su juo susitikti neplanavo. Teigė, kad užėjo į parduotuvę nusipirkti cigarečių, jis stovėjo M. K. už nugaros, 1,5 m. atstumu, matė, kaip M. K. susikrovė butelius į kuprinę, tačiau nematė, ar M. K. davė pinigus, ar davė kortelę, todėl negali pasakyti, ar M. K. vogė ar ne. Teigė, kad kitų asmenų parduotuvėje nebuvo, jie buvo trise. Aiškino, jog jis neva vėliau matė, kaip M. K. pešasi su pardavėja. Tą kartą jis buvo kartu su drauge R. M. , kuri į parduotuvę nebuvo užėjusi laukė jo lauke. Iš teisme duotų liudytos R. M. paaiškinimų, matyti, kad R. M. nurodo aplinkybes, kurios neatinka kitų byloje apklustų liudytojų nurodytų aplinkybių. Byloje nustatyta, kad parduotuvėje kaltinime nurodytu laiku buvo tik abu kaltinamieji ir pardavėja, kitų asmenų nebuvo, tai patvirtino abu kaltinamieji ir liudytoja I. S., tačiau apklausta teisme R. M. teigė, kad A. V. užėjo į parduotuvę nusipirkti cigarečių, tačiau buvo didelė eilė, todėl jis iš parduotuvės išėjo. Teismas įvertina ir tai, kad R. M. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo artima kaltinamojo A. V. draugė, todėl ji galimai yra suinteresuoti bylos baigtimi, todėl šios liudytojos parodymai vertintini kritiškai.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo vertinimu, kaltinamojo A. V. teisme duoti parodymai ir kaltinamojo M. K. teisme duoti parodymai, keičiant faktines aplinkybes dėl A. V. dalyvavimo vagystėje, derinantis vienas prie kito yra vertintini kritiškai, nes taip siekiama suklaidinti teismą ir norima išvengti baudžiamosios atsakomybės ir gresiančios bausmės. Tai, kad kaltinamasis M. K. veikdamas bendrininkų grupėje kartu su A. V. atvirai pagrobė svetimą turtą, teisiamojo posėdžio metu detaliai patvirtino apklausta liudytoja I. S.. Be minėtų argumentų kaltinamųjų M. K. ir A. V. kaltę pavirtina ir visuma byloje esančių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais: UAB „R“ pareiškimu, kuria nurodyta, kad 2022 m. vasario 2 d., apie 18 val. parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini) įvyko grupinis apiplėšimas. Buvo grasinta pardavėjai I. S.. Padaryta materialinė žala 63,26 Eur, liudytojos J. C. teisme duotais parodymais, apie tai, kad prie parduotuvė ji matė, kaip pardavėja grumiasi su vyru ir bando iš jo paimti kažkokį maišą, girdėjo, kaip sakė, kad „taip niekas nedaro, taip daryti yra negražu“, matė, kad kitas vyras iš pardavėjos išplėšė maišą ir ėmė bėgti, iš paskos nusekė ir moteris, pardavėja jai paaiškino, kad apvogė. J. C. patvirtino, kad dalyvavo du vyrai ir, kaip jai pasirodė, buvo ir moteris. Teisme apklaustas liudytojas policijos pareigūnas D. R. paaiškino, jog jis priėmė pareiškimą iš pardavėjos I. S., kuri jam nurodė, kad 2022 m. vasario 2 d. iš parduotuvės buvo įvykdyta alkoholinių gėrimų vagystė. Ji nurodė, kad vagystėje dalyvavo jai žinomas (duomenys neskelbtini) gyventojas A. V. ir dar kitas asmuo, paaiškino, kad tas kitas asmuo susidėjo į kuprinę alkoholinius gėrimus, už kuriuos nesumokėjo ir pasišalino iš parduotuvės, lauke ji dar mėgino atimti kuprinę, vyko grumtynės, tačiau jai to padaryti nepavyko. Vėliau A. V. nurodė, kad jis vagystėje nedalyvavo, o dėl šios vagystės yra kaltas M. iš (duomenys neskelbtini), davė pastarojo telefono numerį, kuriuo susisiekus ir susitarus susitikti, buvo nustatyta, kad šis asmuo tai M. K. ir jis prisipažino įvykdęs vagystę, nes norėjo išgerti, žadėjo atlyginti žalą, pasakė, kad kartu buvo A. ir R.. Be šių aptartų įrodymų kaltinimo aplinkybes patvirtina BIRT ataskaitų žiūryklėje ir 2022 m. vasario 10 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys.

