Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal D. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 19 d. nutarimo, kuriuo D. V. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 127 str. 2 d. 100 Lt (vieno šimto litų) bauda; pagal ATPK 130 str. 1 d. 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams. Paskirtos nuobaudos subendrintos ATPK 33 str. 2. pagrindu ir nustatyta galutinė nuobauda – 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. V. nubaustas už tai, kad 2012-08-29 apie 14:11 val., Vilniuje, Žolyno-Antakalnio gatvių sankryžoje, vairuodamas automobilį Volkswagen Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pravažiuodamas stovintį automobilį Škoda Fabia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepaliko tarpo iš šono ir jį kliudė, bei apgadino abi transporto priemones. Šiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 132 punkto reikalavimus bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje.

Taip pat D. V. nubaustas už tai, kad 2012-08-29 apie 14:11 val., Vilniuje, Žolyno-Antakalnio gatvių sankryžoje, vairuodamas automobilį Volkswagen Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir būdamas susijęs su eismo įvykiu, kuriuo metu nukentėjusiajam, buvusiam įvykio vietoje, padaryta turtinė žala, pasišalino iš eismo įvykio vietos. Tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 232 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.

Be to, D. V. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis, 2012-08-29 apie 14:11 val., vairavo automobilį Volkswagen Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam nustatyta tvarka neatlikta valstybinė techninė apžiūra. Šiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 238 punkto reikalavimus bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 123 straipsnio 1 dalyje.

Administracinė byla pagal LR ATPK 123 str. 1 d. nutraukta, nenustačius D. V. veiksmuose šio pažeidimo sudėties.

Anot apelianto, liudytojo L. O. paaiškinimai prieštarauja byloje esančiai schemai ir nukentėjusiosios paaiškinimams, kadangi pastarasis teigia, kad, sustojęs Antakalnio gatvėje pirmoje eilėje prie ženklo STOP norėdamas sukti į Žolyno gatvę, o nukentėjusioji stovėjo antroje eilėje. Tuo metu nukentėjusioji nurodė, kad tariamo susidūrimo metu ji važiavo Žolyno gatve link Antakalnio gatvės. Esant tokiems prieštaringiems paaiškinimams, nei iš liudytojo L. O., nei iš nukentėjusios paaiškinimų negalima suvokti iš kokio konkrečiai kiemo tariamai išsuko VW Transporter ir kaip iš tiesų buvo išsidėstę visi trys automobiliai.

Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, jog byloje esančiose abiejų automobilių (VW Transporter ir Škoda Fabia) fotolentelėse matomi automobilių kėbulų apgadinimai neturi tarpusavio įrodyto priežastinio ryšio, nes: nurodoma neįprastai didelė sugadinimų amplitudė - nuo 35 iki 80 cm, t.y. apie 0,5 metro intervalas. Tokie matavimai negali būti pripažinti pakankamai tiksliais norint įrodyti buvus dviejų automobilių fizinį kontaktą. Taip pat visiškai nesiaiškinta sužalojimu kilmė, t.y. kokios medžiagos ir kokie paviršiai galimai kontaktavo (metalas su metalu, metalas su plastiku, dažyti paviršiai, kokie dažai). Be to, Automobilis VW Transporter yra senas - virš 20 metų, skirtas vežti tiek keleiviams, tiek kroviniams, todėl natūralu, kad ant jo išorinio kėbulo yra daugybė įvairaus pobūdžio sužalojimų.

Nurodo, kad į bylą pateikė neginčijamus įrodymus (Teismo medikų išvadas) apie tai, kad prieš pat inkriminuojamo įvykio dieną buvo stipriai sumuštas iki šiol nenustatytų asmenų, dėl ko jo veidas buvo labai stipriai sutinęs, apribotas regėjimas, todėl minimą 2012-08-29 jam būtų buvę apskritai labai sudėtinga vairuoti automobilį. Teismas šios aplinkybės ne tik kad nenagrinėjo, bet net nevertino jo pateiktų įrodymų. Pažymi, kad šiuo atveju reikėtų vertinti ir nukentėjusiosios bei liudytojo paaiškinimus, jog aiškiai matė VW Transporter vairuotoją.

