- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-03-13
- Bylos Nr.
- 2A-160/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Kazys Kailiūnas, Gintaras Pečiulis, Vincas Verseckas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Glijas“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei ,,Serneta“
- Advokatai
- Saulius Aviža, Grigorijus Leonovas
- Kategorijos
- 52.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.11.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno, Gintaras Pečiulio, Vinco Versecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Glijas“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-194-368/2006 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Glijas“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Serneta“ dėl sutarties pažeidimo, įsipareigojimų nevykdymo, sutarties nutraukimo, skolos už statybos rangos darbus, palūkanų išieškojimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas bankrutuojanti UAB ,,Glijas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB ,,Serneta“, prašė:1) pripažinti 2004 m. gegužės 27 d. statybos rangos sutartį, sudarytą tarp UAB ,,Serneta“ (užsakovo) ir UAB ,,Glijas“ (rangovo) dėl prekybos centro, esančio (duomenys neskelbtini), nutraukta nuo 2004 m. spalio 25 d.; 2) priteisti iš atsakovo 129 342 Lt už atliktus darbus pagal 2004 m. gegužės 27 d. statybos rangos sutartį, 6 procentus metines palūkanas nuo 2004 m. spalio 25 d. iki sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog ieškovas UAB ,,Glijas“ su atsakovu UAB ,,Serneta“ 2004 m. gegužės 27 d. sudarė statybos rangos sutartį (toliau - sutartis) dėl prekybos centro statybos. Po sutarties pasirašymo ieškovas per laikotarpį nuo 2004 m. birželio mėn. iki 2004 m. rugsėjo mėn. atliko įvairių statybos darbų už 199 342 Lt. Atsakovas sumokėjo 70 000 Lt avansą, jį ieškovas įskaitė kaip dalinį apmokėjimą už atliktus darbus per visą darbų atlikimo laikotarpį, todėl atsakovo skola už atliktus darbus liko 129 342 Lt. Ieškovas teigė, jog atsakovas nuo sutarties sudarymo šios sutarties nevykdė. Pagal sutarties 2.4 punktą atsakovas įsipareigojo per 10 dienų nuo sutarties įsigaliojimo dienos sumokėti 70 000 Lt avansą, tačiau sumokėjo tik 2004 m. liepos 8 d. Atsakovas per sutarties laikotarpį nebendradarbiavo su ieškovu, tuo pažeidė CK 6.691 straipsnio reikalavimus. Atsakovas, gavęs ieškovo pranešimus apie darbų etapo pabaigimą, bei dokumentus, nevykdė darbų priėmimo ir už darbus nemokėjo, tuo pažeidė sutarties 2.3., 5.1.1. punktus bei CK 6.687 ir 6.694 straipsnius. Dėl to atsakovas buvo įspėtas apie sutarties nutraukimą, tačiau į ieškovo įspėjimą atsakovas neregavo. Ieškovo manymu, atsakovo padaryti sutarties pažeidimai suteikė ieškovui teisę nutraukti sutartį dėl šių aplinkybių: a) ieškovas negavo, ko tikėjosi iš sutarties - atsakovas darbų nepriėmė, nesumokėjo už juos; b) nepriėmus darbų sutartais etapais ir negavus už juos apmokėjimo, ieškovas negalėjo toliau vykdyti sutarties, sudaryti kitų darbų, sudarinėti sutarčių su subrangovais; c) atsakovo veiksmai rodo, kad jis prievolės nevykdė sąmoningai, o ne dėl kokių nors objektyvių priežasčių; d) visa atsakovo veiksmų (neveikimo) visuma davė pagrindą ieškovui manyti, kad sutartis nebus vykdoma ir ateityje. Ieškovas teigė, jog pagal sutartį atliktų darbų faktą patvirtina darbų atlikimo aktai bei sąskaitos faktūros, todėl atsakovas privalo apmokėti už faktiškai atliktus darbus remiantis CK 6.671 str. Atsakovas sąmoningai siekdamas išvengti atsakomybės už tinkamą sutarties vykdymą, nepagrįstai sutartį nutraukė savo iniciatyva, teigdamas, kad ieškovas atliko netinkamus darbus.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos teismas ieškovo BUAB ,,Glijas“ ieškinį atmetė. Teismas sprendime nurodė šiuos motyvus:
1. Ieškovo reikalavimas pripažinti 2004 m. gegužės 27 d. statybos rangos sutartį, sudarytą tarp UAB ,,Serneta“ ir UAB ,,Glijas“ dėl prekybos centro, esančio (duomenys neskelbtini), nutraukta nuo 2004 m. spalio 25 d. neturi teisinio pagrindo. Ieškovas nebaigė sutartyje numatytų darbų, neparuošė šiems darbams reikalingos techninės dokumentacijos, todėl atsakovas, remdamasis sutarties 8.2 punktu nutraukė šią sutartį nuo 2004 m. lapkričio18 d. Teismas sprendė, jog atsakovas nutraukė sutartį nepažeisdamas įstatymų ir sutarties.