Tai, kad M. K. veikė bendrininkų grupėje su A. V. patvirtina, visų pirma, liudytojos I. S. teisiamojo posėdžio metu nurodytos aplinkybės, jog vagystės metu parduotuvėje jai žinomas A. V. stovėjo už 1,5 metro nuo asmens, kuris nesusimokėjęs įsidėjo alkoholinius gėrimus į kuprinę, ji pastarajam sakė susimokėti, o išbėgus iš parduotuvės, grumiantis su pastaruoju, būtent A. V. ištraukė kuprinę ir nubėgo. Nors, kaltinamųjų teigimu, jie nebuvo susitarę, kad vykdys vagystę, nebuvo susitarę dėl konkrečių prekių vagystės, tačiau pagal teismų praktiką kvalifikuojant nusikalstamą veiką, kaip padarytą bendrininkų grupės, būtina konstatuoti, kad tarp asmenų buvo susitarimas ją įvykdyti, tačiau šis susitarimas nebūtinai turi būti išankstinis ar išreikštas kokia nors akivaizdžia forma (pvz., sudarant detalų nusikalstamos veikos įvykdymo planą), taip pat nėra būtina nustatyti, kad kaltininkai buvo pasiskirstę vaidmenimis, kad tarp jų buvo glaudūs ryšiai, ir pan., nes tai nėra būtini bendrininkų grupės požymiai. Tai reiškia, kad veika gali būti pradėta ir spontaniškai. Nėra būtina, kad kiekvienas bendrininkas įvykdytų visus nusikalstamos veikos sudėtyje numatytus veiksmus. Bendrininku pripažįstamas ir toks asmuo, kuris atliko dalį nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius atitinkančių veiksmų, jeigu suvokė bendrą sumanymą ir savo veiksmais prisidėjo prie jo įgyvendinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-636/2011, 2K-340/2012). Taigi atsižvelgiant į tai, jog A. V. buvo parduotuvėje už 1,5 metro nuo M. K., kuris nesumokėjęs už gėrimus juos susidėjo į krepšį, pardavėja jau parduotuvėje sakė, pastarajam, kad jis turi susimokėti, A. V. to negirdėti negalėjo, be to A. V., M. K. išbėgus iš parduotuvės ir grumiantis su pardavėja, ištraukė kuprinę ir nubėgo, todėl darytina išvada, kad tiek M. K., tiek V. V. veikė kartu atvirai grobdami prekes ir konstatuotina, jog buvo veikiama bendrininkų grupėje. Pagrindinis bendrininkų požymis yra dviejų vykdytojų susitarimas atlikti nusikalstamus veiksmus. Teismų praktikoje įsitvirtinusi nuostata, kad bendrininkų susitarimas dėl bendros nusikalstamos veikos gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais, todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nebūtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-275/2007, 2K-229/2008, 2K-197/2009, 2K-468/2012). Nagrinėjamu atveju M. K. ir A. V. veiksmų bendrumas nustatytas iš jų konkliudentinių veiksmų.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamojo M. K. gynėja advokatė J. T. Litvinskienė teigė, jog buvo netinkamai nustatytos pagrobtos prekės. Nagrinėjamu atveju vertintina tai, kad įvykis buvo 2022 m. vasario 2 d., todėl apklausta liudytoja I. S. detaliai aplinkybių gali neprisiminti, tačiau teismas neturi pagrindo abejoti ikiteisminio tyrimo metu netrukus po įvykio 2022 m. vasario 8 d. I. S. duotais liudytojo apklausos metu paaiškinimais apie tai, kad M. K. paprašius ji padavė du butelius vieno litro talpos degtinės „Stumbro“ ir vieną litrinį butelį degtinės „Auksinės Lithuanika“, po to du litrinius alaus butelius „Gaspadorių“ ir pasakė, kad už prekes jis turi sumokėti 63,26 eurus. Be to, UAB „R“ 2022 m. kovo 28 d. Prašyme dėl žalos atlyginimo nurodyta, kad 2022 m. vasario 2 d. apie 18 val. parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), įvykdytos vagystės metu padaryta 63,26 eurų žala. Nurodytos pagrobtos prekės: degtinė Šimtmečio 1 litro 2x20,49 Eur (40,98 Eur), degtinės Lithuanika 1 litro 1x18,78 Eur, Alus 1 litro 2x1,75 Eur (3,50 Eur). Teismas pažymi, kad UAB „R“ prašyme nurodyta degtinė Šimtmečio 1 litro yra degtinė kaltinime nurodyta kaip „Stumbro“, nes iš viešai prieinamos informacijos matyti, kad degtinė vadinasi „STUMBRAS ŠIMTMEČIO“. Kaltinamasis M. K. apklausiamas teismo posėdyje pripažino, kad nesumokėjo už 3 butelius degtinės, t.y. už du l litro talpos „Stumbro“ degtinės ir „Auksinės Lituanica“ bei du butelius alaus „Gaspadorių“. Visgi pažymėtina ir tai, kad, kaip minėta, veikos, kaip atvirosios vagystės pagal BK 178 straipsnio 2 dalį kvalifikavimui pagrobtų prekių vertė nėra svarbi, atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą, o tai šiuo atveju buvo nustatyta.

Esant tokioms aplinkybėms, byloje yra įrodyta, M. K. ir A. V., turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą ir iš anksto žinodami, kad neatsiskaitys už prekes, veikdami kartu, 2022 m. vasario 2 d., apie 18.00 val., atėję į UAB „R“ priklausančios parduotuvės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), prekybos salę, pardavėjos paprašė dviejų butelių degtinės „Stumbro“, 1 litro talpos, vieno butelio degtinės „Auksinė Lithuanica“, 1 litro talpos, dviejų butelių alaus „Gaspadorių“, po ko M. K., susidėjęs prekes į kuprinę, atvirai, matant pardavėjai pabėgo pro kasas su pagrobtomis prekėmis tyčia už jas nesusimokėdamas, po ko, parduotuvės pardavėjai I. S. bandant jį sustabdyti, A. V., priėjęs iš už nugaros, pastarąją pastūmė, bei, paėmęs ant M. K. peties laikytą kuprinę, su pagrobtomis prekėmis abu kartu pasišalino, tokiu būdu atvirai pagrobė svetimą, UAB „R“ priklausantį bendros 63,26 eurų vertės turtą. Kaltinamųjų tyčinės veikos atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, sudėtį.

Dėl 2022 m. vasario 6 d. UAB „Norfos mažmena“ priklausančio turto vagystės

Liudytoja V. S., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad ji neprisimena vagystės vasario 6 d. Visokių atvejų būna, žmonės vagia nuo sviesto iki alaus. Kai jie pamato, kad asmuo vagia, užrašo laiką ir nuneša direktorei ant stalo pasirašyti, tada turi ateiti A., kuris žiūri vaizdo įrašus, apsaugos darbuotojo parduotuvėje nėra. Ji nežino ar vagystę įvykdė asmuo, kurį ji mato ekrane teismo posėdžių salėje (M. K.), nes nelabai įsižiūri į žmones. Jei čia įvykis dėl septynių butelių alaus, tai tikriausiai tai yra tas asmuo, kuriam ji suplėšė kuprinę, tuo metu ji dirbo kasoje. Vasario-kovo mėnesiais ji dirbo pardavėja, jos pareigos yra plataus profilio darbuotoja. Šis vyriškis atėjo su draugais, vieni nusipirko prekes, o tas vyriškis praėjo pro kasas, ji jam sakė, kad reikia susimokėti, vyriškis atsakė, kad nieko neėmė ir sakė, kad nieko nemokės. Ji ėmė už kuprinės ir kartu su juo išėjo iš parduotuvės, nes vyriškis buvo didelis, o ji maža. Ji laikė už kuprinės ir ši suplyšo, iškrito alus, jis turėjo 4-5 butelius alaus rankose. Alus buvo „Norfos“, asmuo išnešė lygtais vieną butelį alaus, bet tiksliai negali pasakyti. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu ji geriau atsiminė įvykio aplinkybes, tada sakė, kad matė tą patį vyrą dieną prieš tai. Kartais jie atkreipia dėmesį į tam tikrus žmones, kurie gali išnešti prekes. Ji neatsimena, ar šis asmuo kalbėjo lietuviškai, ar rusiškai, tik atsimena, kad jis ją necenzūriniais žodžiais išvadino. Šiuo metu ji negali atsakyti, kokį kiekį prekių kaltinamasis išnešė, jo kuprinė buvo pilna litrinių butelių ir ji kažkiek tų butelių turėjo rankose, o kiek butelių išnešė kaltinamasis, ji neatsimena. Apsauga žiūrėjo vaizdo įrašus ir nurodė tikslų kiekį išneštų prekių. Kadangi nuo įvykio praėjo jau pusė metų, ji neprisimena, kokia kalba kas kalbėjo.

