Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-01-27 · Administracinė byla Nr. I-4068-968/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-01-27
Bylos Nr.
I-4068-968/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02872-2014-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Rytis Krasauskas
Atsakovas
Lietuvos
Pareiškėjas
D. J.
Advokatai
Julija Flis
Kategorijos
  • 16.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-4068-968/2015Proceso Nr. 3-61-3-02872-2014-9Procesinio sprendimo kategorija 16.4; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. sausio 27 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Rytis Krasauskas,sekretoriaujant Astai Statkevičienei,

dalyvaujant pareiškėjos atstovei advokatei Julijai Flis, atsakovės atsakovei Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovėms Kristinai Vitonytei ir Živilei Skeivienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. J. skundą atsakovei Lietuvos darbo biržai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Išnagrinėjęs bylą, teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėja D. J. pateikė teismui skundą ir patikslintą skundą, prašydama panaikinti Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir LDB) direktoriaus 2014-04-28 įsakymą Nr. V-284 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo Telšių teritorinės darbo biržos direktorei D. J.“ (toliau – LDB direktoriaus įsakymas Nr. V-284).

2. Pareiškėja skundą grindžia šiais argumentais:

LDB direktoriaus įsakymo Nr. V-284 neteisėtumą ir nepagrįstumą per se patvirtina ši įvykių eiga. Įsigaliojus naujos redakcijos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2011-07-14 įsakymu Nr. A1-342 patvirtintam Valstybės pagalbos teikimo socialinėms įmonėms tvarkos aprašui (toliau – ir Įsakymu Nr. A1-342 patvirtintas aprašas, Valstybės pagalbos teikimo socialinėms įmonėms tvarkos aprašas), Plungės teritorinė darbo birža (nuo 2014-01-01 – Telšių teritorinė darbo birža) (toliau – TDB) organizavo diskusinį seminarą su socialinių įmonių vadovais ir atstovais, tarp kurių buvo S. Kaseliauskienės firmos „Premjera“ (nuo 2012-08-01 pertvarkyta į UAB „S. K. paslaugos“) (toliau – ir Socialinė įmonė) direktorė S. K. Per seminarą įmonių vadovai ir atstovai buvo informuoti apie įsigaliojusius šio aprašo pakeitimus, inter alia, apie įmonių pareigą darbo užmokestį darbuotojui mokėti bankiniais pavedimais. TDB, gavusi Socialinės įmonės 2011-10-11 paraišką 2011 metų rugsėjo mėnesio darbo užmokesčio subsidijai gauti, 2011-10-17 raštu Nr. S-1719 „Dėl klaidų pateiktoje paraiškoje“, kurį pasirašė pareiškėja, kreipėsi į Socialinę įmonę ir pareikalavo mokėti darbo užmokestį bankiniais pavedimais bei ištaisius trūkumus pateikti teisingai užpildytus dokumentus, o 2011-10-18 raštu Nr. S-1728 „Dėl paraiškos atmetimo“ Socialinės įmonės paraiška už 2011 metų rugsėjo mėnesį buvo atmesta. Kadangi Socialinė įmonė anksčiau nurodytuose raštuose įvardytų pažeidimų neištaisė, 2011 metų rugpjūčio, rugsėjo, spalio ir lapkričio mėnesių darbo užmokesčio subsidijos Socialinei įmonei už darbuotojus, kuriems darbo užmokestis mokėtas ne bankiniais pavedimais, nebuvo išmokėtos. Pareiškėja 2011-11-14 raštu Nr. S-1894 „Dėl valstybės pagalbos mokėjimo sustabdymo ir socialinės įmonės statuso netekimo“ kreipėsi į LDB, siūlydama spręsti klausimus dėl Socialinei įmonei valstybės pagalbos nutraukimo, išmokėtų lėšų grąžinimo bei socialinės įmonės statuso panaikinimo. Pareiškėja 2011-11-14 priėmė įsakymą Nr. V-143 „Dėl valstybės pagalbos mokėjimo sustabdymo S. Kaseliauskienės firmai „Premjera“, kuriuo Socialinei įmonei buvo sustabdytas visas valstybės pagalbos mokėjimas, iki bus pašalinti 2011-09-19 neplaninio patikrinimo akte Nr. 6 nustatyti pažeidimai. TDB 2011-11-28 gavo LDB raštą Nr. Sd-4061, kuriame expressis verbis nurodyta atšaukti TDB direktoriaus 2011-11-14 įsakymą Nr. V-143 ir nedelsiant atnaujinti valstybės pagalbos mokėjimą bei apie tai raštu informuoti Socialinę įmonę. Vykdydama LDB 2011-11-28 rašte Nr. Sd-4061 nurodytus reikalavimus, pareiškėja 2011-11-29 įsakymu Nr. V-152 „Dėl valstybės pagalbos mokėjimo atnaujinimo S. Kaseliauskienės firmai „Premjera“ atnaujino valstybės pagalbos mokėjimą. Iš LDB 2013-10-01 buvo gautas raštas Nr. Sd-2687, kuriame paprašyta užtikrinti socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012-03-09 įsakymu Nr. A1-1352 patvirtinto Valstybės pagalbos teikimo socialinėms įmonėms tvarkos aprašo, įsigaliojusio 2012-03-16 (toliau – ir Įsakymu Nr. A1-1352 patvirtintas aprašas, Valstybės pagalbos teikimo socialinėms įmonėms tvarkos aprašas), 11.5 punkto reikalavimų laikymąsi, todėl 2013-10-09 pareiškėja priėmė įsakymą Nr. V-138, kuriuo buvo nuspręsta nemokėti Socialinei įmonei darbo užmokesčio subsidijos 4 asmenims, kol darbo užmokestis jiems nebus mokamas bankiniais pavedimais.

Pareiškėja ėmėsi visų būtinų ir privalomų veiksmų, kad būtų laikomasi Įsakymu Nr. A1-342 patvirtinto aprašo 14.5 punkte įtvirtintų reikalavimų, ir priėmė įsakymą atnaujinti valstybės paramą Socialinei įmonei tik po to, kai buvo gautas LDB 2011-11-28 raštas Nr. Sd-4061, t. y. tiesiog vykdė atsakovo privalomąjį nurodymą, kurio negalėjo nevykdyti pagal savo pareigybės aprašymo (2010-06-17 ir 2013-12-31 redakcijos) 7.2 punktą, kuriame įtvirtinta pareiga užtikrinti LDB direktoriaus įsakymų, pavedimų vykdymą.

Už socialinių įmonių priežiūrą atsako LDB Užimtumo rėmimo skyrius. LDB direktoriaus 2014-02-04 įsakymu Nr. V-79 sudarytos komisijos 2014-02-28 išvadoje Nr. V-79 nurodyta, kad LDB įgyvendinamų projektų administravimo grupės TDB patirtas išlaidas traukė į suvestinius mokėjimo prašymus kompensuoti šias išlaidas ir siuntė Europos socialinio fondo agentūrai, taip pažeisdamos Valstybės pagalbos teikimo socialinėms įmonėms tvarkos apraše įtvirtintus reikalavimus. Be to, LDB Užimtumo rėmimo skyriaus darbuotojai, žinodami apie galimą šio aprašo pažeidimą, neatliko metodinio vadovavimo. TDB Finansų ir apskaitos skyriaus vedėja O. V. rašytiniame pasiaiškinime nurodo, kad pareiškėjai 2011-11-14 įsakymu Nr. V-143 sustabdžius valstybės pagalbos mokėjimą Socialinei įmonei, ji neįtraukė šios įmonės į paraišką, teikiamą LDB valstybės paramai gauti; telefonu 2011-10-13 buvo gautas žodinis LDB raginimas nedelsiant pateikti lėšų poreikį tik dėl Socialinės įmonės; nauja paraiška Nr. S-1952 dėl lėšų poreikio Socialinei įmonei parengta tik gavus LDB 2011-11-28 raštą Nr. Sd-4061; LDB atstovai vadovavosi LDB 2011-11-28 raštu Nr. Sd-4061 ir Įsakymu Nr. A1-342 patvirtinto aprašo 14.5 punktą taikė vadovaudamiesi Darbo kodekso 95 straipsnio 3 punktu.

Pagal Valstybės pagalbos teikimo socialinėms įmonėms tvarkos aprašą ne TDB, o LDB yra atsakinga už subsidijų teisėtą skyrimą bei mokėjimą. TDB kas mėnesį teikė LDB projektų administravimo grupėms paraiškas dėl lėšų poreikio. Paraiškose aiškiai matyti, kokiai įmonei ir kokia pinigų suma bus sumokėta. Paraiškose buvo matyti, kad Socialinėje įmonėje kai kuriems darbuotojams atlyginimas mokamas ne bankiniais pavedimais, tačiau LDB projekto administravimo grupė nesiėmė jokių veiksmų, kad sustabdytų tariamai neteisėtą pareiškėjos elgesį, nors vadovaujantis pareigybių nuostatais privalėjo tai padaryti. Beveik dvejus metus atsakovė nesiėmė jokių priemonių, kad būtų užkirstas kelias tariamiems pažeidimams. Maža to, atsakovės konkliudentiniai veiksmai aiškiai ir nekvestionuojamai patvirtina tą faktinę aplinkybę, kad Socialinei įmonei, nors ir nesilaikančiai Valstybės pagalbos teikimo socialinėms įmonėms tvarkos aprašo reikalavimų, turi būti mokamos subsidijos. Atsakovės darbuotoja 2012-09-26 Socialinėje įmonėje atliko planinį patikrinimą. Patikrinimo klausimyno 4.14 papunktyje expressis verbis nurodyta, kad „4 neįgaliesiems mokama grynaisiais“, tačiau atsakovė ne tik kad nesiėmė jokių veiksmų ar sprendimų, kad būtų užkirstas kelias galimai žalai atsirasti, tačiau faktinės situacijos, kai asmenims išmokamas atlyginimas grynaisiais, nelaikė pažeidimu. LDB darbuotojai tikrindami TDB veiklą nuo 2012 metų sausio iki 2013 metų spalio mėnesio nefiksavo tariamų pažeidimų. Taigi darytina išvada, kad, viena vertus, pareiškėjos elgesyje nėra subjektyviojo požymio – kaltės, kita vertus, Socialinės įmonės pažeidimai LDB buvo laikomi neesminiais, be to, pareiškėja LDB vadovybės buvo įpareigota atnaujinti visos valstybės pagalbos mokėjimą Socialinei įmonei.

Pareiškėja nėra tarnybinį nusižengimą padaręs asmuo, kadangi atsakovei žala (nekompensuota 12 578,5 Lt dydžio pinigų suma) atsirado dėl atsakovės vadovo neveiklumo ir galimos atsakovo darbuotojų nekompetencijos. LDB žala atsirado ne dėl konkrečių asmenų veikimo ar neveikimo, o dėl netinkamų subsidijų skyrimo, mokėjimo, atskaitomybės ir kontrolės sistemų.

LDB yra įpareigota (įgaliota) vykdyti teisėtą subsidijų mokėjimą, kontrolės ir pagrindinių sprendimų priėmimo teisė ir pareiga suteikta LDB direktoriui. TDB, kuriai vadovauja pareiškėja, atlieka tik organizacinio pobūdžio funkcijas. Pareiškėja, gavusi LDB 2011-11-28 raštą Nr. Sd-4061, privalėjo jį vykdyti ir išmokėti Socialinei įmonei subsidiją. Tad pareiškėjos elgesyje nėra ir negali būti tarnybinei atsakomybei kilti būtinojo požymio – neteisėtos veikos.

