- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-16
- Bylos Nr.
- AN2-181-795/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-24-3-00016-2020-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjai
- Kristina Baškienė (pirm.), Kristina Kakurinė
- Pažeidėjas
- R. A.
- Institucija
- Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinis skyrius
- Advokatai
- Alius Galminas
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. A. atstovo advokato Aliaus Galmino apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020 m. liepos 10 d. nutarimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. 2020 m. sausio 28 d. administracinio nusižengimo protokolas R. A. surašytas už tai, kad jis, asmuo vykdantis individualią (duomenys neskelbtini) veiklą, būdamas darbdaviu, neužtikrino, kad (duomenys neskelbtini) piliečiai N. S. ir S. L. R. A. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) savivaldybė, (duomenys neskelbtini) darbininkais 2019 m. gruodžio 5 d. dirbtų, tik apie jų priėmimą į darbą teisės aktų nustatyta tvarka pranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui ir pasirašius su jais rašytinę darbo sutartį. Tokiais savo veiksmais R. A. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalį ir 43 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020 m. liepos 10 d. nutarimu R. A. pripažintas kaltu, padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 2 500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų) bauda. Nutarime konstatuota, jog nagrinėjamu atveju yra nustatyti visi nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyvieji požymiai, kadangi R. A., vykdantis individualią (duomenys neskelbtini) veiklą, būdamas darbdaviu, esant darbo sutarties požymiams, 2019 m. gruodžio 5 d. leido N. S. ir S. L. dirbti, t. y. juos įdarbino R. A. (duomenys neskelbtini), nesilaikydamas norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai
3. Apeliaciniu skundu R. A. atstovas advokatas A. Galminas prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020 m. liepos 10 d. nutarimą ir panaikinti paskirtą baudą.
3.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas padarė esminius materialiosios ir proceso teisės pažeidimus, turėjusius įtakos neteisėtam nutarimui priimti, kadangi nesivadovavo byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, žodiniais paaiškinimais, jų nepagrįstai nevertino bei nukrypo nuo teismų formuojamos praktikos analogiškose bylose. Patikrinimo metu buvo rasti du asmenys N. S. ir S. L. pastate, kuris priklauso I. R. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) piliečiai N. S. ir S. L. inspektorėms nurodė, kad atvyko pas draugą S. R., kuris dirbo R. A. (duomenys neskelbtini). Jie taip pat pažymėjo, kad dėl įsidarbinimo (duomenys neskelbtini) tarėsi su A. L., tačiau įdarbinti nebuvo. Kadangi A. L. buvo išvykęs ir negalėjo atvykti į (duomenys neskelbtini) išsiaiškinti įvykio aplinkybių, inspektorės patikrinimą tęsė be jo.
3.2. Apeliaciniame skunde pažymima, kad, atvažiavęs į savo (duomenys neskelbtini), R. A. jokių Valstybinės darbo inspekcijos atstovų nerado, vėliau juos pamatė I. R. (duomenys neskelbtini) patalpose. R. A. nurodė, kad minėti asmenys nedirba jo (duomenys neskelbtini) ir kad pastatas, kuriame buvo (duomenys neskelbtini) piliečiai, priklauso I. R. (duomenys neskelbtini). Šiame pastate R. A. savo (duomenys neskelbtini) nelaiko, nuo minėto pastato raktų neturi. Taip pat R. A. inspektorėms tvirtino, kad jo (duomenys neskelbtini) yra kitame pastate ir minėti asmenys jame nedirba, nes poreikio samdyti daugiau žmonių nėra, kadangi jo (duomenys neskelbtini) dirba S. R. Apeliaciniame skunde tvirtinama, jog R. A. neginčija aplinkybių, kad (duomenys neskelbtini) piliečiai N. S. ir S. L. galbūt atliko darbo funkcijas, t. y. N. S. plovė duris, langus, girdyklas veršeliams, o S. L. važinėjo su traktoriumi, tačiau nesutinka, kad minėti asmenys dirbo pas jį (duomenys neskelbtini).
