- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-22
- Bylos Nr.
- e2A-1901-555/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-11340-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Tamašauskas, Albina Rimdeikaitė, Lina Žemaitienė
- Pareiškėjas
- Ž. P., L. P.
- Kategorijos
- 3.4.5.16.1Bylų dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nagrinėjimas
- 3.3.1.18.4Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo
- 3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albinos Rimdeikaitės, Egidijaus Tamašausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Linos Žemaitienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Ž. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-18557-1107/2020 pagal pareiškėjų Ž. P. ir L. P. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai Ž. P. ir L. P. kreipėsi į teismą, prašydami nutraukti jų santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, po santuokos nutraukimo pareiškėjams palikti santuokines pavardes, neskirti termino susitaikymui.
2. Pareiškėjai nurodė, kad daugiau nei trys metai netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo, nes išryškėjo skirtingi interesai ir poreikiai, skiriasi šalių požiūris į gyvenimą, šeimą, buitį, taip pat nesutampa pomėgiai ir interesai, dėl kurių kildavo daug nesutarimų, pamažu atitolo vienas nuo kito, nebeliko tarpusavio dvasinio ryšio. Gyvenimas santuokoje neturi perspektyvų ir yra netikslingas. Charakterio suvienodinti ir rasti bendro intereso nemato galimybių. Toliau išsaugoti šeimą bei susitaikyti nemato jokios realios galimybės, todėl prašė neskirti termino susitaikymui. Pareiškėjai nepilnamečių vaikų neturi, taip pat neturi ir kreditorinių įsipareigojimų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 14 d. sprendimu prašymą tenkino ir nutraukė pareiškėjų santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, po santuokos nutraukimo pareiškėjams paliko santuokines pavardes: pareiškėjai Ž. P. – „P.“, pareiškėjui L. P. – „P.“, o taip pat patvirtino pareiškėjų 2020 m. liepos 1 d. sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių taikymo, joje numatytomis sąlygomis. Pirmosios instancijos teismo sprendimas grindžiama šiais argumentais:
4. Sąlygos santuokai nutraukti yra: pareiškėjų santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau nei vieneri metai, pareiškėjai pateikė teismui tvirtinti jų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nurodė, jog abu yra visiškai veiksnūs. Pareiškėjai negyvena kartu, neketina taikytis, dėl santuokos nutraukimo apsisprendę, termino susitaikymui neskyrė.
5. Pareiškėjų pateikta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitinka įstatymų reikalavimus, neprieštarauja viešajai tvarkai, iš esmės nepažeidžia abiejų sutuoktinių, kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Apeliaciniu skundu pareiškėja Ž. P. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 14 d. sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Po skundžiamo sprendimo priėmimo dienos pasikeitė tam tikros aplinkybės, todėl sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba iš viso gali būti neįvykdytas, o būtent – skundžiamu sprendimu patvirtintas sutarties 2.7. punktas, kuriuo pareiškėjas L. P. įsipareigojo pareiškėjai sumokėti 35 000,00 Eur kompensaciją už jam tenkančią santuokos metu įgyto turto vertę. Santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi ir skundžiamu teismo priimtu sprendimu, kuriais patvirtinta šalių sudarytoji sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pažeistos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.123 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nuostatos.
1.2. Pareiškėjas L. P. realiai negalės įvykdyti 2.7 punkto, kadangi jis yra bedarbis, jokių santaupų neturi, o be to, po skundžiamo sprendimo priėmimo sutuoktinis pareiškė, jog išmokėti pareiškėjai piniginės kompensacijos negali, kadangi tokios sumos neturi. Pareiškėjas 35 000,00 Eur tikėjosi pasiskolinti iš kitų fizinių ar juridinių asmenų, tačiau to padaryti jam nepavyko. Pirmosios instancijos teismas, tvirtindamas šalių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nesiaiškino pareiškėjo galimybės išmokėti piniginę kompensaciją už jam natūra priteistą nekilnojamąjį turtą. Teismo posėdžio metu teisėja net nepaklausė pas sutuoktinį ar jis turi realias galimybes įvykdyti teismo sprendimą dalyje dėl kompensacijos išmokėjimo. Dėl šių trūkumų teismo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių negali būti laikoma teisėta (CK 3.53 straipsnio 3, 4 dalys). Tuo tarpu pareiškėja turi realias galimybes įvykdyti sutartį dalyje dėl kompensacijos išmokėjimo L. P., kadangi gauna pajamas, turi santaupų.