Liudytoja V. S., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji dirba UAB „Norfos mažmena“, yra (duomenys neskelbtini). Nuolatinė jos darbo vieta yra (duomenys neskelbtini) esanti maisto prekių parduotuvė „Norfa“. 2022 m. vasario 6 d., apie 12.36 val. ji dirbo parduotuvėje, kaip įprastai, kasoje. Tuo metu parduotuvėje buvo visai nedaug žmonių. Tuo metu pamatė, kaip į parduotuvę užėjo vyriškis, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, vilkintis tamsiais drabužiais su kuprine, ant veido užsidėjęs veido kaukę. Ji jį prisiminė, nes dieną prieš tai buvo atėjęs dar prieš 10.00 val. ryto ir ji į jį atkreipė dėmesį, nes jis buvo panašus į vagį. Tą dieną ji jam pasakė, kad eitų iš parduotuvės ir jis išėjo. Jų parduotuvėje nėra apsaugos darbuotojo, todėl pirkėjus stebi pačios darbuotojos. Vagystės dieną tas pats vyriškis atėjo su kuprine ir nuėjo į alkoholio skyrių, kur yra sudėtas alus, o šį skyrių ji gali stebėti per vaizdo kameras, esančias šalia kasos aparato. Per vaizdo kameras ji pamatė kaip vyras į kuprinę susidėjo daug alaus butelių ir tada ėjo link kasos, kur ji dirbo. Tas vyras, net nesustodamas prie kasos, tiesiai ėjo per parduotuvės duris. Ji, matydama, kad vyksta įžūli vagystė, tą vyrą pasivijo ir pasakė „Ar nenori susimokėti už alų?“. Jis pasakė, kad nieko neėmė, tada ji griebė jam už kuprinės, kurią jis laikė ant peties. Tarp jų parduotuvės hole, prie išėjimo, įvyko grumtynės, jis ją stūmė, bet ji nepasidavė ir kovojo, grumtynių metu jo turėta kuprinė suplyšo, o iš jos iškrito alaus buteliai, kuriuos jis ketino pavogti. Tuo metu jis nuo grindų pagriebė du butelius vieno litro talpos alaus „Tauro tradicinis“, kurio vieno vertė 1,67 euro, ir, keikdamas ją necenzūriniais žodžiais, išėjo iš parduotuvės. Po to įvykio ji jo daugiau nematė. Jo veidą įsidėmėjo prastai, nes jis buvo su veido kauke, todėl nėra tikra, ar jį galėtų dabar atpažinti. Jis su ja kalbėjo rusiškai. Grumtynių metu ji sužalojimų nepatyrė, o pareiškimą dėl pavogtų prekių rašys parduotuvės vadovas (1 t., b. l. 33-35).

2022 m. vasario 9 d. UAB „Norfos mažmena“ pareiškime užfiksuota, kad 2022 m. vasario 6 d., apie 12.36 val. į parduotuvę „Norfa“, (duomenys neskelbtini) užėjo vyras, kurio tapatybė nenustatyta, kuris alaus skyriuje į kuprinę įsidėjo 7 vnt. alaus „Tauras tradicinis“, 1 l talpos (vnt. kaina 1,67 Eur) ir praėjo pro kasas nesusimokėjęs. Už kasų išeinant iš parduotuvės darbuotoja bandė sulaikyti vyrą ir grąžinti prekes. Vyrui panaudojus jėgą vis tiek pavyko pavogti 2 vnt. alaus ir pasišalinti. Prekės dalinai grąžintos. Asmuo sulaikytas nebuvo. Neapmokėtų prekių suma: 11,69 Eur. Žala parduotuvei: 3,34 Eur (1 t., b. l. 8).

2022 m. vasario 25 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta parduotuvė „Norfa“, esanti adresu (duomenys neskelbtini). Parduotuvė yra vieno aukšto. Į parduotuvę patenkama per vienas duris, po ko yra mažas holas. Iš šio holo veda dvi durys, vienos į parduotuvę užeiti, o kitos yra išėjimas. Per įėjimo duris patenkama į parduotuvės prekybos salę, kur yra eilėmis išdėstytos lentynos su įvairiomis prekėmis. Parduotuvėje yra dvi kasos, pagrindinė kasa yra atskirai atitverta baldinės furnitūros atitvaru su lentynomis, kuriose išdėlioti alkoholiniai gėrimai. Šioje erdvėje dirba kasininkė. Už šios lentynos, kitoje pusėje, bendroje salėje yra vitrinos ir šaldytuvai, kuriose stovi sudėti įvairūs alūs. Iš parduotuvės galima išeiti tik praėjus pro kasas, vėliau pasukus į kairę yra stiklinės išėjimo durys, per kurias vėl patenkama į holą, iš kurio patenkama į gatvę (1 t., b. l. 24-25).

2022 m. kovo 3 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti 2022 m. vasario 6 d. vaizdo įrašai iš parduotuvės „Norfa“, esančios adresu (duomenys neskelbtini).

Vaizdo įraše pavadinimu „Lauko kameros vaizdas“, įrašo kairiajame kampe užrašas 2022-02-06 11:52 val. Matosi laukas, iš kairės pusės lauko durys. 11.52 val. atsidaro lauko durys ir iš pastato grumdamiesi išeina susikibę vyras ir moteris. Matosi, kaip ant žemės krenta alaus buteliai (vieno litro talpos). Ant žemės nukritus alaus buteliams, moteris grįžta atgal į pastatą, vyras aukšto ūgio, lieso sudėjimo, tamsių plaukų, atlėpusiomis ausimis, ant veido užsidėjęs mėlynos spalvos kaukę pasilenkia paima nuo žemės alaus butelį ir išeina.

Toliau apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „grumtynės hole“. Kairiajame kampe užrašas 2022-02-06 11:42 val. Matosi įėjimo į parduotuvę iš vidaus vieta. Iš dešinės pusės atsidaro durys, pro kurias pirmas išeina aukščiau minėtos išvaizdos vyras, ant pečių užsidėjęs kuprinę, už kurios įsikibus, stabdydama ir traukdama į save jėga, pasirodo moteris. Moteris, parduotuvėje dirbanti kasininkė (nustatyta iš ikiteisminio tyrimo medžiagos) – tamsių plaukų, apsirengus žaliu megztiniu, tamsiomis kelnėmis. Tarpduryje vyksta grumtynės. Vyras atsisuka į kasininkę, tada jėga plėšia kuprinę, kuprinė atsidaro, matosi kad kuprinė pilna litrinio alaus. Alus pabyra ant grindų. Vyras jėga toliau išplėšia kuprinę ir bando pabėgti. Ant grindų matosi keturi vienetai litrinio alaus. Vyras, laikydamas kuprinę su joje likusiais alaus buteliais, pasilenkia, paima dar vieną butelį alaus, tada dar vieną butelį ir jėga eina pro duris, bando uždaryti kuprinę su joje likusiais alaus buteliais. Kasininkė, taip pat pakelia nuo grindų du butelius alaus, tada, laikydama alaus butelius, bando vyrą stabdyti. Vyras jėga įsiveržia į lauką. Kasininkė trumpam išeina į lauką ir grįžta viena, rankose neša tris butelius alaus.

