Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Aurelija Petkevičienė, išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Kelmė) prokurorės Renatos Šauklienės pareiškimą dėl nusikalstamos veikos tyrimo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje

D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirba, teistas 1) 2006 m. vasario 11 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį (2 epizodai) - 12 mėnesių laisvės apribojimo bausme; 2) 2007 m. rugsėjo 28 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 11 punktą - 9 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme, 2015 m. spalio 16 d. bausmę atliko, teistumas išnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. D. S. pažeidė viešąją tvarką, t. y. 2025 m. gegužės 20 d., apie 22 val. 20 min., (duomenys neskelbtini) pažymėto daugiabučio gyvenamojo namo kieme, t. y. viešoje vietoje, matant pašaliniams asmenims, niekindamas elementarias moralės bei elgesio normas, užpuolė K. P., kuriam rankos kumščiu ir alkūne tyčia sudavė du smūgius į veidą, tokiais savo veiksmais, sukeldamas nukentėjusiajam K. P. fizinį skausmą ir padarydamas jam viršutinės lūpos sumušimą su lūpos odos ir gleivinės nubrozdinimais, viršutinio žandikaulio pirmo danties karūnėlės lūžį bei odos nubrozdinimus kairio smilkinio srityje, sukėlusius K. P. nežymų sveikatos sutrikdymą ir tokiu savo įžūliu elgesiu bei veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, jis sutrikdė visuomenės rimtį. Šiais savo veiksmais jis kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 straipsnyje.

2.1 Kaltinamasis D. S. pirmos apklausos metu kaltu prisipažįstu iš dalies, kadangi ne visus nurodytus įtarime veiksmus aš K. P. padarė. Parodė, kad jis K. P. pažįsta, su juo gyvena tame pačiame kaime, apytiksliai 10 metų. Tarp jų su K. žodinių nesutarimų pasitaikę ir anksčiau, tačiau šiuo metu sutarė draugiškai, jis tiesiog jam pasimokęs iš ankstesnių klaidų nieko neskolindavo, kažką, jau dėl praėjusio laiko tarpo nepamena tikslios situacijos, jis buvo iš jo pasiskolinęs ir negrąžino. 2025 m. gegužės mėnesį, galėjo būti 5 ar 6 diena, kai K. paskolino du litrus benzino. Jis jo paprašė, kadangi norėjo nusipjauti žolę, pasakė, kad kaip pasiskolinęs benzino, taip jį ir grąžins, susitarimo dėl apmokėjimo už benziną nebuvo. K. pažadėjo rytojaus dieną benziną grąžinti, kadangi ruošėsi važiuoti į miestą, tad jį ir nupirks. Savaitę laiko laukė kol K. benziną grąžins, tačiau jis benzino negrąžino. Apytiksliai po savaitės laiko jie susitiko, jis jo paprašė grąžinti benziną, jis pasakė, kad grąžins. Po kurio laiko parašė, kad jis nori už benziną apmokėti, jis nesutiko. Jis savo paskolinto benzino iš K. laukė dvi savaites, tačiau jis jo taip ir negrąžino, jis mažiausiai tris kartus jo prašė asmeniškai benzino ir dar keletą kartų rašėsi žinutėmis, kuriose nurodė, kad jam reikia benzino. Jis keletas dienų iki incidento pats nusipirko benzino ir nusipjovė žolę, tačiau K. jam liko skolingas benziną, tad jį turėjo ir grąžinti, ant jo nepyko, tiesiog norėjo atgauti tai, ką buvo paskolinęs. Jis incidento ryte dar kartą K. paprašė benzino, jis pažadėjo iki vakaro benziną grąžinti. Vakare jis vedžiojo šunį ir praeidamas netoli K. namų išgirdo, kad K. prie savo namų sustojo su "parpliu", kadangi jis tik vienintelis jį turi, suprato, kad ten jis. Jis uždarė voljere šunį ir nuėjo pas K.. Nuėjo be jokių piktų kėslų, tiesiog pasiteirauti kur jo benzinas. Jis buvau išgėręs dvi skardines alaus, tačiau alkoholis jo veiksmams jokios įtakos neturėjo. Pamatė, kad K. su draugu, kurio jis nepažinojo. Paprašė K. benzino, papriekaištavo jam, kad tiek laiko jo negrąžina. K. jam pasirodė pasipūtęs, gal prie draugo jis norėjo pasirodyti, pradėjo jį užgaulioti, vadinti necenzūriniais žodžiais, jis paklausė koks benzinas, pasakė, kad jei atveš, tai ir atveš. Jis K. ramino, sakė, kad pasikalbėtų normaliai. K. užstojo jo draugas, jie abu pradėjo eiti link jo, jie pasirodė agresyvūs jo atžvilgiu, suprato, kad ruošiasi pulti. Jis iš pradžių pastūmė K. draugą tolyn nuo savęs, lyg dar ir laiptinėje jie su juo susistumdė, parvirto, K. draugas jį buvo prispaudęs prie žemės. Tiksliai konflikto aplinkybes sunku prisiminti. Tuomet K., kuris taip pat buvo šalia, jam pasirodė, kad nori suduoti, jis jam atrodė agresyvus, juto smūgius, tik negali pasakyti kuris iš vaikinų jam sudavė, ar tai buvo K. ar jo draugas - nematė, abu buvo šalia jo. Tada jis instinktyviai, norėdamas gintis, sudavė delnu per veidą K. draugui, kuris atsistojo ir nuo jo pabėgo. Tuomet sudavė K. vieną kartą į veidą delnu, šiuo smūgiu sužalojo lūpą. Paskui vieną kartą K. sudavė kumščiu, šiuo smūgiu galėjo nuskelti dantį. Konfliktas taip ir pasibaigė, K. ir jo draugas pabėgo, o jis išėjo namo. Ant jo kūno taip pat po konflikto liko sužalojimų, nubrozdinta koja, buvo veido patinimas, praskelta lūpa, skaudėjo žandikaulį, tačiau jis į medikus nesikreipė, K. pretenzijų neturi (e. b. l. 122-125).