1.3. Pirmosios instancijos teismas, tvirtindamas sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (turto padalijimo ir pan.), nesiaiškino, ar sutartis sudaryta remiantis abiejų sutarties šalių valia, ar sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, taip pat kitų aplinkybių, dėl kurių pateikta sutartis negali būti tvirtinama. Pareiškėjai nebuvo pasiūlyta taikytis su sutuoktiniu, dėl to teismo sprendimas pažeidžia jos teises ir turi būti panaikintas, kadangi pareiškėja po sprendimo priėmimo labai gerai įvertino visą susidariusią situaciją ir yra pasiryžusi išsaugoti santuoką, t. y. išreiškia valią norinti taikytis su sutuoktiniu.
Atsiliepimas
7. Pareiškėjas L. P. prašo pareiškėjos Ž. P. apeliacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 14 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Pareiškėja aplinkybei, kad pareiškėjas L. P. negalės įvykdyti sutarties 2.7 punkto, kuriuo įsipareigojo jai sumokėti 35 000,00 Eur sumą už jam tenkančią turto dalį, pagrįsti nepateikė jokių įrodymų. Šiuo atveju neegzistuoja joks teisinis ir faktinis pagrindas naikinti sutartį, kuri pareiškėjos sudaryta laisva valia, jai konsultuojantis su jos interesus atstovaujančia profesionalia teisininke – advokate.
Šalies argumentai
2.2. Pareiškėjos teiginiai, kad L. P. finansiškai nepajėgus įvykdyti sutarties 2.7. punkto nėra pagrįsti, prie apeliacinio skundo nepridėti jokie įrodymai, kurie patvirtintų jos nurodomas faktines aplinkybes. Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kad L. P. tokių pinigų negalės pasiskolinti. Nors pareiškėja ir teigia, kad ji sugebėtų įvykdyti sutartį dalyje dėl kompensacijos išmokėjimo L. P., kadangi gauna pajamas, turi santaupų, tačiau taip pat nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Šalių sudaryta sutartis buvo patvirtinta sprendimu, kuris yra vykdytinas dokumentas. Taigi, jeigu L. P. nevykdys teismo sprendimu patvirtintos sutarties, pareiškėja galės tokį sprendimą vykdyti priverstine tvarka.
2.3. Sutartimi nebuvo pažeistas sutuoktinių turto lygių dalių principas, sutartis atitinka pareiškėjos interesus ir jos tikrąją valią. Pareiškėja ir L. P. derino sutarties sąlygas, buvo atliekami sutarties pakeitimai ir papildymai, sutartis buvo peržiūrima pareiškėjos advokatės, kuri ją konsultavo santuokos nutraukimo ir sutarties pasirašymo klausimais. Pareiškėja net ir žodinio bylos nagrinėjimo metu jokių prieštaravimų dar dėl 2020 m. liepos 1 d. sudarytos sutarties sąlygų nepareiškė. Pareiškėja sutartį pasirašė nieko neverčiama ir suprasdama sutarties turinį, t. y. šalių sudarytas susitarimas dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitiko jos tikrąją valią. Tuo tarpu teismas pareigos aiškintis, ar L. P. bus pajėgus išmokėti pareiškėjai kompensaciją, neturėjo.
2.4. 2020 m. liepos 1 d. prašyme dėl santuokos nutraukimo šalys aiškiai išreiškė valią, kad nebūtų nustatytas terminas susitaikyti, taip pat nurodė, kad daugiau nei tris metus kartu negyvena ir bendro ūkio neveda. Susitaikymas prieštarautų L. P. interesams, kadangi L. P. nenori susitaikyti ir nori, kad šalių santuoka būtų nutraukta. Pareiškėjos argumentas dėl susitaikymo yra tik dar vienas bandymas, jog byla būtų grąžinta nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, tikslu pakeisti sutarties 2.7 punkto sąlygą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). CPK įtvirtintai ribotai apeliacijai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Apeliacinio skundo ribas paprastai nustato teisiniai ir faktiniai argumentai, kurių pagrindu ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas.
9. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse, nenustatė.
10. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo, kuriuo patenkintas pareiškėjų prašymas nutraukti santuoką bendru sutikimu ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
11. Teisėjų kolegija iš byloje esančių duomenų nustatė, kad pareiškėjai kreipėsi į teismą prašydami abiejų sutuoktinių sutikimu nutraukti santuoką ir patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Pareiškimas dėl santuokos nutraukimo buvo priimtas ir byla buvo iškelta dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.
