Šiaulių apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Vidmantas Mylė Baudžiamoji byla Nr. 1A-209-300/2008

Teisėja Astra Karpytė Procesinio sprendimo kategorija 14.5.; 29.3.

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2008 m. birželio 11 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vidmanto Mylės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. Š. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008-04-01 nuosprendžio, kuriuo D. Š. nuteistas pagal LR BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, pagal LR BK 302 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir subendrinta bausmė D. Š. paskirta laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d., ši bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apygardos teismo 2006-09-25 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, ir galutinė subendrinta bausmė D. Š. paskirta laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

D. Š. nuteistas už tai, kad jis 2007-09-02 apie 12.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su nenustatytu asmeniu, panaudodamas fizinį smurtą L. S. atžvilgiu, pagrobė L. S. priklausančio 500 Lt vertės turto.

Be to, D. Š. nuteistas už tai, kad jis 2007-09-02 apie 12.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su nenustatytu asmeniu, plėšimo metu pagrobė fizinio asmens dokumentą – L. S. vardu išduotą LR piliečio pasą.

Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėja prašo apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nors nuteistasis D. Š. apeliaciniame skunde nurodo, kad jam paskirta bausmė yra per griežta, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančią medžiagą, konstatuoja, jog bausmė nuteistajam paskirta nepažeidžiant baudžiamojo įstatymo nuostatų, savo rūšimi ir dydžiu atitinka LR BK 41 str. nurodytą bendrąją bausmės paskirtį bei ją papildančią ir individualizuojančią specialią nepilnamečiams taikomų baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirtį. Skirdamas D. Š. bausmes už padarytus nusikaltimus, apylinkės teismas vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais LR BK 54 str., atsižvelgė ir į LR BK 91 str. įtvirtintus bausmės individualizavimo nepilnamečiams ypatumus. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog teismas įvertino tai, kad D. Š. padarė du baigtus tyčinius apysunkius nusikaltimus, apiplėšė savo senelį, norėdamas nusipirkti alkoholinių gėrimų, įvertino D. Š. asmenybę, tai, kad jis yra nepilnametis, vieną kartą teistas už šešių nusikaltimų nuosavybei padarymą, nusikalto neišnykus teistumui, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, policijos pareigūnės ir (duomenys neskelbtini) specialiųjų vaikų auklėjimo ir globos namų, kuriuose mokėsi ir gyveno, administracijos charakterizuojamas neigiamai, kaip agresyvaus elgesio, sistemingai pažeidinėjantis mokyklos vidaus tvarkos taisykles, nelankantis pamokų, labai žemos mokymosi motyvacijos, linkęs savavališkai pasišalinti iš savo gyvenamosios ir mokymosi vietos, tokiu būdu nevykdė atidedant bausmės vykdymą teismo paskirto įpareigojimo tęsti mokslą, teismas pripažino D. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi, atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jis nusikaltimus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikaltimų padarymui (b. l. 135). Apelianto teiginys, kad jis iškart po sulaikymo pripažino savo kaltę, ir tai turėjo būti lengvinanti jo atsakomybę aplinkybė, nukentėjusysis jam atleido, nesudaro pagrindo švelninti bausmę, nes teismas šią aplinkybę, kaip jau minėta, pripažino lengvinančia jo atsakomybę ir, skirdamas bausmę, į ją atsižvelgė. Byloje surinktų duomenų pakanka padaryti išvadai, kad D. Š. nesistengia pasitaisyti, pakeisti savo elgesio, įvykdyti nusikaltimai buvo tik loginė jo gyvenimo būdo ir ankstesnio elgesio pasekmė. Visa tai pagrįstai teismui leido manyti, kad kitos rūšies bausmių nusikalstamiems nuteistojo polinkiams pakeisti nepakanka, bei paskirti jam žymiai mažesnes negu straipsnių sankcijose už padarytus nusikaltimus numatytų bausmių vidurkiai laisvės atėmimo bausmes, po to, pritaikius LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. ir 64 str. 1 d., 3 d. numatytas bausmių bendrinimo taisykles, skirti galutinę subendrintą realią laisvės atėmimo bausmę. Kadangi D. Š. nusikaltimus padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu ir Šiaulių apygardos teismo 2006-09-25 nuosprendžiu jam paskirta ir neatlikta bausmė (laisvės atėmimas 2 metams) yra didesnė nei skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė, tai, vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d., prie jos pridėta skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis. Galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė nuteistajam paskirta nepažeidžiant nurodytų įstatyminių nuostatų.

Kolegijos nuomone, apylinkės teismas bausmės skyrimą reglamentuojančias nuostatas įvertino bei pritaikė tinkamai ir nuteistajam D. Š. paskyrė teisingą bausmę. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo D. Š. paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, todėl ją švelninti nėra jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo D. Š. apeliacinį skundą atmesti.