- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-02-22
- Bylos Nr.
- N-575-3885-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Virgilijus Valančius
- Kategorijos
- 42.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. sausio 15 d. nutarties S. P. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
2009 m. spalio 5 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Institucija) pareigūnas surašė protokolą S. P. už tai, kad 2009 m. rugsėjo 2 d. Jūrinių tyrimų centrui paėmus mėginius iš uždarosios akcinės bendrovės „Neo Group" gamyklos (duomenys neskelbtini), stacionarių aplinkos oro taršos šaltinių Nr. 010, 015, nustatyta, kad taršos šaltinyje Nr. 010 teršalo vinilo eterio koncentracija viršijo nustatytą leistiną normatyvą 3,4 karto (koncentracija sudarė 2,35 mg/m³, kai leistinas normatyvas mažiau 0,7 mg/m³), taršos šaltinyje Nr. 015 teršalo tolueno koncentracija 4 kartus viršijo nustatytą leistiną normą (koncentracija sudarė 19,8 mg/m³, kai leistinas normatyvas 5 mg/m³), teršalo 1,2,4-trimetilbenzeno koncentracija 3,5 karto viršijo leistiną nustatytą normą, (1,2,4-trimetilbenzeno koncentracija sudarė 0,014 mg/m³, kai leistinas normatyvas 0,004 mg/m³). Taršos šaltinyje Nr. 015 nustatyti teršalai: 1,3-butadienas (koncentracija 131 mg/m³), vinilo eteris (koncentracija 6,03 mg/m³), 1,3-pentadienas (koncentracija 0,239 mg/m³), kuriems TIPK leidime nėra nustatyto atskiro normatyvo, o nustatytas bendras normatyvas „kiti LOJ" (koncentracija 11,4 mg/m³). Tuo pažeistas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnis, 19 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymo 15 straipsnio 1 dalis, 18 straipsnio 1 dalis. Veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 79 straipsnį.
Žemesnės instancijos teismas
2009 m. spalio 16 d. Institucijos nutarimu S. P. už ATPK 79 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą paskirta 375 litų bauda.
Šalies argumentai
S. P. skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti 2009 m. spalio 16 d. Institucijos nutarimą ir nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą.
Nurodė, kad Institucija, atlikdama tyrimą, nesilaikė Stacionarių taršos šaltinių išmetamų į aplinkos orą teršalų laboratorinės kontrolės metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. D1-68, kadangi mėginiai elastinėse talpose buvo laikomi ilgiau nei 72 val. Rėmėsi Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo 13 straipsniu ir nurodė, kad Jūrinių tyrimų centro nurodytas talpų gamintojas SKC talpų naudojimo instrukcijoje nurodo ištirti mėginius per 24-48 val. po mėginio paėmimo ir nerekomenduoja ilgai laikyti oro teršalų mišinių Tedlar maišeliuose. Pareiškėjas mano, kad tyrimų rezultatai yra nepatikimi ir gauti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (Biuletenis Nr. 2 (12), 2007, nutartis administracinėje byloje Nr. N3-1679/2007) ir nurodo, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje įrodymai gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys. Teigia, jog tyrimų rezultatai neatspindi faktiškų UAB „Neo Group" valdomos gamyklos taršos šaltinių emisijų ir negali būti naudojami kaip įrodymas, pagrindžiantis administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltę. Standartas LST EN 13649:2002 „Stacionarių šaltinių išmetamieji teršalai. Pavienių dujinių organinių junginių masės koncentracijos nustatymas. Aktyvintų anglių ir desorbcijos tirpikliais metodas" nustato elastinių talpų naudojimą tyrimams atlikti tik tokiu atveju, kai kyla pavojus, jog sorbentas gali permirkti ir tokiu būdu tapti neefektyviu mėginiu, nes lakiniai organiniai junginiai praeis tiesiai per vamzdelį. Pažymi, jog nebuvo kilęs sorbento permirkimo pavojus, todėl mėginiui paimti turėjo būti naudojami tik sorbento vamzdeliai. Mano, jog Institucija naudojo netinkamas priemones tyrimams atlikti. Skundą taip pat grindžia procesinių teisių pažeidimu, kadangi Institucija pažeidė ATPK 272 straipsnyje nurodytas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises: duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, pareikšti prašymus. Asmens paaiškinimuose nurodytas aplinkybes pareigūnas tuėjo pareigą ištirti ar motyvuotai atsisakyti tirti. To nepadarius buvo pažeistos pareiškėjo teisės, nebuvo objektyviai, visapusiškai ir pilnai išnagrinėtos bylos aplinkybės.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu į skundą prašė S. P. skundo netenkinti, Institucijos priimtą nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą.