3.3. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog byloje yra neginčytinai nustatyta, kad N. S. plovė duris, langus, girdyklas veršeliams ne R. A. (duomenys neskelbtini) patalpose, o S. L. važinėjo su traktoriumi, kuris nepriklauso R. A. Apklausta N. S. nurodė, kad dėl įdarbinimo tarėsi su A. L., o ne su R. A. Apeliaciniame skunde tvirtinama, jog pirmosios instancijos teismas nutarime pats sau prieštarauja, kadangi nurodė, jog iš N. S. paaiškinimų ir vaizdo medžiagos matyti, kad ji dirbo I. R. (duomenys neskelbtini), o nuobaudą administracine tvarka vis tiek paskyrė R. A. Apeliaciniame skunde padaryta išvada, jog neaišku kuo remdamasis pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad darbas buvo dirbamas R. A. susitarus su N. S. ir S. L., kai šie asmenys jokių darbų R. A. (duomenys neskelbtini) patalpose neatliko, o R. A. su minėtais asmenimis dėl jokių darbų atlikimo nesitarė.
Atsiliepimas
4. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) teritorinio skyriaus (duomenys neskelbtini) V. R. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020 m. liepos 10 d. nutarimą palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.
4.1. Atsiliepime nurodoma, jog patikrinimas buvo atliktas, Valstybinei darbo inspekcijai gavus anoniminį pranešimą dėl nelegalaus darbo (duomenys neskelbtini). Buvo manoma, kad nelegalus darbas vykdomas A. L. (duomenys neskelbtini). Atvykęs į (duomenys neskelbtini), inspektoriai rado dirbančius (duomenys neskelbtini). Paklausus N. S., su kuo tarėsi dėl darbo, ji nurodė, kad tarėsi su A. ir R. N. S. ir S. L. žodžiu nurodė, kad patalpas jiems gyventi taip pat išnuomojo R. ir A. Besiaiškindama aplinkybes, Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) inspektorė D. U. suprato, kad daugiau prie šio nelegalaus įdarbinimo yra prisidėjęs R. A., nes N. S. nurodė, kad jiedu su vyru atvažiavo įsidarbinti pagal kvietimą ten, kur dirba jų draugas S. R., o patikrinimo dienos rytą atvykus į darbo vietą, R. parodė, kokius konkrečius darbus dirbti tą dieną. Tikrindama Sodros duomenų bazę, D. U. nustatė, kad S. R. įdarbintas pas R. A., vykdantį individualią veiklą. Siekdamos užtikrinti, kad nelegaliai dirbantys asmenys nepasišalintų iš teritorijos nebaigus patikrinimo, pareigūnės užstatė išvažiavimą savo tarnybiniu automobiliu. D. U. paskambino A. L., kuris paaiškino, kad jo (duomenys neskelbtini) registruotas ne toje vietoje. Tada inspektorė paprašė (duomenys neskelbtini), kad šie paskambintų tam asmeniui, su kuriuo tarėsi dėl darbo. Po jų skambučio į įvykio vietą atvažiavo R. A., o kartu su juo S. R. R. A. pripažino, kad (duomenys neskelbtini) yra atvykę pas jo darbuotoją S. R., kuris leido jiems užeiti į patalpas, ir kad jam dėl to išrašys drausminę nuobaudą, o tuo pat metu R. A. padėjo pasišalinti N. S. ir S. L. iš įvykio vietos, leisdamas jiems išvykti tuo automobiliu, kuriuo buvo atvažiavęs pats. Atsiliepime pažymėta, jog R. A. po (duomenys neskelbtini) vaikščiojo kaip šeimininkas, užėjo į patalpas. Į šį (duomenys neskelbtini) inspektoriai vyko ne kartą, matyti, kad (duomenys neskelbtini) naudojamasi bendrai, yra sunku atriboti, kuriam (duomenys neskelbtini) kas priklauso. Su A. L. apie N. S. ir S. L. įdarbinimą daugiau bendrauta nebuvo, nes (duomenys neskelbtini) tuo adresu jo vardu neregistruotas. Kad (duomenys neskelbtini) priklauso ir kitiems asmenims, R. A., rašant administracinio nusižengimo protokolą, neminėjo. Atsiliepime atkreiptas dėmesys, jog N. S. pati parodė, kur ir kokius darbus atliko, o S. L. krautuvu kieme vežė talpas su vandeniu veršeliams ir karvėms. Tame pastate, kuris priklauso I. R., nebuvo karvių, jos buvo pastate su iškaba „R. A. (duomenys neskelbtini)“.