Apie tai, kad pareiškėja, gavusi LDB 2011-11-28 raštą Nr. Sd-4061, atnaujino Socialinei įmonei subsidijų mokėjimą, LDB galėjo ir turėjo sužinoti 2011 metų pabaigoje, kai TDB pateikė paraišką dėl lėšų poreikio. Be to, atsakovė 2012-09-26 atliko Socialinėje įmonėje planinį patikrinimą, o šio patikrinimo klausimyno 4.14 papunktyje expressis verbis nurodyta, kad „4 neįgaliesiems mokama grynaisiais“, tad vėliausiai 2012-09-26 atsakovei turėjo būti žinoma, kad nesilaikoma teisės aktų reikalavimų. Net jei būtų laikoma, kad pareiškėja atliko tęstinius neteisėtus veiksmus, vėliausias galimas terminas, nuo kurio turėtų būti skaičiuojami 1 mėnesio ar 6 mėnesių terminai, yra 2013-10-09, kai pareiškėja priėmė įsakymą sustabdyti subsidijos mokėjimą Socialinei įmonei. Skaičiuojant maksimalų 6 mėnesių terminą nuo 2013-10-09, galutinė termino data būtų 2014-04-09. Skundžiamas įsakymas priimtas 2014-04-28.

Net ir hipotetiškai manant, kad pareiškėja padarė tarnybinį nusižengimą, skundžiamu įsakymu skirta nuobauda – griežtas papeikimas – laikytina neproporcinga padarytam pažeidimui, t. y. aiškiai per griežta, nes, kaip matyti iš bylos faktinių aplinkybių, pareiškėja ėmėsi visų būtinų ir galimų priemonių, kad nebūtų pažeisti teisės aktų reikalavimai.

Ydinga, nelogiška ir nepagrįsta išvada paremtas ginčijamas įsakymas nėra ir negali būti teisėtas. Galimos tarnybinio nusižengimo, dėl kurio padarymo įtariama TDB direktorė D. J., tyrimo komisijos (toliau – ir Tyrimo komisija) 2014-04-02 išvadoje Nr. P7-30 faktinės aplinkybės išanalizuotos šališkai ir neobjektyviai, stengiantis „pritempti“ tarnybinio nusižengimo sudėtį, nepagrįsta nei pareiškėjos kaltė, nei neteisėti veiksmai, nei priežastinis ryšys tarp tariamų pareiškėjos neteisėtų veiksmų ir neigiamų pasekmių.

Nors akivaizdu, kad žalą LDB sukėlė kitų LDB darbuotojų netinkamas savo pareigų atlikimas, tačiau atsakovė šių asmenų atžvilgiu nepradėjo tarnybinio patikrinimo ir neskyrė tarnybinės nuobaudos. Ši faktinė aplinkybė tik patvirtina, kad pareiškėjos tarnybinis patikrinimas buvo atliktas tendencingai.

Šalies argumentai

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė, remdamasi iš esmės analogiškais skunde išdėstytiems motyvais, prašė skundą tenkinti.

3. Atsakovė LDB su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Savo poziciją grindžia šiais argumentais:

Valstybės pagalbos teikimo socialinėms įmonėms tvarkos apraše nenustatyta galimybė TDB atmesti socialinės įmonės paraišką. TDB turi ne atmesti paraišką, o neišmokėti valstybės pagalbos arba valstybės pagalbos lėšomis dengti tik tinkamų kompensuoti išlaidų dalį. TDB atlikto Socialinės įmonės 2011-09-19 neplaninio patikrinimo akte Nr. 6 nenurodyta, kaip kad teigia pareiškėja, kad Socialinė įmonė nesilaiko Įsakymu Nr. A1-1352 patvirtinto aprašo 14.5 punkto reikalavimų. Patikrinimo tikslas buvo nustatyti įtarimų, kad Socialinė įmonė nesilaiko sutartinių įsipareigojimų pagal sutartį dėl subsidijos išmokėjimo, panaudojimo tvarkos ir jos pakeitimo, pagrįstumą, taip pat išsiaiškinti, ar už gautas valstybės pagalbos lėšas įsigyta įranga naudojama pagal paskirtį.

Šalies argumentai

Pareiškėjos skunde nurodoma, kad, vykdydama atsakovės 2011-11-28 rašte Nr. Sd-4061 nurodytus reikalavimus, pareiškėja atnaujino valstybės pagalbos mokėjimą Socialinei įmonei, tačiau toks reikalavimas šiame rašte nebuvo formuluojamas.

Pareiškėjos kaltė pasireiškė tuo, kad ji žinojo ir privalėjo žinoti valstybės pagalbos teikimą socialinėms įmonėms reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, tačiau dėl aplaidumo kai kurių jų nuostatų netaikė. Pareiškėja, būdama savarankiško juridinio asmens TDB direktorė, yra specialus subjektas, kuriam suteikta išskirtinė teisė vadovauti TDB ir organizuoti jos veiklą, jai atstovauti, veikti jos vardu, todėl jai taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam darbuotojui. Pareiškėjos išdėstyti argumentai, kad ėmėsi visų būtinų ir privalomų veiksmų, kad būtų laikomasi Įsakymu Nr. A1-1352 patvirtinto aprašo reikalavimų, nepaneigia jos kaltės. Pareiškėja ėmėsi tam tikrų veiksmų, kad būtų užtikrintas Įsakymu Nr. A1-1352 patvirtinto aprašo 14.5 punkte įtvirtintų reikalavimų vykdymas, todėl atsakovė pareiškėjos elgesio nelaikė tyčiniu, tačiau pareiškėja tikrai nesiėmė visų būtinų nuoseklių veiksmų, kurių privalėjo imtis. Tiek Įsakymu Nr. A1-1352 patvirtinto aprašo 71.2 punkte, tiek Įsakymu Nr. A1-1352 patvirtinto aprašo 74.2 punkte teritorinėms darbo biržoms nustatyta pareiga, socialinei įmonei neištaisius nustatytų trūkumų, valstybės pagalbos lėšomis dengti tik tinkamų kompensuoti išlaidų dalį. Leisdama mokėti Socialinei įmonei visą valstybės pagalbą, pareiškėja šiomis nuostatomis nesivadovavo, nors dalis šios įmonės darbo užmokesčio išlaidų nebuvo tinkamos kompensuoti. Pareiškėja 2011-11-14 raštu Nr. S-1894 „Dėl valstybės pagalbos mokėjimo sustabdymo ir socialinės įmonės statuso netekimo“ kreipėsi į atsakovę siūlydama atsakovei spręsti valstybės pagalbos mokėjimo Socialinei įmonei nutraukimo, išmokėtų lėšų grąžinimo bei socialinės įmonės statuso panaikinimo klausimą. Šie siūlymai buvo teikiami remiantis tuo, kad nebuvo pašalinti 2011-09-19 neplaninio patikrinimo akte Nr. 6 nurodyti pažeidimai ir kad Socialinė įmonė nesilaiko Įsakymu Nr. A1-1352 patvirtinto aprašo 14.5 punkto reikalavimų. Visi 2011-11-14 rašte Nr. S-1894 siūlomi atlikti veiksmai Socialinės įmonės atžvilgiu galėjo būti susiję tik su 2011-09-16 neplaninio patikrinimo metu nerastu už subsidijos lėšas įsigytu turtu, o ne su darbo užmokesčio mokėjimu grynaisiais. Todėl atsakant į pareiškėjos siūlymus, atsakovės 2011-11-28 rašte Nr. Sd-4061 TDB buvo nurodyta nedelsiant atnaujinti valstybės pagalbos mokėjimą Socialinei įmonei, nes pagrindo šiai įmonei panaikinti socialinės įmonės statusą nebuvo, juo labiau nebuvo teisinio pagrindo nemokėti Socialinei įmonei kitiems joje dirbantiems darbuotojams bankiniais pavedimais išmokamo darbo užmokesčio išlaidų subsidijos; pasiūlyta Įsakymu Nr. A1-1352 patvirtinto aprašo 14.5 punkto nuostatą taikyti vadovaujantis Darbo kodekso 95 straipsnio 3 punkto nuostatomis, kad „kiekvienoje darbo sutartyje šalys sulygsta dėl darbo apmokėjimo sąlygų ir atsižvelgiant į darbuotojo pateiktą raštišką prašymą“, šis siūlymas negalėjo ir neturėjo būti suprantamas kaip privalomas nurodymas, pavedimas ar įpareigojimas mokėti Socialinei įmonei valstybės pagalbą už tuos asmenis, kuriems darbo užmokestis mokamas grynaisiais.

Skunde kaip vienas iš argumentų, kuris tariamai paneigia pareiškėjos kaltę, nurodytas TDB Finansų ir apskaitos skyriaus vedėjos O. V. rašytinis pasiaiškinimas. Prie skundo minimas paaiškinimas nepridėtas, atsakovei atskirai nuo skundo nebuvo pateiktas. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 24 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prie skundo pridedami dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais pareiškėjas grindžia savo reikalavimus. Vadovaujantis šia nuostata, minėtas argumentas nepagrįstas ir atmestinas.

Atsiliepimas

Atsakovė nesutinka su skunde pateiktu teiginiu, kad TDB atlieka tik organizacinio pobūdžio funkcijas, susijusias su valstybės pagalbos mokėjimu socialinėms įmonėms, kadangi Aprašo nuostatose bei TDB nuostatuose aiškiai apibrėžtos TDB, kaip savarankiško juridinio asmens, funkcijos ir atsakomybės ribos, teikiant valstybės pagalbą socialinėms įmonėms. Atsakovė tik iš dalies sutinka su skundo teiginiu, kad TDB atsakovei kas mėnesį teikia paraiškas dėl lėšų poreikio, kuriose matyti, kokiai socialinei įmonei ir kokia suma bus sumokėta, jei paraiška bus patenkinta, ir kad prie paraiškos pridedami įmonių pateikiami dokumentai, iš kurių matyti, kokiomis sąlygomis įmonės atsiskaitė su darbuotojais. Kai valstybės pagalba socialinėms įmonėms 2011 metais buvo finansuojama iš valstybės biudžeto, TDB paraiškas dėl lėšų poreikio socialinių įmonių valstybės pagalbai gauti teikė vykdydamos LDB direktoriaus 2011-02-08 įsakymo Nr. V-69 „Dėl 2011 metų sutarties dėl lėšų socialinių įmonių rėmimui skyrimo ir naudojimo“ 1.1.1 punktą, kur nurodyta, kad TDB direktoriai LDB įpareigojami Finansų ir apskaitos skyriui teikti kas mėnesį iki kito mėnesio 20 dienos paraiškas dėl lėšų poreikio socialinių įmonių paramai. Pagal nustatytą tvarką atsakovei teikiant paraiškas dėl lėšų poreikio socialinių įmonių paramai, socialinių įmonių teritorinėms darbo biržoms pateikti ir jų patikrinti dokumentai nebuvo pridedami. Paraiškoje dėl lėšų poreikio socialinių įmonių valstybės pagalbai gauti buvo nurodoma tik kokiai socialinei įmonei kokia suma bus skirta, todėl atsakovė neturėjo galimybės nustatyti, kad valstybės pagalba teikiama Socialinei įmonei pažeidžiant Įsakymu Nr. A1-1352 patvirtinto aprašo 14.5 punkto reikalavimus. Atsakomybė patikrinti socialinių įmonių pateiktus dokumentus, kaip nustatyta šio aprašo 71.2 punkte, ir pateikti paraišką atsakovei dėl lėšų pervedimo tik tinkamoms socialinių įmonių išlaidoms kompensuoti, buvo priskirta TDB.