2. Ieškovas, pradėdamas statybos darbus, neturėjo statinio projekto nei leidimo statybai, tai patvirtino teisme jis pats ir byloje esantis 2005 m. balandžio 11 d. Šiaulių apskrities viršininko raštas (t.2, b.l. 77). Kadangi ieškovas, vykdydamas statybos darbus, neturėjo leidimo statybai, pagal Statybos įstatymo 2 d. 71 p. statinio statyba yra savavališka. Pagal šalių sudarytos sutarties 2.10 punktą atsakovas neprivalėjo priimti ieškovo atliktų savavališkų statybos darbų ir už juos apmokėti. Šalių sutarties 2.3 p. nurodyta, kad apmokėjimas už darbus atliekamas dalimis pagal darbų atlikimo grafike suderintus etapus, kuris yra šios sutarties priedas Nr.3. Ieškovas nepateikė teismui statybos darbų atlikimo grafiko, suderinto su atsakovu (CPK 178 str.).
Šalies argumentai
3. Ieškovo teiginiai, jog atsakovas be pagrindo nepasirašė atliktų darbų aktų yra nepagrįsti, nes ieškovas vykdė savavališką statybą. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog atliko inžinierinius-geodezinius darbus ir topografinę nuotrauką už 5 900 Lt (t.l, b.l. 63,64). Teismui pateikti atliktų darbų aktai (t.l, b.l. 65, 66, 68, 70, 136, 137) nepasirašyti nei ieškovo, nei atsakovo, aktuose nėra žymų apie atsisakymą pasirašyti šiuos aktus (CK 6.694 str. 4 d.). Teismas ieškovo nurodytas aplinkybes, jog kartu su darbų atlikimo aktais buvo siunčiamos sąskaitos - faktūros, todėl atlikti statybos darbai buvo tinkamai įforminti, laikė netinkamais įrodymais, nes pagal CK 6.694 str. 4 d., darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo abi šalys. Tai nustatyta ir pasirašytos sutarties 2.3 p., kad darbų perdavimas ir priėmimas atliekamas pagal šalių pasirašytą aktą. Be to ieškovas atliko darbus, kurių nederino su atsakovu bei savavališkai nukrypo nuo sutarties vykdymo, kas neleidžiama pagal šalių sutarties 2.10 p.
4. Teismas nesirėmė ieškovo pateiktais atliktų darbų aktais (t.l, b.l. 140, 141-142), kadangi ieškovas teisme pripažino, kad šių aktų abi šalys nėra pasirašiusios (CPK 185 str. 1 d.).
5. Prekybos centro pastato statybą vykdė ne ieškovas ir tai patvirtina Šiaulių apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos priežiūros skyriaus 2006 m. vasario 20 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas, kuriame nurodyta, kad prekybos centro statybos ir montavimo darbus atliko UAB ,,Įžvalga“ su subrangovais UAB ,,Gamaka“, UAB ,,Sanda“, UAB ,,Gerbūnis“ ir UAB ,,Euromonta“.