Nurodė, kad S. P. kaltė visiškai įrodyta administracinio teisės pažeidimo byloje surinkta medžiaga, veika teisingai kvalifikuota, administracinė nuobauda paskirta nepažeidžiant nuobaudų skyrimo taisyklių. Protokolą surašė ir nuobaudą paskyrė pareigūnas, kuriam suteikti įgalinimai tai daryti (ATPK 242 str., 259¹ str. 2 d.).
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010 m. sausio 15 d. nutartimi S. P. skundą tenkino iš dalies, panaikino Institucijos 2009 m. spalio 16 d. nutarimą, administracinio teisės pažeidimo bylą grąžino Institucijai nagrinėti iš naujo.
Nurodė, kad ATPK 79 straipsnyje įtvirtinta teisės norma yra blanketinė. Blanketinės dispozicijos nurodo, jog tam tikro teisinio santykio dalyviai privalo laikytis tam tikros elgesio taisyklės, bet jos konkrečiai neišdėsto nei šioje dispozicijoje, nei nurodo esant kituose to teisės normų akto straipsniuose ar straipsnių dalyse. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. D1-68 patvirtintų Stacionarių taršos šaltinių išmetamų į aplinko orą teršalų laboratorinės kontrolės metodinių rekomendacijų 18 punkte nustatyta, kad organizuojant į aplinkos orą išmetamų teršalų kontrolę, būtina teisingai pasirinkti matavimo priemones, kurios atitiktų Metrologijos įstatymo bei Lietuvoje galiojančių standartų reikalavimus. Metrologijos įstatymo 13 straipsnyje numatyta, kad matavimo priemonė turi būti naudojama laikantis gamintojo parengtų naudojimo instrukcijų ir techninio aptarnavimo reikalavimų. Jūrinių tyrimo centro nurodytas talpų gamintojas SKC talpų naudojimo instrukcijoje nurodo, jog mėginius reikia ištirti per 24-48 valandas po mėginio paėmimo. Pagal tarptautinio metodo U S EPA 422 punkto reikalavimus, mėginiai, paimti į elastines talpas, turi būti išanalizuoti per 72 val. 2009 m. rugsėjo 2 d. Jūrinių tyrimų centras paėmė mėginius į elastines talpas iš UAB „Neo Group" stacionarių aplinkos oro taršos šaltinių Nr. 010 ir Nr. 015. Institucija ištyrė mėginius 2009 m. rugsėjo 7 d. Teismas konstatavo, jog mėginiai buvo ištirti nesilaikant aukščiau minėtuose standartuose nurodytų reikalavimų dėl mėginio ištyrimo laiko, todėl protokole užfiksuoti rezultatai negali būti vertinami kaip tinkami S. P. kaltę pagrindžiantys įrodymai. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, ginčydamas mėginio paėmimo procedūros teisėtumą 2009 m. spalio 16 d. pateikė paaiškinimą Institucijai, tačiau jis nebuvo ištirtas. Jūrinių tyrimų centras 2009 rugsėjo 16 d. rašte Nr. 4R-489 nurodė, kad mėginiams imti buvo naudojamos neskaidrios (juodos) elastinės talpos Cat. Nr. 233-0B, o mėginiai imti vadovaujantis Stacionarių taršos šaltinių išmetamų teršalų laboratorinės kontrolės metodinių rekomendacijų 11 punktu. Byloje pateikta fotonuotrauka patvirtina, jog mėginiai buvo imami į SKC Gulf Coast Inc. gamintojo elastines talpas. Mėginio paėmimas yra sudėtinė tyrimų dalis, todėl turi įtaką tyrimų rezultatams. ATPK 284 straipsnis nurodo, jog organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Teismas pabrėžė, kad niekam negali būti taikoma poveikio priemonė už administracinį teisės pažeidimą kitaip, kaip tik įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka. Kiekvienas asmuo administracinėn atsakomybėn gali būti patrauktas tik įrodžius jo kaltę įstatymų leidėjo numatytų įrodymų visuma. ATPK 256 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti, o šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, taip pat kitokiais dokumentais. Nepaneigtas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teiginys, kad priimant nutarimą buvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo Institucijai teikė prašymą, nepaneigtas teiginys, jog prašymas nebuvo ištirtas, tokiu būdu pažeistos ATPK 272 straipsnyje nurodytos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisės. Teismas padarė išvadą, kad byloje pateikti įrodymai nepakankami padaryti išvadai, kad S. P., būdamas UAB „Neo Group" gamybos vadovas, neužtikrino, kad būtų laikomasi kenksmingo fizinio poveikio atmosferos orui normatyvų, o normatyvai buvo viršyti, todėl byla grąžinama Institucijai papildomų įrodymų rinkimui. Pažymėjo, kad nagrinėjant bylą iš naujo būtina užtikrinti ATPK 272 straipsnyje numatytas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesines teises.
