- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-09-30
- Bylos Nr.
- I-206-402/2010
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Natalja Zelionkienė, Rimantas Giedraitis, Daina Kukalienė
- Pareiškėjas
- G. K.
- Atsakovas
- Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nataljos Zelionkienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Rimanto Giedraičio ir Dainos Kukalienės,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovei Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl Kauno apskrities administracinių ginčų komisijos sprendimo panaikinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas G. K. skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Kauno apskrities administracinių ginčų komisijos sprendimus – 2007-06-14 Nr. 2007/28-(25-35)-25 ir 2007-06-17 Nr. 2007/28-(25-36)-26, panaikinti Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimus 2007-04-11 Nr. 07-N-449-520, 2007-04-11 Nr. 07-N-448-519, 2007-05-02 Nr .07-N-527-614 dėl antrinės teisinės pagalbos skyrimo, kaip priimtus nekompetentingo subjekto, ir įpareigoti Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, kaip neįgaliotą spręsti pareiškėjo prašymuose išdėstytų klausimų, grąžinti pareiškėjo G. K. prašymus 2007-03-30 Nr. ATP-(1.10)-435-07, Nr. ATP-(U0.)-436-07, 2007-04-20 Nr. ATP-(1.10)-551-07, dėl antrinės teisinės pagalbos skyrimo, spręsti Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai; kreiptis į Konstitucinį teismą.
Pareiškėjas teismo posėdžio metu palaikė patikslinto skundo reikalavimus visiškai, prašė bylą nagrinėti pagal jo pateiktą patikslintą skundą ir paaiškino, kad šioje byloje jo supratimu būtina kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar patvirtintos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktorių kolegijos 2006-03-29 protokolu Nr. 2 Tvarkos (kuria Vilniaus Tarnyba grindžia pareiškėjo prašymo perdavimą kitai tarnybai), jai analogiškos dabar galiojančio LR Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 str. 3 dalies nuostatos "Sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo byloje, kurios ginčo dalykas - tarnybos sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos, priima kita tarnyba teisingumo ministro nustatyta tvarka" ir LR Teisingumo ministro 2008-06-12 įsakymu Nr.lR-241 patvirtinto "Sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo byloje, kurios ginčo dalykas yra valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos, priėmimo tvarkos aprašo" (toliau - ir Aprašas) normų turinys, reguliavimo apimtis ir forma atitinka Konstitucijos 5 str. 3 d., 7 str. 1 d. nuostatas, nustatančias kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, kad negalioja bet kuris įstatymas ar kitas teisės aktas, prieštaraujantis Konstitucijai, ar atitinką LR Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 15 str. 8 d. nuostatų analogiją, suteikiančią asmeniui teisę pasirinkti, kam patikėti spręsti ir teikti teisinę pagalbą, ar Tvarka atitinka Konstitucijoje nustatytą priėmimo, pasirašymo, paskelbimo ar įsigaliojimo tvarką, ar atitinka galiojusį LR Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymą.
Pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą (toliau - Vilniaus Tarnyba) su 2007-03-30 prašymais Nr.ATP-(1.10)-435-07, Nr.ATP-(1.10.)-436-07 dėl antrinės teisinės pagalbos skyrimo Vilniaus Tarnybos aptarnaujamoje apskrityje - apskundžiant šios Tarnybos individualius administracinius aktus (2007-02-02 Nr. S-(l. 10.)-140-07, 2007-02-26 Nr. SD-(1.10.)-52-04-07, 2007-03-20 Nr. SD-(1.10.)-66-07; 2007-01-18 Nr.AP-( 1.10.)-13-07, 2007-02-26 Nr. SD-(1.10.)-52-03-07). Vilniaus Tarnyba direktoriaus A. Č. 2007-04-02 įsakymo Nr.T-(1.6.)-17-07 ir 2007 04 02 rašto Nr.SD-(1.10.)-72-l-07 pagrindu persiuntė minėtus pareiškėjo prašymus spręsti Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai (toliau - Kauno Tarnyba). Kauno Tarnyba dėl minėtų prašymu priėmė sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo – 2007- 04-11 Nr.07-N-449-520 ir 2007-04-11 Nr.07-N-448-519. Pareiškėjo nuomone, šie Kauno Tarnybos sprendimai yra neteisėti, nes juos priėmė nekompetentingas subjektas - Kauno Tarnyba.
