- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2017-07-27
- Bylos Nr.
- AN2-360-255/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00543-2017-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Regina Bertašienė
- Pažeidėjas
- M. J.
- Advokatai
- Alvydas Buta
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Bertašienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto M. J. atstovo advokato Alvydo Butos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 16 d. nutarties, kuria M. J. skundas netenkintas ir Klaipėdos teritorinės muitinės 2017 m. gegužės 2 d. nutarimas, kuriuo M. J. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 459 straipsnio 3 dalyje, padarymą buvo skirta 140 Eur bauda, paliktas nepakeistas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2017 m. kovo 26 d. Klaipėdos teritorinė muitinė M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal ANK 459 straipsnio 3 dalį už tai, kad jis 2017 m. kovo 26 d. 14.05 val. Kairių g., Klaipėdoje, triašiu automobiliu Volvo su puspriekabe (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausančiu UAB „(duomenys neskelbtini)“, vykdė kombinuotą vežimą ir vežė gliukozės sirupą konteineryje (duomenys neskelbtini) iš Panevėžio į Klaipėdą. Bendra transporto priemonių su kroviniu masė – 43 540 kg ir ji 3 540 kg viršijo Susisiekimo ministro 2014 m. gruodžio 02 d. įsakymu Nr. 3-468-(E) (nauja įsakymo Nr. 3-66 redakcija) patvirtintą didžiausią (maksimalią) leistiną kelių transporto priemonių masę (2016 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 3-364(1.5E) 16.7 papunkčio pakeitimas). Vairuotojas M. J. neturėjo su savimi leidimo važiuoti didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis. Vadovaujantis ANK 610 straipsniu, M. J. buvo surašytas administracinis nurodymas, kuriuo buvo pasiūlyta M. J. iki 2017 m. balandžio 10 d. savo noru sumokėti 70 Eur baudą.
2017 m. gegužės 2 d. Klaipėdos teritorinės muitinės nutarimu M. J. buvo nubaustas pagal ANK 459 straipsnio 3 dalį 140 Eur bauda už tai, kad jis 2017 m. kovo 26 d. 14.05 val. Kairių g., Klaipėdoje, neturėdamas nustatyta tvarka išduoto leidimo važiuoti didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis, triašiu automobiliu „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), veždamas gliukozės sirupų konteineryje (duomenys neskelbtini), iš Panevėžio į Klaipėdą, 3 540 kg viršijo (bendra transporto priemonių su kroviniu masė – 43 540 kg), Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002-02-18 įsakymu Nr. 3-66 (2014-12-04 redakcija Nr. 3-468-(E), suvestinė redakcija nuo 2016-11-01) 16.6 papunktyje patvirtintą didžiausią (maksimalią) leistiną kelių transporto priemonių masę (40 000 kg).
Šalies argumentai
Nesutikdamas su Klaipėdos teritorinės muitinės 2017-05-02 nutarimu, administracinėn atsakomybėn patraukto M. J. atstovas kreipėsi su skundu į Klaipėdos miesto apylinkės teismą, prašydamas panaikinti minėtą nutarimą.
Skundžiama 2017 m. birželio 16 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismas administracinėn atsakomybėn patraukto M. J. atstovo skundo netenkino ir Klaipėdos teritorinės muitinės 2017 m. gegužės 2 d. nutarimą paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto M. J. atstovas advokatas A. Buta prašo panaikinti Klaipėdos teritorinės muitinės 2017-05-02 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. MD-LM00ANN-97878509-17, kuriuo M. J. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 459 straipsnio 3 dalyje, padarymą skirta 140 Eur bauda, bei Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-06-16 nutartį, kuria atmestas apelianto M. J. skundas administracinio nusižengimo byloje Nr. 11-151-795/2017, ir administracinio nusižengimo teiseną M. J. nutraukti. Apelianto teigimu, skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl turi būti panaikinta.
M. J. atstovas nurodo, kad šioje byloje iš esmės keliamas tik teisės aktų taikymo ir aiškinimo klausimas. Pirmosios instancijos teismas visiškai nesigilino į pateiktą teisinę situaciją, tiesiog pažodžiui atkartojo Institucijos, priėmusios šioje byloje nutarimą, poziciją, tačiau dėl skunde pateiktų argumentų nepasisakė, t. y. skundo neišnagrinėjo.