III.
Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. sausio 15 d. nutartį ir palikti galioti Institucijos nutarimą, kuriuo S. P. paskirta administracinė nuobauda už ATPK 79 straipsnio pažeidimą.
Nurodo, kad teismas netinkamai vertino administracinėje byloje esančius įrodymus, neteisingai taikė tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas. Teismo nutartyje nurodytos aplinkybės galėjo būti tiriamos ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. Byloje nustatyta, kad oro mėginius paėmė valstybės įgaliota institucija – Jūrinių tyrimų centras, o tyrimus atliko taip pat valstybės įgaliota institucija – Aplinkos apsaugos agentūra, t. y. atestuotos ir įgaliotos valstybinės laboratorijos, todėl abejoti ir netikėti oficialiais dokumentais (mėginių paėmimo ir tyrimo protokolais) nėra teisinio pagrindo. Be to, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai inter alia sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo. Jūrinių tyrimų centro 2009 m. rugsėjo 2 d. Stacionarių aplinkos oro taršos šaltinių išmetamų teršalų mėginių paėmimo ir/ar matavimo protokolas Nr. 4-64 ir Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamento tyrimo 2009 m. rugsėjo 14 d. protokolas Nr. 3AT-369 yra nenuginčyti, teisėti ir pagrįsti. Pažymėtina, kad Institucijai nesuteikta teisė vertinti Jūrinių tyrimo centro bei Aplinkos apsaugos agentūros veiksmų teisėtumą ir pagrįstumą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartyse ne kartą yra išaiškinęs administracinio teisės pažeidimo protokolo reikšmę: tai procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu ir kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. ATPK 260 straipsnio 1 dalis įpareigoja instituciją (pareigūną) protokole nurodyti administracinio teisės pažeidimo padarymo esmę, t. y. administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyviųjų požymių visumą. Remiasi ATPK 284 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. balandžio 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. N3-444/2006. Teismas, vadovaudamasis ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatomis, turi ištirti ir vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu įvertinti visus byloje esančius įrodymus, o bylos gražinimo institucijai klausimas gali būti sprendžiamas tik konstatavus, kad yra protokolo trūkumai, kurie kliudo bylą nagrinėti teisme ir pan. Pirmosios instancijos teismas pažeidė minėtas proceso teisės normas, byla nebuvo išnagrinėta pilnai, objektyviai ir visapusiškai, o dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta, tad pirmosios instancijos teismo nutartis yra naikintina, o byla grąžintina tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo. Tuo labiau, kad įstatymas suteikia teisę rinkti įrodymus ir bylą nagrinėjančiam teismui („Administracinių teismų praktika" Nr. 7, psl. 258). ATPK 272 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra nuostata, jog administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas nagrinėjant bylą teisme leidžia pašalinti visas klaidas, kurios buvo padarytos užtikrinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises ikiteisminėje administracinės bylos nagrinėjimo stadijoje, todėl jei nagrinėjant bylą teisme asmens teisės užtikrinamos ir teismas tinkamai išnagrinėja bylą, pirmosios instancijos teismo sprendimas vien tik dėl pažeidimų, padarytų ikiteisminėje administracinės bylos nagrinėjimo stadijoje, negali būti naikinamas (žr. teismų praktikos biuletenį „Administracinių teismų praktika" Nr.4, 57-59p.). Iš bylos medžiagos matyti, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas S. P. dalyvaujant, nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas taip pat jam dalyvaujant. Be to, S. P., paduodamas skundą teismui, su administracinio teisės pažeidimo protokolo ir nutarimo turiniu buvo susipažinęs, teismo posėdyje, kuriame buvo nagrinėjama administracinio teisės pažeidimo byla, dalyvavo, galimybę realizuoti įstatyme įtvirtintas teises turėjo ir tai darė, byloje jam atstovavo advokatas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas grąžino administracinę bylą Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui nagrinėti iš naujo, nurodydamas, kad byloje pateiktų įrodymų nepakanka padaryti išvadai, kad S. P. padarė jam inkriminuojamą pažeidimą, taip pat pažymėjo, kad nagrinėjant bylą minėtoje Institucijoje nebuvo užtikrintos ATPK 272 straipsnyje numatytos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesinės teisės.