Toliau apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „Išeina“. Vaizdo įrašo kairiajame kampe žyma 2022-02-06 12:37 val. Vaizdo įraše matoma parduotuvės viduje už kasų stovinti kasininkė, aprašyta aukščiau. Vaizdo įraše pasirodo vyras, aprašytas aukščiau, ant pečių neša kuprinę, praeina pro kasą ir eina išėjimo link. Kasininkė, pamačiusi prie kasos atsiskaityti nesustojusį vyrą, bėga paskui jį. Pribėgusi prie vyro, čiumpa už jo kuprinės ir bando ją atidaryti. Toliau veiksmas pereina už vaizdo stebėjimo kameros ribų. Prie kasos tuo metu ateina vyras, apsivilkęs pilkais rūbais, vidutinio ūgio, vidutinio kūno sudėjimo. Jis, laikydamas rankose pirkinius, žiūri link parduotuvės išėjimo.

Toliau apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „deda alų į kuprinę 2“. Kairiajame kampe užrašas 2022-02-06 11:32 val. Vaizdo įraše užfiksuotas aukščiau minėtas asmuo, atėjęs į alkoholio skyrių, atsistoja už lentynų. Matosi, kaip ima iš prekystalio vieno litro alaus butelius – į kuprinę įdeda tris alaus butelius. Tada į alkoholio skyrių ateina kitas pirkėjas su raudona striuke. Nueina prie vyro su kuprine, renkasi alkoholį. Paėmęs vieną butelį, vyras su raudona striuke išeina. Toliau vyras su kuprine ima tą patį vieno litro talpos alų, į kuprinę įsideda dar keturis butelius, užsega kuprinę, užsideda kuprinę ant pečių ir išeina.

Toliau apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „deda alų į kuprinę“. Vaizdo įrašo kairiajame kampe įrašas 2022-02-06 10:59 val. Vaizdo įraše matoma, kaip į alkoholio skyrių ateina vyras su kuprine. Atidaro tuščią juodą kuprinę ir krauna vieno litro alaus butelius. Jam įsidėjus tris vienetus alaus butelių, ateina kitas vyras su raudona striuke, paima alkoholio butelį ir išeina. Tada vyras su kuprine toliau deda alų į kuprinę, įsideda dar keturis butelius, užsega kuprinę, užsimeta kuprinę ant pečių ir išeina.

Toliau apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „salė“. Kairiajame kampe užrašas 2022-02-06 11:44 val. Vaizdo įraše matomas vyrą su kuprine, einantis link parduotuvės išėjimo. Iš paskos atbėga kasininkė. Čiumpa už vyro kuprinės, bet jis nesustoja o kartu su kasininke, ištempdamas ir ja, išeina į koridorių. Kasininkė laiko už kuprinės ir nepaleidžia, traukia į save. Vyras nusiima kuprinę nuo pečių, rankomis traukia kuprinę į save. Vyksta grumtynės, abu asmenys atsiduria parduotuvės koridoriuje prie išėjimo durų. Matosi, kaip vyksta grumtynės dėl kuprinės, kuprinė atsidaro, ant grindų krenta alaus buteliai. Kuprinės dalis plyšta, nukrenta ant žemės. Vyksta susistumdymas, į parduotuvę ateina pašalinis asmuo, klientas, jis, nereaguodamas į tai, kas vyksta, prieina prie koridoriuje esančios spintelės, dedasi daiktus. Matosi, kaip vyras su kuprine išeina iš vaizdo stebėjimo vietos, kasininkė grįžta atgal į parduotuvę.

Toliau apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „asmenys kalba prekybos salėje“. Kairiajame įrašo kampe žyma 2022-02-06 11:53 val. Vaizdo įraše užfiksuoti parduotuvėje esantys trys vyrai ir viena moteris. Vyras su kuprine, minėtas aukštesniuose įrašuose, stoviniuoja prie kitų dviejų vyrų, apsirengusių tamsiais rūbais, vienas iš jų taip pat su kuprine, abu vidutinio kūno sudėjimo. Moteris su tamsiai mėlyna striuke. Tada vyras su kuprine, įvardintas aukščiau peržiūrėtuose įrašuose, parodo „liuks“ ženklą kitiems dviems ir eina į parduotuvės vidų, o likę du vyrai ir moteris eina prie kasų.

Toliau apžiūrimas vaizdo įrašas „asmuo užeina į parduotuvę“. Data vaizdo įraše 2022-02-06 11:32 val. Filmuojamas įėjimas į parduotuvę. Matosi, kaip vienu metu į parduotuvę vienas paskui kitą įeina moteris mėlyna striuke, su juoda kepure, tada vyras vidutinio ūgio, su juoda kepure „Nike“ ženklu, mėlynais džinsais, juoda striuke, ant peties užsimetęs juodą kuprinę, po jo eina dar vienas vyras, stambaus sudėjimo, apsirengęs tamsiais rūbais, ant galvos užsidėjęs kapišoną. Po jo eina aukščiau įvardintas vyras su kuprine ant pečių. Visi su kaukėmis. Visi vienas paskui kitą nueina į parduotuvės vidų (1 t., b. l. 72-75).

Teisiamojo posėdžio metu buvo peržiūrėti šie vaizdo įrašai. Peržiūrint vaizdo įrašą, kaltinamasis M. K. patvirtino, kad matė save ekrane.

Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad kaltinamojo M. K. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, yra įrodyta.

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį. Šie vagystę kvalifikuojantys požymiai yra alternatyvūs ir daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iš jų, net ir pagrobus mažesnės nei 1 MGL ar nedidelės vertės turtą, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Šiame BK straipsnyje numatytos atvirosios vagystės esminis požymis, atskiriantis ją nuo slaptosios vagystės, yra kaltininko veiksmų atvirumas. Vagystė yra laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą. Kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, tačiau to nepaiso. Pažymėtina ir tai, kad slaptoji vagystė gali virsti atvira, jei kaltininkas iš pradžių ketino veikti slaptai, bet vėliau, užkluptas nukentėjusiojo ar kitų kaltininkui pašalinių asmenų, jiems matant sąmoningai tęsė pagrobimą, siekdamas užvaldyti svetimą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428/2011, Nr. 2K-91/2013).

