Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. M. (M.), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), pradinio išsilavinimo, nevedęs, vykdantis individualią veiklą, teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 14 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta galutinė 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., mokytis arba pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 14 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 14 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista 90 parų arešto bausme (2019 m. sausio 1 d. paleistas, atlikęs bausmę),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. M. apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimą turtą, o būtent:

jis 2017 m. rugsėjo 12 d., turėdamas tikslą apgaule savo ir kitų naudai įgyti svetimą turtą, veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, nenustatytam asmeniui į internetinę svetainę (duomenys neskelbtini) patalpinus melagingą skelbimą apie neva parduodamą keturratį, po ko skelbime nurodytu telefono numeriu (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajam V. Ž. susisiekus su tyrimo metu nenustatytu asmeniu bei susitarus su juo dėl keturračio pirkimo, nenustatytam asmeniui nurodžius, kad už ketinamo pirkti keturračio rezervaciją būtina pervesti 200 Eur avansą, nors jis keturračio neturėjo ir neketino jo parduoti, jis (A. M.), veikdamas bendru sutarimu su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, įtikinęs savo seserį E. M., nieko nežinančią apie daromą nusikalstamą veiką, kad ji suteiktų savo (duomenys neskelbtini) AB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) numerį, į kurią turėtų būti pervesti pinigai už jo (A. M.) tariamai padarytą darbą, ir kuri buvo pateikta nukentėjusiajam, į kurią nukentėjusysis V. Ž. iš savo (duomenys neskelbtini) AB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 200 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydamas ,,avansas“, kuriuos 2017 m. rugsėjo 12 d. 15.02 val. jo (A. M.) prašymu E. M. išgrynino (duomenys neskelbtini) AB bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), ir perdavė jam (A. M.), jis (A. M.), veikdamas kartu su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, savo ir kitų naudai apgaule įgijo nukentėjusiajam V. Ž. priklausančius 200 Eur.

Tokiais veiksmais A. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Liudytoja E. M. apklausta ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. liepos 23 d. parodė, kad 2017 m. rugsėjo mėnesį, dienos nurodyti negali, buvo Senvagės gimnazijoje, kur tuo metu mokėsi. Per pertrauką jai į telefoną paskambino jos brolis A. M. Jis paklausė, ar ji negalėtų duoti savo banko sąskaitos numerį, kad jam būtų pervesti pinigai už darbą. Ji paklausė brolio, kodėl jis negali naudotis savo banko sąskaita. Brolis jai paaiškino, kad jo banko sąskaita yra minusinė. Ji sutiko. Iš mokyklos parašė SMS žinutę mamai, kad mama jai atsiųstų banko sąskaitos numerį. Jos vardu sąskaita atidaryta AB (duomenys neskelbtini) banke. Mamai paaiškino, kad sąskaita reikalinga broliui A. Mama jai SMS žinute atsiuntė banko sąskaitos numerį, o ji tą numerį persiuntė A. Netrukus gavo į telefoną SMS žinutę, kad jai V. Ž. pervedė 200 Eur. Tuo metu ji dar buvo mokykloje. Gavus žinutę, pranešė apie tai broliui. Pasibaigus pamokoms, važiavo link namų, kur tuo metu gyveno – į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) prie parduotuvės ,,Iki“ susitiko su broliu. Brolis buvo kartu su draugu A. B. Iš Swedbank bankomato, esančio prie parduotuvės, ji išgrynino 200 Eur. Tuo metu brolis su A. stovėjo šiek tiek nuošaliau. Išgryninusi pinigus ji juos padavė broliui, jis paėmė pinigus. Padavus pinigus, jie tarpusavyje kalbėjosi apie pinigų pasidalinimą, kažkokią tai skolą. Po to ji parėjo namo, o brolis su A. nuvažiavo į miestą. Maždaug po poros dienų, jai į Messenger parašė žinutę V. Ž. apie tai, kad įvyko apgavystė dėl persiųstų jai pinigų, kadangi užsakytos prekės niekas jam neatsiuntė. Ji nesuprato, apie ką čia kalba. Jis rašė, kad norėjo įsigyti keturratį ir todėl jai pervedė avansą. Po to V. Ž. paprašė jos telefono numerio. Ji jam parašė. Jis jai paskambino ir paaiškino situaciją. Ji V. Ž. pasakė, kad tai ne ji derino šiuos reikalus, o buvo tik jos banko sąskaita. Davė jam brolio telefono numerį. Brolis taip pat su juo kalbėjo telefonu, bet apie ką nežino. Nukentėjęs žmogus reikalavo grąžinti jam pervestus pinigus. Jis jai rašė, kad jam nesitiki, jog mergina jį apgavo, ir kad ją vis tiek susiras ir atsiims pinigus. A. jai pasakė, kad ji į tai nekreiptų dėmesio. Ji apie tai, kad buvo daromas nusikaltimas, nieko nežinojo. Broliui banko sąskaitą davė tuo tikslu, kad jam turėjo pervesti pinigus už darbą. Kas dėjo skelbimą į internetą apie parduodamą keturratį nežino. 2017 m. pabaigoje brolis naudojosi telefonu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat liudytoja nurodė, kad nežino, kam priklauso telefono Nr. (duomenys neskelbtini). 2018 m. kovo 19 d. apklausos metu davė netikrus parodymus, kad brolis buvo kartu su A. C., kadangi tuo metu pagailėjo savo brolio, kuris jos paprašė taip pasielgti. Policijos komisariate buvo pirmą kartą, kur davė pirmą kartą parodymus ir nepagalvojo, kad reikia sakyti tik tiesą ir tai labai svarbu. Jos brolis draugavo su A. C. ir A. B., bet tarp jų buvo kažkokių nesklandumų. Kiek jai žinoma, brolis kartu su A. B. buvo teisti už automobilio vagystę. Praėjus maždaug pusei metų po šio įvykio, brolis su A. B. susipyko ir nebendrauja. Taip pat brolis nebendrauja su A. C. Ji šiuo metu gyvena kartu su mama, jos draugu ir jaunesniuoju broliu. Brolis A. kartu negyvena. Kur jis būna ir iš ko gyvena nežino, nes, jos žiniomis, niekur nedirba (1 t., b. l. 138).

Įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu apklaustas A. C. 2018 m. balandžio 13 d. parodė, kad dėl jam pareikšto įtarimo savo kaltės nepripažįsta. Jis asmeniškai jokio skelbimo į skelbimų portalą (duomenys neskelbtini) dėl keturračio pardavimo nedėjo. Vaikino A. M. jis nepažįsta ir jokios banko sąskaitos neprašė. E. M. taip pat nepažįsta. Tokius asmenis girdi pirmą kartą. Su jokia E. į susitikimą nėjo ir pinigų iš jos neėmė. Jo niekas neprašė surasti jokios banko sąskaitos. Jo telefono numeris (duomenys neskelbtini). Tai ,,Bitė“ abonemento numeris. Šiuo telefono numeriu naudojasi apie porą metų. Kodėl jį apkalbėjo, nežino. Jis turi darbą, gauna atlyginimą ir jokių sukčiavimų nedarė (1 t., b. l. 105).

Įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu apklaustas A. C. 2018 m. rugsėjo 26 d. parodė, kad pasilieka prie parodymų, kuriuos davė 2018 m. balandžio 13 d. įtariamojo apklausos metu. Dar kartą patvirtina, kad jis jokios nusikalstamos veikos nepadarė. Į skelbimų portalą (duomenys neskelbtini) dėl keturračio pardavimo skelbimo nedėjo, nukentėjusiojo neapgaudinėjo, iš nieko jokios banko sąskaitos neprašė. Pirminėje apklausoje minėjo, kad A. M. ir E. M. nepažįsta. A. jis pažįsta, tačiau žinojo jį kaip S. Po apklausos policijoje jis pasižiūrėjo „Facebook“ tarp savo draugų į paskyrą, kurioje vaikinas pasivadinęs ,, (duomenys neskelbtini)“, ir tada suprato, kad tai jis, A. M.. Jį jis pažįsta, anksčiau su juo draugavo apie metus laiko ar daugiau. Vėliau, kai A. su kitais draugais pradėjo užsiiminėti nusikalstamomis veikomis, jis nuo jų nusisuko ir nutraukė draugystę, kadangi nenorėjo jokiuose nusikaltimuose su jais dalyvauti. Gal iš pykčio A. jį apkalbėjo. A. seserį yra matęs porą kartų (duomenys neskelbtini) (sporto aikštelėje), tačiau jos vardo, kad ji vardu E., nežinojo ir artimiau nedraugavo. Mobiliojo ryšio telefono numeris (duomenys neskelbtini) jam nėra žinomas. Patikrino savo telefone adresų knygutę ir jam niekas iš tokio telefono numerio nėra skambinęs. 2017 m. rugsėjo mėnesį jis su A. jau nedraugavo (1 t., b. l. 106).

Įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. rugpjūčio 22 d. apklaustas A. B. parodė, jog dėl jam pareikšto įtarimo savo kaltės nepripažįsta. Maždaug prieš du metus, rudenį, datos nurodyti negali, galimai įtarime nurodytą datą, jis buvo prekybos centre ,,Ozas“ esančioje picerijoje kartu su A. M. ir kitais draugais. A. telefonu kažkas paskambino ir paprašė banko sąskaitos. Jis (liudytojas) negali tiksliai pasakyti, kas jam skambino, bet neatmeta galimybės, kad galėjo skambinti iš įkalinimo vietos. A. jam pasakė, kad pinigai bus pervesti kažką apgavus ir paprašė, kad jis (liudytojas) surastų kieno nors sąskaitą. Jis (liudytojas) pasakė, kad nežino, iš kur būtų galima gauti kieno nors sąskaitą. A. paskambino savo seseriai E. ir paprašė banko sąskaitos. Kiek suprato, sesuo davė jam savo banko sąskaitos numerį. Po kurio laiko A. jam pasakė, kad E. kažkas pervedė pinigus ir paprašė kartu su juo nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini). Jis sutiko. Kartu su A. nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) prie jo namų. Išėjo jo sesuo į lauką ir jie trise nuėjo prie parduotuvės ,,Iki“, esančios (duomenys neskelbtini) g., kur E. iš bankomato išgrynino 200 Eur ir padavė A. E. nuėjo namo, o jis su A. nuvažiavo kažkur į miestą. Jam A. jokių pinigų nedavė. Kur jis dėjo pinigus, jis nežino. Jis iš A. žodžių žinojo, kad pinigai bus pervesti kažką apgavus, tačiau kokiu būdu jie išvilioti, jis nežino ir jis jam apie tai nieko smulkiau nesakė. Apie tai, kad internete buvo patalpintas melagingas skelbimas apie parduodamą keturratį, jis nežinojo. Jokio skelbimo apie neva parduodamą keturratį nedėjo, jokio sukčiavimo nedarė, o tik kartu su A. važiavo iki bankomato, kai jo sesuo nuėmė pinigus ir padavė A. M. Apie metus laiko naudojasi mobiliojo ryšio telefonu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini). Kokiu telefono numeriu naudojosi 2017 m., tiksliai neprisimena, bet paskutiniai trys skaičiai buvo 152 (1 t., b. l. 148).