Teigia, jog policijos pareigūnai vilkino administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymą, jam nesiuntė oficialių šaukimų atvykti į policiją ir nepagrįstai, nesant pagrindui pratęsė nuobaudos skyrimo terminą, todėl manytina, kad ATP protokolas apeliantui buvo surašytas, praleidus ATPK 35 str. nustatytą 6 mėnesių terminą. Bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo tikrinamas minėto nutarimo Nr. A V2-3532/938 priėmimo ir 2013-04-03 protokolo surašymo teisėtumas.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

D. V. apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima, tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Motyvuojamoji dalis

Dėl D. V. veikų kvalifikavimo

Apylinkės teismas priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, tinkamai įvertino visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai konstatavo, jog D. V. padarė jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

ATPK 127 str. 2 d. numatyta administracinė atsakomybė už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant KET. Pagal šio pažeidimo esmę kaltė dėl jo padarymo pasireiškia tik sąmoningu veiksmu - tyčia. Pripažįstant asmenį kaltu minėto pažeidimo padarymu, būtina nustatyti, kad iš eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia, t.y. asmuo, sukėlęs eismo įvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos.

Nors D. V. savo kaltę dėl padarytų administracinių teisės pažeidimų neigia, jo kaltė padarius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., įrodyta byloje surinktais įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 2), jo paties paaiškinimu, duotu teismo posėdžio metu (b.l. 35-47, 65-66), nukentėjusiosios G. L. ir liudytojo L. O. paaiškinimais (b.l. 11, 15) bei parodymais, duotais teismo posėdžio metu (b.l. 35-47, 65-66), policijos užregistruotu pranešimu apie įvykį (b.l. 12); tarnybiniu pranešimu (b.l. 7); eismo įvykio vietos schema (b.l. 8); transporto priemonės techninės apžiūros aktais ir foto lentelėmis (b.l. 20, 21, 22, 23-24), kita bylos medžiaga.

Iš byloje esančio teismo posėdžio protokolo matyti, jog nukentėjusioji G. L. nurodė, kad ji automobiliu Škoda Fabia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo Žolyno gatve link Antakalnio gatvės, sustojo antroje eismo juostoje prie šviesoforo, nes degė raudonas šviesoforo signalas. Į Žolyno gatvę iš namo kiemo išvažiuodamas automobilis Volkswagen Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir sukdamas į kairę pusę (į Žolyno g.), apgadino jos vairuotą automobilį -kliudė priekį ir šoną: priekyje išlaužė kairįjį žibintą, laikiklius, nubraižė priekį ir šoną. Nuo kontakto liko minėto automobilio dažai, kontakto metu buvo garsas, jautėsi vibracija. Tačiau automobilis Volkswagen Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pristabdęs nuvažiavo. Per tą laiką ji tik spėjo užsirašyti jo valstybinius numerius, išlipo ir iškvietė policiją. Pirmoje eismo juostoje stovėjusio automobilio vairuotojas gali tą paliudyti. Automobilis Škoda Fabia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), draustas Kasko draudimu, jeigu D. V. būtų pripažintas kaltu, jai nereikės mokėti frančizės (b.l. 35-47, 65-66). Analogiškas įvykio aplinkybes G. L. nurodė pirminiame savo paaiškinime (b.l.11).

Liudytojas A. G., apklaustas teismo posėdyje, nurodė, kad yra transporto priemonės Volkswagen Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas. Apie šį eismo įvykį sužinojo iš policijos. Susisiekė su D. V., pas kurį buvo automobilis Volkswagen Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (kuriuo jis naudojasi ne mažiau kaip 3 metus), nes nuo eismo įvykio praėjo mėnuo, buvo nustebintas. D. V. ši žinia buvo netikėta, iš reakcijos suprato, kad jis nieko nežino. Kartu nuvažiavo į policijos poskyrį išsiaiškinti, apžiūrėjo automobilį, sužalojimų nepastebėjo. Automobilis Volkswagen Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), D. V. buvo perduotas su praeita valstybine technine apžiūra (b.l. 35-47).