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus Tarnybą su 2007-04-20 prašymu Nr.ATP-(1.10)-551-07, dėl antrinės teisinės pagalbos skyrimo Vilniaus Tarnybos aptarnaujamoje apskrityje - apskundžiant šios Tarnybos individualius administracinius aktus: Tarnybos direktoriaus A. Č. 2007-04-02 įsakymą Nr.T-(1.6.)-17-07 ir 2007 04 02 raštą Nr.SD-(1.10.)-72-l-07, kurių pagrindu Vilniaus Tarnyba persiuntė pareiškėjo 2007- 03-30 prašymus Nr.ATP-(1.10)-435-07, Nr.ATP-(1.10)-436-07, dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, spręsti Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai. Vilniaus Tarnyba direktoriaus A. Č. 2007-04-24 įsakymo Nr.T-(1.6.)-22-07 ir 2007-04-24 rašto Nr.SD-(1.10.)-84-07 pagrindu persiuntė minėtą pareiškėjo 2007-04-20 prašymą Nr.ATP-(1.10)-551-07 spręsti Kauno Tarnybai Kauno Tarnyba, dėl minėto 2007-04-20 prašymo Nr.ATP-(1.10)-551-07 dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, priėmė 2007- 05- 02 sprendimą Nr.07-N-527-614. Pareiškėjas mano, kad šis Kauno Tarnybos sprendimas yra neteisėtas, nes jį priėmė nekompetentingas subjektas - Kauno Tarnyba.
Kauno Tarnybos minėtus sprendimus (2007-04-11 Nr.07-N-449-520, 2007-04-11 Nr.07-N-448-519, 2007-05-02 Nr.07-N-527-614) pareiškėjas apskundė Kauno apskrities administracinių ginčų komisijai (toliau - Komisija), kuri dėl minėtų sprendimų priėmė sprendimus - 2007 06 14 Nr.2007/28-(25-35)-25 ir 2007-06-14 Nr.2007/28-(25-36)-26 (kurie pareiškėjui įteikti 2007-07-24). Pareiškėjas skundžia minėtus Kauno Tarnybos ir Komisijos sprendimus. Pareiškėjo nuomone šie Kauno Tarnybos sprendimai ir Komisijos sprendimai yra neteisėti.
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašymais 2007-03-30 Nr. ATP-(1.10)-435-07, Nr.ATP-(1.10.)-436-07, 2007-04-20 Nr. ATP-(1.10)-551-07 Vilniaus valstybės garantuojamai antrinės teisinės pagalbos tarnybos prašė suteikti antrinę teisinę pagalbą Vilniaus Tarnybos aptarnaujamoje apskrityje, apskundžiant Tarnybos sprendimus (2007-02-02 Nr. S-(1.10.)-140-07, 2007-02-26 Nr. SD-(1.10.)-52-04-07, 2007-03-20 Nr. SD-(1.10.)-66-07; 2007-01-18 Nr. AP-(1.10.)-13-07, 2007-02-26 Nr. SD-(1.10.)-52-03-07, 2007-04-02 Nr. T-(1.6.)-17-07, 2007-04-02 Nr. SD-(1.10.)-72-l-07). Tačiau sprendimus šių prašymų 2007-03-30 Nr. ATP-(1.10)-435-07, Nr. ATP-(1.10.)-436-07, 2007-04-20 Nr. ATP-(1.10)-551-07, dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Vilniaus Tarnybos aptarnaujamoje apskrityje, priėmė Kauno Tarnyba. LR Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymu (toliau - VGTPĮ): - 9 str. 3 d. 1 p. (taip pat ir Vilniaus VGTPT Nuostatų 6 p.) nustatyta, kad Vilniaus Tarnyba organizuoja antrinės teisinės pagalbos teikimą Vilniaus apygardos teismo teritorijoje; 18 str. 2 d. nustatyta, kad sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priimamas iš karto, kai asmuo kreipėsi; 18 str. 3 d. 6 p. nustatyta, kad sprendime dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, turi būti nurodyta - antrinės teisinės pagalbos suteikimo ar atsisakymo ją teikti pagrindai. T. y., įstatymas įpareigoja Tarnyba dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo jos aptarnaujamoje apskrityje priimti vieną iš dviejų sprendimo variantų - suteikti antrinę teisinę pagalbą arba atsisakyti ją teikti, ir nenumato, kad sprendimą dėl asmens prašymo, dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo tos Tarnybos aptarnaujamoje apskrityje, priimtų kitos apskrities Tarnyba. T. y., sprendimus, dėl pareiškėjo prašymų suteikti antrinę teisinę pagalbą Vilniaus Tarnybos aptarnaujamoje apskrityje (apskundžiant šios Tarnybos sprendimus), priėmė nekompetentingas subjektas – Kauno Tarnyba. Todėl pareiškėjas mano, kad Kauno Tarnybos priimti sprendimai 2007-04-11 Nr. 07-N-449-520, 2007-04-11 Nr.07-N-448-519, 2007-05-02 Nr.07-N-527-614, dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Vilniaus Tarnybos aptarnaujamoje apskrityje, yra neteisėti. Įstatymai nenumato Tarnyboms priimti sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo kitoje nei jų aptarnaujamoje apskrityje.