LDB direktorius priėmė 2012-04-13 įsakymą Nr. V-193 „Dėl paramos skyrimo Europos socialinio fondo finansuojamam projektui „Neįgaliųjų integracija“ sutarties įgyvendinimo“ ir 2013-07-08 įsakymą Nr. V-353 „Dėl paramos skyrimo Europos socialinio fondo finansuojamam projektui „Socialinių įmonių rėmimas“ sutarties įgyvendinimo“. Šiuose įsakymuose teritorinių darbo biržų direktoriai, įskaitant ir pareiškėją, įpareigoti teikti projektų finansininkams elektroniniu būdu ir paštu konsoliduotą socialinių įmonių mokėjimo prašymą ir išlaidas pateisinančių ir apmokėjimą įrodančių dokumentų patikros lapą. Tai reiškia, kad TDB, sutikrinusi socialinių įmonių pateiktus dokumentus, privalėjo užpildyti patikros lapą, patvirtindama ir prisiimdama atsakomybę, kad pateikti visi reikalingi ir tinkami dokumentai. Atsakovės darbuotojai neprivalėjo tikrinti visų TDB su paraiška teikiamų dokumentų, t. y. visų 10 teritorinių darbo biržų iš 129 socialinių įmonių surinktų dokumentų, susijusių su kelių tūkstančių darbuotojų darbo laiko apskaita ir darbo užmokesčio jiems mokėjimu.

Nepagrįstas skundo teiginys, kad atsakovė laikėsi pozicijos, kad Įsakymu Nr. A1-1352 patvirtinto aprašo 14.5 punkte ir Įsakymu Nr. A1-1352 patvirtinto aprašo 11.5 punkte nustatytus reikalavimus reikėtų aiškinti kartu su Darbo kodekso nuostatomis, kaip suteikiančiomis ne tik darbuotojui teisę gauti darbo užmokestį jam priimtina forma, bet ir kaip suteikiančiomis TDB galimybę išmokėti subsidiją, ir yra tik pareiškėjos atstovo subjektyvi faktais ir rašytiniais įrodymais nepagrįsta situacijos interpretacija.

Dėl 2013-10-09 ir 2013-10-22 atsakovės valstybės tarnautojų atliktų patikrų pažymėtina, kad jei patikrų metu nenustatyta pažeidimų, nereiškia, kad pažeidimas nebuvo padarytas, be to, atliekant minėtas patikras, pareiškėja jau buvo gavusi atsakovės 2013-10-01 raštą Nr. Sd-2687, kuriuo TDB paprašyta užtikrinti Įsakymu Nr. A1-1352 patvirtinto aprašo 11.5 punkto reikalavimo laikymąsi ir jau buvo priėmusi 2013-10-09 įsakymą Nr. V-138, kuriame nurodyta nemokėti Socialinei įmonei darbo užmokesčio subsidijos 4 asmenims, kol darbo užmokestis jiems nebus mokamas bankiniais pavedimais, t. y. jau buvo nutraukusi tęstinius neteisėtus veiksmus.

Atsiliepimas

Atsakovė nesutinka su skunde pateiktu teiginiu, kad LDB direktorius, o ne pareiškėja, yra atsakingas už tinkamą valstybės paramos panaudojimą. Skunde nurodyta, kad pareiškėja privalėjo vykdyti atsakovės 2011-11-28 raštą Nr. Sd-4061. Atkreiptinas dėmesys, kad šiame rašte suformuluotų veiksmų negalima laikyti privalomais vykdyti nurodymais, pavedimais ar įpareigojimais, kurie paprastai įforminami įsakymais. Pareiškėja, išmokėdama Įmonei valstybės pagalbą, pažeidė teisės aktų nuostatas ir akivaizdžiai atliko neteisėtus veiksmus. Tokių neteisėtų veiksmų (neteisėto valstybės pagalbos lėšų išmokėjimo Socialinei įmonei) tiesioginiai padariniai – pažeidžiant Įsakymu Nr. A1-1352 patvirtinto aprašo 14.5 punktą ir Įsakymu Nr. A1-1352 patvirtinto aprašo 11.5 punktą, Socialinei įmonei pervesta 114 554,95 Lt (Europos socialinio fondo lėšomis finansuoto projekto „Socialinių įmonių rėmimas“ – 12 578,50 Lt, projekto „Neįgaliųjų integracija“ – 49 328,15 Lt, valstybės biudžeto lėšų – 52 648,3 Lt) darbo užmokesčio subsidijos, iš kurių netinkamomis kompensuoti išlaidomis Europos socialinio fondo lėšomis pripažinta 12 578,50 Lt.

Šalies argumentai

Vieno mėnesio terminas nuobaudai skirti nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos nėra praleistas, nes Tyrimo komisijos 2014-04-02 išvada Nr. P7-30 surašyta ir atsakovės direktoriui pateikta 2014-04-02, o skundžiamas atsakovės direktoriaus įsakymas dėl nuobaudos skyrimo priimtas 2014-04-28. Nėra praleistas ir kitas Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatytas naikinamasis terminas nuobaudai skirti, kuris skaičiuojamas nuo nusižengimo padarymo dienos, kadangi atsakovės direktorius, kaip pareiškėją į pareigas priimantis asmuo, apie tai, kad TDB valstybės pagalbą Socialinei įmonei moka pažeisdama teisės aktų reikalavimus, sužinojo tik gavęs Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos raštą, o apie asmenis, kurie galimai kalti dėl šio pažeidimo padarymo, gavęs Tyrimo komisijos 2014-04-02 išvadą Nr. P7-30. Atsakovė negalėjo pradėti tarnybinio tyrimo ir skirti tarnybinės nuobaudos, nežinodama apie daromą nusižengimą ar nenustačiusi už pažeidimo padarymą atsakingų asmenų.

Pareiškėjai tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas – skirta motyvuotai, atsižvelgus į jos elgesį iki pažeidimo padarymo (iki tiriamo pažeidimo padarymo atmetamos Socialinės įmonės paraiškos, nors turėjo būti mokama tik subsidijos dalis už tinkamas kompensuoti išlaidas). Taip pat į tai, kad tyrimo metu tarnybinę atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, nustatytų Valstybės tarnybos įstatymo 30¹ straipsnyje, nenustatyta; tai tęstinio pobūdžio pažeidimas, trukęs 24 mėnesius; didelę Socialinei įmonei neteisėtai išmokėtos valstybės pagalbos sumą (114 554,95 Lt); dėl šio pažeidimo privalėjo būti ir buvo grąžinta Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai 12 578,50 Lt suma; įstaigos vadovui keliami aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam darbuotojui; pareiškėja tarnybinį nusižengimą padarė dėl aplaidumo, nepagrįstai vadovaudamasi atsakovės 2011-11-28 raštu Nr. Sd-4061 ir atsakovės 2012-09-26 atlikto Socialinės įmonės planinio patikrinimo rezultatais. Pareiškėjai skiriant tarnybinę nuobaudą buvo atsižvelgta ir į tai, kad 2012 metais dėl jos vyko tarnybinis tyrimas, kurio metu tarnybinio nusižengimo sudėties nebuvo nustatyta, tačiau nustatyta, kad pareiškėja netinkamai taikė teisės aktus. Atsakovės direktoriaus 2012-10-29 įsakymu Nr. K-193 „Dėl Plungės teritorinės darbo biržos direktorės D. J. tarnybinio nusižengimo tyrimo“ buvo atkreiptas pareiškėjos dėmesys, kad ji, kaip įstaigos vadovė, yra atsakinga už tinkamą teisės aktų taikymą ir jų laikymąsi.

Vadovaujantis Vyriausybės 2002-06-25 nutarimu Nr. 977 patvirtintų Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių 13 punktu, Tyrimo komisijos 2014-04-02 išvadoje Nr. P7-30 kvalifikuotas nusižengimas (pažeisti Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktai bei pareigybės aprašymo 7.2 ir 7.6 punktai), nurodyta tarnybinio nusižengimo padarymo diena („tarnybinis nusižengimas tęstinio pobūdžio <...> truko nuo 2011-11-29 <...> iki 2013-10-09), pareiškėjos kaltės forma („tarnybinis nusižengimas padarytas dėl aplaidumo (kaltės forma)“), tarnybinio nusižengimo padariniai, atskleistas priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir atsiradusių pasekmių, taip pat nurodyta, kad tarnybinę atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta, bei pasiūlyta konkreti tarnybinė nuobauda. Skunde pateiktas teiginys, kad Tyrimo komisijos 2014-04-02 išvadoje Nr. P7-30 faktinės aplinkybės išanalizuotos šališkai ir neobjektyviai, kaip minėta, stengiantis „pritempti“ tarnybinio nusižengimo sudėtį, yra tik subjektyvi pareiškėjos bei jos atstovo nuomonė.

Atsiliepimas

Teismo posėdyje atsakovės atstovė, remdamasi iš esmės analogiškais atsiliepime išdėstytiems motyvais, prašė skundą atmesti.

4. Teismo posėdyje apklausta liudytoja O. V.. Ji, be kita ko, nurodė, kad dirba TDB Finansų skyriuje, per kurį ginčijamu laikotarpiu buvo atliekami pavedimai Socialinei įmonei. Ši įmonė dokumentus nuolat teikdavo nesilaikydama reikalavimų, tai trūkdavo dokumentų, tai darbuotojams darbo užmokestis būdavo mokamas per kasą. Apie tai ji darbo pasitarimuose informuodavo TDB direktorę, t. y. pareiškėją. Nors skyrius buvo atsisakęs teikti lėšų poreikį Socialinei įmonei, buvo įpareigotas tai daryti. Po tokio įpareigojimo valstybės pagalba Socialinei įmonei buvo pervedama visa, t. y. ir tiems darbuotojams, kuriems darbo užmokestis buvo išmokamas per kasą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkintinas iš dalies.

Žemesnės instancijos teismas

1. Šioje byloje ginčas kilo dėl LDB direktoriaus 2014-04-28 įsakymo Nr. V-284, kuriuo pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš LDB direktoriaus įsakymo Nr. V-284 ir Tyrimo komisijos 2014-04-02 išvados Nr. P7-30 turinio matyti, kad tarnybinė nuobauda pareiškėjai paskirta už tai, kad, būdama TDB direktorė, neužtikrino, kad nuo 2011 m. lapkričio mėnesio iki 2013 m. spalio mėnesio Socialinei įmonei valstybės pagalba – subsidijos darbo užmokesčiui ir valstybinio socialinio draudimo įmokoms – būtų mokama tik tuo atveju, jei ši įmonė atitinka Įsakymu Nr. A1-342 patvirtinto aprašo (aktuali redakcija, galiojusi iki 2012-03-16) 14.5 punkte ir Įsakymu Nr. A1-1352 patvirtinto aprašo (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2012-03-16) 11.5 punkte įtvirtintą reikalavimą tikslinei grupei priklausantiems darbuotojams priskaičiuotą darbo užmokestį mokėti bankiniais pavedimais, ir dėl to Socialinei įmonei nurodytu laikotarpiu neteisėtai išmokėta 114 554,95 Lt dydžio valstybės pagalba.

Šioje byloje nėra ginčo dėl to, kad nuo 2011 m. lapkričio mėnesio iki 2013 m. spalio mėnesio valstybės pagalba Socialinei įmonei išmokėta, nors ji nesilaikė reikalavimo tikslinei grupei priklausantiems darbuotojams priskaičiuotą darbo užmokestį mokėti bankiniais pavedimais. Taip pat nėra ginčo dėl tokios neteisėtai išmokėtos valstybės pagalbos dydžio – 114 554,95 Lt, įskaitant 64 860,28 Lt netinkamai panaudotų projekto „Socialinių įmonių rėmimas“ lėšų. Šios aplinkybės teismui nekelia jokių abejonių, jas patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai (žr. LDB direktoriaus 2014-03-25 įsakymą Nr. F-39, 2014-03-25 ir 2014-04-02 sąskaitos išrašus, Socialinės įmonės teiktus mokėjimų prašymus, laiko apskaitos žiniaraščius, darbo užmokesčio žiniaraščius, kasos išlaidų orderius, sąskaitų išrašus ir kt.).