12. Santuokos nutraukimą abiejų sutuoktinių bendru sutikimu reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso trečiosios knygos IV skyriaus antrojo skirsnio ir CPK XXXV skyriaus teisės normos. Pagal CK 3.51 straipsnio 1 dalį sutuoktinių bendru sutikimu santuoka gali būti nutraukta, jeigu yra visos šios sąlygos: 1) nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau nei vieneri metai; 2) abu sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (turto padalijimo, vaikų išlaikymo ir pan.); 3) abu sutuoktiniai yra visiškai veiksnūs šioje srityje. Santuoka šio straipsnio numatytais atvejais nutraukiama supaprastinto proceso tvarka (CK 3.51 straipsnio 2 dalis). Kartu su prašymu nutraukti santuoką sutuoktiniai turi pateikti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, atitinkančią CK 3.53 straipsnyje nurodytus reikalavimus (CK 3.52 straipsnio 2 dalis, CPK 539 straipsnio 2 dalis). Teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos klausimus, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką bei kitas savo turtines teises ir pareigas. Sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą. Iš esmės pasikeitus aplinkybėms (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.), buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų pakeitimo (CK 3.53 straipsnio 3 dalis). Jeigu sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus, teismas sutarties netvirtina, o bylą dėl santuokos nutraukimo sustabdo, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį. Jeigu per šešis mėnesius nuo bylos sustabdymo dienos sutuoktiniai neįvykdo teismo nurodymų dėl sutarties turinio, teismas prašymą palieka nenagrinėtą (CK 3.53 straipsnio 4 dalis).
13. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad teismas privalo vertinti prašymo nutraukti santuoką pagrįstumą ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumą (CK 3.53 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad teismas turi ne tik patikrinti, ar sutartyje sutuoktiniai aptarė visus klausimus, kurie pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį turi būti aptarti, bet ir įvertinti, ar sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų, kreditorių teisėtų interesų. Sutarties sąlygos turi būti nustatytos abiejų sutuoktinių laisva valia, sutarties tekste išdėstytos tiksliai ir aiškiai, kad nekiltų abejonių dėl sutarties turinio. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumo teisminė kontrolė įstatyme nustatyta be kita ko siekiant užtikrinti sutuoktinių lygiateisiškumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2007; kt.).
14. Kasacinio teismo išaiškinta, kad sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių turėtų būti nurodyta, kokiomis dalimis dalijamas sutuoktinių bendras turtas, koks turtas priteisiamas kiekvienam sutuoktiniui (CK 3.117, 3.123 straipsniai). Sutuoktiniai sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių privalo aiškiai išspręsti šiuos bendro turto padalijimo klausimus, kad teismai galėtų įvertinti sutarties sąlygų dėl turto padalijimo teisėtumą. Sutarties sąlygos, kurioms esant teismas gali konstatuoti iš esmės esant vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, yra tokie atvejai, kai sutarties sąlygomis apribojamos sutuoktinio turtinės ar asmeninės neturtinės teisės ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2008; 2014 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-375/2014).
15. Taigi, nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu galima, kai sutuoktiniai sutaria ne tik dėl santuokos nutraukimo, bet ir dėl jos nutraukimo padarinių. Pagal CK 3.51 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir CPK 539 straipsnio 2 dalį kartu su prašymu nutraukti santuoką bendru sutikimu pareiškėjai turėjo pareigą pateikti CK 3.53 straipsnyje nustatytus reikalavimus atitinkančią sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutuoktiniai nutraukti santuoką supaprastinto proceso tvarka gali tik tuo atveju, jeigu prašymas nutraukti santuoką ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitinka CK ir CPK normų reikalavimus, neprieštarauja viešajai tvarkai ir nepažeidžia sutuoktinių, jų nepilnamečių vaikų, vieno arba abiejų sutuoktinių kreditorių teisėtų interesų. Teismas, prieš patvirtindamas sutuoktinių pateiktą sutartį, šias aplinkybes turi patikrinti. Santuokos nutraukimo pasekmių sutartis yra priedas prie pareiškimo dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu ir jos teisėtumas bei pagrįstumas gali būti nagrinėjamas teismo posėdyje, nagrinėjant bylą iš esmės.
16. Esant ginčui dėl klausimų, kurie turi būti aptarti santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje, nėra pagrindo konstatuoti, kad egzistuoja visos CK 3.51 straipsnio 1 dalies nustatytos santuokos nutraukimo sąlygos ir sutartis negali būti patvirtinta. Pagal CK 3.66 straipsnio 1 dalį, santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos, todėl visi klausimai turi būti išspręsti kartu, o visa teikiama sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių turi atitikti įstatymų reikalavimus. Teisėjų kolegija pažymi, kad sutartis – tai šalių suderintos valios išraiška. Vadinasi, šalims nesutarus dėl sutarties sąlygų, sutartis negali būti laikoma sudaryta. Įstatymas reikalauja, kad sandoryje išreikšta valia atitiktų jo dalyvių tikrąją valią. Todėl būtina, kad sandorio dalyvių valia formuotųsi nuosekliai, kad nebūtų išorinių aplinkybių, kurios iškreipia tikrąją valią.