Apeliaciniu skundu ieškovas BUAB ,,Glijas“ prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodo, jog sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, nes teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, dėl dalies ieškovo nurodytų argumentų nepasisakė, jų neaptarė sprendime, netinkamai išaiškino ir pritaikė materialines bei civilinio proceso teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Apeliaciniame skunde nurodo šiuos argumentus:
1. Teismas nepagrįstai atmetė ieškovo prašymą pripažinti sutartį nutraukta ieškovo iniciatyva. Teismas sprendime nepasisakė dėl ieškovo nurodytų atsakovo (užsakovo) veiksmų, kuriais jis pažeidė sutartį. Teismo išvada apie tai, kad atsakovas nutraukė sutartį nepažeisdamas įstatymų ir sutarties, neatitinka byloje nustatytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų. Teismas nemotyvavo, kodėl atmetė ieškovo pateiktus įrodymus, kuriais buvo grindžiamas ieškovo atliktas sutarties nutraukimas ir kurį ieškovas atliko anksčiau nei atsakovas. Teismas, prieš vertindamas atsakovo atliktą nutraukimą 2004 m. lapkričio 18 d., turėjo teisiškai įvertinti užsakovo atliktą sutarties nutraukimą 2004 m. spalio 25 dieną. Teismas, nekonstatavęs, kad sutartis iš ieškovo pusės nebuvo nutraukta, negalėjo pripažinti, kad ją dar galėjo nutraukti atsakovas.
2. Teismas, spręsdamas apie atsakovo atlikto sutarties nutraukimo teisėtumą, neįvertino CK 6.202 - CK 6.203 straipsnių nuostatų, reglamentuojančių teisines pasekmes, atsirandančias valstybės institucijoms laiku neišdavus leidimo. Apeliantas teigia, jog sutartimi įsipareigojo dėti maksimalias pastangas tam, kad būtų gautas leidimas. Leidimo negavus per nustatytą terminą, turėjo būti taikomos pasekmės, numatytos CK 6.203 straipsnyje, kadangi sutartyje nebuvo numatyta kitaip. Užsakovas nesinaudojo iš to kylančiomis teisėmis. Teismas nevertino rangovo veiksmų dėl kurių sudaryta rangos sutartis buvo nutraukta 2004 m. spalio 25 d., nepagrįstai nurodė, kad sutartį 2004 m. lapkričio 18 d. nutraukė atsakovas. Atsakovas negalėjo nutraukti jau nutrauktos sutarties.
3. Teismo išvada, jog ieškovas statybos darbų prekybos centre neatliko, juos atliko kiti rangovai, prieštarauja kitoms sprendime padarytoms išvadoms bei byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Apeliantas teigia, jog iš atsakovo pozicijos, išsakytos teismo posėdyje ir procesiniuose dokumentuose, matyti, kad jis pripažįsta faktą, jog rangovas statybos objekte po sutarties sudarymo dirbo. Pavyzdžiui, iš atsakovo prašymų atnaujinti bylos nagrinėjimą priėmus sprendimus už akių, atsakovas šiuos darbus įvardina kaip „kokius tai darbus“. Matyti, atsakovas (užsakovas) procesiniuose dokumentuose ginčija pareigą mokėti už atliktus darbus ir atliktų darbų kiekius, bet ne faktą, kad rangovas objekte atliko darbus. Teismas, išeidamas už ginčo ribų (ieškinio ir atsikirtimų į ieškinį pagrindo), savo iniciatyva konstatavo, kad statybos rangos darbai nebuvo vykdomi ir objektą (prekybos centrą) pastatė tik kiti rangovai. Apeliantas pažymi, kad, be atliktų darbų aktų, pateikė į bylą ir kitus dokumentus, kurie liudija kokias faktines sąnaudas patyrė rangovas, kokie ir kiek žmonių dirbo objekte. Teismui buvo pateiktas Valstybinės darbo inspekcijos aktas (šios institucijos pareigūnai tikrino darbo ir darbo saugos įstatymų laikymąsi objekte), iš kurio matyti, jog darbai buvo vykdomi. Teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje nenurodė, kodėl šiuos įrodymus bei jais įrodinėjamas aplinkybes laiko neįrodytomis. Teismas ignoravo liudytojų parodymus, kurie patvirtino rangovą vykdžius darbus, tai yra liudytojas V. K., statinį pripažinimo tinkamu naudoti, nei jis, nei kiti asmenys jokių pretenzijų dėl atliekamų statybos darbų bei jų stabdymo, neišsakė. Todėl abejoti jų parodymuose esančios informacijos tikrumu ir jų įrodomąja galia nebuvo pagrindo. Be to, teismas sprendime pripažino, kad rangovas vykdė darbus, nors ir be statybos leidimo, dėl to už savavališkai atliktus darbus neturi būti atlyginama. Apelianto manymu, visa tai rodo, kad darbai prekybos centre buvo vykdomi rangovo, todėl šią aplinkybę, teismas turėjo pripažinti įrodyta. Teismas, konstatavęs darbų vykdymo faktą, remdamasis sutartimi ir Civilinio kodekso normomis, turėjo išspręsti sutarties nutraukimo klausimą ir tuo pačiu turėjo išspręsti sutarties nutraukimo pasekmių klausimą.
