- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-02-15
- Bylos Nr.
- 1A-80-107-2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Rasa Valentinienė (pirm.), Linas Pauliukėnas, Stasys Valužis
- Nuteistasis
- M. B.
- Kategorijos
- 1.2.14.5Plėšimas (BK 180 str.)
Teisėjas Eugenijus Antanauskas Procesinio sprendimo kategorija
2007 m. vasario 15 d.
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 7 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. trejiems metams laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 3 d. prie šios bausmės pridėjus dalį Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2004 m. sausio 8 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės, paskirta galutinė subendrinta ketverių (4) metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. B. nuteistas už tai, kad 2006-03-25, apie 16.20 val., prie (duomenys neskelbtini), grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą: turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, pribėgęs prie A. Č., sugriebė jam už striukės ir, įrėmęs nežinomą daiktą nukentėjusiajam į šoną, žodžiais pagrasino „papjauti“, jei jis neatiduos mobiliojo ryšio telefono. Išsigandęs galimo susidorojimo, A. Č. M. B. atidavė 450 litų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Siemens S 65“ su jame buvusia SIM kortele.
Šalies argumentai
Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodė, kad nusikalstama veika, dėl kurios jis nuteistas, kvalifikuota neteisingai, paskirta aiškiai per griežta bausmė. Jis prieš nukentėjusįjį nevartojo jokio smurto, o tik paprašė telefono, kurį tikėjosi grąžinti, tačiau, nebegalėdamas sutikti nuketėjusiojo, nebeturėjo galimybės telefono grąžinti. Peilio su savimi neturėjo ir juo nukentėjusiajam negrasino. A. Č., gal būt, pagalvojo, kad apeliantas turėjo peilį ir juo grasino, bet nukentėjusysis apsiriko. Telefonas nukentėjusiajam grąžintas, todėl žala nepadaryta. Nuteistasis yra vedęs ir turi neseniai gimusį kūdikį, materialiai padeda šeimai. Teismas, skirdamas bausmę, į šią aplinkybę neatsižvelgė. Nuteistasis prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006-12-07 nuosprendį pakeisti, jo veiką perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. ir paskirti švelnesnę bausmę.
Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Apylinkės teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, pagrįstai nuteistojo nusikalstamą veiką kvalifikavo pagal BK 180 str. 1 d. Apeliaciniame skunde nuteistasis ginčija jo padarytos veikos kvalifikaciją teigdamas, kad fizinio smurto nenaudojo, peiliu nukentėjusiajam negrasino. Vagystę ir plėšimą sieja daug bendrų požymių, tačiau esminis šių nusikalstamų veikų atribojimo kriterijus yra nusikaltimo padarymo būdas. Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnis plėšimą traktuoja kaip svetimo turto užvaldymą, pavartojus fizinį smurtą arba grasinant tuoj pat jį pavartoti, arba kitaip atėmus galimybę nukentėjusiajam priešintis. Grasinimas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą gali būti išreiškiamas žodžiais ar veiksmais. Grasinimas taip pat galimas ir be tiesmukiškų žodžių ar veiksmų, o pasinaudojant ar sukuriant situaciją, kuri yra bauginanti, kelianti nerimą nukentėjusiajam dėl savo saugumo.
Nuosekliais ikiteisminio tyrimo ir teisme duotais nukentėjusiojo A. Č. parodymais, kuriais netikėti kolegija neturi pagrindo, nustatyta, kad M. B. sugriebė nukentėjusįjį už striukės, įrėmė jam į šoną nenustatytą daiktą, pareikalavo atiduoti mobiliojo ryšio telefoną. Nukentėjusiajam atsisakius atiduoti telefoną, M. B. pagrasino jį papjauti. Išsigandęs šio grasinimo, A. Č. telefoną atidavė ( 1t., b. l. 44-46). Nors nukentėjusysis nebuvo mušamas, jis nebuvo sužalotas, tačiau vien tai, kad nuteistasis telefono pareikalavo sugriebęs nukentėjusįjį už rūbų (t. 2, b. l. 4-5), jau laikytina fizinio smurto pavartojimu. Bylos tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu nenustatyta, kad plėšimo metu buvo panaudotas peilis ar kitas specialiai žmogui žaloti pritaikytas daiktas, tačiau tie nuteistojo veiksmai – sugriebė nukentėjusįjį už rūbų, įrėmė nukentėjusiajam į šoną nenustatytą daiktą, pagrasino, kad papjaus, jei nukentėjusysis neatiduos mobiliojo ryšio telefono - vertintini kaip bauginantys, sukėlę nukentėjusiajam nerimą dėl savo saugumo. Būtent tokį M. B. elgesį nukentėjusysis suprato kaip realią grėsmę savo sveikatai ar gyvybei. Nuteistojo versija, kad nukentėjusysis nuteistajam paprašius pats leido pasinaudoti savo telefonu, kad telefoną nuteistasis nukentėjusiajam norėjo grąžinti, tačiau negrąžino, nes nukentėjusiojo nerado, visiškai paneigta apylinkės teismo ištirtais ir nuosprendyje aptartais įrodymais.
Skirdamas bausmę nuteistajam, teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos BK 54 str. numatytais bausmių skyrimo pagrindais, motyvavo laisvės atėmimo bausmės ir jos dydžio skyrimą. Skirdamas laisvės atėmimo bausmę, teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis padarė tyčinį savanaudišką apysunkį nusikaltimą. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Iš byloje esančios Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. sausio 30 d. nutarties matyti, kad suėjus paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo terminui, pagal pataisos inspekcijos teikimą buvo spręstas klausimas dėl atleidimo nuo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2004 m. sausio 8 d. nuosprendžiu paskirtos ir atidėtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo. Teismas nutarė bausmės vykdymo atidėjimo nepanaikinti, nes nustatė, kad M. B. ne tik bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevykdė jam teismo paskirtų įpareigojimų, bet ir padarė kitas nusikalstamas veikas, už kurias Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 22 str. 1 d ir 178 str. 4 d., 178 str. 2 d. Teismas pagrįstai nurodė, kad M. B. anksčiau ne kartą teistas už nusikaltimus nuosavybei, naują nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, teistumas neišnykęs, todėl jis laikomas recidyvistu (BK 27 str. 1 d.), o recidyvistui, už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. Tai, kad nuteistasis M. B. iki suėmimo nedirbo ir neturėjo legalaus pajamų šaltinio, yra recidyvistas, rodo nuteistojo nenorą laikytis įstatymų elgtis dorai ir sąžiningai, rodo akivaizdų piktybinį polinkį daryti nusikaltimus. Nuteistojo apeliacinio skundo argumentai, kad jis yra didelė parama savo šeimai, yra išimtinai deklaratyvūs ir prieštaringi faktiniam nuteistojo elgesiui. Atsižvelgiant į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, bendruosius ir laisvės atėmimo bausmės skyrimo pagrindus, apeliacinio skundo argumentus, paskirtoji bausmė nėra aiškiai per griežta. Apylinkės teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nekeičiamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija
nutaria:
nuteistojo M. B. apeliacinį skundą atmesti.