2. Nustatytos šios bylai nagrinėti reikšmingos aplinkybės, susijusios su valstybės pagalbos teikimu Socialinei įmonei nuo 2011 m. lapkričio mėnesio iki 2013 m. spalio mėnesio ir ginčijamo įsakymo priėmimu:

2.1. Aplinkybės, susijusios su Socialinės įmonės pareiga tikslinei grupei priklausantiems darbuotojams priskaičiuotą darbo užmokestį mokėti bankiniais pavedimais, ir su TDB veiksmais administruojant valstybės pagalbos teikimą Socialinei įmonei

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad Socialinei įmonei dar iki 2011 m. lapkričio mėnesio ne kartą rekomenduota darbo užmokestį tikslinės grupės asmenims mokėti pervedant pinigus į kreditines banko korteles (žr. planinio patikrinimo aktus: 2009-12-17 aktą Nr. SĮ6-2, 2010-12-17 aktą Nr. 1-5375, 2011-04-12 aktą Nr. 1, 2011-06-08 aktą Nr. 4). Socialinei įmonei nepašalinus 2011-06-08 akte Nr. 4 nustatytų pažeidimų, iš TDB tarnautojų sudaryta komisija atliko dar vieną šios įmonės neplaninį patikrinimą ir 2011-09-19 surašė neplaninio patikrinimo aktą Nr. 6, kuriame padarė išvadą, kad LDB bus siūloma spręsti socialinės įmonės statuso netekimo klausimą.

Socialinė įmonė LDB direktoriui 2011-10-07 pateikė skundą (reg. Nr. 9-3933) „Dėl Plungės teritorinės darbo biržos 2011 m. spalio 10 d. sprendimo“ (žr. Socialinės įmonės 2011-10-07 skundą), į kurį LDB direktorius 2011-10-12 raštu Nr. Sg-3505 atsakė, kad TDB sprendimas yra pagrįstas, nes pagal Įsakymu Nr. A1-342 patvirtinto aprašo (aktuali redakcija, galiojusi iki 2012-03-16) 14.5 punktą „socialinės įmonės tikslinėms grupėms priklausantiems asmenims priskaičiuotą darbo užmokestį privalo mokėti atliekant bankinį pavedimą“ (žr. LDB direktoriaus 2011-10-12 raštą Nr. Sg-3505).

TDB 2011-10-17 raštu Nr. S-1719 „Dėl klaidų pateiktoje paraiškoje“, be kita ko, Socialinę įmonę informavo, kad jos 2011-10-11 pateiktoje paraiškoje 2011 metų rugsėjo mėnesio darbo užmokesčio ir valstybinio socialinio draudimo įmokų dalinei kompensacijai gauti nustatyta daug netikslumų, įskaitant ir tai, kad nepateikti iki galo išlaidas pagrindžiantys ir apmokėjimą įrodantys dokumentai, ir pakartotinai priminta, kad tikslinei grupei priklausantiems asmenims priskaičiuotą darbo užmokestį Socialinė įmonė privalo mokėti bankiniais pavedimais (žr. TDB 2011-10-17 raštą Nr. S-1719).

TDB 2011-10-18 raštu Nr. S-1728 „Dėl paraiškos atmetimo“ atmetė Socialinės įmonės 2011-10-11 pateiktą paraišką 2011 metų rugsėjo mėnesio darbo užmokesčio ir valstybinio socialinio draudimo įmokų dalinei kompensacijai gauti. Šiame rašte TDB, be kita ko, nurodė, kad pagal pateiktą darbo užmokesčio apskaitos žiniaraštį Nr. 9/1 trūksta tikslinėms grupėms priklausančių darbuotojų darbo užmokesčio apmokėjimą įrodančių dokumentų. Priminė, kad pagal Socialinės įmonės Įsakymu Nr. A1-342 patvirtinto aprašo (aktuali redakcija, galiojusi iki 2012-03-16) 14.5 punktą Socialinė įmonė savo darbuotojams, priklausantiems tikslinei grupei, darbo užmokestį privalo mokėti bankiniais pavedimas, ir informavo Socialinę įmonę, kad rugsėjo mėnesio darbo užmokesčio ir socialinio draudimo kompensacija pagal kasos išlaidų orderį buvo išmokėta A. K., I. S., N. A., I. K., S. S. ir R. M. (žr. TDB 2011-10-18 raštą Nr. S-1728).

Iš TDB sudaryta komisija 2011-11-14 neplaninio patikrinimo akte Nr. 7 konstatavo, kad S. Kasiliauskienės firma „Premjera“ atsisako pateikti dokumentus ir vengia bendradarbiauti su patikrinimą atliekančiais TDB darbuotojais (žr. 2011-11-14 neplaninio patikrinimo aktą Nr. 7). Pareiškėja 2011-11-14 įsakymu Nr. V-143 sustabdė valstybės pagalbos mokėjimą Socialinei įmonei, iki bus pašalinti 2011-09-19 neplaninio patikrinimo akte Nr. 6 nustatyti pažeidimai (žr. TDB direktoriaus 2011-11-14 įsakymą Nr. V-143), tą pačią dieną pareiškėja raštu Nr. S-1894 „Dėl valstybės pagalbos mokėjimo sustabdymo ir socialinės įmonės statuso netekimo“ kreipėsi į LDB ir, be kita ko, nurodė, kad Socialinė įmonė sistemingai nesilaiko „Aprašo 14.5 punkto, kuriame nurodoma, jog „socialinė įmonė įdarbinusi Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1-6 punktuose nurodytai tikslinei grupei priklausantį asmenį, jam priskaičiuotą darbo užmokestį privalo mokėti atliekant bankinį pavedimą“, prie šio rašto pridėti ir TDB 2011-10-17 raštas Nr. S-1719, ir 2011-10-18 raštas Nr. S-1728 (žr. TDB direktorės 2011-11-14 raštą Nr. S-1894 ir jo priedus).

LDB darbuotojai (LDB direktoriaus pavaduotojas, LDB Užimtumo skyriaus vedėja, LDB Užimtumo skyriaus vyriausioji specialistė) 2011-11-24 pateikė ataskaitą Nr. R3-20 „Dėl tarnybinės komandiruotės į socialinę įmonę S. Kasiliauskienės firmą „Premjera“, kurioje nurodė, kad patikrino Socialinę įmonę ir vertino, inter alia, Įsakymu Nr. A1-342 patvirtinto aprašo (aktuali redakcija, galiojusi iki 2012-03-16) 14.5 punkto taikymą, ir išvadų 2 punkte nurodė, kad TDB pasiūlyta šią nuostatą taikyti „vadovaujantis Darbo kodekso 95 straipsnio 3 p. nuostatomis, kad kiekvienoje darbo sutartyje šalys sulygsta dėl darbo apmokėjimo sąlygų (darbo užmokesčio sistemos, darbo užmokesčio dydžio, mokėjimo tvarkos ir kt.) ir atsižvelgti į darbuotojo pateiktą raštišką prašymą“ (žr. 2011-11-24 ataskaitą Nr. R3-20). Remdamasi šia ataskaita LDB 2011-11-28 raštu Nr. Sd-4061 atsakė į TDB direktorės 2011-11-14 raštą Nr. S-1894 ir nurodė:

– „prašome atšaukti Plungės teritorinės darbo biržos direktoriaus 2011-11-14 įsakymą Nr. V-143 „Dėl valstybės pagalbos teikimo sustabdymo S. Kasiliauskienės firmai „Premjera“ ir nedelsiant atnaujinti valstybės pagalbos mokėjimą bei apie tai raštu informuoti įmonę“;

– Įsakymu Nr. A1-342 patvirtinto aprašo (aktuali redakcija, galiojusi iki 2012-03-16) 14.5 punktą „taikyti vadovaujantis Darbo kodekso 95 straipsnio 3 punkto nuostatomis, kad „kiekvienoje darbo sutartyje šalys sulygsta dėl darbo apmokėjimo sąlygų (darbo užmokesčio sistemos, darbo užmokesčio dydžio, mokėjimo tvarkos ir kt.) ir atsižvelgti į darbuotojo raštišką prašymą“ (žr. LDB 2011-11-28 raštą Nr. Sd-4061).

Pareiškėja, vadovaudamasi LDB 2011-11-28 raštu Nr. Sd-4061, priėmė 2011-11-29 įsakymą Nr. V-152 „Dėl valstybės pagalbos mokėjimo atnaujinimo S. Kasiliauskienės firmai „Premjera“, kuriuo valstybės pagalbos mokėjimą Socialinei įmonei atnaujino nuo 2011-11-29 (žr. TDB 2011-11-29 įsakymą Nr. V-152).

LDB 2012-10-10 raštu Nr. Sd-2947 „Dėl planinio patikrinimo rezultatų“ TDB išsiuntė UAB „S. K. paslaugos“ planinio patikrinimo kontrolinį klausimyną Nr. R3-41, kurio 4.14 punkte prie pateikto klausimo „Ar socialinė įmonė atsiskaito su tikslinėms asmenų grupėms priklausančiais darbuotojais darbo sutartyje nustatytais terminais?“ nurodyta pastaba „4 neįgaliems mokama grynais“ (žr. LDB 2012-10-10 raštą Nr. Sd-2947, planinio patikrinimo kontrolinį klausimyną Nr. R3-41). Iš šių dokumentų turinio matyti, kad nors šį planinį patikrinimą atliko LDB darbuotoja, jį LDB vardu pasirašė direktoriaus pavaduotojas A. Šlekys.

LDB 2013-10-01 raštu Nr. Sd-2687 paprašė užtikrinti, kad Socialinė įmonė laikytųsi Įsakymu Nr. A1-1352 patvirtinto aprašo (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2012-03-16) 11.5 punkte įtvirtinto reikalavimo tikslinei grupei priklausančiam darbuotojui priskaičiuotą darbo užmokestį mokėti bankiniais pavedimais (žr. LDB 2013-10-01 raštą Nr. Sd-2687). Gavusi šį raštą pareiškėja ėmėsi aktyvių veiksmų, t. y. 2013-10-09 priėmė įsakymą Nr. V-138, kuriuo buvo nuspręsta nemokėti Socialinei įmonei darbo užmokesčio subsidijos 4 asmenims, kol darbo užmokestis jiems nebus mokamas bankiniais pavedimais (žr. TDB 2013-10-09 įsakymas Nr. V-138); Socialinei įmonei raštu teikė raginimus laikytis Įsakymu Nr. A1-1352 patvirtinto aprašo (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2012-03-16) 11.5 punkte įtvirtinto reikalavimo (žr. TDB 2013-12-11 raštą Nr. S-2262, 2014-01-20 raštą Nr. S-98).