4.2. Atsiliepime nurodyta, kad N. S. ir S. L. dirbo R. A. nurodytoje vietoje, buvo aprūpinti gyvenamuoju plotu (duomenys neskelbtini) bei darbiniu telefonu, jiems buvo sudarytos sąlygos naudotis (duomenys neskelbtini) patalpomis ir (duomenys neskelbtini) esančiomis transporto priemonėmis. Ta aplinkybė, kad N. S. ir S. L. patikrinimo metu naudojosi I. R., o ne R. A. pastatu, neturi esminės reikšmės, nes iš I. R. parodymų nustatyta, kad tarp jos ir R. A. buvo sutarimas, kad jo darbuotojai gali ateiti į jos (duomenys neskelbtini) nusiplauti rankas, atsigerti vandens, o šį faktą posėdžio metu patvirtino ir pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Atsiliepime taip pat atkreiptas dėmesys, jog S. L. vežė vandenį galvijams girdyti, o I. R. nurodė, kad jos (duomenys neskelbtini) vandens padavimas yra automatizuotas ir jo traktoriumi ar krautuvu atvežti nereikia. Tai, kad I. R., A. L. ir R. A. veiklos sritys šioje teritorijoje yra persipynusios ir sunkiai atskiriamos, pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo įvertinta ne kaip R. A. nekaltumo įrodymas, o kaip sąmoningas siekimas sudaryti sąlygas nuslėpti pažeidimų darymą ir išvengti už tai atsakomybės. Atsiliepime padaryta išvada, jog, pasikviesdamas šiuos du asmenis atvykti dirbti į savo (duomenys neskelbtini), pasirūpindamas, kad jie turėtų kur gyventi, atveždamas juos į darbo vietą ir aprodydamas, kur ir ką reikės dirbti, R. A. siekė jam naudingos šių asmenų veiklos ir jos rezultatų.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. A. atstovo advokato A. Galmino skundas netenkintinas.
6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis), tačiau to nereikia suprasti kaip reikalavimo apeliacinės instancijos teismui pateikti detalų atsakymą į kiekvieną skundo argumentą. Nagrinėjamu atveju kyla ginčas, ar R. A. veiksmuose (neveikime) yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, sudėtis. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktą medžiagą, konstatuoja, jog Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020 m. liepos 10 d. nutarimu R. A. buvo pagrįstai pripažintas kaltu, padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, jo kaltę, padarius administracinį nusižengimą, patvirtina pirmosios instancijos teismo ištirti ir įvertinti įrodymai. Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Administracinio nusižengimo byloje privalo būti surinkta tiek duomenų, kad pakaktų padaryti motyvuotas ir pagrįstas išvadas. Vien tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis, savaime nereiškia, jog buvo padaryti esminiai materialiosios ir proceso teisės pažeidimai.
Žemesnės instancijos teismas
7. ANK 95 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už nelegalų darbą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims. Ši teisės norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus. Pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad darbdavys nelaikomas pažeidusiu šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, jeigu, įdarbindamas trečiosios šalies pilietį, įvykdo šias sąlygas: ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo sutarties sudarymo dienos yra gautas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje ar kitas dokumentas, suteikiantis teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje, ir leidimas dirbti Lietuvos Respublikoje, jeigu pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ trečiosios šalies pilietis nėra atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje, arba Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka pranešė Užimtumo tarnybai apie trečiosios šalies piliečio įdarbinimą jo teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu, nurodytu Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 11 straipsnio 2–5 dalyse, kai jo profesija yra įtraukta į Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis (1 punktas); darbo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu saugo šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytų dokumentų kopijas ir pateikia jas Valstybinei darbo inspekcijai, Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ar kitai šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytai institucijai jų reikalavimu (2 punktas). Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 62 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad užsienietis gali įsidarbinti Lietuvos Respublikoje pagal darbo sutartį arba, kai jo nuolatinė darbo vieta yra užsienyje, gali būti atsiųstas laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką. Nagrinėjamu atveju reikšmingos ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 42 straipsnio 1 bei 2 dalių nuostatos, remiantis kuriomis, darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (DK 34 straipsnis). Pažymėtina, jog darbo sutartis turi būti sudaryta raštu (DK 43 straipsnis).