Teisiškai yra reglamentuoti veiksmai, kuriuos atlikti privalo institucija neįgaliota spręsti prašymo. LR Viešojo administravimo įstatymo (galiojančios redakcijos) 14 str. 1 d. nustatyta, kad asmenų prašymus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles. Tokių taisyklių (patvirtintų LR Vyriausybės 2002 09 25 nutarimu Nr. 1491) 26 punkte nustatyta - jeigu institucija, kuriai paduotas prašymas, neįgaliota spręsti ten išdėstytų klausimų, prašymas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jo gavimo institucijoje datos persiunčiamas kompetentingai institucijai ir apie tai pranešama pareiškėjui. Kadangi Kauno Tarnyba neįgaliota spręsti klausimų, dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Vilniaus Tarnybos aptarnaujamoje apskrityje, todėl privalėjo pareiškėjo minėtus prašymus grąžinti Vilniaus Tarnybai, tačiau tai nepadariusi, turi būti įpareigota tai padaryti .
Atsiliepimas
Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Atsiliepime nurodė, kad Kauno tarnyba priėmusi teisėtus sprendimus, atitinkančius įstatymų nuostatas ir suformuotą teismų praktiką, todėl su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo skundą atmesti, kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad 2007-01-18 Vilniaus VGTPT priėmė sprendimą Nr.AP-(l. 10.)-13-07 „Dėl advokato pakeitimo pagal G. K. prašymą", kuriuo atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą dėl advokato pakeitimo, kasaciniam skundui parengti dėl Vilniaus apygardos teismo nutarties atsisakyti atnaujinti procesą.
Vilniaus VGTPT 2007-01-29 gavo pareiškėjo skundą, į kurį atsakė raštu Nr.SD-(l. 10.)-52-03-07, kuriuo buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjo skundą pakeisti advokatą.
Vilniaus VGTPT 2007-02-02 priėmė sprendimą Nr.S-(1.10.)-140-l-07 „Dėl antrines teisinės pagalbos teikimo", kuriuo atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo procesui atnaujinti.
Vilniaus tarnyba 2007-01-30 gavo pareiškėjo skundą, į kurį atsakė 2007-02-26 raštu Nr.SD- (1.10.)-52-04-07 (b.l. 127-128, t.1), kuriuo buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjo skundą ir pakeisti 2007-02-02 sprendimą Nr.S-(l. 10.)-140-l-07 (b.l. 129-130, t.1) t.y. suteikti antrinę teisinę pagalbą dėl proceso atnaujinimo.
Vilniaus VGTPT 2007-03-16 raštu Nr.S-(1.10.)-66-07 atsisakė pakartotinai nagrinėti prašymą, dėl kurio jau priimtas 2007-02-02 sprendimas Nr.S-(1.10.)-140-l-07 (b.l. 129-130, t.1).