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad M. K. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, yra įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą. Kaltinamasis M. K., apklausiamas teisiamajame posėdyje dėl 2022 m. vasario 6 d. padarytos veikos kaltę pripažino ir paaiškino, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje jis prisidėjo į kuprinę alaus ir išėjo pro kasas nesusimokėjęs. Jį pasivijo prie durų, plėšė kuprinę, ši nukrito ir iš jos iškrito buteliai. Jis paėmė nuo žemės du butelius alaus ir išėjo. Iš viso į kuprinę buvo įsidėjęs septynis butelius. Tai galėjo būti „Tauro“ alus. Užeidamas į parduotuvę neturėjo jokio tikslo, už alų nesusimokėjo, nes buvo didelė eilė. Jis gailisi, kad taip pasielgė. Su civiliniu ieškiniu sutinka pilnai. Šias veikas padarė būdamas neblaivus. Jei būtų blaivus, tokių vagysčių nebūtų daręs. Jis tuo metu buvo priklausomas nuo alkoholio. Tokie kaltinamojo M. K. parodymai atitinka jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose jis taip pat prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką bei patvirtino kaltinime nurodytas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Be to kaltinamojo parodymus patvirtina liudytojos V. S. teisme duoti parodymai apie tai, kad kaltinamasis atėjo su draugais, vieni nusipirko prekes, o tas vyriškis praėjo pro kasas, ji jam sakė, kad reikia susimokėti, vyriškis atsakė, kad nieko neėmė ir sakė, kad nieko nemokės. Ji ėmė už kuprinės ir kartu su juo išėjo iš parduotuvės, nes vyriškis buvo didelis, o ji maža. Ji laikė už kuprinės ir ši suplyšo, iškrito alus, jis turėjo 4-5 butelius alaus rankose. Liudytoja patvirtino, kad apklausiama ikiteisminio tyrimo metu geriau prisiminė visas aplinkybes, todėl prašė teismo remtis jos ikiteisminio tyrimo metu duotais paaiškinimais. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja paaiškino, jog per vaizdo kameras ji pamatė kaip vyras į kuprinę susidėjo daug alaus butelių ir tada, nesustodamas prie kasos, ėjo per parduotuvės duris. Tarp jų parduotuvės hole, prie išėjimo, įvyko grumtynės, jis ją stūmė, bet ji nepasidavė ir kovojo, grumtynių metu jo turėta kuprinė suplyšo, o iš jos iškrito alaus buteliai, kuriuos jis ketino pavogti. Tuo metu jis nuo grindų pagriebė du butelius vieno litro talpos alaus „Tauro tradicinis“, kurio vieno vertė 1,67 euro, ir, keikdamas ją necenzūriniais žodžiais, išėjo iš parduotuvės. Be paties kaltinamojo prisipažinimo bei liudytojos V. S. parodymų kaltinamojo M. K. kaltę pavirtina ir visuma byloje esančių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais: 2022 m. vasario 9 d. UAB „Norfos mažmena“ pareiškime, 2022 m. vasario 25 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotomis aplinkybėmis, 2022 m. kovo 3 d. kitų objektų apžiūros protokole, kuriuo buvo apžiūrėti 2022 m. vasario 6 d. vaizdo įrašai iš parduotuvės „Norfa“, esančios adresu (duomenys neskelbtini), kurie buvo peržiūrėti ir teismo posėdyje, nustatytais ir užfiksuotais duomenimis. Peržiūrint vaizdo įrašą teismo posėdyje, kaltinamasis M. K. patvirtino, kad vaizdo įrašuose matė save.

Baigiamųjų kalbų metu kaltinamojo M. K. gynėja advokatė J. T. Litvinskienė išsakė savo poziciją, jog nagrinėjamu atveju nebuvo įvykdyta atviroji vagystė, kadangi pardavėja, tai, kaip kaltinamasis į kuprinę įsidėjo alų, matė pro vaizdo kamerą, jokie kiti asmenys to nematė. Šioje byloje nustatyta, kad iš pradžių kaltinamasis ketino veikti slaptai, tačiau vėliau, po to, kai pardavėja paprašė jo susimokėti už alų, kurį jis įsidėjo į savo kuprinę, jis atsisakė tai padaryti ir tęsė nusikalstamus veiksmus, tai yra, nesumokėjęs už alų, išėjo iš parduotuvės, o pardavėjai jį pasivijus ir mėginant iš jo atimti krepšį su pavogtais gėrimais, kaltinamasis savo nusikalstamus veiksmus tęsė ir išsinešė du butelius alaus, už kuriuos buvo nesumokėjęs, todėl, remiantis aukščiau paminėta teismų praktika, darytina išvada, kad kaltinamasis, užkluptas pardavėjos, atvirai ir sąmoningai toliau tęsė nusikalstamus veiksmus, todėl jo veiksmai teisingai įvertinti kaip atviroji vagystė ir kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

Remiantis teisme ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad M. K., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą ir iš anksto žinodamas, kad neatsiskaitys už prekes, 2022 m. vasario 6 d., apie 12.36 val., parduotuvėje „Norfa“, esančioje (duomenys neskelbtini), atvirai, t.y. matant parduotuvės darbuotojai, paėmė ir į kurpinę įsidėjo septynis 1 litro talpos butelius alaus „Tauro tradicinis“, kurio 1 vnt. vertė 1,67 euro, ir praėjo pro kasas už prekes nesumokėjęs, o parduotuvės darbuotojai bandant jį sustabdyti bei paėmus už kuprinės, siekiant neleisti išsinešti neapmokėtų prekių, grumtynių metu iš kuprinės iškrito jame buvęs alus, po ko M. K., pagriebęs nuo grindų du 1 litro talpos alaus butelius „Tauro tradicinis“ pabėgo, tokiu būdu atvirai pagrobė svetimą, UAB „Norfos mažmena“ priklausantį bendros 3,34 eurų vertės turtą. Nagrinėjamoje byloje įrodymų visuma, tai yra tiek paties kaltinamojo M. K. parodymais, teisme ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustos liudytojos V. S. parodymais, įvykio metu darytuose vaizdo įrašuose esančiais informatyviais duomenimis ir kitais anksčiau išvardintais įrodymais neginčijamai nustatyta, jog kaltinamasis kaltinime nurodytu laiku ir vietoje paėmęs septynis 1 litro talpos butelius alaus, susidėjęs juos į kuprinę, išėjo iš parduotuvės už šias prekes nesumokėjęs. Kaltinamasis suprato, jog veikia atvirai, tai yra matant pardavėjai V. S., pagrobia svetimą turtą, kadangi, kaip parodė liudytoja V. S., jai garsiai ir aiškiai paklausus, kur jis eina už prekes nesusimokėjęs, kaltinamasis M. K. paspartino žingsnius, po ko parduotuvės hole, grūmėsi su pardavėja ir pagriebęs nuo grindų du 1 litro talpos alaus butelius išbėgo iš parduotuvės, tai yra kaltinamasis sureagavo į nusikalstamą veiką mačiusios pardavėjos bandymą žodžiu jį sulaikyti, o vėliau mėginant pardavėjai jį sulaikyti, toliau sąmoningai tęsė nusikalstamus veiksmus. Pagrobtų prekių bendra vertė – 3,34 euro. Kadangi kaltinamojo M. K. veiksmai padaryti matant kitam asmeniui (prie kasos buvusiai pardavėjai), suvokiančiam, jog grobiamas svetimas turtas, kaltinamajam M. K. suprantant, kad tokie jo veiksmai buvo pastebėti, tačiau to nepaisant, darytina išvada, kad jis svetimą turtą pagrobė atvirai.