Liudytojas L. O. tiek pirminiame paaiškinime (b.l. 15), tiek teismo posėdyje nurodė, kad asmens, kuriam surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, bei G. L., nepažįsta. Paaiškino, kad sustojo pirmoje eismo juostoje, ties STOP linija, nes norėjo įvažiuoti į Žolyno gatvę, antroje eismo juostoje stovėjo nukentėjusiosios automobilis. Pastebėjo, kad iš kiemo išvažiuojantis automobilis ir į kairę pusę sukęs automobilis Volkswagen Transporter kliudė antroje eismo juostoje stovėjusį automobilį vairuotojo puse ir, padidinęs greitį, nuvažiavo. Buvo girdėti krebždesys, vairuotojas negalėjo nepajusti ir nepastebėti, jog kliudė kitą automobilį, nes kliudė vairuotojo pusėje; L. O. išlipęs pažiūrėjo nuvažiuojančios transporto priemonės valstybinį numerį ir jį nurodė nukentėjusiojo automobilio vairuotojai - moteriai (b.l. 65-66).

Priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo D. V., apylinkės teismas pagrįstai rėmėsi nukentėjusiosios G. L. bei liudytojo L. O., mačiusio eismo įvykį, nuosekliais parodymais, byloje nėra duomenų, jog minėti asmenys siekė apkalbėti D. V. ar yra suinteresuoti bylos baigtimi. Apelianto nurodytas netikslumas L. O. parodymuose dėl nurodytos gatvės, kuria jis važiavo, laikytinas akivaizdžiu fiksavimo netikslumu, kadangi kitos jo nurodytos matyto eismo įvykio aplinkybės ne tik sutampa su nukentėjusiosios G. L. parodymais, bet ir vienareikšmiškai patvirtintos eismo įvykio vietos schema, užfiksuota nukentėjusiosios vairuoto automobilio stovėjimo vieta, jam padarytais apgadinimais, policijos pareigūno D. A. tarnybiniu pranešimu apie nukentėjusiosios nurodytas eismo įvykio aplinkybes, įvykį mačiusį liudininką, pranešimu apie įvykį.

Iš vyresniojo patrulio D. A. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2012-08-29 apie 14.11 val., patruliuojant gautas pranešimas, kad Žolyno-Antakalnio gatvių sankryžoje, įvyko eismo įvykis, vienas automobilis pasišalino. Atvykus minėtu adresu, pastebėtas stovintis automobilis Škoda Fabia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam padaryti pažeidimai: apgadintas priekinis kairės pusės sparnas, priekinis bamperis ir priekinis kairės pusės žibintas. Automobilio Škoda Fabia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoja G. L. paaiškino, kad jai važiuojant Žolyno gatve link Antakalnio gatvės, sankryžoje iš Žolyno gatvės esančio kiemo išvažiavo automobilis Volkswagen Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris sukdamas į kairę pusę užkabino jos vairuojamą automobilį ir apgadinęs jį pasišalino. Automobilio Škoda Fabia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimų aukštis 0,35-0,8 m. įvykį matęs liudininkas – L. O. (b.l. 7).

Iš byloje esančių transporto priemonės techninės apžiūros aktų ir foto lentelių (b.l. 20, 21, 22, 23-24) matyti, kad Volkswagen Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nubrozdintas galinis kairės pusės sparnas (apgadinimų aukštis – 40-70 cm), įlenktas/deformuotas kairės pusės galinis sparnas (apgadinimų aukštis nuo žemės 40-78 cm); Škoda Fabia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nubrozdintas priekinis bamperis kairėje pusėje, įlenktas priekinis kairės pusės sparnas (apgadinimų aukštis nuo žemės 38-75 cm).

Eismo įvykio vietos schemoje (b.l. 8) nurodytas transporto priemonių išsidėstymas po eismo įvykio.