2.2 Kaltinamasis D. S. apklaustas papildomai kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad anksčiau apklaustas apie 2025 m. gegužės 20 d. įvykusio konflikto su K. P. aplinkybes, jis davė teisingus parodymus, todėl savo duotus parodymus dar kartą tvirtina ir kažkokių esminių šių parodymų papildymų ar patikslinimų neturi. Jis visiškai prisipažįsta, kad minėto konflikto metu sudavė K. P. vieną smūgį rankos delnu į veidą ir tokiu būdu sužalojo jam lūpą, o tada sudavė K. P. dar vieną smūgį rankos kumščiu į veido sritį ir šiuo smūgiu galėjo nuskelti jam dantį. Daugiau jokių veiksmų, kuriais galėtų padaryti K. P. kokius nors sužalojimus, jis neatliko. Dėl tokio savo poelgio dabar nuoširdžiai gailisi ir supranta, kad padarė klaidą, tačiau iš dalies tą konfliktą savo elgesiu išprovokavo ir pats K. P.. Padarytą žalą K. P. jis jau pačiu artimiausiu metu pilnai atlygins, kadangi šiomis dienomis jam turi būti pervestas atlyginimas už darbą Švedijoje arba susitars su juo dėl žalos atlyginimo ir mano, kad K. P. jam jokių pretenzijų neturės, nes apie tai su juo jie jau yra kalbėję ir tas žalos atlyginimo arba susitarimo dėl jos atlyginimo sąlygas yra sutarę (e. b. l. 142-143).