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. D1-68 patvirtintų Stacionarių taršos šaltinių išmetamų į aplinkos orą teršalų laboratorinės kontrolės metodinių rekomendacijų 18 punkte nustatyta, kad organizuojant į aplinkos orą išmetamų teršalų kontrolę, būtina teisingai pasirinkti matavimo priemones, kurios atitiktų Metrologijos įstatymo bei Lietuvoje galiojančių standartų reikalavimus. Metrologijos įstatymo 13 straipsnyje nustatyta, kad matavimo priemonė turi būti naudojama laikantis gamintojo parengtų naudojimo instrukcijų ir techninio aptarnavimo reikalavimų. Jūrinių tyrimo centro nurodytas talpų gamintojas SKC talpų naudojimo instrukcijoje (b. l. 31) nurodo, jog mėginius reikia ištirti per 24-48 valandas po mėginio paėmimo. Pagal tarptautinio metodo U S EPA 422 punkto reikalavimus, mėginiai, paimti į elastines talpas, turi būti išanalizuoti per 72 val. 2009 m. rugsėjo 2 d. Jūrinių tyrimų centras paėmė mėginius į elastines talpas iš UAB „Neo Group" stacionarių aplinkos oro taršos šaltinių Nr. 010 ir Nr. 015 (b. l. 17). Institucija ištyrė mėginius 2009 m. rugsėjo 7 d. (b. l. 20), taigi praėjus daugiau nei trims paroms po mėginių paėmimo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog mėginiai buvo ištirti nesilaikant minėtuose standartuose nurodytų reikalavimų dėl mėginio ištyrimo laiko, todėl protokole užfiksuoti rezultatai negali būti vertinami kaip tinkami S. P. kaltę pagrindžiantys įrodymai. Teismas padarė teisingą išvadą, kad byloje pateikti įrodymai nepakankami padaryti išvadai, kad S. P., būdamas UAB „Neo Group" gamybos vadovas, neužtikrino, kad būtų laikomasi kenksmingo fizinio poveikio atmosferos orui normatyvų.
Apeliantas nurodo, kad oro mėginius paėmė ir tyrimus atliko atestuotos ir įgaliotos valstybinės laboratorijos, todėl abejoti ir netikėti oficialiais dokumentais (mėginių paėmimo ir tyrimo protokolais) nėra teisinio pagrindo. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad bylai dėl administracinio teisės pažeidimo reikšmingos faktinės aplinkybės nustatomos įrodymais, įvertinant juos pakankamumo ir patikimumo aspektais (ATPK 256, 257 str.). Pagal ATPK 257 straipsnį, administracinę bylą nagrinėjantis organas (tuo pačiu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Taip pat pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje įrodymai gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys. Šis procesinės teisės principas expressis verbis nėra išdėstytas ATPK, bet jis kyla iš ATPK 256 straipsnio 1 dalies, įpareigojančios pareigūnus laikytis įstatymų nustatant, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje esančių įrodymų nepakanka pagrįsti S. P. kaltei, padarius ATPK 79 straipsnyje numatytą pažeidimą.
Įstatymas suteikia teisę rinkti įrodymus ne tik ikiteisminio tyrimo institucijai, bet ir bylą nagrinėjančiam teismui, todėl trūkstant įrodymų byloje, pirmosios instancijos teismas gali pats juos rinkti. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju nėra galimybės surinkti naujus S. P. kaltę pagrindžiančius įrodymus. Kadangi oro mėginiai paimti 2009 m. rugsėjo 2 d., t. y. beveik prieš pusantrų metų, darytina išvada, kad nėra protingos galimybės ištirti šiuos mėginius iš naujo ir įrodyti 2009 m. rugsėjo 2 d. vykusį ar nevykusį kenksmingą fizinį poveikį atmosferos orui. Pažymėtina, jog įrodymų leistinumo taisyklės nedraudžia nagrinėjamo pažeidimo faktą įrodinėti ir kitais įrodymais, tačiau šiuo atveju kitų įrodymų byloje nepakanka konstatuoti, kad S. P. padarė ATPK 79 straipsnyje numatytą pažeidimą, kadangi įrodinėjant ATPK 79 straipsnyje nustatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį, būtina nustatyti, ar buvo oro tarša, o surinkti tokių įrodymų nebėra įmanoma.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad nėra tikslinga nei grąžinti bylą administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai tirti, nei pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Įvertinusi tai, kas išdėstyta, taip pat vadovaudamasi ekonomiškumo principu, kai sprendimas priimamas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tikslinga bylą baigti apeliacinės instancijos teisme, ir daro išvadą, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartis naikintina ir byla administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu nutrauktina nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinį skundą atmesti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. sausio 15 d. nutartį S. P. administracinio teisės pažeidimo byloje pakeisti ir rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
Skundą tenkinti.
Panaikinti 2009 spalio 16 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos rajono agentūros nutarimą, kuriuo S. P. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 79 straipsnį paskirta 375 litų bauda, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 punktu administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti.
Nutartis neskundžiama.