D. V. teismo posėdyje kaltės dėl eismo įvykio neginčijo ir nurodė, kad žino, už ką surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Nurodė, kad Volkswagen Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso A. G., vairavo jisai. Kad važiuodamas Žolyno gatve, Vilniuje, kliudė kitą automobilį negirdėjo, nes automobilis senas, garsiai dirba, jo variklis gale, toje vietoje, kurioje padaryti pažeidimai. Girtas nevažinėja, teises vairuoti transporto priemonę turi nuo 1987 m., eismo įvykio metu automobilis Volkswagen Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo be valstybinės techninės apžiūros. Transporto priemonę pasiskolino iš A. G., kad galėtų vežioti savo tėvą, kuris yra invalidas. Transporto priemonės įbrėžimus pamatė tik nuvykęs į policiją. Supranta, kad sėsdamas už vairo, yra atsakingas už automobilį, privalo viską girdėti ir matyti. Pripažinus jį kaltu, D. V. prašė neskirti didelės baudos, nes sunki finansinė padėtis (b.l. 35-47, 65-66).

D. V. apeliaciniame skunde išdėstyta pozicija, kad kontakto tarp automobilių nebuvo, susidūrimo nepajuto, atmestina, kaip paneigta byloje esančiais įrodymais. Pagal G. L. pranešimą policijos pareigūnai atliko visapusišką patikrinimą, t.y. nustatė eismo įvykyje dalyvavusį automobilį, kurio apgadinimai, priešingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, atitiko nukentėjusiosios automobilio apgadinimus, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens automobilio buvimo vietą, savininką bei asmenį, vairavusį automobilį eismo įvykio metu. Buvo apžiūrėti ir įvertinti abiejų automobilių sužalojimai ir palyginimo metu konstatuota, kad tarp jų buvo kontaktas tokio pobūdžio, kaip nurodė G. L.. Vien tik jos nurodyta aplinkybė, kad nustačius dėl eismo įvykio kaltą asmenį, jai nereikėtų mokėti frančizės, nepaneigia nukentėjusiosios nurodytų aplinkybių, kurios patvirtintos administracinio teisės pažeidimo byloje surinktais ir apylinkės teismo išanalizuotais įrodymais.

Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, D. V. kaltė be nukentėjusiosios G. L. parodymų, yra įrodyta kita bylos medžiaga - rašytiniais paaiškinimais, tarnybiniu pranešimu, eismo įvykio vietos schema, transporto priemonių techninės apžiūros aktais bei fotonuotraukomis, darytomis transporto priemonių apžiūros metu.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas laiko, kad pirmos instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog D. V. padaryti pažeidimai įrodyti byloje surinktais rašytiniais įrodymais, jo veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.- jis, vairuodamas transporto priemonę, padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį svetimo turto apgadinimus, ir pasišalino iš įvykio vietos. Surinktų įrodymų visuma leidžia teigti, kad D. V. suprato priešingą teisei savo veikimo pobūdį. Apelianto paaiškinimus apie tai, kad jis nepajuto susidūrimo, apylinkės teismas pagrįstai įvertino kritiškai, kadangi automobilių apžiūros metu nustatyti transporto priemonių sugadinimai yra akivaizdūs, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo su nukentėjusiosios automobiliu kontaktavo kairiąja -vairuotojo puse.

Atsakomybės taikymui pagal LR ATPK 130 straipsnio 1 dalį nėra būtina nustatyti, jog asmens tikslas buvo išvengti administracinės atsakomybės, būtina nustatyti, jog jis suvokė, sukėlęs eismo įvykį, tačiau, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, iš karto policijai apie eismo įvykį nepranešė. Šios aplinkybės nustatytos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visetu. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo manyti, kad apylinkės teismas pažeidė ATPK 248 str., 257 str., 284 str. 1 d. numatytas nuostatas.