Byloje nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas M. J. triašiu automobiliu „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vežė gliukozės sirupą konteineryje BTEU2541101 iš Panevėžio į Klaipėdos konteinerių terminalą, o bendra transporto priemonių su kroviniu masė buvo 43,54 tonos.
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002-02-18 įsakymo Nr. 3-66 (redakcija, galiojusi nuo 2016-11-01) (toliau tekste – Įsakymas) 16.7 punkte nurodyta, kad triašio automobilio, sujungto su dviaše ar triaše puspriekabe, kuriuo, vykdant kombinuotą vežimą, magistraliniais keliais ir kitais keliais 50 km spinduliu nuo Klaipėdos valstybinio jūros uosto, oro uostų, geležinkelio ir vidaus vandenų stočių teritorijų, kuriose iškraunami ir (arba) pakraunami kombinuoto vežimo vienetai, vežami vienas arba keli kombinuoto vežimo vienetai (puspriekabės, nuimamieji kėbulai ir konteineriai, kurių bendras maksimalus ilgis ne didesnis kaip 45 pėdos), didžiausioji leidžiama naudojantis keliais automobilių ir jų junginių bendroji masė – 44 tonos.
Tiek Institucijos, tiek pirmosios instancijos teismo nuomone, minėto Įsakymo 16.7 punkto nuostata, pagal kurią leidžiama gabenti 44 tonų svorio krovinį, šiuo atveju netaikoma, nes šioje ginčo situacijoje vykdomas vežimas negali būti laikomas kombinuotu vežimu, kadangi krovinys buvo pakrautas J. Janonio g. 12, Panevėžyje ir gabentas į Klaipėdos uostą (konteinerių terminalą), o ne iš Klaipėdos uosto, kaip tai nurodyta Įsakymo 16.7 punkte „<...> 50 km spinduliu nuo Klaipėdos valstybinio jūros uosto <...>.“ Kitaip tariant, šioje situacijoje leistinas 44 tonų svorio krovinio gabenimas siejamas su jo gabenimo kryptimi – jei jis gabenamas iš (nuo) Klaipėdos uosto, tai pažeidimo nėra, nes toks vežimas, pasak teismo, laikomas kombinuotu, o jei jau krovinys gabenamas į Klaipėdos uostą – pažeidimas yra, nes toks vežimas praranda kombinuoto vežimo statusą.
Apelianto įsitikinimu, šioje situacijoje tiek Institucija, tiek teismas netinkamai aiškino Įsakymo 16.7 punktą, vadovavosi išskirtinai paraidiniu šios normos teksto aiškinimu, neįžvelgė teisės normos loginės prasmės, neatsižvelgė į teisės akto leidėjo tikslus, dėl kurių ši norma buvo priimta, dėl to neteisingai taikė kitas teisės normas ir priėmė skundžiamą nutarimą.
Iš Įsakymą lydinčios medžiagos – Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 1 ir 3 priedų pakeitimo įstatymo projekto aiškinamojo rašto 1, 4, 8 punktų matyti, kad nuostata dėl leistino 44 tonų svorio krovinio vežimo 50 km spinduliu nuo krovinio iškrovimo ir (arba) pakrovimo vietų (Klaipėdos valstybinio jūros uostas, oro uostas, geležinkelio ir vidaus vandenų stočių teritorijos) buvo priimta atsižvelgiant į tai, kad kombinuotus vienetus leidžiama vežti magistraliniais keliais, kurie pritaikyti sunkiasvorėms transporto priemonėms, tačiau ne visi keliai pritaikyti sunkiasvorėms transporto priemonėms, todėl minėta nuostata buvo siekiama sudaryti galimybę kombinuoto vežimo vienetus iškrauti ir (arba) juos pakrauti, kitais keliais 50 km spinduliu nuo iškrovimo ir (arba) pakrovimo vietų. Kitaip tariant, siekiant skatinti kombinuotus vežimus, leista vežti 44 tonų maksimalaus svorio krovinius ne magistraliniais, t. y. kitais kelias, kurie yra 50 km spinduliu nuo krovinio iškrovimo ir (arba) pakrovimo vietų (Klaipėdos valstybinio jūros uosto, oro uosto, geležinkelio ir vidaus vandenų stočių teritorijų).
