Kauno apygardos teismo nutartis

2015-01-09 · Byla Nr. ATP-34-383/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-01-09
Bylos Nr.
ATP-34-383/2015
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Valdas Vitunskas
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinių teisės pažeidimų byla Nr. ATP-34-383/2015
Teisminio proceso Nr. 4-69-3-08253-2014-7Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4.4.; 79.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. sausio 9 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Vitunskas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs I. P. (toliau – pareiškėjas) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutarimo I. P. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apylinkės teismas 2014-11-26 nutarimu I. P. pripažino padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 3 d. ir nubaudė jį 5 000 Lt (penkių tūkstančių litų) bauda su transporto priemonės JEEP GRAND CHEROKEE, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikacinis numeris (VIN kodas) – (duomenys neskelbtini), konfiskavimu už tai, kad jis 2014-10-24, 15 val. 42 min. Kaune, K. P. g. 41, vairuodamas transporto priemonę JEEP GRAND CHEROKEE, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas sunkus girtumo laipsnis (3,05 promilės), nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, priekyje važiavusiam VW GOLF automobiliui pristabdžius, atsitrenkė į jo galinę dalį. Priekyje jo važiavęs VW GOLF automobilis nuo smūgio pavažiavo į priekį ir atsitrenkė į FORD FOCUS automobilį. Eismo įvykio metu apgadinti 3 automobiliai.

Šalies argumentai

Pareiškėjas I. P. apeliaciniame skunde prašo Kauno apylinkės teismo 2014-11-26 nutarimą pakeisti ir paskirti švelnesnę nuobaudą neskiriant transporto priemonės JEEP GRAND CHEROKEE, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimo. Skunde nurodė, jog pripažino savo kaltę dėl padaryto pažeidimo ir labai gailisi. Prašo atsižvelgti į tai, kad turi mažametę dukrą, kurią žmona turi vežioti pas gydytojus ir į darželį, kad automobilis yra vienintelė transporto priemonė šeimoje.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo I. P. apeliacinis skundas netenkintinas.

Ginčo dėl I. P. kaltės padarius ATPK 127str. 3 d. numatytą pažeidimą nėra ir aukštesnysis teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą pažeidimą. Aukštesnysis teismas patikrina skundžiamo Kauno apylinkės teismo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (ATPK 302¹¹ str. 1 d.). Pareiškėjo apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl švelnesnės nuobaudos taikymo neskiriant papildomos administracinės nuobaudos t.y. daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis (automobilio) konfiskavimo.

ATPK 127 str. 3 d. numatyta, kad kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), padaryti neblaivaus (girto) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens, bei asmenims neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, - užtraukia baudą nuo penkių tūkstančių penkių šimtų litų su transporto priemonės konfiskavimu ar be jo arba administracinį areštą nuo dešimties iki dvidešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu. Pažymėtina, kad įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kokiais atvejais ir kokiomis sąlygomis turėtų būti skiriama viena ar kita administracinės nuobaudos rūšis tuo atveju, kai už administracinį teisės pažeidimą yra numatyta alternatyvi sankcija. Tačiau parenkant nuobaudos rūšį turi būti vertinama, kokia nuobaudos rūšis pažeidėjui būtų efektyviausia, siekiant ATPK 20 str. numatytų administracinės nuobaudos tikslų, be to, turi būti atsižvelgiama ir į bendrąsias nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą taisykles, numatytas ATPK 30 str. Šiame straipsnyje įtvirtinta, jog nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Aukštesnysis teismas, patikrinęs byloje esančius duomenis, daro išvadą, kad apylinkės teismas I. P. skirtą administracinę nuobaudą individualizavo tinkamai ir administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių nepažeidė. Pirmos instancijos teismas atsižvelgė į pažeidėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, padaryto pažeidimo aplinkybes ir pagrįstai nenustatė jokių išskirtinių, ypatingų aplinkybių, kurioms esant būtų galima nekonfiskuoti kitam asmeniui – S. L. nuosavybės teise priklausančio automobilio.

Nagrinėjamu atveju su automobiliu JEEP GRAND CHEROKEE, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo padarytas I. P. inkriminuotas pažeidimas. Taigi, šis automobilis atitinka ATPK 26 str. 1 d. numatytus požymius ir yra pažeidimo padarymo priemonė. Atsižvelgiant į tai bei įvertinus už ATPK 127 str. 3 d. nurodytą pažeidimą numatytą galimybę konfiskuoti transporto priemonę, darytina išvada, kad automobilio JEEP GRAND CHEROKEE, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimo klausimas buvo pagrįstai nagrinėtas pirmosios instancijos teisme. Šis automobilis, nors ir nepriklauso nuosavybės teise pareiškėjui, tačiau šiuo atveju jis buvo konfiskuotas visiškai pagrįstai.