2007-04-05 Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyboje gauti iš Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2007-04-02 lydraščiu Nr.SD-(l.10.)-72-l-07 (b.l. 95-96, 151-152 t.1) persiųstas pareiškėjo 2007 m. kovo 30 d. prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje dėl Vilniaus VGTPT 2007-01-18 sprendimo Nr.SD-(l. 10.)-13-07 ir 2007-02-26 rašto Nr.SD-(l. 10.)-52-03-07 apskundimo reg. Nr.448 ir 2007 m. kovo 30 d. prašymas (b.l. 104-107, t.1) suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje dėl Vilniaus VGTPT 2007-02-02 sprendimo Nr.SD-(l. 10.)-140-l-07, 2007-02-26 rašto Nr.SD-(l. 10.)-52-04-07 ir 2007-03-20 rašto Nr.SD-(1.10.)-66-07 (b.l. 142, t.1) apskundimo, reg. Nr.449.
Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba sprendimais Nr.07-N-448-519, Nr.07-N-449-520 (b.l. 143-146, t.1) netenkino G. K. prašymų suteikti antrinę teisinę pagalbą.
Dėl šių sprendimų panaikinimo pareiškėjas kreipėsi į Komisiją. Kauno apskrities ginčų komisija 2007-06-14 priėmė sprendimą Nr. 2007/28-(25-35)-25, kuriuo pareiškėjo skundą atmetė.
Taip pat bylos duomenimis nustatyta, kad 2007-03-30 prašymais Nr.ATP-(1.10.)-435-07 ir Nr. ATP-(1.10.)-436-07 pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus VGTPT prašydamas suteikti antrinę teisinę pagalbą apskundžiant Vilniaus VGTPT sprendimus ir raštus.
Vilniaus VGTPT, siekdama išvengti interesų konflikto, nusišalino nuo sprendimo priėmimo pagal pareiškėjo prašymus Nr.ATP-(1.10.)-435-07 ir Nr.ATP-(1.10.)-436-07 bei persiuntė juos Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai (Vilniaus VGTPT direktoriaus 2007-04-02 įsakymas Nr.T-( 1.6.)-17-07 „Dėl darbuotojų nušalinimo priimant sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo" ir 2007-04-02 raštas Nr.SD-( 1.10.)-72-l-07 „Dėl prašymo persiuntimo").
2007-04-26 Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyboje gautas iš Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2007-04-24 lydraščiu Nr.SD-(1.10.)-84-07 persiųstas pareiškėjo 2007 m. balandžio 20 d. prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje dėl Vilniaus VGTPT direktoriaus 2007-04-02 įsakymą Nr.T-( 1.6.)-17-07 „Dėl darbuotojų nušalinimo priimant sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo" ir 2007-04-02 raštą Nr.SD-(1.10.)-72-l-07 „Dėl prašymo persiuntimo apskundimo, reg. Nr.527
Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2007 m. gegužės 2 d. sprendimu Nr.07-N-527-614 (b.l. 101, t.1) netenkino G. K. prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą.
Dėl šio sprendimo panaikinimo pareiškėjas kreipėsi į Komisiją. Kauno apskrities ginčų komisija 2007-06-14 priėmė sprendimą Nr. 2007/28-(25-36)-26, kuriuo pareiškėjo skundą atmetė.
Šiuos Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2007 m. gegužės 2 d. sprendimą Nr.07-N-527-614, ir 2007-04-11 sprendimus Nr.07-N-448-519, Nr.07-N-449-520, bei jų pagrindu priimtus Kauno apskrities ginčų komisijos 2007-06-14 sprendimus Nr. 2007/28-(25-36)-26 ir Nr. 2007/28-(25-35)-25 pareiškėjas ginčija.
Byloje kilęs ginčas dėl Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2007-04 -02 įsakymo Nr.T-(1.6.)-17-07 (b.l. 97, t.1), 2007-04-24 įsakymo Nr. T-(1.6.)-22-07 ir 2007-04-24 rašto Nr.SD-(l.10.)-72-1-07 (b.l. 95-96, t.1), kuriais pareiškėjo prašymai suteikti antrinę teisinę pagalbą, apskundžiant atitinkamus Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos individualius administracinius aktus, buvo persiųsti nagrinėti Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja teisės aktai, nustatantys viešojo administravimo institucijų veiklą, - Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas bei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas.