4. Atsakovas privalėjo atsiskaityti už ieškovo faktiškai atliktus statybos rangos darbus. Teismas nepagrįstai atsisakė priteisti ieškovui (rangovui) atlyginimą už atliktus statybos rangos darbus. Apeliantas teigia, ieškovo ir atsakovo sudarytoje statybos rangos sutartyje, apibrėžiant objektą, buvo numatyta seno pastato rekonstrukcija, iš dalies jį nuardant ir statant naują pastatą. Ieškovas sutartyje numatytus darbus pradėjo laiku ir prisiėmė visą su jo sutartiniais įsipareigojimais susijusią riziką. Atsakovas gavo naudą, todėl jam atsirado pareiga sumokėti, nepaisant to, kad sutartis buvo nutraukta dėl ieškovo kaltės. Sutarties 2 skyriuje, kuriame šalys susitarė dėl sutarties objekto kainos ir jos apmokėjimo tvarkos, nustatyta užsakovo pareiga mokėti pagal faktinius atliktų darbų kiekius. CK 6.58 str. 3 d. numatyta, kad tuo atveju, kai viena sutarties šalis savo prievolę įvykdė ne visiškai, kita šalis turi teisę atsisakyti vykdyti savo priešpriešinę prievolę tik tiek, kiek prievolės neįvykdė kita šalis, tai yra, ieškovui atlikus sutarties objekto sukūrimui būtinus tam tikrus darbus, atsakovui atsirado pareiga sumokėti už šiuos faktiškai atliktus darbus, kurią jis privalo įvykdyti ir neturi mokėti už neatliktus darbus. Teismas sprendime nepasisakė dėl ieškovo atliktų darbų priėmimo, t.y. koks atliktų darbų kiekis laikomas priimtu. Ieškovas sutartyje numatyta tvarka (sutarties 2.3 punktas) registruotu paštu išsiuntė visus atliktų darbų aktus atsakovui (atliktų darbų aktų įteikimą patvirtinantys įrodymai yra pateikti byloje). Atsakovas dėl atliktų darbų prieštaravimų ieškovui nepareiškė. Dėl to apeliantas sprendžia, kad jo atlikti darbai laikytini priimtais ir atsakovui pateikti atliktų darbų aktai laikytini galiojančiais (CK 6.694 str. 4 d.). Nepagrįstas teismo motyvas, kad atliktų darbų aktai yra nepasirašyti. Teismas neatsižvelgė į faktą, kad byloje yra likę tik antrieji atliktų darbų aktų egzemplioriai, o tikrieji, originalūs aktai, kuriems ir taikomos CK 6.694 str. normos, reglamentuojančios darbų perdavimą ir priėmimą, yra pas atsakovą. Ieškovas atsakovui šiuos aktus išsiuntė ir byloje pateikė įteikimo faktą patvirtinančius įrodymus. Dėl to, apelianto manymu, teismas neteisingai taikė ir aiškino teisės normas, vertino ne tuos įrodymus, tai yra nepasisakė dėl atliktų darbų aktų egzempliorių, kurie yra išsiųsti atsakovui ir, kuriems turi būti taikomos CK nuostatos, reglamentuojančios statybos rangos darbų perdavimą ir priėmimą.