2.2. Aplinkybės, susijusios su tarnybinio nusižengimo tyrimu

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 2014-01-07 raštu Nr. (21.5.14-82)SD-92 informavo LDB, kad Europos socialinio fondo agentūra iš LDB pateikto mokėjimo prašymo išskaičiuos anksčiau kompensuotas netinkamas projekto „Socialinių įmonių rėmimas“ išlaidas (žr. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2014-01-07 raštą Nr. (21.5.14-82)SD-92 ir jo priedus). LDB direktorius, atsižvelgdamas, inter alia, į šį raštą, 2014-02-04 įsakymu Nr. V-79 sudarė komisiją dėl aplinkybių ir asmenų, atsakingų už socialinei įmonei UAB „S.K. paslaugos“ mokėtos subsidijos darbo užmokesčiui ir valstybinio socialinio draudimo įmokoms, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, nustatymo (žr. LDB direktoriaus 2014-02-04 įsakymą Nr. V-79). Ši komisija 2014-02-28 pateikė išvadą Nr. P7-18, kurioje, be kita ko, nurodė, kad:

„4.1. Nuo 2011 m. rugpjūčio iki 2013 m. spalio mėn. socialinei įmonei, pažeidžiant Aprašo Nr.l 14.5 p. ir Aprašo Nr.2 11.5 p., pervesta 114 554,95 Lt darbo užmokesčio subsidijos <...>, iš kurių netinkamomis kompensuoti išlaidomis Europos socialinio fondo lėšomis pripažinta 12 578,50 Lt;

4.2. Darbo užmokesčio subsidiją, pažeidžiant Aprašo Nr.l 14.5 p. ir Aprašo Nr. 2 11.5 p., socialinei įmonei pervedė TDB, ji taip pat teikė socialinės įmonės mokėjimo prašymus LDB įgyvendinamų projektų administravimo grupėms;

4.3. LDB įgyvendinamų projektų administravimo grupės TDB patirtas išlaidas, pažeidžiant Aprašo Nr. l 14.5 p. ir Aprašo Nr. 2 11.5 p., traukė į suvestinius mokėjimo prašymus šių išlaidų kompensavimui ir siuntė Europos socialinio fondo agentūrai;

4.4. LDB Užimtumo rėmimo skyriaus darbuotojai, žinodami apie galimą Aprašo Nr. l 14.5 p. ir Aprašo Nr. 2 11.5 p. pažeidimą, neatliko tinkamo metodinio vadovavimo“ (žr. 2014-02-28 išvadą Nr. P7-18).

LDB direktorius 2014-03-05 įsakymu Nr. V-156 sudarė galimo tarnybinio nusižengimo, dėl kurio padarymo įtariama TDB direktorė D. J., tyrimo komisiją (žr. LDB direktoriaus 2014-03-05 įsakymą Nr. V-156).

LDB pareiškėjai pateikė 2014-03-06 pranešimą Nr. Sd.-703 „Apie tarnybinį nusižengimą“ (žr. LDB 2014-03-06 pranešimą Nr. Sd.-703). Pareiškėja 2014-03-14 LDB direktoriui pateikė paaiškinimą, kuriame išdėstė informaciją, susijusią su galimai padarytu tarnybiniu nusižengimu, ir, be kita ko, nurodė, kad ji administruodama valstybės pagalbos teikimą Socialinei įmonei tarnybinio nusižengimo nepadarė, nes nėra nei tyčios, nei kaltės, nei aplaidumo vykdant tarnybines pareigas, o jos sprendimai susidariusioje situacijoje buvo principingi (žr. TDB 2014-03-14 raštą Nr. S-337 ir jo priedus).

Tyrimo komisija 2014-04-02 priėmė išvadą Nr. P7-30 „Dėl Telšių teritorinės darbo biržos direktorės D. J. tarnybinio nusižengimo“, kurioje pasiūlė:

„1. Pripažinti, kad Telšių TDB direktorė D. J., būdama Plungės TDB direktore, priimdama sprendimus dėl darbo užmokesčio subsidijos Socialinei įmonei mokėjimo pažeidžiant Aprašo Nr. 1 14.5 punkto ir Aprašo Nr. 2 11.5 punkto reikalavimus, padarė tarnybinį nusižengimą – netinkamai atliko jos pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas – neužtikrino Aprašo Nr. 1 ir Aprašo Nr. 2 vykdymo bei darbo biržos veiklos teisėtumo (pareigybės aprašymo 7.2 punktas) ir netinkamai panaudojo darbo biržai skirias lėšas (pareigybės aprašymo 7.6 punktas). Taip Telšių TDB direktorė D. J. pažeidė VT įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktus bei pareigybės aprašymo 7.2 ir 7.6 punktus.

2. Skirti Telšių TDB direktorei D. J. tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą“ (žr. Tyrimo komisijos 2014-04-02 išvadą Nr. P7-30).

LDB direktorius 2014-04-28 priėmė ginčijamą įsakymą Nr. V-284, kuriuo pareiškėjai paskyrė tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą.

3. Ginčui išspręsti aktualus teisinis reguliavimas nustatytas, inter alia, Valstybės tarnybos įstatyme, Socialinių įmonių įstatyme, Įsakymu Nr. A1-342 patvirtintame apraše (aktuali redakcija, galiojusi iki 2012-03-16) ir Įsakymu Nr. A1-1352 patvirtintame apraše (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2012-03-16), TDB direktoriaus pareigybės aprašyme (LDB direktoriaus 2010-06-17 įsakymo Nr. V-309 ir 2013-12-31 įsakymo Nr. K-319 redakcija).

3.1. Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautojai privalo laikytis Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų (1 punktas), tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis (4 punktas). TDB direktoriaus pareigybės aprašyme (LDB direktoriaus 2010-06-17 įsakymo Nr. V-309 ir 2013-12-31 įsakymo Nr. K-319 redakcija) įtvirtintos šios funkcijos: vadovauti TDB, spręsti jos kompetencijai priskirtus klausimus, planuoti ir organizuoti TDB darbą, asmeniškai atsakyti už pavestų uždavinių ir funkcijų tinkamą įgyvendinimą (7.1 punktas); užtikrinti socialinės apsaugos ir darbo ministro bei LDB direktoriaus įsakymų, kitų teisės aktų, LDB direktoriaus pavedimų vykdymą ir LDB veiklos teisėtumą (7.2 punktas); teisės aktų nustatyta tvarka disponuoti TDB skirtomis lėšomis, atsakyti už lėšų tinkamą panaudojimą ir TDB patikėjimo teise valdomo, naudojamo ir disponuojamo valstybei nuosavybės teise priklausančio turto panaudojimą pagal paskirtį, sudaryti ūkines sutartis (7.6 punktas).

3.2. Iš bylos medžiagos matyti, kad Socialinei įmonei nuo 2011 m. lapkričio mėnesio iki 2013 m. spalio mėnesio buvo teikiama Socialinių įmonių įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta valstybės pagalba – subsidija darbo užmokesčiui ir valstybinio socialinio draudimo įmokoms. Pagal šio įstatymo 14 straipsnį subsidija darbo užmokesčiui ir valstybinio socialinio draudimo įmokoms yra skirta papildomoms socialinės įmonės išlaidoms, susijusioms su tikslinėms asmenų grupėms priklausančių darbuotojų darbinių įgūdžių stoka, jų mažesniu darbo našumu ar ribotu darbingumu, kompensuoti (1 dalis). Pagal aktualios redakcijos 2004-07-07 Vyriausybės nutarimą Nr. 852 administruoti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas, skirtas socialinėms įmonėms remti, įgaliota LDB (2, 2.2 punktai), o Socialinių įmonių įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta valstybės pagalbos teikimo tvarka nuo 2011 m. lapkričio mėnesio iki 2013 m. spalio mėnesio sureguliuota aktualios redakcijos Valstybės pagalbos teikimo socialinėms įmonėms tvarkos apraše.

3.3. Įsakymu Nr. A1-342 patvirtinto aprašo (aktuali redakcija, galiojusi iki 2012-03-16) 14.5 punkte buvo įtvirtintas reikalavimas socialinei įmonei, įdarbinusiai tikslinei grupei priklausantį asmenį, jam priskaičiuotą darbo užmokestį mokėti bankiniais pavedimais. Įsakymu Nr. A1-342 patvirtinto aprašo (aktuali redakcija, galiojusi iki 2012-03-16) 71.2 punkte, be kita ko, buvo nustatyta, kad jeigu teritorinė darbo birža nustato, kad, iš jos turimų duomenų, mokėjimo prašyme nurodyta informacija nėra tiksli ir išsami arba pateikti ne visi išlaidas pateisinantys ir išlaidų apmokėjimą įrodantys dokumentai, ji kreipiasi į socialinę įmonę ir nurodo, kokią trūkstamą (patikslintą) informaciją ar dokumentus per jos nustatytą terminą socialinė įmonė privalo pateikti, o socialinei įmonei per nustatytą terminą nepateikus trūkstamos informacijos ar dokumentų, valstybės pagalba neišmokama arba valstybės pagalbos lėšomis dengiama tik tinkamų kompensuoti išlaidų dalis; 83 punkte – kad teritorinė darbo birža turi teisę sustabdyti visos ar tam tikros rūšies valstybės pagalbos mokėjimą socialinei įmonei šiais atvejais: kilus pagrįstiems įtarimams, kad informacija, pateikta mokėjimų prašymuose valstybės pagalbai gauti, yra neteisinga (83.1 punktas), teritorinei darbo biržai išsiuntus raštą socialinei įmonei dėl patikrinimų metu nustatytų Įstatymo ar jį įgyvendinančių teisės aktų pažeidimų (neatitikimų) (83.2 punktas), teritorinei darbo biržai priėmus sprendimą kreiptis į LDB dėl socialinės įmonės / neįgaliųjų socialinės įmonės statuso panaikinimo (83.3 punktas); 84 punkte – kad sustabdžius valstybės pagalbos mokėjimą socialinei įmonei, šis mokėjimas atnaujinamas, kai per teritorinės darbo biržos nustatytą terminą socialinė įmonė ištaiso mokėjimų prašymuose valstybės pagalbai gauti nurodytą informaciją (84.1 punktas), socialinė įmonė per teritorinės darbo biržos nustatytą terminą panaikina patikrinimų metu nustatytus Socialinių įmonių įstatymo ar jį įgyvendinančių teisės aktų pažeidimus (neatitikimus) ir apie tai informuoja teritorinę darbo biržą (84.2 punktas), teritorinė darbo birža gauna LDB pranešimą apie LDB direktoriaus įsakymą nenaikinti socialinės įmonės statuso (84.3 punktas); 85 punkte – kad atnaujinus valstybės pagalbos mokėjimą, socialinei įmonei išmokamos socialinei įmonei priklausančios valstybės pagalbos sumos už laikotarpį nuo sprendimo sustabdyti valstybės pagalbos mokėjimą iki sprendimo atnaujinti valstybės pagalbos mokėjimą priėmimo; 91 punkte – kad sprendimus dėl socialinei įmonei išmokėtų valstybės pagalbos lėšų grąžinimo priima LDB, išnagrinėjusi teritorinės darbo biržos siūlymą, o priėmus sprendimą grąžinti valstybės pagalbos lėšas, apie tai teritorinė darbo birža nedelsdama informuoja socialinę įmonę ir pareikalauja sutartyje nustatytomis sąlygomis grąžinti išmokėtą valstybės pagalbą.