Nors pareiškėjui kyla abejonės dėl Teisingumo ministro 2006 m. vasario 23 d. įsakymu Nr.lR-59 sudaryto Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos direktorių kolegijos statuso ir šios kolegijos 2006 m. kovo 29 d. posėdžio protokolu Nr.2 patvirtinto Asmenų prašymų perdavimo nagrinėti kitai tarnybai, kai kyla interesų konfliktas, tvarkos teisėtumo, tačiau, atsakovo veikla, priimant ginčijamus sprendimus, atitiko aukštesnės galios teisės aktų - Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo ir Viešojo administravimo įstatymo, reikalavimus. Be to, kaip matyti iš paminėtos Asmenų prašymų perdavimo nagrinėti kitai tarnybai, kai kyla interesų konfliktas, tvarkos, joje nustatytos tik procedūrinio pobūdžio taisyklės dėl asmenų prašymų perdavimo iš vienos tarnybos į kitą, bet nebuvo nustatytos materialinio - teisinio pobūdžio taisyklės, kurios paneigtų ar kitaip sureguliuotų Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo ir Viešojo administravimo įstatymo nuostatas.
Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tvarką ir sąlygas reglamentuoja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas, tačiau jame nėra nustatyta taisyklių, kurios reguliuotų byloje iškilusį klausimą - akivaizdžiai galimą interesų konfliktą.
Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 9 straipsnio 1 dalį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos yra valstybės institucijos. Tai lemia, kad šios tarnybos yra viešojo administravimo institucijos, kurių veikla turi atitikti bendruosius teisėtumo reikalavimus, t. y. šios tarnybos savo veikloje turi vadovautis ne tik Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymu, bet jų veikla turi atitikti ir kitų teisės aktų reikalavimus.
Atsakovo sprendimas persiųsti pareiškėjo prašymus nagrinėti Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, yra grindžiamas Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo ir Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis.
Pagal Viešojo administravimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalį pareigūnas, valstybės tarnautojas ar darbuotojas negali dalyvauti administracinėje procedūroje, kai tarp jo ir asmens, dėl kurio pradėta administracinė procedūra, yra pavaldumo santykiai, ir kai pareigūno, valstybės tarnautojo ar darbuotojo nešališkumu pagrįstai abejojama dėl kokių nors priežasčių, galinčių sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą (2, 3 punktai). Sprendimą dėl pareigūno, valstybės tarnautojo ar darbuotojo nušalinimo nuo dalyvavimo administracinėje procedūroje priima viešojo administravimo subjekto vadovas, o sprendimą dėl viešojo administravimo subjekto vadovo nusišalinimo nuo dalyvavimo administracinėje procedūroje priima jis pats arba jį į pareigas paskyręs viešojo administravimo subjekto vadovas, arba kolegialus viešojo administravimo subjekto vadovas (Viešojo administravimo įstatymo 25 straipsnio 2 dalis).
Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnyje taip pat nustatyta, kad asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, privalo nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, įstatymų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto, priimdami sprendimus, vadovautis įstatymais ir visų asmenų lygybės principu (1, 2, 4 punktai). Asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus, arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą; asmuo privalo vykdyti institucijos vadovo arba jo įgalioto atstovo rašytines išankstines rekomendacijas, nuo kokių sprendimų rengimo, svarstymo ar priėmimo jis privalo nusišalinti, o tais atvejais, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog šio asmens dalyvavimas sukels interesų konfliktą, institucijos vadovas arba jo įgaliotas atstovas gali nušalinti valstybinėje tarnyboje dirbantį asmenį nuo konkretaus sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūros; asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, negali atstovauti valstybei ar savivaldybei, arba valstybės, savivaldybės institucijoms, jeigu dėl to kyla interesų konfliktas (Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 11,12 straipsniai).
Pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nuostatas advokatai, esant reikalui, antrinę teisinę pagalbą teikia visoje Lietuvoje. Pareiškėjas atleidžiamas nuo antrinės teisinės pagalbos išlaidų mokėjimo. Valstybė šias išlaidas apmoka advokatams, teikiantiems antrinę teisinę pagalbą, todėl pripažįstamas nepagrįstu pareiškėjo argumentas, kad Tarnyba pažeidė ekonomiškumo principą ir kad iš kitos apskrities Tarnybos advokato paskyrimas teikti antrinę teisinę pagalbą užkerta kelią tinkamai pasinaudoti teise gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.