5. Teismas pažeidė CK 6.193 str. įtvirtintas sutarčių aiškinimo taisykles, nes neteisingai aiškino ieškovo ir atsakovo sudarytą statybos rangos sutartį. Apeliantas teigia, jog šioje byloje kilo statybos rangos sutarties šalių teisių ir pareigų apimties ir sutarties sąlygų aiškinimo klausimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje CK 6.193 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų reikalavimų teisės aiškinimo ir taikymo praktika pabrėžiama, kad turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, atsižvelgiama į aptariamosios sutarties sąlygų ir kitų sutarčių tarpusavio ryšį, aptariamosios sutarties esmę, tikslą bei sudarymo aplinkybes. <...> Aiškinant sutartį, turi būti nagrinėjami visų jos šalių ketinimai (LAT CBS nutartis c. b. S. Č., E. S., R. J., L Č. v. UAB „Parex lizingas“, Nr. 3K-3-471/2006). Šalių sudarytos sutarties 2.8.1.2 punkte numatyta, kad užsakovas neatlygina rangovui už darbus, kuriuos rangovas atlieka savavališkai nukrypdamas nuo sutarties vykdymo. Statybos rangos sutarties 2.8 punkte nurodyta, kad papildomi darbai (į kurių sąvoką įeina ir 2.8.1.2 punkte numatyti savavališki darbai, t.y. papildomi darbai apima savavališkus darbus) yra tokie darbai, kurie nėra nurodyti sutarties dokumentuose ir už kuriuos užsakovas turi teisę rangovui nemokėti. Apeliantas, įvertindamas suformuotą sutarčių aiškinimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką bei į sistemišką aiškinimą statybos rangos sutarties 2.8 ir 2.8.1.2 punktų, sprendžia, jog ieškovo ir atsakovo sudarytoje sutartyje nurodyti savavališki darbai - tai darbai, atliekami be kitos sutarties šalies sutikimo, darbai, kurie yra nebūtini sutartyje numatytam rezultatui pasiekti, tačiau ne darbai, kaip teigia pirmosios instancijos teismas, kuriems būtinas statybos leidimas. Apelianto teigimu, teismas aiškino sutartyje nurodytus savavališkus darbus pažeisdamas sutarčių aiškinimo principus, nes nepagrįstai susiejo sutarties 2.8.1.2 punktą su viešosios teisės - LR Statybos įstatymo - nuostatomis, reglamentuojančiomis statybos leidimą ir išplėtė sutarties 2.8.1.2 punkto taikymo sritį, neturėdamas tam nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Teismas nepagrįstai nustatė faktą, kurį turi teisę konstatuoti tik administracinis teismas, dėl to, apelianto manymu, byloje nėra įrodytas faktas, kad ieškovas atliko darbus, numatytus 2.8.1.2 punkte, ir dėl to atsakovas neturi pagrindo remtis minėta sutarties nuostata atsisakydamas vykdyti mokėjimo prievolę.
6. Byloje nėra įrodyta, kad ieškovo atlikti darbai yra savavališki arba, kad tai darbai, kuriems buvo būtinas statybos leidimas. Teismas jokiais įrodymais nepagrindė išvadą, kad darbai, kurie buvo atlikti, turėjo ir galėjo būti atliekami tik turint statybos leidimą. Apeliantas teigia, jog byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovas pradėjo sutartyje numatytus darbus tinkamai ir laiku, pateikė visus reikiamus dokumentus statybos leidimui gauti, tačiau ne dėl nuo ieškovo valios priklausančių aplinkybių leidimo išdavimo procedūra užsitęsė ir ieškovas vėlavo gauti leidimą. Pareigą įrodyti, jog ieškovas pažeidė teisės normas atlikdamas darbus savavališkai, t.y. vykdė tokius darbus, kurių negalima vykdyti be statybos leidimo, turėjo atsakovas. Šios pareigos atsakovas tinkamai neįvykdė, nes vien fakto, kad ieškovas neturėjo statybos leidimo, nurodymas nereiškia ir nepatvirtina, jog bet koks ieškovo atliktas darbas vykdant sutartį yra savavališkas, kuriam reikia statybos leidimo. Apeliantas teigia, jog jis faktiškai atliko darbus, kurie pagal teisės aktų reikalavimus yra atliekami be statybos leidimo ir šio fakto atsakovas byloje nepaneigė, tai yra nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovo atlikti darbai yra savavališki.