Įsakymu Nr. A1-1352 patvirtinto aprašo (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2012-03-16) 11.5 punkte įtvirtintas reikalavimas socialinei įmonei, įdarbinusiai tikslinei grupei priklausantį asmenį, jam priskaičiuotą darbo užmokestį mokėti bankiniais pavedimais. Įsakymu Nr. A1-1352 patvirtinto aprašo (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2012-03-16) 74.2 punkte, be kita ko, nustatyta, kad jeigu teritorinė darbo birža nustato, kad, pagal jos turimus duomenis, mokėjimo prašyme nurodyta informacija nėra tiksli ir išsami arba pateikti ne visi išlaidas pateisinantys ir išlaidų apmokėjimą įrodantys dokumentai, ji kreipiasi į socialinę įmonę, nurodydama, kokią trūkstamą (patikslintą) informaciją ar dokumentus per jos nustatytą terminą socialinė įmonė privalo pateikti, o socialinei įmonei per nustatytą terminą nepateikus trūkstamos informacijos ar dokumentų, valstybės pagalba neišmokama arba valstybės pagalbos lėšomis dengiama tik tinkamų kompensuoti išlaidų dalis; 83 punkte – kad LDB direktorius turi teisę sustabdyti visos ar tam tikros rūšies valstybės pagalbos mokėjimą socialinei įmonei šiais atvejais: kilus pagrįstiems įtarimams, kad informacija, pateikta mokėjimų prašymuose gauti valstybės pagalbą, yra neteisinga (83.1 punktas), LDB direktoriaus įgaliotam valstybės tarnautojui ar darbuotojui, dirbančiam pagal darbo sutartį, išsiuntus raštą socialinei įmonei dėl atliekant veiklos priežiūrą nustatytų Socialinių įmonių įstatymo ar jo įgyvendinamųjų teisės aktų pažeidimų (neatitikimų) (83.2 punktas), teritorinei darbo biržai priėmus sprendimą kreiptis į LDB dėl socialinės įmonės / neįgaliųjų socialinės įmonės statuso panaikinimo (83.3 punktas); 84 punkte – kad sustabdytas valstybės pagalbos mokėjimas socialinei įmonei atnaujinamas, kai per teritorinės darbo biržos nustatytą terminą socialinė įmonė ištaiso mokėjimų prašymuose gauti valstybės pagalbą nurodytą informaciją (84.1 punktas), socialinė įmonė per LDB direktoriaus įgalioto valstybės tarnautojo ar darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, nustatytą terminą panaikina atliekant veiklos priežiūrą nustatytus Socialinių įmonių įstatymo ar jo įgyvendinamųjų teisės aktų pažeidimus (neatitikimus) ir apie tai informuoja TDB (84.2 punktas), priimamas LDB direktoriaus įsakymas nenaikinti socialinės įmonės statuso (84.3 punktas); 85 punkte – kad atnaujinus valstybės pagalbos mokėjimą, socialinei įmonei išmokamos jai priklausančios valstybės pagalbos sumos už laikotarpį nuo sprendimo sustabdyti valstybės pagalbos mokėjimą iki sprendimo atnaujinti valstybės pagalbos mokėjimą priėmimo; 94 punkte – kad sprendimus dėl socialinei įmonei išmokėtų valstybės pagalbos lėšų grąžinimo priima LDB, išnagrinėjusi teritorinės darbo biržos siūlymą, o priėmus sprendimą grąžinti valstybės pagalbos lėšas, apie tai teritorinė darbo birža nedelsdama informuoja socialinę įmonę ir pareikalauja sutartyje nustatytomis sąlygomis grąžinti išmokėtą valstybės pagalbą.

Nurodytą Įsakymu Nr. A1-342 patvirtintame apraše (aktuali redakcija, galiojusi iki 2012-03-16) ir Įsakymu Nr. A1-1352 patvirtintame apraše (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2012-03-16) teisinį reguliavimą, įvertinus nagrinėjamos administracinės bylos kontekste, darytinos šios išvados:

– už valstybės pagalbos – darbo užmokesčio ir valstybinio socialinio draudimo įmokų dalinės kompensacijos – Socialinei įmonei teikimą nuo 2011 m. lapkričio mėnesio iki 2013 m. spalio mėnesio iš esmės buvo atsakinga TDB, o pareiškėja, kaip TDB direktorė, privalėjo užtikrinti, kad Socialinei įmonei tokia valstybės pagalba būtų teikiama tik tuo atveju, jeigu ši atitinka visus teisės aktuose nustatytus reikalavimus, inter alia, reikalavimą tikslinei grupei priklausantiems darbuotojams priskaičiuotą darbo užmokestį mokėti bankiniais pavedimais;

– Socialinei įmonei neatitinkant reikalavimų ir per nustatytą terminą neištaisius TDB nurodytų trūkumų, pareiškėja privalėjo priimti vieną iš alternatyvių sprendimų: arba neišmokėti valstybės pagalbos – darbo užmokesčio ir valstybinio socialinio draudimo įmokų dalinės kompensacijos – Socialinei įmonei, arba Socialinei įmonei išmokėti kompensaciją tik už tuos tikslinei grupei priklausančius darbuotojus, kuriems priskaičiuotas darbo užmokestis yra mokamas bankiniais pavedimais;

– tol, kol Socialinė įmonė nevykdė reikalavimo tikslinei grupei priklausantiems darbuotojams priskaičiuotą darbo užmokestį mokėti bankiniais pavedimais, pareiškėja turėjo teisę sustabdyti valstybės pagalbos teikimą; šiuo atveju valstybės pagalbos teikimas Socialinei įmonei turėjo būti atnaujinamas per TDB nustatytą terminą panaikinus šį pažeidimą. Taip pat pareiškėja turėjo teisę sustabdyti valstybės pagalbos mokėjimą Socialinei įmonei TDB priėmus sprendimą kreiptis į LDB dėl šiai įmonei suteikto socialinės įmonės statuso panaikinimo; tokiu atveju valstybės pagalbos teikimas Socialinei įmonei turėjo būti atnaujinamas gavus LDB pranešimą apie LDB direktoriaus įsakymą nenaikinti socialinės įmonės statuso. Atnaujinus valstybės pagalbos mokėjimą, TDB Socialinei įmonei turėjo išmokėti šiai įmonei valstybės pagalbos sumas už laikotarpį nuo sprendimo sustabdyti valstybės pagalbos mokėjimą iki sprendimo atnaujinti valstybės pagalbos mokėjimą priėmimo;

– sprendimą dėl Socialinei įmonei išmokėtų valstybės pagalbos lėšų grąžinimo turėjo priimti LDB, išnagrinėjusi TDB siūlymą, o priėmus sprendimą grąžinti valstybės pagalbos lėšas, apie tai TDB nedelsiant turėjo informuoti Socialinę įmonę ir pareikalauti sutartyje nustatytomis sąlygomis grąžinti išmokėtą valstybės pagalbą.

4. Pareiškėja nuo 2011 m. lapkričio mėnesio iki 2013 m. spalio mėnesio ėjo Plungės TDB direktoriaus pareigas, tiek ginčijamu laikotarpiu, tiek tarnybinės nuobaudos paskyrimo metu ji buvo ir yra karjeros valstybės tarnautoja, įstaigos vadovė. Pagrindiniai valstybės tarnybos principai, valstybės tarnautojo statusas, atsakomybė, valstybės tarnybos valdymo teisiniai pagrindai nustatyti Valstybės tarnybos įstatyme, pagal kurį tarnybinis nusižengimas – valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės (2 straipsnio 12 dalis); tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant, inter alia, į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (29 straipsnio 2 dalis); už tarnybinius nusižengimus valstybės tarnautojui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų: pastaba, papeikimas, griežtas papeikimas, atleidimas iš pareigų (29 straipsnio 3 dalis). Tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarka nustatyta Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnyje „Tarnybinių nuobaudų skyrimas“ ir Vyriausybės 2002-06-25 nutarimu Nr. 977 patvirtintose Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklėse (Vyriausybės 2012-10-24 nutarimo Nr. 1300 redakcija).

Vadinasi, siekiant nuspręsti, ar ginčijamas LDB direktoriaus įsakymas Nr. V-284 yra teisėtas ir pagrįstas, būtina nustatyti, ar:

– pareiškėja padarė tarnybinį nusižengimą, t. y. dėl savo kaltės neatliko arba netinkamai atliko savo pareigas, ir tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas – paskirta tinkamai įvertinus jos kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, jos veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes;

– skiriant tarnybinę nuobaudą nebuvo padaryta procedūrinių pažeidimų.

5. Dėl tarnybinio nusižengimo sudėties

5.1. Įvertinus byloje surinktus įrodymus konstatuotina, kad pareiškėja dėl savo kaltės netinkamai atliko savo pareigas ir padarė LDB direktoriaus įsakyme Nr. V-284 ir Tyrimo komisijos 2014-04-02 išvadoje Nr. P7-30 nustatytą tarnybinį nusižengimą, t. y. ji, būdama TDB direktorė, neužtikrino, kad nuo 2011 m. lapkričio mėnesio iki 2013 m. spalio mėnesio Socialinei įmonei valstybės pagalba būtų mokama tik tuo atveju, jei ši įmonė atitinka Įsakymu Nr. A1-342 patvirtinto aprašo (aktuali redakcija, galiojusi iki 2012-03-16) 14.5 punkte ir Įsakymu Nr. A1-1352 patvirtinto aprašo (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2012-03-16) 11.5 punkte įtvirtintą reikalavimą tikslinei grupei priklausantiems darbuotojams priskaičiuotą darbo užmokestį mokėti bankiniais pavedimais, ir dėl to Socialinei įmonei nurodytu laikotarpiu neteisėtai išmokėta 114 554,95 Lt dydžio valstybės pagalba. Konstatuotina ir tai, kad LDB direktoriaus įsakyme Nr. V-284 pagrįstai konstatuota, jog pareiškėja pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktus, TDB direktoriaus pareigybės aprašymo (LDB direktoriaus 2010-06-17 įsakymo Nr. V-309 ir 2013-12-31 įsakymo Nr. K-319 redakcija) 7.2, 7.6 punktus.

Šioje byloje nustatyta, kad pagal Įsakymu Nr. A1-342 patvirtintame apraše (aktuali redakcija, galiojusi iki 2012-03-16) ir Įsakymu Nr. A1-1352 patvirtintame apraše (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2012-03-16) įtvirtintą teisinį reguliavimą, už valstybės pagalbos – darbo užmokesčio ir valstybinio socialinio draudimo įmokų dalinės kompensacijos – Socialinei įmonei teikimą nuo 2011 m. lapkričio mėnesio iki 2013 m. spalio mėnesio iš esmės buvo atsakinga TDB, o pareiškėja, kaip TDB direktorė, privalėjo užtikrinti, kad Socialinei įmonei tokia valstybės pagalba būtų teikiama tik tuo atveju, jeigu ji atitinka visus teisės aktuose nustatytus reikalavimus, inter alia, reikalavimą tikslinei grupei priklausantiems darbuotojams priskaičiuotą darbo užmokestį mokėti bankiniais pavedimais. Nustatyta ir tai, kad nuo 2011 m. lapkričio mėnesio iki 2013 m. spalio mėnesio valstybės pagalba Socialinei įmonei išmokėta nepaisant to, kad ši įmonė pažeidė reikalavimą tikslinei grupei priklausančiam darbuotojui priskaičiuotą darbo užmokestį mokėti bankiniais pavedimais, todėl Socialinei įmonei neteisėtai išmokėta 114 554,95 Lt valstybės pagalbos.

5.2. Pareiškėja teigia, kad ji nėra tarnybinį nusižengimą padaręs asmuo, nes už pažeidimus atsakinga ne ji, o LDB direktorius ir kiti LDB darbuotojai, kadangi LDB ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai buvo žinoma susidariusi situacija; pareiškėja privalėjo vykdyti LDB 2011-11-28 raštą Nr. Sd-4061; LDB darbuotojai ne kartą atliko patikrinimus (2012-09-26, 2013-10-09, 2013-10-22), kurių metu Įsakymu Nr. A1-342 patvirtinto aprašo (aktuali redakcija, galiojusi iki 2012-03-16) 14.5 punkte ir Įsakymu Nr. A1-1352 patvirtinto aprašo (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2012-03-16) 11.5 punkte nustatytų reikalavimų nesilaikymas nebuvo nustatyti kaip pažeidimai.

Šie pareiškėjos teiginiai vertintini kritiškai.