Liudytoju ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. rugsėjo 25 d. apklaustas A. B. parodė, kad maždaug prieš du metus, rudenį, datos nurodyti negali, galimai rugsėjo mėnesį, jis buvo prekybos centre ,,Ozas“ esančioje picerijoje kartu su A. M. ir kitais draugais. A. telefonu kažkas paskambino ir paprašė banko sąskaitos. Negali tiksliai pasakyti, kas jam skambino, bet neatmeta galimybės, kad galėjo skambinti iš įkalinimo vietos. A. jam pasakė, kad pinigai bus pervesti kažką apgavus ir paprašė, kad jis (liudytojas) surastų kieno nors sąskaitą. Jis (liudytojas) pasakė, kad nežino, iš kur būtų galima gauti kieno nors sąskaitą. A. paskambino savo seseriai E. ir paprašė banko sąskaitos. Kiek suprato, sesuo davė jam savo banko sąskaitos numerį. Po kurio laiko A. jam pasakė, kad E. kažkas pervedė pinigus ir paprašė kartu su juo nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini). Jis sutiko. Kartu su A. nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) prie jo namų. Išėjo jo sesuo į lauką ir jie trise nuėjo prie parduotuvės ,,Iki“, esančios (duomenys neskelbtini) kur E. iš bankomato išgrynino 200 Eur ir padavė A. E. nuėjo namo, o jis su A. nuvažiavo kažkur į miestą. Jam A. jokių pinigų nedavė. Kur jis dėjo pinigus, jis nežino. Jis iš A. žodžių suprato, kad pinigai bus pervesti kažką apgavus, tačiau kokiu būdu jie išvilioti, jis nežino ir apie tai A. M. nieko smulkiau nesakė. Apie tai, kad internete buvo patalpintas melagingas skelbimas apie parduodamą keturratį, jis nežinojo. Su A. jis apie metus laiko nebendrauja, kur jis gyvena nežino. Anksčiau jis gyveno su mama ir seserimi (duomenys neskelbtini). Kuo jis užsiima šiuo metu, jis nežino. Jis neprisimena kokiu telefono numeriu A. prieš du metus naudojosi. Jo (liudytojo) telefone nėra jo (A. M.) numeris išsaugotas, kadangi jis pats jau yra kelis telefono numerius pakeitęs. A. C. jis pažįsta, A. C. šiuo metu gyvena ir dirba užsienyje, su juo nebendrauja. Kiek atsimena, tą dieną, kai buvo su A. M. picerijoje ir kai jam reikėjo iš kažkur gauti banko sąskaitą, A. C. su jais kartu nebuvo (1 t., b. l. 144)

Iš 2019 m. liepos 23 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad E. M. atpažino asmenį, esantį foto nuotraukoje Nr. 1 – tai A. B. Šis asmuo buvo kartu su jos broliu A. M., kai 2017 m. rugsėjo mėnesį (duomenys neskelbtini) prie parduotuvės ,,Iki“ ji iš bankomato išgrynino 200 Eur ir juos perdavė broliui. Šį asmenį atpažino pagal bendrus veido bruožus, yra daug kartų mačiusi su broliu (1 t., b. l. 139–140).

Iš 2019 m. liepos 23 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad E. M. atpažino asmenį, esantį foto nuotraukoje Nr. 3 – tai A. C., tačiau jo įvykio metu nebuvo (1 t., b. l. 141–142).

Iš V. Ž. 2017 m. rugsėjo 26 d. protokolo-pareiškimo matyti, kad 2017 m. rugsėjo 12 d. internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini) rado skelbimą, kad parduodamas keturratis. Paskambinus atsiliepė jaunuolis, kuris pasakė, kad norint rezervuoti, reikia sumokėti užstatą, jis (V. Ž.) pasiūlė 200 Eur, kuriuos ir pervedė į nurodytą banko sąskaitą, tačiau keturračio negavo, su pardavėju susisiekti telefonu nepavyko (1 t., b. 1. 38).

Iš 2017 m. rugsėjo 26 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad V. Ž. pateikė AB (duomenys neskelbtini) 2017 m. rugsėjo 12 d. mokėjimo nurodymą Nr. 73, kuriame nurodyta, kad 2017 m. rugsėjo 12 d. V. Ž. iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė E. M. į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 200 Eur, o mokėjimo paskirtyje nurodė, kad tai „avansas“ (1 t., b. 1. 50–51).

Iš E. M. priklausančios AB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad 2017 m. rugsėjo 12 d. 14.21 val. į minėtą sąskaitą buvo pervesti 200 Eur iš V. Ž. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtyje nurodant, kad tai „avansas“. Pervesta 200 Eur suma 2017 m. rugsėjo 12 d. 15.01 val. buvo išgryninta bankomate (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) (1 t., b. 1. 59–60).