7. Ieškovo atlikti darbai buvo suderinti su atsakovu, atsakovo priimti, todėl atsakovas už juos privalo sumokėti. Apeliantas teigia, jog atsakovas (užsakovas) žinojo, kad sutartyje numatyti darbai yra atliekami, tačiau nestabdė šių darbų atlikimo, nereiškė jokių pretenzijų ir neatliko kitų veiksmų, kurie rodytų atsakovo nesutikimą su atliekamais darbais ar jų atlikimo sąlygomis. Atsakovas (užsakovas) teismo posėdžio metu pats pripažino, kad jo atstovai dalyvavo ieškovui atliekant darbus, pripažino, kad žinojo, jog darbai atliekami be statybos leidimo, tačiau į šį faktą nereagavo, darbų niekada nestabdė. CK 6.689 str. 2 dalyje numatyta, kad užsakovas, nustatęs nukrypimus nuo sutarties sąlygų, kurie gali pabloginti statybos darbų kokybę, ar kitus trūkumus, privalo apie tai nedelsdamas pranešti rangovui. Šioje dalyje taip pat imperatyviai numatyta, kad užsakovas, nepranešęs apie pastebėtus trūkumus, netenka teisės jais remtis ateityje. Dėl to apeliantas teigia, jog atsakovas negali remtis statybos leidimo nebuvimo faktu, nes pats savo veiksmais patvirtino, kad darbų atlikimui tuo metu buvusiomis sąlygomis neprieštaravo ir sutiko, kad darbai būtų atliekami tokiomis sąlygomis, kokiomis juos atliko ieškovas. Darbai pripažintini priimtais, nes atliktų darbų aktai išsiųsti ir pretenzijų nepareikšta.
8. Pirmosios instancijos teismo sprendimas prieštarauja sąžiningumo principui, nes atsakovas nepagrįstai praturtėjo ieškovo sąskaita. Apeliantas teigia, jog sąžiningumo principo pažeidimas sąlygoja tiek ieškovo, kuris dėl neatsiskaitymų bankrutuoja, tiek ir trečiųjų asmenų - ieškovo kreditorių - interesų pažeidimą, nes ieškovas negali atsiskaityti su savo kreditoriais, kadangi jam nėra sumokėta už atliktus darbus.
Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas UAB ,,Serneta“ ginčija apeliacinio skundo argumentus, prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti Šiaulių apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 27 d. sprendimą nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB ,,Glijas“ (rangovas) ir UAB ,,Serneta“ (užsakovas) 2004 m. gegužės 27 d. sudarė statybos rangos sutartį. Pagal sutarties sąlygas rangovas įsipareigojo savo jėgomis, medžiagomis ir darbo priemonėmis atlikti visus su projektavimu susijusius darbus bei pastatyti prekybos centrą užsakovui priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) Nr. 1, o užsakovas įsipareigojo per 10 d. nuo sutarties įsigaliojimo dienos sumokėti 70 000 Lt avansą, vėliau mokėti už atliktus darbus pagal darbų atlikimo grafiką. Rangovas įsipareigojo pradėti darbus 2004 m. liepos 1 d. ir juos baigti 2004 m. spalio 15 d. (1 t. 19 b. l.). Užsakovas UAB ,,Serneta“ 2004 m. liepos 8 d. sumokėjo rangovui UAB ,,Glijas“ sutartyje numatytą 70 000 Lt avansą (1 t. 143 b. l.), o 2004 m. lapkričio 16 d. nutraukė statybos rangos sutartį dėl to, kad rangovas sutartyje nustatytu laiku neatliko darbų (1 t. 183 b. l.) ir 2005 m. sausio 20 d. sudarė minėto objekto statybos rangos sutartį su kitu rangovu (2 t. 79 b. l.). Prekybos centras pripažintas tinkamu naudoti 2006 m. vasario 20 d. (4 t. 51 b. l.).
Apeliantas nurodo, kad po statybos rangos sutarties sudarymo statybos objekte Šiaulių m. , Gvazdikų takas Nr. 1 atliko pastato, kuris sudarė statomo objekto dalį ir buvo numatytas rekonstruoti, ardymo darbus. Šių darbų atlikimui statybos leidimas nebuvo reikalingas, darbai buvo derinami su atsakovo darbuotojais ir atsakovas už visus atliktus, darbų priėmimo aktuose ir sąskaitose faktūrose nurodytus darbus privalo sumokėti.
