Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Vidutė Liubševičiūtė, sekretoriaujant Sonatai Skučienei, dalyvaujant ieškovo Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atstovui R. B., atsakovui P. K., jo ir atsakovų A. K., D. K. atstovei advokatei Ingai Blaževičienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos ieškinį atsakovams P. K., A. K., D. K. dėl iškeldinimo iš neteisėtai užimamų gyvenamųjų patalpų ir atsakovų priešieškinį ieškovui dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, suteikiant kitą analogišką gyvenamąją patalpą, ir,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas su šeimos nariais gyvena minėtame bute iki šiol, todėl ieškovas prašo jį iškeldinti nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Kaip savarankišką ieškinio sprendimo būdą atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį. Nurodė, kad darbo santykiai tarp šalių pasibaigė 1993-06-16, todėl yra praleistas terminas ieškiniui paduoti, ieškovas remiasi šiuo metu galiojančiomis įstatymo normomis, tačiau turėtų būti taikomos normos, galiojusios atsakovo atleidimo iš darbo metu.

Teismui paaiškino, kad atsakovo P. K. darbo santykiai pasibaigė 1993-06-16 dieną, atsakovas buvo atleistas iš darbo išdirbęs 22 metus. Sprendžiant atsakovo ir jo šeimos narių iškeldinimo klausimą, turi būti taikoma Butų kodekso 105 straipsnio 6 punkto nuostatos ir tuo metu galiojęs 1991 m. lapkričio 29 d. Vyriausybės nutarimas Nr. 495 „Dėl tarnybinių gyvenamųjų patalpų (galiojęs iki 2001-07-19). Atsakovui nebuvo leista privatizuoti buto, esančio (duomenys neskelbtini), todėl ieškovo reikalavimas iškeldinti atsakovus iš tarnybinio buto, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, yra nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas, priešieškinys tenkintinas.

Nustatyta, kad 1971-05-03 VRM Kauno miesto sukarintos priešgaisrinės apsaugos dalinio viršininko įsakymu Nr. 47, atsakovas P. K. buvo priimtas ugniagesio pareigoms (b.l. 8, 111). Šio įsakymo pagrindu atsakovui 1977-12-14 Kauno miesto Lenino rajono DŽDT VK išdavė orderį apsigyventi 30,76 kv.m. tarnybinėje gyvenamojoje patalpoje, esančioje (duomenys neskelbtini) (b.l.26). Šis butas Nekilnojamo turto registre, nuo 1996-03-28 įregistruotas Lietuvos Respublikos nuosavybės teise, kurį patikėjimo teise valdo ieškovas Kauno apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba (b.l. 22-23). 1993-06-16 atsakovas P. K. iš darbo buvo atleistas Priešgaisrinės apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 1993-06-09 įsakymu Nr. 31 t/e „Dėl tarnybos eigos", pačiam prašant (b.l. 9). Įspėjimais: 2007-03-28 Nr. 13-316; 2008-06-10 Nr. 13-450; paskutinį kartą 2009-12-03 Nr. 1582, atsakovas P. K. buvo įspėtas dėl tarnybinių gyvenamųjų patalpų atlaisvinimo iki 2010-01-04 ( b.l. 10, 12, 21).

Nuo atsakovo apsigyvenimo ginčo patalpoje keitėsi įstatymai, reglamentavę tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos santykius. Civilinius teisinius santykius reglamentuojantys teisės aktai paprastai negalioja atgal, o civilinės teisės ir pareigos, atsiradusios galiojant ankstesniam teisės aktui, automatiškai neišnyksta, jos gali būti įgyvendinamos net ir tuo atveju, kai šis aktas yra panaikinamas vėlesniu teisės aktu, jeigu pastarajame nėra specialiai nurodyta, kad minėtos teisės ir pareigos išnyko nuo naujojo teisės akto įsigaliojimo. Tokios praktikos laikosi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo mėn. 26 d. nutartis, priimta byloje Nr.3K-3-384/2001 m., Teismų praktika Nr.16, psl. 9-16, CPK 4 str.). Todėl atsakovui tekusių teisių į ginčo patalpas ir teisinių garantijų apimtis nustatytina vadovaujantis teisės aktais, kurie galiojo ginčo teisinių santykių atsiradimo metu – atsakovo apsigyvenimo ginčo bute metu, darbo bei tarnybos nutraukimo VRM Priešgaisrinės apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos VRM Kauno m. Sukarintos priešgaisrinės apsaugos dalinio 1-osios Specializuotoje sukarintoje priešgaisrinėje dalyje ir bylos nagrinėjimo teisme metu.