Šioje byloje nustatyta, kad kai kuriems LDB darbuotojams, susijusiems su valstybės pagalbos teikimu Socialinei įmonei, buvo žinoma, kad ši įmonė nesilaiko pareigos daliai tikslinei grupei priklausančių darbuotojų priskaičiuotą darbo užmokestį mokėti bankiniais pavedimais (žr. Socialinės įmonės 2011-10-07 skundą, LDB direktoriaus 2011-10-12 raštą Nr. Sg-3505, TDB direktorės 2011-11-14 raštą Nr. S-1894 ir jo priedus, 2011-11-24 ataskaitą Nr. R3-20, LDB 2011-11-28 raštą Nr. Sd-4061, LDB 2012-10-10 raštą Nr. Sd-2947, planinio patikrinimo kontrolinį klausimyną Nr. R3-41). Taip pat nustatyta, kad LDB 2011-11-28 raštu Nr. Sd-4061 TDB direktorei nurodė „Įsakymu Nr. A1-342 patvirtinto aprašo (aktuali redakcija galiojusi iki 2012-03-16) 14.5 punktą „taikyti vadovaujantis Darbo kodekso 95 straipsnio 3 punkto nuostatomis, kad „kiekvienoje darbo sutartyje šalys sulygsta dėl darbo apmokėjimo sąlygų (darbo užmokesčio sistemos, darbo užmokesčio dydžio, mokėjimo tvarkos ir kt.) ir atsižvelgti į darbuotojo raštišką prašymą“. Šį LDB 2011-11-28 rašte Nr. Sd-4061 išdėstytą nurodymą vertinant visų byloje esančių rašytinių įrodymų kontekste, darytina išvada, kad nors šiame rašte LDB direktorius expressis verbis nenurodė TDB teikti valstybės pagalbą Socialinei įmonei nepaisant Įsakymu Nr. A1-342 patvirtinto aprašo (aktuali redakcija, galiojusi iki 2012-03-16) 14.5 punkto reikalavimo darbo užmokestį mokėti bankiniais pavedimais, pareiškėja jį galėjo suprasti kaip nurodymą, nustačius, kad tarp Socialinės įmonės ir joje dirbančio tikslinei grupei priklausančio darbuotojo sudarytoje darbo sutartyje darbuotojo raštišku prašymu nustatyta, kad darbo užmokestis jam mokamas grynaisiais, teikti valstybės pagalbą nepaisant Įsakymu Nr. A1-342 patvirtinto aprašo (aktuali redakcija, galiojusi iki 2012-03-16) 14.5 punkto.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo nuomone, šios aplinkybės, kaip ir tai, kad atsakingi LDB darbuotojai galimai netinkamai vykdė savo funkcijas, niekaip nepaneigė pareiškėjos, kaip TDB vadovės, pareigos užtikrinti, kad jos vadovaujama TDB jai pavestas funkcijas atliktų nepažeisdama galiojančių teisės aktų. Šiame kontekste ypač pabrėžtina, kad pareiškėja aktualiu laikotarpiu buvo ir šiuo metu yra įstaigos vadovė, todėl ji privalėjo ir šiuo metu privalo ex officio veikti išimtinai dėl TDB interesų. Tokio elgesio niekaip neatitinka jos pasirinktas elgesio modelis – vykdyti LDB direktoriaus 2011-11-28 raštu Nr. Sd-4061 duotą nurodymą, kuris, jos įsitikinimu, yra neteisėtas ir pažeidžiantis teisės aktus. Šiame kontekste ypač pabrėžtina, kad iš bylos medžiagos akivaizdu, jog pareiškėjai nekilo jokių abejonių dėl to, kad Socialinė įmonė kai kuriems tikslinei grupei priklausantiems darbuotojams mokėdama darbo užmokestį grynaisiais pažeidžia Įsakymu Nr. A1-342 patvirtinto aprašo (aktuali redakcija, galiojusi iki 2012-03-16) 14.5 punkte įtvirtintą reikalavimą, todėl valstybės pagalba – subsidijos darbo užmokesčiui ir valstybinio socialinio draudimo įmokoms – už tokius darbuotojus negali būti teikiama. Pareiškėja nepagrįstai teigia, kad jai, kaip įstaigos vadovei, netaikoma ar taikoma su išlygomis pareiga ex officio veikti išimtinai dėl įstaigos interesų, veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai ir daryti viską, kas nuo jos priklauso, kad jos vadovaujama įstaiga veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Teismo nuomone, ši pareiga pareiškėjai, kaip įstaigos vadovei, išliko nepaisant to, kad LDB 2011-11-28 rašte Nr. Sd-4061 išdėstytą nurodymą ji galėjo suprasti kaip nurodymą, nustačius, kad tarp Socialinės įmonės ir joje dirbančio tikslinei grupei priklausančio darbuotojo sudarytoje darbo sutartyje darbuotojo raštišku prašymu nustatyta, kad darbo užmokestis jam mokamas grynaisiais, teikti valstybės pagalbą nepaisant Įsakymu Nr. A1-342 patvirtinto aprašo (aktuali redakcija, galiojusi iki 2012-03-16) 14.5 punkto. Remiantis tais pačiais argumentais, atmestini ir pareiškėjos teiginiai, kad ji nėra tarnybinį nusižengimą padaręs asmuo, nes už pažeidimus atsakinga ne ji, o LDB direktorius ir kiti LDB darbuotojai, ir kad LDB darbuotojai ne kartą atliko patikrinimus (2012-09-26, 2013-10-09, 2013-10-22), kurių metu Įsakymu Nr. A1-342 patvirtinto aprašo (aktuali redakcija, galiojusi iki 2012-03-16) 14.5 punkte ir Įsakymu Nr. A1-1352 patvirtinto aprašo (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2012-03-16) 11.5 punkte nustatytų reikalavimų nesilaikymas nebuvo nustatyti kaip pažeidimai.

5.3. Pareiškėja teigia, kad jos elgesyje nėra subjektyviojo sudėties požymio – kaltės, nes ji nenumatė ir apskritai negalėjo numatyti, kad dėl jos neveikimo gali kilti neigiamų padarinių.

Šis pareiškėjos teiginys vertintinas kaip nepagrįstas ir prieštaraujantis šioje byloje surinktiems rašytiniams įrodymams.

Iš surinktų rašytinių įrodymų (žr. Socialinės įmonės 2011-10-07 skundą, LDB direktoriaus 2011-10-12 raštą Nr. Sg-3505, TDB direktorės 2011-11-14 raštą Nr. S-1894 ir jo priedus, 2011-11-24 ataskaitą Nr. R3-20, LDB 2011-11-28 raštą Nr. Sd-4061, LDB 2012-10-10 raštą Nr. Sd-2947, planinio patikrinimo kontrolinį klausimyną Nr. R3-41) matyti, kad pareiškėja aiškiai suprato savo, kaip TDB direktorės, pareigą užtikrinti, kad nuo 2011 m. lapkričio mėnesio iki 2013 m. spalio mėnesio valstybės pagalba – darbo užmokesčio ir valstybinio socialinio draudimo įmokų dalinės kompensacijos – Socialinei įmonei gali būti teikiama tik tuo atveju, jeigu ši atitinka visus teisės aktuose nustatytus reikalavimus, inter alia, reikalavimą tikslinei grupei priklausantiems darbuotojams priskaičiuotą darbo užmokestį mokėti bankiniais pavedimais. Vis dėlto pareiškėja tokį neteisėtą valstybės pagalbos teikimą Socialinei įmonei toleravo. Jos kaltės dėl tarnybinio pažeidimo nenaikina ir faktas, kad ji, suprasdama, jog teikiant valstybės pagalbą Socialinei įmonei yra daromas pažeidimas, ėmėsi tam tikrų veiksmų, kad išvengtų neigiamų padarinių (žr. TDB 2011-10-17 raštą Nr. S-1719, 2011-10-18 raštą Nr. S-1728, TDB direktorės 2011-11-14 įsakymą Nr. V-143, TDB direktorės 2011-11-14 raštą Nr. S-1894 ir jo priedus). Teismo nuomone, šie pareiškėjos veiksmai nebuvo pakankami, siekiant užkirsti kelią daromam pažeidimui, tokią išvadą patvirtina ir kilusios neigiamos pasekmės – Socialinei įmonei nurodytu laikotarpiu neteisėtai išmokėta 114 554,95 Lt dydžio valstybės pagalba. Pareiškėjos veiksmai, kai ji, vadovaudamasi LDB 2011-11-28 raštu Nr. Sd-4061, priėmė 2011-11-29 įsakymą Nr. V-152 „Dėl valstybės pagalbos mokėjimo atnaujinimo S. Kasiliauskienės firmai „Premjera“, kuriuo nuo 2011-11-29, žinodama, kad daro pažeidimą, atnaujino valstybės pagalbos Socialinei įmonei tiekimą (t. y. darbo užmokesčio ir valstybinio socialinio draudimo įmokų dalinė kompensacija Socialinei įmonei buvo išmokėta ir mokama net ir už tuos šios įmonės tikslinei grupei priklausančius darbuotojus, kuriems priskaičiuotas darbo užmokestis buvo išmokamas ne pavedimais per banką, o grynaisiais), vertintini kaip aplaidumas, t. y. pareiškėja žinojo, kad dėl to gali kilti neigiamos pasekmės, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti prisidengdama, jos nuomone, teisės aktams prieštaraujančiu LDB išaiškinimu. Vertinant pareiškėjos teiginį, kad, vadovaujantis jos pareigybės aprašymo 7.2. punktu, kuriame, inter alia, nustatyta pareiga užtikrinti LDB direktoriaus įsakymų, pavedimų vykdymą, ji privalėjo vykdyti LDB 2011-11-28 raštą Nr. Sd-4061, pažymėtina, kad nurodyta pareiškėjos pareigybės aprašymo 7.2. punkto nuostata nesuponuoja jos teisės vykdyti neteisėtus nurodymus ir nepaneigia jos, kaip įstaigos vadovės, pareigos užtikrinti, kad jos vadovaujamoje įstaigoje būtų laikomasi teisės aktų.

Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, konstatuotina, kad pareiškėja nepagrįstai teigia, kad ėmėsi visų būtinų ir privalomų veiksmų, kad būtų laikomasi Įsakymu Nr. A1-342 patvirtinto aprašo (aktuali redakcija, galiojusi iki 2012-03-16) 14.5 punkte Įsakymu Nr. A1-1352 patvirtinto aprašo (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2012-03-16) 11.5 punkte įtvirtinto reikalavimo.

Teismo nuomone, pareiškėjos kaltės dėl tarnybinio pažeidimo nenaikina ir tai, kad kiti LDB darbuotojai galimai neužtikrino tinkamos Socialinės įmonės priežiūros, tinkamo metodinio vadovavimo Socialinei įmonei teikiant valstybės pagalbą, o LDB direktorius, gavęs informaciją, kad Socialinė įmonė, inter alia, nesilaiko Įsakymu Nr. A1-342 patvirtinto aprašo (aktuali redakcija, galiojusi iki 2012-03-16) 14.5 punkte ir Įsakymu Nr. A1-1352 patvirtinto aprašo (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2012-03-16) 11.5 punkte nustatytų reikalavimų, nepriėmė sprendimo sustabdyti ar nutraukti valstybės pagalbos lėšų mokėjimą šiai socialinei įmonei. Šiame kontekste ypač pabrėžtina, kad kitų LDB tarnautojų ir (arba) darbuotojų tarnybinė ir (arba) drausminė atsakomybė nėra šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas.

Žemesnės instancijos teismas

6. Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros

Pareiškėja skunde nurodo, kad, jai skiriant tarnybinę nuobaudą, buvo praleisti Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti tarnybinių nuobaudų skyrimo terminai.

Pagal aktualios redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalį tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos. Tarnybinė nuobauda neskiriama, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 6 mėnesiai, tačiau tais atvejais, kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant kompetentingos institucijos patikrinimą, tarnybinė nuobauda skiriama ne vėliau kaip per trejus metus nuo nusižengimo padarymo dienos.