Kolegija nesutinka su šiais apelianto argumentais. Viena vertus, pastato rekonstrukcijai (ardymui) būtinas statybos leidimas, nes to imperatyviai reikalauja Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 punkto bei 23 straipsnio nuostatos, kita vertus, apeliantas neįrodė, kad jo išvardintus aktuose darbus buvo būtina atlikti, kokia būtinų atlikti ir atliktų darbų kaina ir atsakovo prievolės sumokėti visą ieškovo nurodytą atliktų darbų kainą (CPK 178 str.).
Kaip minėta, ieškovas statybos rangos sutartimi prisiėmė prievolę atlikti visus su projektavimu susijusius darbus, įskaitant statybos leidimo gavimą, ir pastatyti užsakytą objektą. Darbus turėjo pradėti 2004 m. liepos 1 d. ir juos užbaigti 2004 m. spalio 15 d. Ieškovas pripažįsta, kad statybos objekto visų projektavimo darbų neatliko ir statybos leidimo negavo, tačiau, jo teigimu, atliktiems pastato ardymo darbams statybos leidimo nereikėjo.
Statybos įstatymo (čia ir toliau įstatymo 2004 m. balandžio 30 d. red.) 23 straipsnio pirma dalis nurodo, kad naujo statinio statybai ir statinio rekonstravimui statybos leidimas yra privalomas, kitos šio straipsnio dalys nurodo, kam ir kokius dokumentus statybos leidimo gavimui privalo pateikti statytojas, o Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalis tiesiogiai nurodo, kad statinio statyba (griovimas) be šio įstatymo nustatyta tvarka gauto statybos leidimo yra laikoma savavališka statinio statyba (griovimas). CK 6.684 straipsnio pirma dalis taip pat nurodo, kad rangovas statybas privalo vykdyti pagal normatyvinių statybos dokumentų ir sutarties nustatytus reikalavimus. Ieškovas, sudarydamas statybos rangos sutartį, prisiėmė pareigą sutvarkyti statinio projektinę dokumentaciją ir gauti statybos leidimą, todėl privalėjo, prieš pradėdamas darbus, prisiimtą prievolę įvykdyti tinkamai ir sąžiningai (CK 6.38 str.). Bendrovei ,,Glijas“ statybos darbai buvo profesinis verslas, todėl statybai keliami reikalavimai (privalomas statybos leidimas darbams atlikti) jam buvo žinomi ir, atlikdamas darbus be galutinai suderinto statinio projekto ir leidimo statybai, jis suvokė bei prisiėmė be statybos leidimo atliktų darbų riziką ir pasekmes.
Ieškovas nurodo, kad statybos leidimo negavo dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių (savivaldybė per įstatymo nustatytą terminą neišdavė statybos leidimo), tačiau tokio ieškovo teiginio bylos duomenys nepatvirtina, tai yra ieškovas neįrodė, kad atliko visus reikalingus statybos leidimo gavimui darbus ir statybos leidimo negavo dėl kitų asmenų netinkamų veiksmų. Ieškovas visiškai nepateikė teismui dokumentų ar kitokių leistinų įrodymų, kad jis atliko įstatymo reikalaujamus darbus ir pateikė dokumentus statybos leidimui gauti. Priešingai, UAB ,,Projektas“ 2005 m. gegužės 2 d. rašte nurodė, kad atliko sklypo Šiauliuose, Gvazdikų takas Nr. 1 topografinę nuotrauką, tačiau projektą atsiėmė, nes UAB ,,Glijas“ nesumokėjo už darbą (2 t. 92 b. l.). Dėl to apelianto teiginys, kad statybos leidimas nebuvo laiku gautas dėl kitų asmenų kaltės nepagrįstas.