Pagal Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo 12 straipsnio nuostatas, kombinuotas vežimas – krovinių gabenimas naudojant ne mažiau kaip dvi transporto rūšis, kai tas pats krovinys esantis sunkvežimyje, priekaboje ar puspriekabėje (su vilkiku ar be jo), keičiamoje talpykloje arba 20 ar daugiau pėdų konteineryje didžiąją maršruto dalį yra gabenamas geležinkelių, vidaus vandenų arba jūrų transportu, o pradinę ir (arba) galutinę maršruto dalį – kelių transporto priemonėmis. Iš šio įstatymo nuostatų matyti, kad vykdant kombinuotą vežimą kelių transportu krovinys gali būti gabenamas tiek pradine maršruto dalimi – kai krovinys atgabenamas į geležinkelio, vandenų transportą, tiek ir galutine maršruto dalimi – kai krovinys paimamas iš geležinkelio, vandenų transporto.
Taigi Įsakymo 16.7 punkto nuostatos aiškinimas krovinio gabenimą siejant su jo gabenimo kryptimi (iš arba nuo Klaipėdos) yra prieštaraujantis šio įstatymo nuostatoms ir loginei prasmei. Be to, ir ginčijamos situacijos nelaikymas kombinuotu vežimu aiškiai nepagrįstas – šioje byloje neginčijamai nustatyta, kad pradinė krovinio maršruto dalis – kelių transportas, o paskesnė maršruto dalis – jūrų (vandenų) transportas, tai pagal Transporto veiklos pagrindų įstatymo 12 straipsnį atitinka kombinuoto vežimo sąvoką.
Pagal Institucijos ir teismo Įsakymo 16.7 punkto pateiktą aiškinimą, vykdant kombinuotą vežimą krovinį galima išvežti iš (nuo) Klaipėdos jūrų uosto bet kuriuo atstumu, o atvežti krovinį tik ne iš toliau nei 50 km spinduliu nuo Klaipėdos jūrų uosto. Vadovaujantis tokiu aiškinimu, kombinuotas vežimas faktiškai būtų negalimas ne tik ekonominiu požiūriu, bet jis būtų nekonkurencingas kitų vežėjų ir vežimo rūšių atžvilgiais, nes nuo Klaipėdos jūrų uosto 50 km spinduliu didžiausias miestelis yra tik Šilutė, į kurį vykdyti kombinuotus vežimus verslas neturi jokio poreikio.
Apibendrindamas M. J. atstovas pažymi, kad šioje byloje neteisingai aiškintos Įsakymo 16.7 punkto, Transporto veiklos pagrindų įstatymo 12 straipsnio nuostatos, neteisingai jas siejant su krovinio gabenimo kryptimi, nepagrįstai nelaikant minėto krovinio vežimo kombinuotu, byloje nesant jokio ginčo, kad krovinys buvo sulaikytas neviršijus 50 km spindulio nuo Klaipėdos jūrų uosto kitame kelyje, todėl skundžiami Klaipėdos teritorinės muitinės 2017-05-02 nutarimas ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-06-16 nutartis turi būti panaikinti.
Šalies argumentai
Be to, apeliaciniame skunde nurodoma, jog teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad administracine tvarka nubausto M. J. įgaliotas atstovas advokatas A. Buta apie neatvykimo į teismo posėdį priežastis neinformavo, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė. Tačiau M. J. atstovas advokatas A. Buta nurodo, kad jis dar 2017-05-30 dieną EPP priemonėmis siuntė teismui prašymą pakeisti 2017-06-07 14 val. teismo posėdžio datą, nes tuo pat metu turėjo dalyvauti anksčiau paskirtame teismo posėdyje Palangos miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. e2FB-707-549/2017 (tai patvirtina prie apeliacinio skundo pridėtas prašymas), tačiau dėl nežinomų priežasčių, galbūt dėl EPP sistemos sutrikimų, šio prašymo teismas neišsprendė, todėl pagal ANK 629 straipsnio nuostatas administracinio nusižengimo byla negalėjo būti išnagrinėta nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovui.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos teritorinė muitinė prašo plikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-06-16 nutartį nepakeistą ir M. J. apeliacinio skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas advokatas A. Buta nesutinka su M. J. nubaudimu pagal ANK 459 straipsnio 3 dalį. Nurodo, kad šioje byloje nėra ginčo dėl to, kad M. J. 2017-03-26 triašiu automobiliu „Volvo“ su puspriekabe vežė gliukozės sirupą konteineryje (duomenys neskelbtini) iš Panevėžio į Klaipėdos jūrų uostą (konteinerių terminalą), o bendra transporto priemonių su kroviniu masė buvo 43,54 tonos, tačiau nesutinka su tuo, kad pagal teisės aktus M. J. vykdytam vežimui buvo reikalingas leidimas. Pasak apelianto, šioje byloje tiek Institucija, tiek teismas neteisingai aiškino Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002-02-18 įsakymo Nr. 3-66 16.7 punkto ir Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo 12 straipsnio nuostatas, jas siedami su krovinio gabenimo kryptimi, nepagrįstai nelaikydami krovinio vežimo kombinuotu, byloje nesant ginčo, kad krovinys buvo sulaikytas neviršijus 50 km spindulio nuo Klaipėdos jūrų uosto kitame kelyje, todėl skundžiami Klaipėdos teritorinės muitinės 2017-05-02 nutarimas ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-06-16 nutartis turi būti panaikinti. Su šiais apeliacinio skundo teiginiais apygardos teismas sutinka.