Šis teisinis reguliavimas lemia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba iškilus interesų konflikto grėsmei, savo veiklą turi grįsti ir paminėtomis Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo ir Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis.
Visa tai apibendrinus darytina išvada, kad Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, spręsdama pareiškėjo prašymus, kurie sąlygojo interesų konflikto atsiradimą, pagrįstai ir teisingai priėmė sprendimus nusišalinti nuo šių prašymų nagrinėjimo, tuo išvengiant interesų konflikto.
Pareiškėjas pagrįstai nesuformulavo atskiro reikalavimo dėl norminių aktų ištyrimo (dėl patvirtintos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktorių kolegijos 2006-03-29 protokolu Nr. 2 Tvarkos ir LR Teisingumo ministro 2008-06-12 įsakymu Nr.lR-241 patvirtinto "Sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo byloje, kurios ginčo dalykas yra valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos, priėmimo tvarkos aprašo" atitikimo aukštesnės galios įstatymams), šias aplinkybes jis paminėjo tik skundo motyvuose, kadangi kaip matyti iš bylos medžiagos dėl šių aktų ištyrimo pasisakyta nagrinėjant administracinę bylą Nr. 1-2345-121/2008 Vilniaus apygardos administraciniame teisme, bei dėl šių aktų ištyrimo atitikimo aukštesnės galios teisės aktams pasisakė Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas (dėl ko buvo sustabdytas šios bylos nagrinėjimas).
Šiuo atveju netenkintinas ir pareiškėjo prašymas kreiptis į Konstitucinį teismą tikslu ištirti paminėtų Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo ir Viešojo administravimo įstatymo nuostatų atitiktį Konstitucijai, nes, kolegijos nuomone, nėra pagrindo abejoti šių nuostatų konstitucingumu. Pažymėtina, kad savo prašyme dėl kreipimosi į Konstitucinį teismą, pareiškėjui kyla abejonės pagrinde tik dėl patvirtintos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktorių kolegijos 2006-03-29 protokolu Nr. 2 Tvarkos ir LR Teisingumo ministro 2008-06-12 įsakymu Nr.lR-241 patvirtinto "Sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo byloje, kurios ginčo dalykas yra valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos, priėmimo tvarkos aprašo" atitikimo konstitucijai, ir kadangi dėl šių aktų ištyrimo pasisakyta nagrinėjant administracinę bylą Nr. 1-2345-121/2008 Vilniaus apygardos administraciniame teisme, bei dėl šių aktų ištyrimo atitikimo aukštesnės galios teisės aktams pasisakė Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas, todėl pareiškėjas prašo kreiptis į Konstitucinį teismą ir ištirti minėtų aktų atitikimą Konstitucijai. Tačiau LR Konstitucinio teismo įstatymo 1 str. numatyta, kad „Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucijos viršenybę teisės sistemoje ir konstitucinį teisėtumą, nustatyta tvarka spręsdamas, ar įstatymai ir kiti Seimo priimti aktai neprieštarauja Konstitucijai, taip pat ar Respublikos Prezidento bei Vyriausybės aktai neprieštarauja Konstitucijai arba įstatymams.“. Kaip matyti Konstitucinis teismas sprendžia ir tiria tik įstatymų, Seimo, Respublikos Prezidento bei Vyriausybės priimtų aktų atitikimą Konstitucijai, todėl pareiškėjo prašymas kreiptis į Konstitucinį teismą dėl patvirtintos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktorių kolegijos 2006-03-29 protokolu Nr. 2 Tvarkos ir LR Teisingumo ministro 2008-06-12 įsakymu Nr.lR-241 patvirtinto "Sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo byloje, kurios ginčo dalykas yra valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos, priėmimo tvarkos aprašo" atitikimo Konstitucijai nėra jokio įstatyminio pagrindo, kadangi pareiškėjo prašomi ištirti aktai, nepriskirti prie LR Konstitucinio teismo įstatyme nurodytų aktų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 87 str., 88 str. 1 d., teisėjų kolegija
nusprendžia:
Skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.