3.1 Nukentėjusysis K. P. parodė, kad 2025 m. gegužės 20 d. apie 22:00 val. jis buvo savo namuose adresu (duomenys neskelbtini), pas jį į svečius buvo atvykęs pusbrolis L. J.. Jis ir L. apie 22:10 val. išėjo į daugiabučio namo kiemą parūkyti, buvo prie įėjimo į laiptinę durų. Jiems bendraujant su pusbroliu atėjo kaimynas D. S., kuriam iš anksčiau buvo skolingas 2 l benzino. Minėtas kaimynas atėjęs pradėjo šaukti, kad juos papjaus, vadino necenzūriniais žodžiais. Iš pradžių nesuprato kodėl jis taip elgiasi, tačiau vėliau, kai jis paklausė "kur yra benzinas?", suprato, kad būtent dėl to ir užsipuolė jį. Tos pačios dienos rytą jie buvo susitarę, kad jis atsiųs jam savo žmonos sąskaitos numerį ir už benziną perves pinigus, tačiau minėtos sąskaitos numerio neatsiuntė, todėl jam iškart pasakė, kad gali dabar grąžinti pinigus, tačiau D. S. jo nesiklausė priėjo prie jo ir trenkė kumščiu į veidą, praskėlė lūpą trejose vietose ir įskėlė dantį, jis jį nustūmė. Tokiais savo veiksmais D. S. jam sukėlė fizinį skausmą ir jį sužalojo. Tada pusbrolis L. jį taip pat ramino žodžiais, tačiau D. S. trenkė pusbroliui, tačiau nematė į kurią vietą, kai tarp jų vyko grumtynės jie abu įėjo į laiptinę, kur buvo tamsu. Jis tuo metu bandė D. S. atitraukti nuo savo pusbrolio ir jis jam trenkė iš alkūnės į veidą taip visiškai nuskeldamas pusę priekinio danties. Kai baigėsi grumtynės jis skambino trumpuoju pagalbos numeriu 112, tuo metu iš kambario išgirdusi triukšmą išėjo jo sesuo K. P. ir ji išėjusi kalbėjo su D. S., tačiau negirdėjo ką jie kalbėjosi. Kai baigė pokalbį su Bendro pagalbos centro operatore, D. S. dar buvo, bet supratęs, kad atvyksta policija jis išėjo. Kai policija išvažiavo D. S. su šunimi atėjo prie jo buto durų ir ten stovėjo, vėliau išėjęs į kiemą triukšmavo klausinėdamas kur jis yra, tačiau jis į lauką nebėjo, išėjo tik tada, kai jis su šunimi išėjo į savo namus. Kai jis buvo su šunimi prie namų matė ir daugiau žmonių, jo sesuo buvo namuose, pusbrolis L. buvo kieme prie daugiabučio, sėdėjo savo automobilyje, o D. S. žmona V. S. mėgino D. S. vestis namo, tačiau jis jos neklausė. Pageidaus reikšti civilinį ieškinį 150 eurų dydžio turtinei žalai prisiteisti, nes gydytojų teigimu tiek kainuos danties sutvarkymas(e. b. l. 10-18).

3.2 Nukentėjusysis K. P. papildomai parodė, kad jis dėl jam D. S. padarytų sužalojimų kreipėsi į Raseinių pirminės sveikatos priežiūros centrą, kur buvo apžiūrėtas šeimos gydytojos, jam padaryti sužalojimai buvo užfiksuoti. Taip pat šiandien lankėsi odontologijos klinikoje ,,(duomenys neskelbtini)“, kur jam buvo sutvarkytas vienas iš priekinių dantų, kurio tvarkymo kaina buvo 80 eurų. Kaip jį informavo odontologė, gydymas dar bus tęsiamas, dar bus dedami vaistai, vienam iš dantų tikriausiai bus reikalingas protezavimas, o tai bus papildomos išlaidos. Taip pat jo vykimas iš namų į Raseinių miestą kainuoja, kadangi jis pats nevairuojantis. Jo pareikštas 150 eurų civilinis ieškinys yra per mažas, jis tikrai civilinio ieškinio sumą didins, renka gydymosi išlaidas įrodančius dokumentus ir apie galutinį civilinį ieškinį informuos tyrimo eigoje (e. b. l. 63-66). Papildomai apklaustas K. P. nurodė, kad jis reiškia 700 eurų civilinį ieškinį, iš kurių 640 eurų sudaro gydymosi išlaidos, turi ir tai pagrindžiančius dokumentus, kurių kopijas prideda prie ikiteisminio tyrimo medžiagos, o originalus saugos pats ir esant reikalingumui pateiks teisme. 60 eurų papildomai reiškia kaip kompensaciją dėl patirtų kelionės išlaidų, kuomet jam ne kartą iš namų reikėjo vykti pas medikus ir atgal (e. b. l. 69-72). Dar papildė, kad nori patikslinti tik dėl nusikaltimo metu jo patirtos žalos ir pareikšto 700 eurų dydžio civilinio ieškinio, kuriam pagrįsti jis į bylą yra pateikęs tai patvirtinančius dokumentus. Nurodė, kad D. S. jo atsiprašė, jie su juo viską išsiaiškino ir susitarė dėl jam padarytos žalos atlyginimo, kurią D. S. pažadėjo geranoriškai atlyginti, todėl D. S. jokių pretenzijų neturi ir byloje pareikšto civilinio ieškinio atsisako (e. b. l. 89-90).