Iš UAB (duomenys neskelbtini) 2017 m. spalio 10 d. rašto ,,Dėl informacijos pateikimo“ Nr. SD 2017/10-06 matyti, kad tinklapyje (duomenys neskelbtini) 2017 m. rugpjūčio 24 d. 13.28 val. patalpintas skelbimas, kuriame nurodoma, kad parduodamas puikios būklės keturratis Honda TRX 500, 4x4, neturintis jokių užslėptų defektų, yra kosmetinių defektų. Dėl papildomos informacijos nurodoma kreiptis telefono numeriu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 65–69).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir VPK) Ukmergės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos E. B. 2017 m. spalio 4 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad užklausus duomenų apie elektroninių ryšių srauto dalyvius nustatyta, kad telefono numeris (duomenys neskelbtini) priklauso išankstinio mokėjimo kortelei ir nėra galimybės nustatyti jo galimo naudotojo (1 t., b. 1. 72).

Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariato veiklos skyriaus tyrėjos E. B. 2017 m. spalio 13 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad gavus duomenis apie telefono numerio (duomenys neskelbtini) sujungimo išklotines reikšmingos informacijos negauta (1 t., b. l. 83).

Nukentėjusysis V. Ž. 2017 m. rugsėjo 26 d. ieškininiu pareiškimu prašė jį pripažinti civiliniu ieškovu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-49739-17 200 Eur sumai (1 t., b. l. 48). Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2017 m. rugsėjo 26 d. nutarimu V. Ž. pripažintas civiliniu ieškovu (1 t., b. 1. 49).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Pagal šią normą baudžiamoji atsakomybė kyla, kai svetimo turto vertė viršija 5 MGL, bet neviršija 250 MGL dydžio sumos (BK 190 str. 1 d.).

Pagal teismų praktiką, MGL dydis yra taikomas tas, kuris buvo nustatytas (galiojo) veikos padarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-1-697/2019). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo” (2014-09-03 TAR, 2014, Nr. 2014-12127 redakcija) buvo nustatytas nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. galiojęs 37,66 Eur bazinis bausmių ir nuobaudų dydis (prilyginamas MGL). Taigi nagrinėjamo įvykio metu, t. y. 2017 m. rugsėjo mėn., turto vertė pagal BK 182 straipsnio 1 dalį turėjo viršyti 188,3 Eur, bet neviršyti 9 415 Eur. Kaip matyti, nagrinėjamu atveju iš nukentėjusiojo V. Ž. buvo įgytas 200 Eur dydžio turtas, todėl tai atitinka BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos dalyką.

Esminis sukčiavimo, kaip BK 182 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos, požymis yra apgaulės panaudojimas, siekiant savo ar kitų naudai įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengti turtinės prievolės arba ją panaikinti. Apgaulė suprantama kaip turto savininko, teisėto valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, taip pat kitų asmenų, priimančių atitinkamus sprendimus, suklaidinimas dėl aplinkybių ar faktų, kurie yra esminiai, lemiantys šių asmenų apsisprendimą dėl turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ir pan. Apgaulė sukčiavimo atveju turi būti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui. BK 182 straipsnio sudėtis yra materiali: baudžiamoji atsakomybė kaip už baigtinį nusikaltimą pagal BK 182 straipsnį atsiranda pasisavinus apgaule gautus pinigus. Sukčiavimas padaromas tik veikiant tiesiogine tyčia. Sukčiavimo atveju kaltininkas suvokia, kad suklaidino kitą asmenį, numato, kad dėl jo veikimo gali atsirasti BK 182 straipsnyje numatyti padariniai, ir to nori (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-322/2013, 2K-7-27-746/2015, 2K-385-942/2017).

Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo A. M. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta, t. y. kad jis, veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu (asmenimis), 2017 m. rugsėjo 12 d. panaudojus apgaulę – suklaidinus nukentėjusįjį V. Ž., įgijo savo bei kitų asmenų naudai svetimą nukentėjusiajam V. Ž. priklausantį turtą – 200 Eur. Tai patvirtina ne tik paties kaltinamojo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duoti parodymai, tačiau ir nukentėjusiojo, liudytojų parodymai, banko sąskaitų išrašai bei kita rašytinė bylos medžiaga. Pažymėtina, kad kaltinime nurodyta pinigų išgryninimo data – 2019 m. liepos 12 d., laikytina rašymo apsirikimu. Iš bylos duomenų matyti, kad tiek pinigų pervedimo data, tiek jų išgryninimo data yra ta pati – 2017 m. rugsėjo 12 d. Atsižvelgiant į tai, šis rašymo apsirikimas taisytinas.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, dėl ko šiuo atveju ginčo nėra, jog kaltinamojo A. M. vaidmuo nusikalstamos veikos darymo metu buvo, gavus nurodymą iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, kuris, neatmetama galimybė (pagal liudytojo A. B. parodymus), tuo metu galėjo būti ir įkalinimo įstaigoje, surasti ir pateikti banko sąskaitos numerį, į kurią iš nukentėjusiojo būtų pervesti pinigai, po ko pinigus išgryninus jie atiduoti kaltinamajam ir nukentėjusiajam negrąžinti.