Bausmės skyrimas

Skirdamas bausmę kaltinamajam M. K., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padaryti du apysunkiai nusikaltimai – atvirosios vagystės, nusikaltimai padaryti tiesiogine tyčia, iš savanaudiškų paskatų, abi vagystės baigtos, todėl nukentėjusiesiems buvo padaryta reali žala. Įvertintina ir tai, kad nors kaltinamojo veikos kvalifikuotos pagal BK 178 straipsnio 2 d. dėl to, kad jis atvirai įvykdė vagystes, 2022 m. vasario 2 d. nusikalstamos veikos metu pagrobto turto vertė yra mažesnė, negu 3 MGL, o 2022 m. vasario 6 d. nusikalstamos veikos metu pagrobto turto vertė nesudaro net 1 MGL dydžio. Kaltinamojo M. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe dėl 2022 m. vasario 6 d. nusikalstamos veikos padarymo laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl 2022 m. vasario 2 d. nusikalstamos veikos padarymo pažymėtina, kad pagal teismų praktiką, taikant BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą, lengvinančia kaltininko baudžiamąją atsakomybę laikoma situacija, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, t. y. veiką, kurią jis tiesiogiai padarė, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytus veiksmus. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-210-697/2020).??? Tuo tarpu, kaltinamasis M. K. kaltę dėl 2022 m. vasario 2 d. UAB „R“ priklausančio turto vagystės pripažino tik iš dalies, tai yra, jis pripažino, jog pagrobė svetimą turtą, tačiau tvirtino, kad vagystę įvykdė veikdamas atskirai nuo A. V., todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nustatyti baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Kaltinamojo M. K. atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Pažymėtina, kad nors byloje nėra kaltinamojo girtumą patvirtinančio blaivumo patikrinimo duomenų (kaltinamasis M. K. nebuvo sulaikytas iš karto po nusikalstamų veikų padarymo), tačiau kaltinamojo girtumo aplinkybė nebūtinai turi būti patvirtinta tik remiantis neblaivumo testo duomenimis, nes jie ne visada objektyviai galimi baudžiamojoje byloje. Baudžiamojo proceso kodekso normos, reglamentuojančios įrodymų vertinimą, nenumato griežtos taisyklės, kad girtumo konstatavimui būtinas įrodymas – tam tikra specialisto išvada. Nustatant šią aplinkybę gali būti remiamasi ir kitais bylos įrodymais, kurie liudija apie asmens apsvaigimą nusikalstamos veikos darymo metu, pvz., remiantis liudytojų, nukentėjusiųjų, paties kaltininko parodymais, taip pat kitais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais. Taip pat tam, kad būtų inkriminuota ši sunkinanti aplinkybė, svarbu konstatuoti faktą, jog apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Nagrinėjamu atveju abi šias aplinkybes nurodė pats kaltinamasis M. K., apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, teigdamas, kad nusikalstamų veikų padarymo metu buvo priklausomas nuo alkoholio, šias veikas padarė būdamas neblaivus, jei būtų blaivus, tokių vagysčių nebūtų daręs. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas šią aplinkybę pripažįsta kaip aplinkybę, sunkinančią kaltinamojo M. K. atsakomybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį – yra darbingo amžiaus, tačiau niekur nedirba (2 t., b. l. 18), iki šios nusikalstamos veikos padarymo buvo teistas 11 kartų, daugiausia už nusikaltimus nuosavybei (2 t., b. l. 6-16), daug kartų baustas administracine tvarka, taip pat ir už smulkias vagystes, paskirtų baudų nemoka (2 t., b. l. 19-26).

Teismas, atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis yra ne kartą teistas už nusikaltimus nuosavybei ir baustas administracine tvarka už analogiško pobūdžio nusižengimus, vertina, kad toks M. K. elgesys akivaizdžiai rodo, kad jo padarytas nusikaltimas – atviroji vagystė, yra ne atsitiktinė klaida, o sistemingas ir sąmoningas jo elgesys, ir kad kaltinamasis akivaizdžiai nerodo noro elgtis pagal pripažintas visuomenės elgesio normas, yra linkęs pragyvenimui pelnytis nusikalstamais būdais. Įvertinus tai, kad ankstesnėmis švelnesnio pobūdžio bausmėmis nepavyko užtikrinti, kad M. K. nedarytų naujų nusikalstamų veikų, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis ir tikslai gali būti pasiekti už padarytas nusikalstamas veikas kaltinamajam paskyrus tik griežčiausią BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą. Bausmių dydis, atsižvelgiant į mažą kaltinamojo abiejų nusikalstamų veikų metu pagrobto turto vertę (slaptų vagysčių atveju už tokios vertės turto pagrobimą kiltų tik administracinė atsakomybė) nustatytinas mažesnis už sankcijoje numatytos bausmės vidurkį.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalies nuostatomis, kaltinamajam M. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės bendrintinos tarpusavyje jas iš dalies sudedant, prie didesnės bausmės paskiriant dalį mažesnės bausmės, pridedamos bausmės dalį, atsižvelgiant į kaltinamojo sistemingai daromas panašaus pobūdžio veikas, nustatant pusei paskirtos bausmės, ir jam paskirtina galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė.

BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. BK 75 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Tačiau nagrinėjamu atveju teismas neturi jokio pagrindo manyti, kad bausmės tikslai M. K. atžvilgiu bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kaltinamasis yra jau ne kartą baustas laisvės atėmimo bausmėmis už panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas, tačiau būdamas laisvėje savo elgesio nekoregavo, pastoviai vykdo smulkaus pobūdžio vagystes, nedirba, legalaus pragyvenimo šaltinio neturi. Tokiu būdu teismas neturi pagrindo manyti, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, laikysis įstatymų ir nedarys naujų analogiško pobūdžio nusikalstamų veikų, taigi, bausmės tikslai jo atžvilgiu nebūtų įgyvendinti atidedant jam laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Dėl šios priežasties laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo taikymas jo atžvilgiu yra netikslingas.

Kaltinamajam M. K. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 20 d. nutartimi kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, buvo pakeista į kardomąją priemonę – suėmimą ir paskelbta kaltinamojo M. K. paieška. Vykdant šią nutartį, kaltinamasis M. P. buvo sulaikytas 2022 m. spalio 10 d., apie 13.30 val.. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 12 d. nutartimi M. K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas buvo pratęsta 2 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2022 m. spalio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 9 d. nutartimi M. K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas buvo pratęsta 2 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2022 m. gruodžio 10 d. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis, į kaltinamajam M. K. paskirtą bausmę įskaitytinas jo laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2022 m. spalio 10 d. iki bausmės vykdymo pradžios, vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Pagal BPK 139 straipsnio 3 dalies nuostatą kardomosios priemonės baigiamos taikyti suėjus kardomosios priemonės skyrimo terminui, įsiteisėjus išteisinamajam nuosprendžiui ar pradėjus bausmės vykdymą. Šiuo metu yra neišnykę Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 9 d. nutartimi konstatuoti suėmimo pratęsimo pagrindai (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai), kadangi, teismo vertinimu, egzistuoja pakankamai reali grėsmė, kad M. K., būdamas laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo bausmės vykdymo (kadangi kaltinamasis bylos nagrinėjimo teisme metu pažeidė jam taikytos švelnesnės kardomosios priemonės sąlygas, jo atžvilgiu turėjo būti taikomi atvesdinimai bei skelbiama jo paieška) bei darys naujas nusikalstamas veikas, todėl kaltinamajam M. K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – pratęstina iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą – naikintina.

Skirdamas bausmę kaltinamajam A. V., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas apysunkis nusikaltimas – atviroji vagystė, nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, iš savanaudiškų paskatų, vagystė baigta, todėl nukentėjusiajam buvo padaryta reali žala. Įvertintina ir tai, kad nors kaltinamojo veika kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį dėl to, kad jis atvirai įvykdė vagystę pagrobto turto vertė yra mažesnė, negu 3 MGL. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį – yra darbingo amžiaus, tačiau iki nusikalstamos veikos padarymo niekur nedirbo (1 t., b. l. 104), šiuo metu oficialiai taip pat niekur nedirba (nors teisiamojo posėdžio metu teigė, kad vykdo individualią veiklą, tačiau teismo gauti Sodra duomenys to nepatvirtina), iki šios nusikalstamos veikos padarymo buvo teistas vieną kartą, dar vieną kartą teistas jau po jos padarymo (už analogiško pobūdžio nusikalstamos veikos padarymą) (1 t., b. l. 99-103), daug kartų baustas administracine tvarka, taip pat ir už smulkias vagystes, paskirtų baudų nemoka (1 t., b. l. 105-120).

Teismas, atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis yra teisiamas jau trečią kartą, ankstesnių teistumų metu jam buvo skiriamos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, tačiau šiomis švelnesnio pobūdžio priemonėmis nepavyko pasiekti, kad kaltinamasis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų, jis yra antrą kartą teisiamas už kvalifikuotą vagystę, taip pat ne kartą baustas administracine tvarka už analogiško pobūdžio nusižengimus – vagystes, tokiu būdu teismas vertina, kad toks A. V. elgesys nėra atsitiktinis, o yra akivaizdaus nenoro elgtis pagal pripažintas visuomenės elgesio normas pasekmė. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis ir tikslai gali būti pasiekti paskyrus tik griežčiausią BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, kurios dydis nustatytinas ženkliai mažesnis už sankcijoje numatytos bausmės vidurkį, artimesnis jos minimumui.

Teismo vertinimu, A. V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi nėra pagrindo. Nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai A. V. atžvilgiu bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kaip jau minėta, kaltinamasis yra antrą kartą teisiamas už analogiško pobūdžio nusikalstamos veikos – kvalifikuotos vagystės padarymą, taip pat ne kartą baustas administracine tvarka už smulkias vagystes ir kitus administracinius nusižengimus. Tai rodo, kad kaltinamasis yra linkęs pragyvenimui pelnytis neteisėtais būdais. Teismo turimais duomenimis, kaltinamasis legalaus pajamų šaltinio neturi, nors teisme teigė vykdantis individualią veiklą, tačiau tokius teiginius patvirtinantys duomenys nėra gauti. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltinamajam A. V. ankstesnio teistumo metu paskirta laisvės apribojimo bausmė teismo nutartimi buvo pakeista į arešto bausmę, kadangi kaltinamasis nesilaikė paskirtų įpareigojimų. Visos šios aplinkybės neleidžia teismui daryti išvados, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taigi, bausmės tikslai jo atžvilgiu nebūtų įgyvendinti atidedant jam laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Dėl šios priežasties laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo taikymas jo atžvilgiu yra netikslingas.

Kaltinamajam A. V. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 20 d. nutartimi kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, buvo pakeista į kardomąją priemonę – suėmimą ir paskelbta kaltinamojo A. V. paieška. Vykdant šią nutartį, kaltinamasis A. V. buvo sulaikytas 2022 m. rugsėjo 27 d., apie 09.40 val. 2022 m. rugsėjo 29 d. gauta informacija apie tai, kad A. V., 2022 m. rugsėjo 29 d. 03.00 val. dėl psichinės sveikatos būklės pablogėjimo iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinės išvežtas į (duomenys neskelbtini) ligoninę, kur patalpintas į reanimacijos skyrių.Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 20 d. nutartimi teismas nutarė palikti A. V. kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 21 d. nutartimi kaltinamajam A. V. kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – pakeista į kardomąją priemonę – suėmimą ir paskelbta jo paieška. Vykdant anksčiau minėtą nutartį, 2022 m. lapkričio 23 d., 13.40 val. kaltinamasis A. V. buvo sulaikytas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 24 d. nutartimi A. V. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas buvo pratęsta 2 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2022 m. lapkričio 24 d. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis, į kaltinamajam A. V. paskirtą bausmę įskaitytinas jo laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2022 m. rugsėjo 27 d. iki 2022 m. rugsėjo 29 d. (2 paros) bei nuo 2022 m. lapkričio 23 d. iki bausmės vykdymo pradžios, vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Pagal BPK 139 straipsnio 3 dalies nuostatą kardomosios priemonės baigiamos taikyti suėjus kardomosios priemonės skyrimo terminui, įsiteisėjus išteisinamajam nuosprendžiui ar pradėjus bausmės vykdymą. Šiuo metu yra neišnykę Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 24 d. nutartimi konstatuoti suėmimo pratęsimo pagrindai (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai), kadangi, teismo vertinimu, egzistuoja pakankamai reali grėsmė, kad A. V., būdamas laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo bausmės vykdymo (kadangi kaltinamasis bylos nagrinėjimo teisme metu pažeidė jam taikytos švelnesnės kardomosios priemonės sąlygas, jo atžvilgiu turėjo būti taikomi atvesdinimai bei du kartus skelbiama jo paieška) bei darys naujas nusikalstamas veikas, todėl kaltinamajam A. V. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – pratęstina iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą – naikintina.