Įvertinus šioje byloje surinktus rašytinius įrodymus, konstatuotina, kad pareiškėjos padarytas tarnybinis nusižengimas yra tęstinis, jis truko nuo 2011-11-29 iki 2013-10-09, t. y. nuo 2011-11-29 įsakymo Nr. V-152, kuriuo pareiškėja atnaujino valstybės pagalbos mokėjimą Socialinei įmonei net ir už tuos tikslinei grupei priklausančius darbuotojus, kuriems darbo užmokestis buvo mokamas grynaisiais, priėmimo iki 2013-10-09 įsakymo Nr. V-138, kuriuo pareiškėja nusprendė nemokėti Socialinei įmonei darbo užmokesčio subsidijos 4 asmenims, kol darbo užmokestis jiems nebus mokamas bankiniais pavedimais, priėmimo. Taigi šioje byloje nagrinėjamo pareiškėjos nusižengimo padarymo diena laikytina 2013-10-09.

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų matyti, kad apie tai, jog TDB valstybės paramą Socialinei įmonei moka pažeisdama teisės aktus ir dėl to Europos socialinio fondo agentūra iš LDB pateikto mokėjimo prašymo išskaičiuos anksčiau kompensuotas netinkamas projekto „Socialinių įmonių rėmimas“ išlaidas, LDB direktorius sužinojo gavęs Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2014-01-07 raštą Nr. (21.5.14-82)SD-92. Iš šio rašto ir jo priedų turinio matyti, kad kompetentinga institucija – Europos socialinio fondo agentūra – patikrinimą atliko 2013-12-19. Taip pat matyti, kad apie tai, jog TDB, pažeisdama Įsakymu Nr. A1-342 patvirtinto aprašo (aktuali redakcija, galiojusi iki 2012-03-16) 14.5 punktą ir Įsakymu Nr. A1-1352 patvirtinto aprašo (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2012-03-16) 11.5 punktą Socialinei įmonei pervedė darbo užmokesčio subsidiją ir teikė Socialinės įmonės mokėjimo prašymus LDB įgyvendinamų projektų administravimo grupėms, LDB direktorius sužinojo 2014-02-28, kai jo 2014-02-04 įsakymu Nr. V-79 sudaryta komisija pateikė išvadą Nr. P7-18. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad tarnybinį nusižengimą nustatė kompetentinga institucija – Europos socialinio fondo agentūra, todėl nagrinėjamu atveju turi būti taikomas Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatytas 3 metų naikinamasis terminas, skaičiuojamas nuo nusižengimo padarymo dienos, kuriam praėjus tarnybinė nuobauda neskiriama, o tarnybinio pažeidimo paaiškėjimo diena laikytina 2014-02-28, kai apie TDB pažeidimus teikiant valstybės paramą Socialinei įmonei sužinojo LDB direktorius.

Atsižvelgus į nurodytus argumentus ir įvertinus kitus šioje byloje surinktus įrodymus (žr. LDB direktoriaus 2014-03-05 įsakymą Nr. V-156, LDB 2014-03-06 pranešimą Nr. Sd.-703, TDB 2014-03-14 raštą Nr. S-337 ir jo priedus, Tyrimo komisijos 2014-04-02 išvadą Nr. P7-30), darytina išvada, kad tarnybinės nuobaudos pareiškėjai skyrimo procedūros nebuvo pažeistos.

7. Dėl tarnybinės nuobaudos griežtumo

Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 2 dalį tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Pagal šio straipsnio 3 dalį už tarnybinius nusižengimus valstybės tarnautojui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) griežtas papeikimas; 4) atleidimas iš pareigų.

Minėta, kad LDB direktorius 2014-04-28 įsakymu Nr. V-284 pareiškėjai paskyrė tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą.

Šioje byloje nustatyta, kad kai kuriems LDB darbuotojams, susijusiems su valstybės pagalbos teikimu Socialinei įmonei, buvo žinoma ir apie tai, kad Socialinė įmonė nesilaiko pareigos daliai tikslinei grupei priklausančių darbuotojų priskaičiuotą darbo užmokestį mokėti bankiniais pavedimais, o LDB 2011-11-28 raštu Nr. Sd-4061 TDB direktorei išdėstytą nurodymą pareiškėja galėjo suprasti kaip nurodymą, nustačius, kad tarp Socialinės įmonės ir joje dirbančio tikslinei grupei priklausančio darbuotojo sudarytoje darbo sutartyje darbuotojo raštišku prašymu nustatyta, kad darbo užmokestis jam mokamas grynaisiais, teikti valstybės pagalbą nepaisant Įsakymu Nr. A1-342 patvirtinto aprašo (aktuali redakcija, galiojusi iki 2012-03-16) 14.5 punkto. Įvertinus šias faktines aplinkybes, darytina išvada, kad kiti atsakingi LDB darbuotojai dėl valstybės pagalbos teikimo Socialinei įmonei neužtikrino tinkamo metodinio vadovavimo.

Taip pat nustatyta, kad TDB iki 2011 m. lapkričio mėnesio ne kartą teikė rekomendacijas darbo užmokestį tikslinės grupės asmenims mokėti pervedant pinigus į kreditines banko korteles, įsigaliojus Įsakymu Nr. A1-342 patvirtinto aprašo (aktuali redakcija, galiojusi iki 2012-03-16) 14.5 punktui, ėmėsi aktyvių veiksmų, kad Socialinė įmonė vykdytų jame įtvirtintą reikalavimą, o valstybės pagalbos mokėjimą Socialinei įmonei atnaujino tik gavusi LDB raštišką nurodymą.

Nustatyta ir tai, kad kurį laiką pareiškėja aktyviai siekė, kad Socialinė įmonė tikslinei grupei priklausantiems darbuotojams priskaičiuotą darbo užmokestį mokėtų bankiniais pavedimais, t. y. buvo atliekami Socialinės įmonės planiniai patikrinimai (žr. 2009-12-17 aktą Nr. SĮ6-2, 2010-12-17 aktą Nr. 1-5375, 2011-04-12 aktą Nr. 1, 2011-06-08 aktą Nr. 4, 2011-09-19 aktą Nr. 6), pareiškėja savo įsakymu buvo sustabdžiusi valstybės pagalbos mokėjimą Socialinei įmonei (žr. 2011-11-14 įsakymą Nr. V-143). Pareiškėja, gavusi LDB 2013-10-01 raštą Nr. Sd-2687, kuriame buvo prašoma užtikrinti, kad Socialinė įmonė laikytųsi Įsakymu Nr. A1-1352 patvirtinto aprašo (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2012-03-16) 11.5 punkte įtvirtinto reikalavimo, ėmėsi aktyvių veiksmų, t. y. 2013-10-09 priėmė įsakymą Nr. V-138, kuriuo buvo nuspręsta nemokėti Socialinei įmonei darbo užmokesčio subsidijos 4 asmenims, kol darbo užmokestis jiems nebus mokamas bankiniais pavedimais, Socialinei įmonei raštu teikė raginimus laikytis Įsakymu Nr. A1-1352 patvirtinto aprašo (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2012-03-16) 11.5 punkte įtvirtinto reikalavimo.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėjos tarnybinė veikla buvo vertinama gerai (žr. 2014-01-20 tarnybinės veiklos vertinimo išvadą Nr. VTV1-8), pareiškėja 2011-01-13 Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos buvo apdovanota padėkos raštu.

Įvertinus šias aplinkybes konstatuotina, kad nors jos ir nenaikina pareiškėjos kaltės dėl padaryto tarnybinio nusižengimo, tačiau turi esminę įtaką parenkant tarnybinę nuobaudą. Jos patvirtina, kad ne tik pareiškėjos padarytas tarnybinis pažeidimas nulėmė, jog nuo 2011 m. lapkričio mėnesio iki 2013 m. spalio mėnesio Socialinei įmonei 114 554,95 Lt dydžio valstybės pagalba buvo išmokėta neteisėtai, todėl, teismo nuomone, pareiškėjai ginčijamu įsakymu Nr. V-284 paskirtoji tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas – yra per griežta. Jai turėjo būti paskirta švelnesnė tarnybinė nuobauda – papeikimas.

8. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, konstatuotina, kad pareiškėjos skundas tenkintinas iš dalies, t. y. LDB direktoriaus 2014-04-28 įsakymu Nr. V-284 paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas pakeistina ir laikytina, kad jai yra paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas.

9. Pareiškėja teigia, kad Įsakymu Nr. A1-342 patvirtinto aprašo (aktuali redakcija, galiojusi iki 2012-03-16) 14.5 punktas ir Įsakymu Nr. A1-1352 patvirtinto aprašo (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2012-03-16) 11.5 punktai prieštarauja Darbo kodekso 201 straipsnio 2 daliai, pagal kurią „konkretūs darbo užmokesčio mokėjimo terminai, vieta ir tvarka nustatomi kolektyvinėse arba darbo sutartyse“. Nurodo, kad nustačius imperatyvią pareigą mokėti darbuotojams darbo užmokestį tik bankiniais pavedimais yra varžoma darbuotojų teisė pasirinkti jiems priimtiną darbo užmokesčio gavimo tvarką.

Pagal ABTĮ 112 straipsnio 1 dalį specializuotas teismas turi teisę sustabdyti bylos nagrinėjimą ir nutartimi kreiptis į administracinį teismą prašydamas patikrinti, ar konkretus norminis administracinis aktas (ar jo dalis), kuris turėtų būti taikomas nagrinėjamoje byloje, atitinka įstatymą.

Įvertinus Įsakymu Nr. A1-342 patvirtinto aprašo (aktuali redakcija, galiojusi iki 2012-03-16) 14.5 punkte, Įsakymu Nr. A1-1352 patvirtinto aprašo (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2012-03-16) 11.5 punkte ir Darbo kodekso 201 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, pažymėtina, kad reikalavimas tikslinei grupei priklausantiems darbuotojams priskaičiuotą darbo užmokestį mokėti bankiniais pavedimais taikomas tik socialinėms įmonėms, pretenduojančioms į konkrečią valstybės pagalbą, ir yra vienas iš kriterijų, kuriuos turi atitikti socialinė įmonė, siekianti tokią pagalbą gauti. Šis kriterijus neturi ir negali turėti tiesioginės įtakos tarp socialinės įmonės ir jos darbuotojo sudarytoje darbo sutartyje nustatytai darbo apmokėjimo sąlygai įgyvendinti ir darbuotojo teisėms, t. y. net ir tuo atveju, kai tarp socialinės įmonės ir tikslinei grupei priklausančio darbuotojo sudarytoje darbo sutartyje nustatyta, kad konkretus darbo užmokestis jam mokamas grynaisiais, socialinei įmonei išlieka pareiga tokio dydžio darbo užmokestį išmokėti būtent tokiomis sąlygomis, kaip nustatyta darbo sutartyje, neatsižvelgiant į tai, kad socialinei įmonei dėl Įsakymu Nr. A1-342 patvirtinto aprašo (aktuali redakcija, galiojusi iki 2012-03-16) 14.5 punkto ir Įsakymu Nr. A1-1352 patvirtinto aprašo (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2012-03-16) 11.5 punkto pažeidimų valstybės parama nėra išmokama.

Vadinasi, abejoti Įsakymu Nr. A1-342 patvirtinto aprašo (aktuali redakcija, galiojusi iki 2012-03-16) 14.5 punkto ir Įsakymu Nr. A1-1352 patvirtinto aprašo (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2012-03-16) 11.5 punkto atitiktimi Darbo kodekso 201 straipsnio 2 daliai nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 4 punktu, 127, 129 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos D. J. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2014-04-28 įsakymą Nr. V-284 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo Telšių teritorinės darbo biržos direktorei D. J.“ ir laikyti, kad pareiškėjai yra paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjas Rytis Krasauskas