Administracinė atsakomybė pagal ANK 459 straipsnio 3 dalį nustatyta už važiavimą be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) viršijant leidžiamą ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 0,6 tonos, bet ne daugiau kaip 2 tonomis ir (ar) didžiausiąją leidžiamąją masę daugiau kaip 1 tona, bet ne daugiau kaip 4 tonomis, važiavimas be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) kurių matmenys su kroviniu ar be jo viršija leidžiamus.
Byloje neginčijamai nustatyta, kad M. J. 2017-03-26 triašiu automobiliu „Volvo“ su puspriekabe vežė gliukozės sirupą konteineryje (duomenys neskelbtini) iš Panevėžio į Klaipėdos jūrų uostą (konteinerių terminalą), bendra transporto priemonių su kroviniu masė buvo 43 540 kg.
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002-02-18 įsakymo Nr. 3-66 (2014-12-04 redakcija Nr. 3-468-(E), suvestinė redakcija nuo 2016-11-01) 16.6 punkte nurodyta, kad triašio automobilio, sukabinto su dviaše arba triaše puspriekabe, didžiausioji leidžiama naudojantis keliais automobilių ir jų junginių bendroji masė – 40 tonos. To paties įsakymo 16.7 punkte nurodyta, kad triašio automobilio, sujungto su dviaše ar triaše puspriekabe, kuriuo, vykdant kombinuotą vežimą, magistraliniais keliais ir kitais keliais 50 km spinduliu nuo Klaipėdos valstybinio jūros uosto, oro uostų, geležinkelio ir vidaus vandenų stočių teritorijų, kuriose iškraunami ir (arba) pakraunami kombinuoto vežimo vienetai, vežami vienas arba keli kombinuoto vežimo vienetai (puspriekabės, nuimamieji kėbulai ir konteineriai, kurių bendras maksimalus ilgis ne didesnis kaip 45 pėdos), didžiausioji leidžiama naudojantis keliais automobilių ir jų junginių bendroji masė – 44 tonos. Šis Įsakymas parengtas įgyvendinant Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 1, 3 ir 5 priedų pakeitimo įstatymo Nr. XII-2347 nuostatas. Šio įstatymo 3 priedo III skyriaus 8 dalis reglamentuoja mokesčio ribinius tarifus už naudojimąsi keliais Lietuvos Respublikos teritorijoje sunkiasvorėmis motorinėmis transporto priemonėmis, kurių masė su kroviniu ar be jo yra didesnė už didžiausiąją leidžiamą naudojantis keliais transporto priemonės ar jų junginių masę (40 tonos, o vežant vieną arba kelis kombinuoto vežimo vienetus (puspriekabes, nuimamuosius kėbulus ir konteinerius, kurių bendras maksimalus ilgis ne didesnis kaip 45 pėdos) magistraliniais keliais ir kitais keliais 50 km spinduliu nuo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto, oro uostų, geležinkelio ir vidaus vandenų stočių teritorijų, kuriose iškraunami ir (arba) pakraunami kombinuoto vežimo vienetai, – 44 tonos). Kombinuoto vežimo sąvoka įtvirtinta Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo Nr. IX-747 (suvestinė redakcija nuo 2017-01-01) 12 straipsnyje, kuriame nurodoma, kad kombinuoti vežimai – tai krovinių gabenimas naudojant ne mažiau kaip dvi transporto rūšis, kai tas pats krovinys, esantis sunkvežimyje, priekaboje ar puspriekabėje (su vilkiku ar be jo), keičiamoje talpykloje arba 20 ar daugiau pėdų konteineryje didžiąją maršruto dalį yra gabenamas geležinkelių, vidaus vandenų arba jūrų transportu, o pradinę ir (arba) galutinę maršruto dalį – kelių transporto priemonėmis.