Ieškovas nurodo, kad 2004 m. birželio-rugsėjo mėnesiais statybos objekte Šiauliuose, Gvazdikų takas Nr. 1 atliko darbų už 199342 Lt. Šį teiginį ieškovas grindžia atliktų darbų aktais ir sąskaitomis faktūromis, tačiau pateikti atliktų darbų aktai atsakovo atsakingų asmenų nepasirašyti (1 t. 28, 29 ir kt. b. l.). Ieškovas apeliacinės instancijos teismo neprašė iškviesti liudytoju statinio projektą ruošusio architekto ar kitų, galinčių patvirtinti ieškovo teiginius, asmenų, nepateikė kitokių įrodymų, tame tarpe prašymo skirti ekspertizę, tai yra neįrodė, kad atliko būtinus pagal vėliau patvirtintą statinio projektą ir vėliau gautą statybos leidimą darbus ir jų kaina tokia, kokia nurodyta darbų priėmimo aktuose bei sąskaitose faktūrose. Juo labiau, kad pagal pateiktas sąskaitas faktūras prašo priteisti projektavimo išlaidas (1 t. 62, 63 b.l.), nors, kaip minėta, už topografinę nuotrauką nemokėjo (2 t. 92 b. l.), dokumentų, patvirtinančių projektavimo darbų išlaidas, nepateikė. Atsakovas pripažįsta, kad ieškovas atliko tam tikrus darbus statybos objekte, tačiau teigia, jog atliko daug nereikalingų darbų, jų apmokėjimas atskirai sutartyje nebuvo aptartas, sutartyje numatyti darbai (statinio – prekybos centro pastatymas) sutartu laiku atlikti nebuvo, todėl nesutinka mokėti bendrovei ,,Glijas“ ieškiniu prašomos priteisti sumos. Kolegija, įvertinusi paminėtas aplinkybes, bei tai, kad ieškovas už darbus yra gavęs 70 000 Lt avansą, priėjo išvados, kad, netgi nežvelgiant į aplinkybę, jog ieškovo atlikti darbai pagal Statybos įstatymo nuostatas laikytini savavališka statyba ir atlikti savo rizika, ieškinio reikalavimas dėl 129 342 Lt priteisimo nepagrįstas, nes neįrodytas. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai jį atmetė.
Apeliantas vienu iš argumentų nurodo tai, kad teismas netinkamai įvertino statybos rangos sutarties nutraukimo aplinkybes. Teigia, kad sutartį dėl nepakankamo atsakovo bendradarbiavimo nutraukė jis, o tik vėliau ją nutraukė atsakovas.
Ieškovas pateikė į bylą atsakovui adresuotą 2004 m. rugsėjo 24 d. raštą, kuriame nurodyta, kad atsakovas nuo sutarties vykdymo pradžios nepriėmė nei vieno statybos darbų etapo ir neapmokėjo už atliktus darbus, todėl ieškovas nuo 2004 m. spalio 25 d. nutraukia statybos rangos sutartį (1 t. 153 b. l.), tačiau patikimų įrodymų, kad būtent tokio turinio raštas atsakovui įteiktas, nepateikė. Tokio turinio rašto įteikimas atsakovui kelia abejones ir dėl to, kad ieškovas 2004 m. spalio 8 d. pateikė prašymą antstoliui įteikti dokumentus (atliktų darbų aktus) atsakovui ir antstolis ieškovo pateiktus dokumentus atsakovui 2004 m. spalio 18 d. įteikė, tačiau ieškovo pateiktuose ir atsakovui įteiktuose dokumentuose nėra nurodyta apie statybos rangos sutarties nutraukimą (1 t. 144-148 b. l.). Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo nepripažinti, kad ieškovas pirmas nutraukė statybos rangos sutartį. Juo labiau, kad ieškovas nepateikė patikimų įrodymų, kurie, išskirus aplinkybę, kad atsakovas pavėluotai sumokėjo 70 000 Lt avansą, patvirtintų, jog atsakovas nepakankamai arba netinkamai bendradarbiavo vykdant statybos rangos sutartį (CK 6.691 str.). Tuo tarpu, ieškovas pripažino, kad gavo atsakovo pranešimą dėl statybos rangos nutraukimo nuo 2004 m. lapkričio 18 d. (1 t. 183 b.l.). Byloje nustatyta, kad ieškovas neįvykdė sutartimi prisiimtos prievolės ir neturėjo statybos leidimo statybos rangos sutartyje aptartam objektui statyti (2 t. 77 b. l.) ir per statybos rangos sutartyje aptartą terminą prekybos centro nepastatė. Taigi atsakovas turėjo teisinį pagrindą statybos rangos sutartį nutraukti (CK 6.658 str. 2 d., Statybos rangos sutarties 8.2.1 p.). Dėl to apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino sutarties nutraukimo aplinkybes ir tai įtakojo ieškinio atmetimą nepagrįstas.
Kolegija, remdamasi tuo, kas pasakyta, priėjo išvados, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti ginčijamą pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.