Tam, kad nagrinėjamu atveju būtų galima taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir I. P. neskirti papildomos nuobaudos – S. L. priklausančios transporto priemonės konfiskavimo, turi būti nustatytas teisiškai reikšmingas faktas, kad transporto priemonė, kuria pareiškėjas padarė ATPK 127 str. 3 d. numatytą pažeidimą, buvo paimta ir naudota prieš automobilio savininkės S. L. valią. Iš skundžiamo apylinkės teismo nutarimo matyti, kad teismas tokio fakto nenustatė. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamo nutarimo argumentus bei pats įvertinęs ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad automobilio GRAND CHEROKEE, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininkė S. L. yra atsakinga už jos nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu, todėl pagrindo taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir pažeidėjui I. P. neskirti papildomos nuobaudos nėra.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog automobilio savininkė yra pareiškėjo motina, ji gyvena užsienyje, automobiliu naudojasi I. P. ir jo žmona. Tai, kad S. L. perdavė automobilį naudotis I. P. ir jo šeimai bei žinojo, kad jai nuosavybės teise priklausančiu automobiliu važinėja jos sūnus patvirtina ir po eismo įvykio 2014-11-03 surašytas įgaliojimas (b. l. 45), kuriuo S. L. įgaliojo savo sūnų I. P. valdyti, tvarkyti ir disponuoti jai nuosavybės teise priklausantį automobilį, taip pat pažymėtina, jog ankstesni I. P. pažeidimai taip pat buvo padaryti vairuojant tą pačią motinai priklausančią transporto priemonę.

Aukštesnysis teismas pažymi, jog pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, jog automobilis reikalingas vežti mažametę dukrą į darželį ir pas gydytojus, nagrinėjamu atveju negali būti pripažintos pakankamu pagrindu netaikyti transporto priemonės konfiskavimo ar vertinti, kad tokiu būdu nubaudžiamas administracinėn atsakomybėn nepatrauktas asmuo. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997-04-08 nutarime „Dėl ATPK 26 str. 1 d. atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad nuosavybės teisė yra prigimtinė žmogaus teisė, ginama įstatymo, tačiau ji nėra absoliuti. Vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žalos. Šis draudimas išlieka nepaisant to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims, todėl ATPK 26 str. 1 d. nustatytas tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo įrankis, konfiskavimas prilygintinas jo faktiniam žuvimui, dėl to savininkas praranda galimybę susigrąžinti jį natūra. Tačiau jis gali reikalauti iš tokį teisės pažeidimą padariusio jo daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą. Toks teisinių santykių sureguliavimas ginčijamu įstatymu yra skirtas teisės pažeidėjo atsakomybės už savo veiksmus sugriežtinimui ir negali būti vertinamas kaip trečiųjų asmenų nubaudimas. Be to, pažeidimo padarymo įrankio (transporto priemonės) konfiskavimas pripažintinas proporcinga administracine nuobauda esant padarytiems tam tikriems ATPK numatytiems pažeidimams, toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-1742/2008).

Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, jog administracine nuobauda siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų (ATPK 20 str.), o vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Pažymėtina, jog I. P. padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones ir sukėlė eismo įvykį, praeityje jis net 23 kartus baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Kaip ir nurodė apylinkės teismas skundžiamame nutarime, tai rodo, jog jis sistemingai daro teisės pažeidimus susijusius su KET pažeidimais, išvadų nedaro, savo elgesio nekeičia ir toliau daro tos pačios rūšies teisės pažeidimus.

Aukštesnysis teismas sutinka su tuo, kad paskirta papildoma nuobauda automobilio konfiskavimas, tikrai gali sukelti neigiamas pasekmes tiek pažeidėjui, tiek jo šeimos nariams, tačiau tai išimtinėmis aplinkybėmis, turinčiomis lemti švelnesnės nuobaudos taikymą nelaikytinos, nes neigiamų pasekmių kilimas yra neišvengiama administracinės nuobaudos dalis.

Pažymėtina, jog sistemingai darydamas tokius administracinius pažeidimus, I. P. pats prisiėmė galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką. Jis, žinodamas, kad administracinės nuobaudos taikymas pakenktų jo šeimos interesams ir jam kiltų papildomų nepatogumų, turėjo būti ypač suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti automobilio konfiskavimą, tačiau taip nesielgė. Neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 str. 1 d. įtvirtinta, kad transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę. Kadangi byloje esantys įrodymai patvirtina, jog automobilis nebuvo paimtas prieš automobilio savininko valią, daroma išvada, kad šiuo atveju automobilio konfiskavimas paskirtas teisėtai, o transporto priemonės savininkas, manydamas, kad pažeistos jo turtinės teisės, gali ginti jas civilinio proceso tvarka, išsiieškant iš kalto asmens jam dėl automobilio konfiskavimo padarytą žalą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, jog pirmos instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas objektyviais bylos duomenimis, todėl jį naikinti ar keisti I. P. apeliacinio skundo argumentais teisinio pagrindo nėra.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutarimą palikti nepakeistą ir I. P. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Valdas Vitunskas