Atsižvelgdamas į minėtą teisinį reglamentavimą bei į Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 2017-04-21 rašte Nr. 100-2-214 pateiktą nuomonę, kad vežti kombinuoto vežimo vienetus atitinkamomis transporto priemonėmis leidžiama dviem būdais: 1) magistraliniais keliais; 2) kitais keliais 50 km spinduliu nuo kombinuoto vežimo vienetų iškrovimo ir (arba) pakrovimo vietų ir kad kombinuoto vežimo vienetų vežimu bus laikomas kombinuoto vežimo vienetų vežimas nuo Klaipėdos valstybinio jūros uosto, oro uostų, geležinkelio ir vidaus vandenų stočių teritorijų, kuriose iškraunami ir (arba) pakraunami kombinuoto vežimo vienetai (b. l. 15), skundžiamą nutartį priėmęs teismas konstatavo, kad kombinuoto vežimo vienetų vežimu yra laikomas kombinuoto vežimo vienetų vežimas nuo Klaipėdos valstybinio jūros uosto, oro uostų, geležinkelio ir vidaus vandenų stočių teritorijų, kuriose iškraunami ir (arba) pakraunami kombinuoto vežimo vienetai, todėl konteinerio vežimas maršrutu iš J. Janonio g. 12, Panevėžyje į Klaipėdos jūrų uostą (konteinerių terminalą), nėra laikomas kombinuotu vežimu ir didžiausioji leidžiama naudojantis keliais transporto priemonės ir jos junginio masė yra 40 t, arba, vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo Nr. 1-891 (suvestinė redakcija nuo 2016-06-03) 20 straipsnio 1 dalies nuostatomis, vairuotojas privalėjo turėti atitinkamos rūšies leidimą. Su tokia apylinkės teismo išvada apygardos teismas nesutinka.
Apygardos teismo nuomone, šiuo atveju skundžiamą nutartį priėmęs teismas be pagrindo kombinuoto vežimo sąvoką siejo su krovinio gabenimo kryptimi. Manytina, jog tokią išvadą teismas padarė būdamas suklaidintas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 2017-04-21 rašte Nr. 100-2-214 pateiktos nuomonės, kad: „<...> kombinuoto vežimo vienetų vežimu bus laikomas kombinuoto vežimo vienetų vežimas nuo Klaipėdos valstybinio jūros uosto <...>“. Tačiau toks aiškinimas prieštarauja minėtai įstatyme įtvirtintai kombinuoto vežimo sąvokai, pagal kurią kombinuoti vežimai – tai krovinių gabenimas naudojant ne mažiau kaip dvi transporto rūšis, kai tas pats krovinys, esantis sunkvežimyje, priekaboje ar puspriekabėje (su vilkiku ar be jo), keičiamoje talpykloje arba 20 ar daugiau pėdų konteineryje didžiąją maršruto dalį yra gabenamas geležinkelių, vidaus vandenų arba jūrų transportu, o pradinę ir (arba) galutinę maršruto dalį – kelių transporto priemonėmis. Taigi vežimas laikomas kombinuotu, nepriklausomai nuo krovinio vežimo krypties (važiuojant į Klaipėdos valstybinio jūros uosto, oro uostų, geležinkelio ir vidaus vandenų stočių teritorijas ar iš jų) ir nuo transporto rūšies naudojimo konkrečioje maršruto dalyje (kelių transporto priemones naudojant tiek maršruto pradžioje, tiek pabaigoje).