4. Liudytojas L. J. parodė, kad K. P. yra jo pusbrolis. 2025 m. gegužės 20 d. jis pas K. į namus, adresu (duomenys neskelbtini), atvažiavo vėlai, galėjo būti apie 22.00 val. Su K. jie susitiko prie jo daugiabučio namo laiptinės ir kalbėjosi, rūkė. Jie lauke pabuvo apytiksliai 10 ar 15 minučių, kai prie jų priėjo nepažįstamas vyriškis, kurio jis nežinojo nei vardo, nei pavardės, gal anksčiau ir yra jį matęs vieną kartą, tačiau jokio kontakto su juo neturėjęs. Tik priėjęs vyriškis iš karto sudavė smūgius K. į veidą, kiek tiksliai smūgių buvo pasakyti tikrai negali, jų neskaičiavo, bet jų buvo daugiau nei 3. Jis iš pradžių nuo tokios situacijos labai pasimetė, nesuprato kas vyksta, nežinojo ką daryti. K. tuomet nuo vyriškio atsitraukė, o paskui išgirdo K. sakant, kad jis atiduos tuos 2 litrus benzino. Jis įsikišo į pokalbį, pasakė, kad ne jau už du litrus benzino muša, tai pasiūlė iš karto nuvažiuoti ir jo nupirkti. Tuomet vyriškis atkreipė dėmesį į jį, paklausė kas jis čia toks, kaip suprato liepė jam pasišalinti. Jis vyriškį bandė nukalbinti, bet jis tuomet puolė ant jo, gal vyriškis ir sudavė jam smūgius, bet jie jam fizinio skausmo nesukėlė, jokių sužalojimų nebuvo padaryta, jis apsigynė ir paguldė vyriškį ant žemės. Tuo metu pajuto, kad jam iš kišenės iškrito mobilaus ryšio telefonas, kurį pakėlė nuo žemės ir palikęs vyriškį, nuėjo pas K. į namus, tuo metu laiptinėje prasilenkė su pussesere K., K. seserimi, kuri leidosi laiptais pasižiūrėti kas vyksta. K. liko kieme. Viskas vyko labai greitai, visas konfliktas užtruko gal 5 ar 10 minučių. Jis pasiskambino ir paprašė draugų, kad jį pasiimtų. Keleto minučių laikotarpyje jie atvažiavo pasiimti, jis išėjęs į kiemą jokių asmenų nepastebėjo, sėdo į automobilį ir išvažiavo. Sugrįžo atgal pas K., kai jam pasakė, kad apie įvykį informavo policijos pareigūnus. Be abejonės toks vyriškio agresyvus elgesys jį kažkiek išgąsdino, jis pasimetė, tačiau šioje situacijoje niekaip nenukentėjo, prašo byloje jo nukentėjusiuoju nelaikyti (e. b. l. 95-96).

5. Liudytoja K. P. parodė, kad D. S. ji pažįsta iš matymo, žino, kad jis yra gretimo daugiabučio gyventojas. 2025 m. gegužės 20 d., ji buvo namuose, kur kalbėjosi su broliu K. P., kuriam paskambino pusbrolis L. ir jie susitarė susitikti. Netrukus ji nuėjo praustis, o L. iš namų išėjo. Maždaug po 15 minučių, ji išėjusi iš vonios išgirdo triukšmą laiptinėje, tačiau nieko blogo negalvodama apsirengė ir išėjo į kiemą. Lauke nebuvo tamsu, todėl ji išėjusi iš laiptinės pamatė ant žemės gulintį L., o ant jo buvo užvirtęs D., kurį nuo L. bandė nutempti K.. Tada L. pakilo nuo žemės ir išėjo, o K. dar bandė su D. kalbėtis, bet tik jam einant arčiau link laiptinės, D. pradėdavo jį vytis. Tuomet ji ant K. veido ir pastebėjo sužalojimus, matė, kad iš K. lūpų bėga kraujas. Paklausė K. kaip burna, o jis parodė dantis, kurių du priekiniai buvo nuskelti trikampio forma. Ji pasakė K., kad kvies policiją, bet D. vaikantis K., šis policiją išsikvietė pats. Tada D. atėjo prie jos ir papasakojo, kad konfliktas kilo dėl trijų eurų, paskui pradėjo minėti benziną, aiškino, kad jaunimas negali taip elgtis, kad jam negaila benzino, bet K. benzino negrąžina, taip jį kvailina, dėl to D. ir supyko. D. su ja elgėsi gražiai, bet jo elgesys K. atžvilgiu buvo agresyvus, todėl ji bijojo dėl K.. D. jos atsiprašė, pradėjo sakyti, kad prieš ją nieko blogo neturi ir tiesiog išėjo namo. Ji įvykio metu niekaip nenukentėjo, tačiau ši situacija jai buvo labai nemaloni. Ant K. lūpų dar ir dabar matosi sužalojimai, vieną dantį jau jis susitvarkė, dar liko susitvarkyti antrąjį (e. b. l. 101-102).