Civilinis ieškinys, proceso išlaidos ir daiktiniai įrodymai

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsniu asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.279 straipsnio 1 dalis numato, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiajam asmeniui atsako solidariai. CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas, kuris reiškia, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę.

Šioje baudžiamojoje byloje UAB „R“ pripažinta civiliniu ieškovu dėl 63,26 Eur dydžio sumos. 2022 m. kovo 28 d. prašymu atlyginti žalą UAB „R“ prašo kaltus asmenis įpareigoti atlyginti 2022 m. vasario 2 d., apie 18 val. parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), įvykdytos vagystės metu padarytą materialinę žalą – 63,26 Eur (1 t., b. l. 61-62). Pastaruoju civiliniu ieškiniu prašoma priteisti suma atitinka byloje nustatytą M. K. ir A. V. 2022 m. vasario 2 d. įvykdytos vagystės metu iš UAB „R“ priklausančios parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), pagrobtų UAB „R“ priklausančių prekių vertę bendrą vertę (63,26 Eur). Iš bylos duomenų matyti, kad šios vagystės metu pagrobtos prekės parduotuvei nebuvo grąžintos, todėl UAB „R“ realiai patyrė civiliniame ieškinyje nurodytą žalą. Pažymėtina, kad civilinį ieškinį teisme pripažino ir kaltinamasis M. K. (kaltinamasis A. V. dėl civilinio ieškinio nepasisakė, nes nepripažino savo kaltės dėl nusikaltimo padarymo, tačiau jo kaltė byloje įrodyta, todėl jis taip pat yra atsakingas už padarytą žalą). Atsižvelgiant į išdėstytą, UAB „R“ civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir priteistinas pilna apimtimi iš kaltinamųjų M. K. ir A. V. solidariai UAB „R“ naudai.

UAB „Norfos mažmena“ 2022 m. balandžio 13 d. pranešimu informavo, kad dėl nusikalstama veika padarytos 3,34 Eur turtinės žalos civilinio ieškinio neteiks (1 t., b. l. 68-69).

Vilniaus miesto apylinkės teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022 m. lapkričio 18 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (patikslinta), kurioje nurodyta, kad dėl kaltinamajam M. K. teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos (advokatė T. Benetė) valstybė patyrė 298,33 Eur proceso išlaidas.

BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Nagrinėjamoje byloje kaltinamojo M. K. gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu, kadangi bylos nagrinėjimo metu buvo sprendžiamas kaltinamojo suėmimo klausimas. Kaltinamojo M. K. gynėja teisme buvo paskirta advokatė Tatjana Benetė.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų buvo laikomasi nuostatos, kad kai gynėjai paskiriami vadovaujantis BPK 51 straipsnio nuostatomis, kuriose imperatyviai nurodyta, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas, ir kai teismas motyvuota nutartimi pripažįsta, kad gynėjo dalyvavimas būtinas, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga užtikrinti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartis Nr. T-316-654/2016). Tokiais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu, paprastai nebūdavo priteistinos.

Tačiau pagal nuo 2020 m. liepos 15 d. galiojančią BPK 106 straipsnio 2 dalies redakciją, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį. Šioje byloje, vertinant kaltinamojo M. K. turtinę padėtį, pažymėtina, kad kaltinamasis yra teistas ne vieną kartą, daug kartų baustas administracine tvarka, turintis daug nesumokėtų baudų, šiuo metu nedirbantis, be to, šiuo nuosprendžiu jam paskirta reali laisvės atėmimo bausmė. Taip pat šiuo nuosprendžiu, patenkinus civilinį ieškinį, iš kaltinamojo buvo priteista atlyginti jo padaryta turtinė žala. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo M. K. turtinė padėtis šiuo metu yra sunki, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš kaltinamojo šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. Atsižvelgiant į išdėstytą, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš M. K. netenkintinas.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 1 skaitmeninė laikmena su vaizdo įrašais, saugoma voke, prisegtame prie bylos 1 tomo viršelio – paliktina saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

M. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas:

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje (2022 m. vasario 2 d. UAB „R“ priklausančio turto vagystė), ir skirti jam laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams;

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje (2022 m. vasario 6 d. UAB „Norfos mažmena“ priklausančio turto vagystė), ir skirti jam laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) mėnesių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, M. K. paskirtas laisvės atėmimo bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie didesnės 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį mažesnės 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmės, ir paskirti jam galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis, į kaltinamajam M. K. paskirtą bausmę įskaityti jo laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2022 m. spalio 10 d. iki bausmės vykdymo pradžios, vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamajam M. K. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą – pratęsti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą – panaikinti.

A. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje (2022 m. vasario 2 d. UAB „R“ priklausančio turto vagystė), ir skirti jam laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis, į kaltinamajam A. V. paskirtą bausmę įskaityti jo laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2022 m. rugsėjo 27 d. iki 2022 m. rugsėjo 29 d. (2 paras) bei nuo 2022 m. lapkričio 23 d. iki bausmės vykdymo pradžios, vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamajam A. V. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą – pratęsti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą – panaikinti.

UAB „R“ civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš M. K. ir A. V. solidariai 63,26 Eur UAB „R“ naudai turtinei žalai atlyginti.

Nepriteisti iš kaltinamojo M. K. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022 m. lapkričio 18 d. pažymoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų nurodytų 298,33 Eur proceso išlaidų.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 1 skaitmeninę laikmeną su vaizdo įrašais, saugomą voke, prisegtame prie bylos 1 tomo viršelio – palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimto nuteistojo – per dvidešimt dienų nuo teismo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Aušra Ragelienė