Toks aiškinimas atitinka ir Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 1 ir 3 priedų pakeitimo įstatymo projekto aiškinamąjį raštą, jog nuostata dėl leistino 44 tonų svorio krovinio vežimo 50 km spinduliu nuo krovinio iškrovimo ir (arba) pakrovimo vietų (Klaipėdos valstybinio jūros uostas, oro uostas, geležinkelio ir vidaus vandenų stočių teritorijos) buvo priimta atsižvelgiant į tai, kad kombinuotus vienetus leidžiama vežti magistraliniais keliais, kurie pritaikyti sunkiasvorėms transporto priemonėms, taip išvengiant kelių infrastruktūros ardymo ir dėl to valstybės patiriamų išlaidų tose vietose, kur keliai nėra pritaikyti didelėms apkrovoms. Kita vertus įstatyme numatyta galimybė kombinuoto vežimo vienetus iškrauti ir (arba) juos pakrauti kitais keliais 50 km spinduliu nuo iškrovimo ir (arba) pakrovimo vietų (vietose arčiausiai multimodalinio krovinių perkrovimo vietų) atskleidžia, jog įstatymų leidėjas prioritetą teikia ne kelių infrastruktūros apsaugojimui, tačiau sklandžiam transporto sektoriaus darbo užtikrinimui, sukuriančiam didesnę pridėtinę vertę valstybės ekonomikai. Analizuojant minimą įstatymą teleologiniu metodu, matyti, jog Institucijos ir pirmosios instancijos teismo pasirinktas Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo ir minėto įsakymo aiškinimas, jog kombinuoto vežimo vienetų vežimu laikomas kombinuoto vežimo vienetų vežimas tik nuo Klaipėdos valstybinio jūros uosto, tiek kiek šis aiškinimas neapima galimybės minėtus krovinius vežti į uostą, prieštarauja įstatymo leidėjo tikslams vystyti šaliai prioritetinį susisiekimo ir logistikos sektorių, aprūpinti Klaipėdos valstybinį jūros uostą Lietuvos ir kaimyninių šalių kombinuotais kroviniais, taip skatinant naujų darbo vietų kūrimą ir surenkant daugiau pajamų į valstybės biudžetą.
Byloje neginčijamai nustatyta, kad M. J. triašiu automobiliu „Volvo“ su puspriekabe vežė gliukozės sirupą konteineryje (duomenys neskelbtini) iš Panevėžio į Klaipėdos jūrų uostą (konteinerių terminalą). Kaip matyti iš byloje pateikto Tarptautinio krovinių transportavimo važtaraščio (b. l. 8), krovinio iškrovimo vieta – Švedija. Taigi, kaip matyti, krovinys buvo gabenamas iš Panevėžio į Klaipėdos jūrų uostą, kur konteinerių terminale turėjo būti iškraunamas tolesniam transportavimui jūrų transportu į Švediją. Atsižvelgiant į šiuos duomenis, akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju, kaip teisingai nurodo apeliantas ir, priešingai nei konstatavo apylinkės teismas bei nurodoma Institucijos atsiliepime į apeliacinį skundą, buvo vykdomas kombinuotas vežimas (tai, be kita ko, buvo nurodyta ir M. J. surašytame administracinio nusižengimo protokole).
Kaip minėta, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002-02-18 įsakymo Nr. 3-66 16.7 punkte nurodyta, kad triašio automobilio, sujungto su dviaše ar triaše puspriekabe, kuriuo, vykdant kombinuotą vežimą, magistraliniais keliais ir kitais keliais 50 km spinduliu nuo Klaipėdos valstybinio jūros uosto, oro uostų, geležinkelio ir vidaus vandenų stočių teritorijų, kuriose iškraunami ir (arba) pakraunami kombinuoto vežimo vienetai, vežami vienas arba keli kombinuoto vežimo vienetai (puspriekabės, nuimamieji kėbulai ir konteineriai, kurių bendras maksimalus ilgis ne didesnis kaip 45 pėdos), didžiausioji leidžiama naudojantis keliais automobilių ir jų junginių bendroji masė – 44 tonos.