6. Liudytoja V. S. parodė, kad jai yra žinoma, kad pažįstamas K. P. pasiskolino iš jos vyro D. S. benzino, ne daug, gal tik 3 litrus. K. ir D. yra pažįstami, bendrauja ne pirma diena, ne pirmas kartas kuomet K. iš jos vyro kažką skolinasi, bet K. vis apgaudinėjo D. žadėdamas grąžinti benziną ir jo negrąžindamas. 2025 m. gegužės 20 d., D. nuėjo pas K. pasikalbėti, norėjo viską išsispręsti taikiai, tiesiog paklausti kada bus grąžintas benzinas. Apie 22.30 val., tiksliai laiko nesekė, kuomet ji išėjo į namų balkoną parūkyti, kieme pamatė savo vyrą, jis jai pasakė, kad susimušė su K.u. Paties konflikto ji nematė. Vyras jai pasakojo, kad jis nuėjo paklausti dėl benzino, tačiau K. buvo ne vienas, buvo dviese, pradėjo iš jos vyro tyčiotis ir kilo konfliktas, todėl jie susimušė ir D. pasakė, kad dabar laukia policijos. D. buvo nubrozdinta kakta, po kaire akimi matėsi patinimas, buvo patinusi viršutinė lūpa, ant alkūnės nubrozdinimas bei abiejų kojų nubrozdinti keliai. Tuo metu jie su vyru matė, kad atvyko policijos pareigūnai, tačiau jie D. neieškojo, pasikalbėjo su K. ir išvažiavo. Viskas taip ir pasibaigė, todėl ji manė, kad konfliktas išsisprendė, kadangi apytiksliai už 1,5 valandos K. grąžino D. benziną. 2025 m. gegužės 23 d., ji sužinojo, kad policijoje yra parašytas pareiškimas. (e. b. l. 107-108).

7. 2025 m. gegužės 21 d. K. P. pareiškimo ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad 2025 m. gegužės 20 d. apie 22:20 val. adresu (duomenys neskelbtini) daugiabučio gyvenamojo namo kieme, D. S., jo pusbrolio L. J. akivaizdoje trenkė jam kumščiu ir alkūne į veidą ir nuskėlė pusę danties bei prakirto viršutinę lūpą, taip sukeldamas fizinį skausmą ir jį sužalodamas (e. b. l. 10-13).

8. 2025 m. gegužės 21 d. Įvykio vietos apžiūros protokolas ir fotolentelėje užfiksuota, kad atvykus adresu (duomenys neskelbtini), matomas baltų plytų dviejų aukštų daugiabutis gyvenamasis namas. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima, apžiūros metu fotografuota, niekas nepaimta (e. b. l. 21–22, 24-27).

9. Šiaulių apskrities VPK tyrėjos Tomos Globienės tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2025 m. gegužės 21 d. pradėjus ikiteisminio tyrimo bylą Nr. 01-1-17653-25 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole bei pranešime apie pradėtą ikiteisminį tyrimą (prokurorui) nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), nes tokį adresą nurodė į Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono PK atvykęs pareiškėjas (nukentėjusysis) K. P., gimęs (duomenys neskelbtini), tačiau nuvykus į įvykio vietą atlikti įvykio vietos apžiūrą nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Tikslia įvykio vieta laikyti adresą (duomenys neskelbtini) (b. l. 167-168).

10. 2025 m. gegužės 21 d. Asmens apžiūros protokolas ir fotolentelėje užfiksuota, kad apžiūrint K. P. viršutinė lūpa patinusi, ant jos stebimi paraudimai panašūs į nubrozdinimus, vidinėje lūpos pusėje matomi įtrūkimai. Priekinis dantis esantis kairėje pusėje iki pusės nuskilęs. Kitų išoriškai matomų sužalojimų nestebima (e. b. l. 29, 32-34).

11. 2025 m. liepos 14 d. Daiktų apžiūros protokole apžiūrėtos Bendrojo pagalbos centro pateiktos skambučių skaitmeninės garso įrašo kopijos, kurių ID (duomenys neskelbtini), perkeltos iš policijos registruojamų įvykių registro (e. b. l. 39-42).