Apeliacinio skundo argumentas, kad apeliantas prieš eismo įvykį buvo sužalotas, todėl negalėjo tą dieną vairuoti transporto priemonės, nepagrįstas. Iš D. V. pateiktos specialisto išvados (b.l.53) matyti, kad jis 2012-08-28 buvo apžiūrėtas medicinos eksperto E. B. dėl traumos, kuri įvyko 2012-08-23 24 val., apžiūros metu nustatytos poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, veido dešinėje pusėje, išvadoje aprašytas VšĮ RVUL išrašas iš medicininių dokumentų, kad 2012-08-23 trauma, diagnozė nosies deformacija, nosies sumušimas, nosies pertvaros iškrypimas, dešinės pusės sumušimas, nubrozdinimai, vokų plyšys atviras, diagnozė dešinės akies apatinio voko poodinė kraujosruva. Apelianto pateiktas dokumentas apeliacinės instancijos teismo vertinimu nepatvirtina, kad nagrinėjamoje byloje įvykusio eismo įvykio dieną apeliantas dėl savo sveikatos būklės nebūtų galėjęs vairuoti automobilio.

Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, jog teismas negalėjo skirti jam nuobaudos, kadangi administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas praleidus ATPK 35 str. nustatytą 6 mėnesių terminą. Šis skundo argumentas nepagrįstas.

ATPK 7 straipsnyje nustatyta, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisena vykdoma, griežtai laikantis teisėtumo, niekam negali būti taikoma poveikio priemonė už administracinį teisės pažeidimą kitaip, kaip įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka. Viena iš administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos teisėtumo garantijų yra administracinės nuobaudos skyrimo terminai, numatyti ATPK 35 straipsnyje. Šių terminų paskirtis – garantuoti, kad administracinė nuobauda būtų skiriama per protingą laiką nuo veikos padarymo. Tik tokiu atveju administracinė nuobauda gali pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra skiriama. Administracinės nuobaudos skyrimo terminai kartu yra ir trauktino atsakomybėn asmens garantija, turinti užtikrinti, kad byla būtų išsprendžiama per protingą laiką, ir taip saugoti asmenį nuo pernelyg ilgo persekiojimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N16-1491/2007, N444-2893/2011).

Už administracinį teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127, 130 straipsniuose, administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau, kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos (ATPK 35 str. 1 d.). ATPK 35 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad administracinės nuobaudos skyrimo terminas gali būti pratęstas vieneriems metams, skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, ilgam išvykęs ar gyvena užsienyje, ilgai serga, yra paskelbta jo paieška arba kai dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių negalima spręsti jo administracinės atsakomybės klausimo. Pažymėtina, kad ši teisės norma nenustato baigtinio sąrašo pagrindų, dėl kurių galima pratęsti bendrąjį šešių mėnesių terminą skirti administracinę nuobaudą. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką termino pratęsimo priežastys administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti objektyviai užkertančios kelią išnagrinėti administracinę bylą ir jos turi būti nustatytos bei motyvuotas sprendimas dėl termino pratęsimo turi būti priimtas, dar nepasibaigus ATPK 35 straipsnyje nustatytiems terminams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N756-1494/2007, N556-594/2008, N575-1253/2010, N575-612/2012).

Kaip matyti iš pateiktos medžiagos, D. V. administracinį teisės pažeidimą padarė 2012-08-29. Jis ne kartą buvo kviečiams dėl įvykio atvykti į policijos komisariatą (b.l. 28). Apeliacinio skundo argumentas, jog buvo vilkinamas administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymas, jis buvo nuvykęs 2012-11-23 ir paaiškinimą dėl autoįvykio, nepagrįstas. Konstatuotina, jog Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus pareigūnas 2013-02-28 nutarimu administracinės nuobaudos D. V. skyrimo terminas buvo pratęstas iki vienerių metų, dar nepasibaigus šešių mėnesių administracinės nuobaudos skyrimo terminui (b.l. 6). 2013-02-28 nutarimas, kuriuo buvo pratęstas administracinės nuobaudos skyrimo terminas, tinkamai motyvuotas, nurodyta, kad iki šio nutarimo priėmimo dienos patraukti administracinėn atsakomybėn kaltą asmenį nepavyko, kadangi D. V., kviečiamas administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymui, pagal registruotus kvietimus į policiją neatvyko.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, apeliacinės instancijos vertinimu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 19 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 19 d. nutarimą palikti nepakeistą ir D. V. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.