Apsigyvenimo ginčo patalpoje metu galiojęs įstatymas numatė, kad gyvenamoji patalpa priskiriama prie tarnybinių valdymo organo sprendimu (LR Butų kodekso (BtK) 100 str., LR CK 1964 m. redakcija, 360 str.). Byloje esantis tarnybinės gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), orderis (b.l. 26), patvirtina, kad šios patalpos buvo priskirtos prie tarnybinių patalpų. Tarnybinės gyvenamosios patalpos skiriamos darbuotojams apgyvendinti, kai tokio apgyvenimo būtinumą nulemia darbo (tarnybos) pobūdis. Kai pasibaigia darbo (tarnybos) santykiai, išnyksta teisinis pagrindas naudotis tokia patalpa, t. y. pasibaigia naudojimosi tokiomis patalpomis teisė. Jeigu asmenys iš tarnybinių patalpų neišsikelia, atsiranda pagrindas juos iškeldinti (CK 6.618 straipsnio 1 dalis, 6.620 straipsnis). Atsakovas P. K. pas ieškovą dirbo laikotarpyje nuo 1971-05-03 iki 1993-06-16, išdirbo 22 metus. Todėl jis, pagal tuo metu galiojusio BtK 105 straipsnio 6 punktą, įgijo teisę, jį iškeldinus iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų, gauti kitą gyvenamąją patalpą. Sprendžiant klausimą dėl ieškovo reikalavimo iškeldinti atsakovą, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, turi būti sprendžiama atsižvelgiant į tai, ar jis pasinaudojo arba galėjo pasinaudoti teise apsirūpinti gyvenamuoju plotu pagal Butų privatizavimo įstatymą. Byloje esančia rašytine medžiaga nustatyta, kad atsakovas laikotarpyje nuo 1991-12-12 iki 2004-09-09 ne kartą buvo kreipęsis į įvairias institucijas, siekdamas privatizuoti butą, tačiau tokia teisė jam nebuvo suteikta (b.l.64-65, 114-115, 130, 132, 133, 135,141, 138). Ginčo Tarnybinės patalpos pagal Butų privatizavimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punktą nebuvo priskiriamos prie privatizuojamų gyvenamųjų patalpų (b.l.117-121). Tarnybiniuose butuose gyvenantys asmenys buvo laikomi asmenimis, kurių teisė apsirūpinti gyvenamuoju plotu nebuvo įgyvendinta, todėl jie buvo įtraukiami į įskaitą komunaliniams butams gauti, jiems buvo suteikiami žemės sklypai individualiems namams statyti arba jie buvo priimami į gyvenamųjų namų statybos kooperatyvus. Asmenys, kuriems vienu iš nurodytų būdų buvo suteiktas gyvenamasis plotas, laikomi pasinaudojusiais valstybės suteikiama garantija apsirūpinant gyvenamuoju plotu, todėl neturi pagrindo pakartotinai reikalauti užtikrinti įstatymo nustatytų teisių į gyvenamąjį plotą įgyvendinimo (LAT 2009-02-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2009).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų negalima daryti neabejotinos išvados, jog atsakovas ir jo šeimos nariai pasinaudojo lengvatine galimybe apsirūpinti gyvenamuoju plotu. Byloje esanti pažyma (b.l. 125) tik patvirtina faktą, jog A. K. buvo įrašyta į eilę butui (kooperatinam) gauti; 1992-05-11 pasižadėjimas palaisvinti tarnybinį butą, gavus kooperatinį butą (b.l.126), neįrodo, jog tokia galimybe šeima pasinaudojo. Byloje esanti 245-ojo Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo pažymoje nurodyta, jog namas lengvatinio kredito negauna, o Lietuvos Valstybinio komercinio banko Kauno skyriaus 1993-05-25 pažyma, šią aplinkybę tik patvirtina (b.l.127, 129). Išrašai iš VĮ „Registrų centras“ patvirtina, jog atsakovai neturi kito gyvenamojo ploto, jiems nebuvo suteikti sklypai gyvenamajam namui statyti, o tokios nustatytos aplinkybės leidžia teigti, jog atsakovas ir jo šeimos nariai nepasinaudojo lengvatine galimybe apsirūpinti gyvenamuoju plotu, todėl jie negali būti iškeldinti iš tarnybinio buto, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Teismui nustačius, kad atsakovų negalima iškeldinti iš tarnybinių patalpų nesuteikiant jiems kitos lygiavertės gyvenamosios patalpos, ieškinys atmestinas, o priešieškinys tenkintinas (CPK 178 straipsnis).