12. 2025 m. birželio 6 d. VTMT Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 1128/2025 (02) nurodyta, kad K. P. viršutinės lūpos sumušimas su lūpos odos ir gleivinės nubrozdinimais, su viršutinio žandikaulio pirmo danties karūnėlės lūžiu bei odos nubrozdinimais kairio smilkinio srityje padaryti kietu buku daiktu dviem smūgiais. Sužalojimai galėjo būti padaryti smogiant ranka – kumščiu ar (ir) alkūne. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku bei aplinkybėmis. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nuskelto danties karūnėlę reikės protezuoti (e. b. l. 52-54).

Motyvuojamoji dalis

13. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje. Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnį neturi reikšmės veikos padarymo motyvai. Jie gali būti ir chuliganiški, bet gali būti ir asmeniniai. Nusikaltimo padarymo vieta – yra viešoji vieta. Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Nors šis BK straipsnis ima apsaugon tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas. Todėl papildoma vertybė, saugoma BK 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata bei nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-249/2009).

14. Įrodyta, kad D. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnyje, nes jis pažeidė viešąją tvarką, t. y. daugiabučio gyvenamojo namo kieme, t. y. viešoje vietoje, matant pašaliniams asmenims, niekindamas elementarias moralės bei elgesio normas, užpuolė nukentėjusįjį, kuriam rankos kumščiu ir alkūne tyčia sudavė du smūgius į veidą, tokiais savo veiksmais, sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą ir padarydamas jam viršutinės lūpos sumušimą su lūpos odos ir gleivinės nubrozdinimais, viršutinio žandikaulio pirmo danties karūnėlės lūžį bei odos nubrozdinimus kairio smilkinio srityje, sukėlusius nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą ir tokiu savo įžūliu elgesiu bei veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, jis sutrikdė visuomenės rimtį.

15. Kaltinamojo D. S. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (LR BPK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

16. Prokurorė siūlo D. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnį ir skirti jam 54 MGL (2 700 Eur) dydžio piniginę baudą. Vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu bausmę sumažinti 1/3.

17. Teismas, skirdamas D. S. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, padarytas vienas nesunkus nusikaltimas, į jo asmenybę, anksčiau buvęs teistas, tačiau teistumas jau išnykęs (e. b. l. 150-153), administracine tvarka nebaustas (b. l. 154), nėra duomenų, kad būtų registruotas įskaitose dėl psichikos sveikatos ir/ar priklausomybės ligų, Sodra duomenimis nedirbantis (e. b. l. 62-63), taip pat atsižvelgiama į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad kaltinamasis neprieštarauja prokurorės sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu ir su siūloma bausme ir jos dydžiu sutinka, tačiau prašo baudos mokėjimą išdėstyti per kiek įmanoma ilgesnį laiką (e. b. l. 161-164). D. S. už nusikaltimą numatytą BK 284 straipsnyje, skirtina sankcijoje numatyta bausmė – bauda. Teismo vertinimu, prokurorės siūloma bauda ir jos dydis yra proporcingi padarytai nusikalstamai veikai ir tinkami. Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu ir asmeniui pripažinus savo kaltę (BK 64¹ straipsnio 1 dalis, 2 dalis), šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

18. D. S. skirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykt (e. b. l. 149), kuri teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikintina.

19. Byloje buvo pareikštas civilinis ieškinys, tačiau kaip nurodė nukentėjusysis, jis civilinį ieškinį atsiėmė, nes su D. S. susitarė dėl žalos atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 420, 421, 422 straipsniais, teismas

nusprendžia:

D. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnį ir nuteisti jį 54 MGL (2 700 Eur) dydžio pinigine bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti ¹/₃ ir skirti bausmę 36 MGL (1 800 Eur), tai yra vieno tūkstančio aštuonių šimtų eurų dydžio piniginę baudą.

Įpareigoti D. S. paskirtą baudą sumokėti per 12 (dvylika) mėnesių nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

D. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikinti.

Baudą privaloma sumokėti per teismo nustatytą terminą į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke), nurodant gavėjo pavadinimą – VMI, mokėjimo paskirtį – „bauda už“ (nurodyti bylos numerį), ir įmokos kodą 6801 ir pateikti teismui kvitą.

Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.

Išaiškinti kaltinamajam, jog jis, nesutikdamas su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.