Taigi šiuo atveju nusikalstamos veikos mechanizmas buvo tas, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo į interneto svetainę (duomenys neskelbtini) patalpino skelbimą apie neva parduodamą keturratį, o nukentėjusiajam paskambinus skelbime nurodytu telefono numeriu jis buvo suklaidintas, t. y. iš esmės apgautas, kad keturratis iš tiesų parduodamas ir jį pardavėjas (ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo) turi, tačiau, kad būtų rezervuotas, nukentėjusysis turi pervesti 200 Eur dydžio avansą į kaltinamojo pateiktą kaltinamojo sesers banko sąskaitą, dėl ko nukentėjusysis nusprendė turėtas lėšas pervesti kaltinamajam (į jo pateiktą sesers banko sąskaitą), kuris šias lėšas seseriai išgryninus paėmė. Nors kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu teigė, jog visus 200 Eur išleido pats savo reikmėms (įsigijo batus), o apklausiamas teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog pinigus padalijo, t. y. 50 Eur pasiliko sau kaip atlygį, o 150 Eur perdavė kažkokiai moteriškei, tačiau tai veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, kadangi visi nukentėjusiajam priklausę 200 Eur buvo įgyti tiek kaltinamojo, tiek ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų bendrais veiksmais ir iki šiol nukentėjusiajam negrąžinti. Tai, kad nukentėjusiojo turtas buvo užvaldytas, patvirtina ne tik bylos įrodymai, bet ir jo pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, kad turtas apgaule buvo užvaldytas, nusikalstama veika pripažintina baigta.

Teismo vertinimu, tai, kad buvo veikiama apgaule, suprato ir pats kaltinamasis A. M., nors teisiamojo posėdžio metu ir nurodė, jog apie nusikalstamą veiką sužinojo, kai nukentėjusysis pradėjo reikalauti grąžinti pinigus bei gavo šaukimą į policiją. Šią išvadą patvirtina tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu duoti liudytojų parodymai, kurie yra nuoseklūs ir neprieštaringi. Nukentėjusysis V. Ž. parodė, jog suradęs asmens, į kurio banko sąskaitą pervedė avansą (t. y. E. M.) kontaktus internete, pats asmeniškai bendravo tiek su ja, tiek su kaltinamuoju, kuris, pareikalavus grąžinti pinigus, pradėjo grasinti, sakė, kad nieko neieškotų, kad nukentėjusiajam nieko nepavyks, ir iš to suprato, kad čia apgaulė, nors kaltinamasis ir žadėjo, kad grąžins pinigus, tačiau iki šiol negrąžino. Taip pat liudytoja E. M. parodė, kad, jos nuomone, brolis žinojo, už ką pervesti pinigai ir, kad pinigai pervesti apgaulės būdu. Galiausiai liudytojas A. B. parodė, jog jis iš kaltinamojo A. M. žodžių suprato, kad pinigai bus pervesti apgaulės būdu, t. y. A. M. jam pasakė, kad pinigai bus pervesti kažką apgavus ir dėl to reikalinga kieno nors banko sąskaitą. Byloje taip pat nėra įrodymų, kad kaltinamasis veikė nusikalstamai ne savo noru arba dėl psichinės ar fizinės prievartos. Be to, kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų, kaltinamasis pinigus išgrynino greitai, t. y. tą pačią dieną, kurią ir buvo pervesti pinigai, o net ir sužinojęs iš nukentėjusiojo, kad jis buvo apgautas ir pinigai buvo pervesti galimai nusikalstamu būdu, jų nukentėjusiajam negrąžino ir to nepadarė iki šiol. Visa tai leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis, darydamas aprašytą nusikalstamą veiką, veikė tiesiogine tyčia.