Nustačius, kad M. J. vykdė kombinuotą vežimą, reikia nustatyti, ar jis atitinka kitas minėto Įsakymo 16.7 punkto sąlygas, kurioms esant taikoma maksimali leistina 44 tonų bendra transporto priemonių su kroviniu masė. Kaip matyti iš bylos medžiagos, krovinys buvo gabenamas automobilių keliais iš Panevėžio iš Klaipėdos valstybinį jūros uostą tolesniam transportavimui jūrų transportu į Švediją. Sustabdytas patikrinimui M. J. buvo Klaipėdoje, Kairių gatvėje, t. y. 50 km spinduliu nuo Klaipėdos jūrų uosto. Kaip matyti iš bylos duomenų, Institucija pateikė interneto puslapio maps.lt žemėlapio fiksaciją (b. l. 10) su atliktu matavimu, kuriuo parodoma, kad krovinio pasikrovimo vieta Panevėžyje yra nutolusi 203 km nuo Klaipėdos, taip išreikšdama poziciją, jog buvo viršijamas minėtame Įsakyme numatytas 50 km spindulys nuo Klaipėdos valstybinio jūros uosto. Pažymėtina, jog kombinuoto vežimo vienetus į jų iškrovimo ir (arba) pakrovimo vietas galima vežti iš visos Lietuvos teritorijos, jei kroviniai gabenami magistraliniais keliais (Įsakymo 16.7 punktas). Tuo tarpu byloje nėra duomenų, kokiu maršrutu iš Panevėžio į Klaipėdą buvo vežamas krovinys, todėl nepaneigta, kad krovinys į Klaipėdą buvo gabenamas magistraliniais keliais. Tai paneigiančių duomenų nepateikė ir Institucija. Taigi nustačius, kad M. J. buvo sustabdytas Klaipėdoje, ir nesant duomenų, jog krovinys buvo gabenamas ne magistraliniais keliais, nėra pagrindo konstatuoti, jog krovinys buvo vežamas keliais, kuriuose neleidžiamas kombinuotų krovinių vežimas pagal minėto Įsakymo 16.7 punkto reikalavimus.
Be to, kaip minėta, byloje neginčijamai nustatyta, jog M. J. vairuoto triašio automobilio „Volvo“ su puspriekabe ir kroviniu bendra masė buvo 43 540 kg, kuri neviršijo didžiausiosios leidžiamos bendros kombinuoto vežimo vieneto masės – 44 tonų.
Iš aptartų duomenų visumos darytina išvada, kad egzistavo visos Įsakymo 16.7 punkte numatytos sąlygos: 1) M. J. vykdė kombinuotą vežimą; 2) didžiausia leidžiama bendra kombinuoto vežimo vieneto masė neviršijo 44 tonų; 3) nenustatyta, jog M. J. būtų važiavęs didesniu negu 50 km spinduliu nuo Klaipėdos valstybinio jūros uosto ne magistraliniais keliais. Taigi nagrinėjamu atveju M. J. leidimas važiuoti didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis, priešingi nei konstatuota skundžiamuose Institucijos ir teismo procesiniuose sprendimuose, nebuvo reikalingas. Todėl Institucijos 2017-05-02 nutarimu M. J. pagal ANK 459 straipsnio 3 dalį buvo nubaustas nepagrįstai, todėl šis nutarimas bei dėl jo priimta skundžiama nutartis naikintini ir M. J. administracinio nusižengimo teisena nutrauktina, nes nepadaryta veika, turinti jam inkriminuoto administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas).
Dėl M. J. atstovo advokato A. Butos apeliacinio skundo argumento, kad administracinio nusižengimo byla negalėjo būti išnagrinėta jam nedalyvaujant, nes, priešingai nei nurodyta skundžiamoje nutartyje, jis dar 2017-05-30 EPP priemonėmis siuntė teismui prašymą pakeisti 2017-06-07 14 val. teismo posėdžio datą dėl jo užimtumo kitoje anksčiau paskirtoje byloje, tačiau dėl nežinomų priežasčių, galbūt dėl EPP sistemos sutrikimų, šio prašymo teismas neišsprendė, apygardos teismas pažymi, kad pagal teismų praktiką paprastai užimtumas kitoje byloje nelaikytinas svarbia neatvykimo į bylos nagrinėjimą priežastimi. Kita vertus, kaip matyti iš bylos duomenų, bylos nagrinėjimo Klaipėdos teritorinėje muitinėje metu administracinėn atsakomybėn traukiamo M. J. atstovas dalyvavo ir išreiškė savo poziciją dėl atstovaujamajam pareikšto kaltinimo pagrįstumo, todėl, apygardos teismo vertinimu, tai, kad M. J. atstovo skundas dėl Institucijos nutarimo teisme buvo išnagrinėtas jam nedalyvaujant, įvertinus tai, kad byloje nėra duomenų, jog teismas iki bylos nagrinėjimo iš tiesų tokį prašymą gavo, nelaikytina esminiu procesiniu pažeidimu, nulėmusiu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisų į gynybą pažeidimą.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Klaipėdos teritorinės muitinės 2017 m. gegužės 2 d. nutarimą ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 16 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną M. J. nutraukti.
Nutarimas neskundžiamas.