Kauno apygardos teismo nutartis

2012-03-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-661-383/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-03-21
Bylos Nr.
1S-661-383/2012
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Valdas Vitunskas
Kaltinamasis
E. Š.
Advokatai
Danius Svirinavičius
Kategorijos
Nr. 1S-661-383/2012
Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.16.1.2.2. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. kovas 21 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Vitunskas, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorui Virginijui Lazauskui,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo E. Š. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 28 d. nutarties, kuria kaltinamajam E. Š. pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas dviems mėnesiams, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. Š. kaltinamas tuo, kad jis 2010-01-02 apie 2 val. nakties, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, M. Ž. dailės galerijos kiemuose, esančiuose Nepriklausomybės a. 12, Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, grasindamas panaudoti fizinį smurtą nukentėjusiosios G. J. atžvilgiu ir atėmęs galimybę priešintis, t. y., šaukdamas ant nukentėjusiosios, bei paėmęs iš pastarosios mobiliojo ryšio telefoną, kad ji negalėtų prisišaukti pagalbos, tuo ją įbaugindamas, per prievartą laikydamas kojas, nurengęs drabužius, prieš jos valią atliko vieną prievartinį lytinį aktą su G. J., po ko, tęsdamas nusikalstamą veiką bėgant nukentėjusiajai kiemais, pasivijęs ją ir panaudodamas fizinį smurtą – suėmęs už dešinės rankos, prispaudė savo kūno svoriu prie betoninės tvorelės, taip sukeldamas skausmą bei atimdamas galimybę priešintis, padarė poodines kraujosruvas šlaunyse, odos nubrozdinimus kairėje šlaunyje, kairėje blauzdoje, dešiniame kelyje, t. y., nežymų sveikatos sutrikdymą, prievarta nurengęs drabužius, atliko vieną prievartinį lytinį aktą prieš jos valią, t. y., grasindamas panaudoti fizinį smurtą, panaudodamas fizinį smurtą bei atėmęs galimybę priešintis, per du kartus ją išžagino, tai yra, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 149 straipsnio 1 dalį.

Be to, E. Š. kaltinamas tuo, kad jis 2010-01-02 apie 3 val. nakties, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su M. P., turėdami bendrą tyčią tenkinti lytinę aistrą, panaudodamas fizinį smurtą G. J. atžvilgiu, t. y., užlauždamas rankas bei grasindamas pavartoti fizinį smurtą tokiu būdu palaužė nukentėjusiosios valią ir, tęsdamas nusikalstamą veiką, pasikeisdamas su M. P. atliko viso bendrai 5 lytinius aktus prieš nukentėjusiosios valią, t. y., jis atliko 3 lytinius aktus, M. P. – 2 lytinius aktus, tokiu būdu panaudodamas bei grasindamas pavartoti fizinį smurtą, bendrininkų grupėje per 5 kartus išžagino nukentėjusiąją, tai yra, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 149 straipsnio 2 dalį.

Su minėta nutartimi nesutinka kaltinamojo E. Š. gynėjas advokatas Danius Svirinavičius, prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 28 d. nutartį panaikinti ir E. Š. šioje byloje iš suėmimo paleisti, paskirti jam švelnesnę kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir, jei būtina, kurią nors kitą iš BPK numatytų kardomųjų priemonių. Skunde nurodo, jog apylinkės teismo nutartis nepagrįsta ir turi būti panaikinta, nes vien kaltinamajame akte nurodytų ar teismo nutartyje išdėstytų tariamų nusikalstamų veikų sunkumas nesudarė ir nesudaro pagrindo kaltinamąjį suimti. Taip pat, gynėjo nuomone, byloje ištirti visi įrodymai, kad jie nepalankūs kaltinančiai šaliai, jo ginamajam bylos nagrinėjimo teisme metu, nepasitvirtina ir jis gali būti išteisintas, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad jo ginamasis slėpsis nuo teismo. E. Š. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, iki suėmimo buvo A. P. vidurinės mokyklos moksleivių sąrašuose. E. Š. šioje byloje ne kartą parodė, jog būdamas laisvas įstatymų nepažeidinės, bylą tirti netrukdys, nebėgs, nesislapstys nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Be to, išteisinus jom ginamąjį, atsirastų Valstybei pareiga atlyginti patirtą žalą. Apylinkės teismas, pratęsdamas kaltinamajam E. Š. griežčiausios kardomosios priemonės (suėmimo) terminą, pakankamai neįvertino tos aplinkybės, kad šiame proceso etape kardomosios priemonės tikslus galima pasiekti taikant jam vieną ar kelias švelnesnes už suėmimą kardomąsias priemones.