Dėl ieškinio senaties, kaip savarankiško ieškinio atmetimo pagrindo.

Atsakovas, prašydamas taikyti ieškinio senatį nurodė, jog darbo santykiai tarp jo ir ieškovo pasibaigė 1996-06-16, todėl ieškovas prarado teisę kreiptis į teismą ieškiniu.

Kasacine jurisprudencija nustatyta, kad reikalavimams dėl nuosavybės teisės ar valdymo gynimo nuo neteisėto naudojimosi svetimu turtu, kai tai nesusiję su valdymo netekimu, ieškinio senatis objektyviai negali pasibaigti, kadangi toks naudojimasis turtu yra tęstinio pobūdžio pažeidimas, nepakeičiantis nuosavybės teisės ir iš jos kylančių subjektinių teisių. Todėl šiais atvejais (CK 6.612, 6.613, 6.620 straipsniai ir kt.) pažeistoji teisė turi būti ginama nepriklausomai nuo to, kiek laiko praėjo nuo pažeidimo pradžios iki ieškinio pareiškimo. Naudojimasis turtu yra tęstinio pobūdžio pažeidimas, nepakeičiantis sąlygiškai absoliutų pobūdį turinčios nuosavybės teisės ir iš jos kylančių turtinių teisų, todėl pažeistoji teisė turi būti ginama nepriklausomai nuo to, kiek laiko praėjo nuo pažeidimo pradžios iki ieškinio pareiškimo. Todėl duotuoju atveju ieškinio senatis netaikytina.

Ieškinį atmetus, o priešieškinį patenkinus, valstybei iš ieškovo priteistinas žyminis mokestis 131,00 Lt (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-10-13 informacinis pranešimas Nr. 21 “Dėl žyminiam mokesčiui, sprendimų vykdymo išlaidoms ir teismo baudoms indeksuoti taikomo vartotojų kainų indekso“) ir pašto išlaidos - 32 Lt (CPK 83 straipsnio 1 dalies5 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 259, 263-265, 270, 274 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinio netenkinti.

Iškeldinti P. K., a.k. (duomenys neskelbtini) su šeimos nariais: A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) D. K., a.k. (duomenys neskelbtini) iš užimamų tarnybinių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), suteikiant P. K., a.k. (duomenys neskelbtini) su šeimos nariais A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) D. K., a.k. (duomenys neskelbtini) analogiškas gyvenamąsias patalpas.

Priteisti valstybei iš Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos, į.k. (duomenys neskelbtini), būstinė (duomenys neskelbtini), 32 Lt (trisdešimt du litus) pašto išlaidų (Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, į.k. 188659752, sąsk. nr. (duomenys neskelbtini) AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.