8. Nusižengimas, numatytas ANK 95 straipsnio 1 dalyje, gali būti padaromas veikimu ir neveikimu tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Neveikimas yra pasyvi asmens elgesio forma, kuria šis nepadaro to, ką privalo padaryti. Darbdavys turi užtikrinti, kad darbo teisinių santykių tarp darbdavio ir darbuotojo įforminimas atitiktų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Neveikimas pasireiškia nepakankama darbdavio kontrole šioje srityje, o tai sudaro pagrindą administracinei atsakomybei atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-39-648/2016). Šios įstatymo normos aiškinimas ir susiformavusi teismų praktika leidžia tvirtinti, kad darbdavys, būdamas pakankamai rūpestingas ir atsakingas, privalo žinoti, kokie asmenys ir ką veikia, t. y. už kokių darbų atlikimą yra atsakingi, darbo vietoje. Taigi pritartina Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020 m. liepos 10 d. nutarime nurodytam vertinimui, jog R. A. keliama versija, kad jis nesitarė su N. S. ir su S. L. dėl darbo ir nežino, ką jie veikė jo (duomenys neskelbtini), yra tik pažeidėjo gynybinė pozicija. Pažymėtina ir tai, kad situacijos, kai darbdaviui žinant jo darbuotojas pasikviečia asmenį padėti dirbti, teismų praktikoje vertinamos kaip darbdavio susitarimas dėl darbo.
9. Kvalifikuojant asmens veiką pagal ANK 95 straipsnio nuostatas, o darbą pripažįstant nelegaliu, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-19-2013). Nagrinėjamu atveju iš vaizdo-garso įrašo, N. S. paaiškinimo ir nelegalaus darbo tyrimo akto nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) piliečiai N. S. ir S. L. atliko darbo funkcijas, t. y. N. S. plovė duris, langus, girdyklas veršeliams, o S. L. važinėjo su traktoriumi, sėmė vandenį gyvuliams girdyti, todėl pirmosios instancijos teismas padarė visiškai pagrįstą išvadą, jog 2019 m. gruodžio 5 d. N. S. ir S. L. realiai buvo pradėję dirbti. Nors paaiškinime, pateiktame įvykio vietoje Valstybinės darbo inspekcijos darbuotojoms, N. S. nurodė, kad dėl darbo buvo susitarusi su A. L. (b. l. 9, 29–31), byloje esančiame vaizdo-garso įraše matyti (girdėti), kad N. S. joms sakė, jog dėl darbo tarėsi su R. (b. l. 27). Tai pirmosios instancijos teismo posėdžio metu patvirtino ir įvykio vietoje buvusi, N. S. apklaususi Valstybinės darbo inspekcijos atstovė. Aplinkybę, kad R. A. buvo tas asmuo (arba vienas iš tų asmenų), kuris (kurie) nelegaliai įdarbino N. S. ir S. L., patvirtina ir byloje surinktų įrodymų visuma, apimanti jau minėtus liudijimus, duomenis, kad į įvykio vietą, N. S. paskambinus asmeniui, su kuriuo tarėsi dėl darbo, atvažiavo būtent R. A., kad S. L. vežiojo vandenį gyvuliams, o tai buvo reikalinga tik R. A. (duomenys neskelbtini) ir kt.
10. R. A., ginčydamas savo susitarimą dėl darbo su N. S. ir S. L., nurodo, kad N. S. ir S. L. nebuvo priimti į darbą, o tik atvyko padėti savo pažįstamam pas R. A. dirbusiam S. R., tačiau apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria skundžiamame nutarime padarytai išvadai, jog ši administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens versija nebuvo patvirtinta byloje surinktų įrodymų. Kaip liudytojo teismo posėdyje apklausto A. L. parodymus pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai vertino kritiškai, nes šis asmuo ir pats nurodė, kad su R. A. yra draugai bei kolegos ir kad jam buvo žinoma apie galimą Valstybinės darbo inspekcijos patikrinimą jo paties (duomenys neskelbtini). Iš N. S. paaiškinimų, užfiksuotų vaizdo įraše, galima daryti išvadą, kad šios (duomenys neskelbtini) poros nelegaliu įdarbinimu rūpinosi ir R. A., ir A. L., kuris netoliese turėjo savo (duomenys neskelbtini) ir dirbo I. R. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), todėl, turint omenyje visų šių (duomenys neskelbtini) veiklos persipynimą, aiškaus atribojimo (greičiausiai – net sąmoningą) nebuvimą, natūralu, kad, pats netraukiamas atsakomybėn už nelegalų įdarbinimą, A. L. stengiasi padėti išvengti šios atsakomybės ir savo draugui. Apygardos teismas visiškai pritaria tokiai pirmosios instancijos teismo išvadai, be to, bylos medžiagoje nesama jokių tai paneigiančių duomenų. Iš N. S. paaiškinimų ir vaizdo medžiagos, kurioje ji užfiksuota I. R. (duomenys neskelbtini) atliekanti darbines (duomenys neskelbtini) darbininkės funkcijas, o S. L. vežiojantis kieme vandenį galvijams, akivaizdu, kad šie asmenys šioje vietoje ne lankėsi pas draugą, svečiavosi ar linksminosi, o dirbo ir praktikavosi, kaip patys sakė, pirmą dieną, todėl dar neturėjo nei darbo sutarčių, nei aiškių žinių apie tai, kokį gaus atlyginimą. N. S. nurodė, kad R. (su A.) jiems ir butą išnuomojo, darbo vietą parodė bei nurodė jų funkcijas. N. S. parodymai visiškai atitinka visas byloje nustatytas aplinkybes, todėl apeliacinės instancijos teismas, kaip konstatuota ir skundžiamame nutarime, neturi jokio pagrindo laikyti juos melagingais ar šmeižiančiais R. A.