17. Pareiškėja (apeliantė) apeliaciniame skunde nurodo, kad ji nesutinka su teismo patvirtinta sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir kartu pateikė paaiškinimus, pagrindžiančius jos nesutikimo motyvus. Pasak pareiškėjos, pasirašyta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių neatitinka jos valios, kadangi L. P. finansiškai nepajėgus įvykdyti sutarties 2.7 punkte prisiimtų įsipareigojimų.
18. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo išaiškinimus, sprendžia, kad pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodyti argumentai sudaro pagrindą išsiaiškinti, ar nagrinėjamu atveju sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių sudaryta remiantis abiejų sutarties šalių valia, ar ji nepažeidžia pareiškėjos teisių ir teisėtų interesų, ar nėra kitų aplinkybių, dėl kurių pateikta sutartis negalėjo būti tvirtinama. Tokių aplinkybių pirmosios instancijos teismas negalėjo išsiaiškinti, o ir neturėjo galimybės patikrinti, kadangi byla išnagrinėta dalyvaujant tik apeliantės atstovei.
19. CPK 376 straipsnyje įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo, nagrinėjant šeimos bylas. Teismas tokiose bylose turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus (CPK 376 straipsnio 1 dalis), viršyti pareikštus reikalavimus (CPK 376 straipsnio 3 dalis), taikyti įstatymuose numatytą alternatyvų asmens teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 376 straipsnio 4 dalis). Nurodytos įstatymo nuostatos yra vienos iš dispozityvumo ir rungimosi principų išimčių ir aiškinamos kaip suteikiančios teismui galimybę, esant būtinybei, veikti savo iniciatyva. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija yra išaiškinusi, kad CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga savaime nereiškia teismo pareigos būti aktyviam visose šeimos bylose ar visų byloje pareikštų reikalavimų apimtimi. Ši teismo pareiga turi būti derinama su asmenų procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principais (CPK 6, 12, 13 straipsniai), todėl kiekvienoje byloje teismas turi teisę įvertinti faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindą teismui aktyviai veikti, tam, kad ši išimtinė taisyklė būtų taikoma tik konkrečioje byloje ar tokioje byloje pareikštų reikalavimų daliai ir netaptų privaloma visiems reikalavimams šeimos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Taigi proceso teisės normomis teismas šeimos bylose įgalinamas veikti aktyviai, kad būtų maksimaliai apsaugoti nepilnamečių vaikų interesai, o ginčų, nesusijusių su vaikų teisėmis ir interesais atvejais, būtinybė veikti aktyviai turi būti konstatuojama ir pagrindžiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2014).
20. Apibendrinant darytina išvada, kad teismui pateikta pareiškėjų (duomenys neskelbtini) sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių nėra šalių suderintos valios išraiška ir negali būti laikoma tinkamai sudaryta. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra esminės sąlygos nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu – nėra sutarties (susitarimo) dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Atsižvelgiant į tai, kad šeimos bylose teismas turi būti aktyvus, siekiant ekonomiškiau ir operatyviau išspręsti tarp šalių kilusius nesutarimus, yra pagrindas tenkinti apeliacinį skundą ir skundžiamą sprendimą naikinti.
Dėl bylos procesinės baigties
21. Esant ginčui dėl klausimų, kurie turi būti aptarti santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje, nėra pagrindo konstatuoti, kad egzistavo visos CK 3.51 straipsnio 1 dalyje nustatytos santuokos nutraukimo sąlygos ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių galėjo būti patvirtinta (CK 3.53 straipsnio 4 dalis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teisme nenustačius pareiškėjų valios išspręsti santuokos nutraukimo teisines pasekmes abiejų sutuoktinių susitarimu, liko neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Išnagrinėjus šios kategorijos bylą iš esmės apeliacinės instancijos teisme šalys prarastų teisę į apeliaciją.
22. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad nagrinėjant bylą iš naujo, pareiškėjai turi teisę patikslinti ir naujai suderinti sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas. Be to, ši nutartis neatima galimybės kreiptis į teismą pasirinkus kitą teisių gynimo būdą. Pareiškėjams nesutariant dėl santuokos nutraukimo pasekmių, galima kreiptis į apylinkės teismą ieškiniu dėl santuokos nutraukimo. Santuokos nutraukimą pagal ieškinį reglamentuoja CPK IV dalies XIX skyriaus antrasis skirsnis .
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
23. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, teisėjų kolegija bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo nesprendžia, kadangi byloje dalyvaujančių asmenų ir teismo turėtas bylinėjimosi išlaidas paskirstys pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjęs iš esmės (CPK 93 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 14 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.