Teismo posėdžio metu prokuroras prašė skundą atmesti.

Kaltinamojo E. Š. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus skundas atmestinas. BPK 121 straipsnyje nurodyta kardomųjų priemonių skyrimo bendrosios nuostatos. Kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką. BPK 122 str. numato suėmimo skyrimo pagrindus ir sąlygas. Iš bylos medžiagos matyti, jog šios aplinkybės teismo atitinkamai įvertintos skiriant bei pratęsiant suėmimą. Kardomoji priemonė - suėmimas įtariamajam E. Š. pratęsta pagrįstai.

Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 121 straipsnio 2 dalies nuostatos numato, jog kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką. Pažymėtina, kad sprendžiant suėmimo skyrimo ar pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimus atsiribojama nuo išsamaus baudžiamosios bylos duomenų, pagrindžiančių arba ne įtariamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką, vertinimo, kaltės nustatymo. Aukštesnės instancijos teismas patikrina, ar yra duomenų, patvirtinančių, kad asmuo padarė įtarime nurodytą nusikalstamą veiką.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 8 punkte nurodyta, jog BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, skiriant arba pratęsiant suėmimą, būtina atsižvelgti į visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytų „kitų aplinkybių“ sąvokai priskiriamas ir nusikaltimo sunkumas, ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė. To paties nutarimo 10 punkte nurodyta, jog pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu bei kiti duomenys. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su baudžiamąją byla, daro išvadą, kad yra pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, jog E. Š. dalyvavo nusikalstamų veikų, kuriomis įtariamas, padaryme. Tai duomenys, leidžiantys įtarti, kad kaltinamasis E. Š. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, yra nukentėjusiosios ir liudytojų parodymai, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokolai, specialisto išvados (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Todėl kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimui buvo įstatyminis pagrindas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Taip pat neįžvelgiama, jog skundžiamoje nutartyje būtų neteisingai vertinamos bylos aplinkybės, kurios yra reikšmingos nustatant būtinumą pratęsti suėmimo terminą.

Motyvuojamoji dalis

Iš bylos medžiagos matyti, kad E. Š. kaltinamas dviejų sunkių nusikalstamų veikų padarymu, už kurias įstatymas numato griežtą, ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę, alternatyvios bausmės dėl šių nusikalstamų veikų nėra numatytos. Nusikaltimų sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatytos griežtos laisvės atėmimo bausmės priskiriamos BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai, ir jau vien to pakanka pagrįstam manymui, jog asmuo, vengdamas gresiančios bausmės, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tad šiuo pagrindu, suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, kaltinamajam pratęstas pagrįstai.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs skundą dėl žemesnės instancijos teismo nutarties, kuria kaltinamajam pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas, atsižvelgia į visus apylinkės teismo nurodytus motyvus, įvertina E. Š. vaidmenį nusikalstamų veikų padaryme ir tai, kad jis ne kartą teistas, taip pat, kad yra pagrindas manyti, jog kaltinamasis darys naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje, nes nusikalstamas veikas galimai įvykdė neatlikęs laisvės apribojimo bausmės pagal ankstesnį nuosprendį, bei mano, jog kardomoji priemonė – suėmimas E. Š. pratęstas pagrįstai. Kaltinamojo gynėjo nuomonė, jog jo ginamajam kaltinimai gali nepasitvirtinti ir jis gali būti išteisintas, yra subjektyvi, nepagrįsta įrodymais, todėl atmestina. Kitos gynėjo nurodytos aplinkybės, jog E. Š. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, iki suėmimo buvo moksleivių sąrašuose, taip pat nėra pakankamos skundžiamai nutarčiai panaikinti.

Apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų – užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą teisminį nagrinėjimą, bei siekį užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms, todėl E. Š. pagrįstai pratęsta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu, teismas

nutarė:

kaltinamojo E. Š. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus skundą atmesti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas Valdas Vitunskas