11. N. S. ir S. L. dirbo R. A. nurodytoje vietoje, buvo aprūpinti gyvenamuoju plotu (duomenys neskelbtini) bei darbiniu telefonu, jiems buvo sudarytos sąlygos naudotis (duomenys neskelbtini) patalpomis ir (duomenys neskelbtini) esančiomis transporto priemonėmis. Ta aplinkybė, kad N. S. ir S. L. patikrinimo metu naudojosi I. R., o ne R. A. pastatu, neturi esminės reikšmės, nes iš I. R. parodymų nustatyta, kad tarp jos ir R. A. buvo sutarimas, kad jo darbuotojai gali ateiti į jos (duomenys neskelbtini) nusiplauti rankas, atsigerti vandens, o šį faktą posėdžio metu patvirtino ir pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. A. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime pagrįstai atkreipė dėmesį, jog S. L. vežė vandenį galvijams girdyti, o I. R. nurodė, kad jos (duomenys neskelbtini) vandens padavimas yra automatizuotas ir jo traktoriumi ar krautuvu atvežti nereikia. Tai, kad I. R., A. L. ir R. A. veiklos sritys šioje teritorijoje yra persipynusios ir sunkiai atskiriamos, pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo įvertinta ne kaip R. A. nekaltumo įrodymas, o kaip sąmoningas siekimas sudaryti sąlygas nuslėpti pažeidimų darymą ir išvengti už tai atsakomybės. Taigi aukštesnės instancijos teismas visiškai sutinka su atsiliepime į apeliacinį skundą padaryta išvada, jog, pasikviesdamas šiuos du asmenis atvykti dirbti į savo (duomenys neskelbtini), pasirūpindamas, kad jie turėtų kur gyventi, atveždamas juos į darbo vietą ir aprodydamas, kur ir ką reikės dirbti, R. A. siekė jam naudingos šių asmenų veiklos ir jos rezultatų.
12. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teigė, jog liko nepatvirtintas faktas, kad buvo susitarta dėl konkretaus atlyginimo dydžio ir jo mokėjimo tvarkos. Darbo kodeksas nedraudžia sutarti dėl įvairių darbo apmokėjimo kriterijų, nuo kurių priklauso atlyginimo dydis. Be to, teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog ir nesant konkretaus susitarimo dėl darbo užmokesčio, faktiškai dirbdamas darbdavio naudai, darbuotojas turi teisę į minimalų atlyginimą ir specialus žodinis susitarimas dėl jo dydžio nebūtinas. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad net tai, jog darbdavys su dirbančiuoju susitarė, kad už darbą nebus mokama, arba faktiškai už darbą yra nemokama, nepaneigia darbo santykių tarp jų buvimo. Nustatant atlygintinumo faktą nėra būtinas darbuotojo ar darbdavio pripažinimas, kad dirbama atlygintinai, nurodant konkretų atlyginimo dydį. Atlygintinumas gali būti nustatomas vadovaujantis visais įstatymo leistinais įrodymais. Atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes, galima konstatuoti, kad dirbamas atlygintinas darbas, įvertinant darbo pobūdį, jo trukmę ir pan. Tai, kad byloje nepateikta duomenų apie atlyginimo sumokėjimą, nepanaikina atlygintinumo fakto. Kaip jau minėta, faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą ir specialus žodinis susitarimas dėl jo dydžio nebūtinas, veiką kvalifikuojant kaip nelegalų darbą. Nelegalus darbas apima bet kokius atlygintinus darbo santykius, nepaisant to, kokia forma už darbą atlyginama: pinigais, natūra ar kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 13 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-25-942/2018). Taigi apygardos teismas visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo skundžiamame nutarime išdėstytam vertinimui, jog byloje nustatyta, kad N. S. ir S. L. atliko funkcijas, už kurias paprastai mokamas atlyginimas, todėl jiems, kaip faktiškai dirbantiems asmenims, minimalus atlyginimas buvo garantuojamas įstatymo. Iš N. S. paaiškinimo matyti, kad nagrinėjamu atveju tarp jos, S. L. ir R. A. susiklosčiusius santykius jie vertina kaip darbo santykius, todėl turėjo teisėtą lūkestį gauti atlyginimą. Atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ir byloje nustatytas reikšmingas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro analogišką išvadą kaip ir pirmosios instancijos teismas, kad N. S. ir S. L. dirbo atlygintinai.
13. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog, jeigu asmuo atlieka darbo funkcijas, net ir nesant jo susitarimo su darbdaviu dėl atlyginimo, tai nepaneigia darbdavio pareigos prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-87-895/2015). Byloje nustatyta, jog buvo nesilaikyta darbo sutarties sudarymo su trečiosios šalies piliečiais taisyklių. Visų pirma, pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad R. A. inkriminuotas nelegalus darbas dviejų (duomenys neskelbtini) N. S. ir S. L. (b. l. 2, 13–16), kurie atitinka Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte apibrėžtus asmenis, t. y. jie nėra Europos Sąjungos piliečiai, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmenys, kurie pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve. Taigi, įdarbinant šiuos asmenis, privalu laikytis norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. Pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai ir pagrįstai nurodė, jog N. S. ir S. L. įdarbinimo teisėtumas šioje byloje turi būti vertinamas pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, o ne pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, kaip nurodyta administracinio nusižengimo protokole. Iš N. S. vizos kopijos nustatyta, kad N. S. išduota nacionalinė viza (D) (duomenys neskelbtini) Respublikoje laikotarpiui nuo 2019 m. rugsėjo 10 d. iki 2020 m. rugsėjo 8 d. (b. l. 14). Iš S. L. vizos kopijos nustatyta, kad S. L. išduota nacionalinė viza (D) (duomenys neskelbtini) Respublikoje laikotarpiui nuo 2019 m. rugsėjo 25 d. iki 2020 m. rugsėjo 21 d. (b. l. 16). Vis dėlto, duomenų, kad N. S. ar S. L. turėtų leidimus gyventi Lietuvos Respublikoje (ar kitus dokumentus, suteikiančius teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje), byloje nėra. Taip pat nėra duomenų, kad R. A. gavo N. S. ir S. L. leidimus dirbti Lietuvos Respublikoje ir kad tokius dokumentus būtų pateikęs Valstybinei darbo inspekcijai. Taigi, įdarbindamas trečiosios šalies piliečius, R. A. neįvykdė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų sąlygų, todėl šioje dalyje įtvirtina išimtis jam netaikoma. Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, apygardos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog R. A. laikomas pažeidusiu Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Taip pat pažymėtina, kad su N. S. ir S. L. nebuvo sudarytos rašytinės darbo sutartys, todėl buvo pažeistos DK 42 straipsnio 2 dalies, 43 straipsnio 1 dalies nuostatos.
14. Visos aptartos aplinkybės, apygardos teismo vertinimu, leidžia daryti kategorišką išvadą, jog R. A., asmenį vykdantį individualią (duomenys neskelbtini) veiklą, ir N. S. bei S. L. faktiškai siejo santykiai, turintys darbo sutarties teisiniams santykiams būdingų požymių, – N. S. ir S. L. atliko konkrečias rūšiniais požymiais apibrėžtas darbo funkcijas, dirbo R. A. naudai, pakluso nustatytai darbo organizavimo tvarkai bei buvo pavaldūs administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, atliekamų darbų kontrolę ir priežiūrą turėjo užtikrinti darbdavys ar jo atstovas, kas sąlygoja ir atitinkamą tokių santykių įforminimą bei įregistravimą. Nepaisant šių aplinkybių, R. A. su N. S. ir S. L. darbo sutarties nesudarė ir apie jų įdarbinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui nepranešė. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuotina, jog R. A. veikoje yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, sudėtis. Taigi darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė bylos aplinkybes (ANK 567 straipsnis), tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutarimas, patikrinus jį neperžengiant apeliacinio skundo ribų, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020 m. liepos 10 d. nutarimą dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020 m. liepos 10 d. nutarimą nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. A. atstovo advokato Aliaus Galmino apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.