Taigi ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad kaltinamasis A. M., veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, padarė tyčinį baigtą nusikaltimą, kuomet, panaudojus apgaulę, buvo užvaldyti svetimi pinigai, kurių vertė (veikos padarymo metu) buvo didesnė nei 5 MGL, bet mažesnė negu 250 MGL, todėl jo įvykdyta nusikalstama veika atitinka BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį.

Skirdamas bausmę kaltinamajam A. M., teismas pirmiausia, vadovaudamasis BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, t. y. kad šiuo atveju padarytas baigtas nesunkus tyčinis nusikaltimas nuosavybei, padaryta žala nukentėjusiajam nėra atlyginta.

Taip pat teismas atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę, t. y. kad A. M. yra jauno amžiaus, nevedęs (1 t., b. l. 178), vykdantis individualią veiklą, Užimtumo tarnyboje neregistruotas (1 t., b. l. 179, 180), teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog neoficialiai dirba (duomenys neskelbtini), keliolika kartų baustas administracine tvarka, vieną kartą už nusižengimą nuosavybei – smulkią vagystę (1 t., b. l. 181–188), nusikalstamos veikos padarymo metu dar nebuvo teistas (1 t., b. l. 189–191), duomenų apie gydymą psichikos sveikatos priežiūros įstaigose, priklausomybės ligų centruose byloje nėra.

Galiausiai teismas atsižvelgia į tai, kad nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Nors kaltinamajame akte buvo nurodyta, kad kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.) bei yra galimybė atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą, tačiau teisminio bylos nagrinėjimo metu nustačius, kad kaltinamasis iš esmės pripažįsta tik savo veikos objektyviąją pusę, teigdamas, jog apie tai, kad dalyvavo nusikalstamoje veikoje suprato tik gavęs šaukimą atvykti į policiją, ir atlikus pilną įrodymų tyrimą, šiuo atveju minėtos kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės nėra pagrindo pripažinti.

Įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti A. M. už BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskyrus sankcijoje numatytą ir prokuroro pasiūlytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kurio dydis nustatytinas artimas šios rūšies bausmės vidurkiui, t. y. 1 metų laisvės apribojimo bausmę (BK 48 str. 2 d.), įpareigojant kaltinamąjį visu laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi sveikatos priežiūros įstaigose, per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika nukentėjusiajam V. Ž. padarytą turtinę žalą bei tęsti darbą, o nustojus dirbti per 1 mėnesį užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 str. 6 d. 1, 2, 3 p.).

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (1 t., b. l. 101, 175–176) – paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę panaikintinos.

Nukentėjusysis V. Ž. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 200 Eur dydžio civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti bei buvo pripažintas civiliniu ieškovu (1 t., b. l. 48, 49). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas savo civilinį ieškinį palaikė ir prašė priteisti reikalaujamą sumą iš kaltinamojo. Kaltinamasis su nukentėjusiojo civiliniu ieškiniu sutiko.

Atsižvelgęs į tai, teismas daro išvadą, jog civilinis ieškinys dėl turtinės žalos yra pagrįstas, įrodytas, kaltinamasis jo dydžio neginčija, su ieškinio dydžiu sutinka, todėl ši suma priteistina iš kaltinamojo nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo naudai (BPK 115 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. M. (M.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį:

1) visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi sveikatos priežiūros įstaigose;

2) per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika nukentėjusiajam V. Ž. padarytą turtinę žalą;

3) visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį tęsti darbą, o nustojus dirbti per 1 mėnesį užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio šio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

A. M. (M.) ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. Ž. civilinį ieškinį tenkinti ir jo naudai priteisti iš A. M. (M.) 200 Eur (dviejų šimtų eurų) turtinės žalos atlyginimą.

Išaiškinti A. M. (M.), kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

Laisvės apribojimo bausmę vykdo probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551).

Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo ar šaukimo gavimo.

Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo bausmės atlikimo metu laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtus įpareigojimus ir bausmę vykdančios institucijos nustatytu periodiškumu atsiskaityti jai už paskirtų draudimų ir įpareigojimų vykdymą.

Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.