Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. V. atskirąjį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-995-724/2016 pagal pareiškėjo J. V. skundą dėl antstolio L. J. veiksmų, suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas J. V. 2016-06-10 skundu prašė pakeisti 2016-06-02 patvarkymą, 2016-06-14 skundu prašė panaikinti išieškojimo negalimumo aktą Nr. S-16-53-1200 vykdomojoje byloje Nr. 0053/12/00354/1. Nurodė, jog antstolis neteisingai priėmė patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. 0053/12/00354/1 dėl vykdomosios bylos užbaigimo, nes nerado skolininkės I. V. buto adresu (duomenys neskelbtini). Butas pagal Nekilnojamojo turto registro išrašą nuo 1992-05-06 iki 2014-11-10 neteisingai priklausė I. V. buvusiam sutuoktiniui J. V., mirusiam (duomenys neskelbtini). Todėl laikotarpiu nuo 2008-07-07 iki 2013-02-14, t.y. iki skolininkės I. V. mirties šis butas priklausė jai nuosavybės teise, nors ji savo vardu buto sąmoningai neregistravo, kad nebūtų nukreiptas skolos išieškojimas. Gyventojų registro tarnybos duomenimis I. V. šeimyninė padėtis – našlė, todėl mirus J. V., jo vardu registruotas butas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise atiteko jo sutuoktinei. Civilinėje byloje Nr. S2-236-531/2015 2015-02-09 nutartimi skolininkė I. V. pakeista į jos turto paveldėtoją Lietuvos Respublikos valstybę, atstovaujamą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Visagino miesto apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų netenkino. Teismas nustatė, kad J. V. antstolio L. J. kontoros Visagino skyriui 2012-03-13 pateikė prašymą, kuriuo prašė išieškoti iš I. V. jo naudai 6755,10 Lt priteistą sumą pagal vykdomąjį raštą Nr. L2-550-545/2007 ir 168,20 Lt vykdymo išlaidas bei 5 % dydžio metų palūkanas nuo už priteistą sumą nuo 2007-03-19 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (vykdomosios b. l. 1). 2012-03-21 Patvarkymu Nr. S-354 vykdomasis dokumentas priimtas ir pradėtas vykdyti. 2013-02-14 skolininkė I. V. mirė (vykdomosios b. l. 21), palikimą 2014-10-16 priėmė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (vykdomosios b. l. 27). 2015-02-09 Visagino miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. S2-236-531/2015 vykdymo procese dėl vykdomojo dokumento Nr. L2-550-545/2007 vykdymo, pirminė skolininkė I. V. pakeista jos turto paveldėtoja Lietuvos valstybe, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos. Pažymėjo, kad 2014-10-22 Visagino miesto 2-jo notarų biuro notarė A. S. išdavė Palikimo perėjimo valstybei liudijimą po I. V. mirties, kuriame nurodyta, jog turtą, kuriam išduotas liudijimas, sudaro tik sąskaita, esanti Swedbank AB, kurioje, kaip paaiškėjo vėliau, lėšų nėra (vykdomosios b. l. 33). Vadovavosi CK 5.62 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad valstybė atsako už palikėjo skolas neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės ir atsižvelgė į tai, kad po skolininkės I. V. mirties realiai joks turtas nebuvo paveldėtas. Pripažino, kad antstolio L. J. 2016-06-02 išieškojimo negalimumo aktas Nr. S-16-53-1200 ir 2016-06-02 Patvarkymas dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. S-16-53-1202 yra teisėti ir pagrįsti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą motyvai

Pareiškėjas J. V. atskiruoju skundu prašo panaikinti Visagino miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 10 d. nutartį. Nurodo, kad nutartis yra neteisėta, nes teismas neįvertino aplinkybės, jog po skolininkės vyro mirties (duomenys neskelbtini) ji valdė šeimos butą (duomenys neskelbtini) iki savo mirties. Nors skolininkei butas priklausė pagal paveldėjimo teisę, tačiau ji jo savo vardu neįregistravo siekdama išvengti skolos išieškojimo. Tai, kad butas priklausė skolininkei patvirtina ir tai, kad valstybė priėmė palikimą tik 2014-10-16.Antstolė I. B. atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.Atsiliepimu į atskirąjį skundą Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeista. Nurodo, kad valstybė priėmė po I. V. mirties jos palikimą, tačiau pagal 2014-10-22 Visagino miesto 2-jo notarų biuro notarės A. S. išduotą Palikimo perėjimo valstybei liudijimą palikėjos turtą sudaro tik sąskaita Swedbank AB, kurioje, kurioje lėšų nebuvo. Valstybė pagal CK 5.62 straipsnio 3 dalį atsakovo už palikėjo skolas neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios turto vertės.Nors apeliantas teigia, kad I. V. paveldėjimo teise priklausė butas, tačiau viešajame registre savininku buvo nurodytas tik J. V., kurio turtą po mirties paveldėjo valstybė. Kadangi įstatymas nustato 6 įpėdinių eiles, 3 mėnesių terminą kiekvienos eilės įpėdiniams priimti palikimą, valstybės teisė priimti palikimą gali atsirasti tik po 18 mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos. Argumentai, kad I. V. sąmoningai neįregistravo nuosavybės nepagrįsti įrodymais. Apeliantas nėra I. V. ar J. V. įstatyminis ar testamentinis įpėdinis, kuris galėtų ginčyti palikimo priėmimą ar išduoto paveldėjimo teisės liudijimo teisėtumą, be to, nuo palikimo priėmimo praėjo daugiau nei vieneri metai, todėl taikytinas ieškinio senaties terminas. 2016-10-24 teisme gautas apelianto prašymas įpareigoti Visagino miesto 2-ojo notarų biuro notarę A. S. pateikti teismui iš archyvo medžiagą, pagal kurią yra išduotas buto, esančio (duomenys neskelbtini), palikimo paveldėjimo valstybės nuosavybėn liudijimas. Nurodo, kad jis domėjosi dėl to, kodėl tik po skolininkės mirties ir praėjus ilgesniam nei 18 mėnesių laikotarpiui J. V. vardu registruotas butas perėjo valstybei nuo 2014-10-22, tačiau notarė atsisakė jam pateikti informaciją. Teigia, kad šeimos butu teisėtai naudojosi skolininkė, nors buto savo vardu nebuvo perregistravusi vengdama skolos išieškojimo.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas, Visagino miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 10 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Apeliantas pareiškė prašymą apeliacinės instancijos teisme išreikalauti iš Visagino miesto 2-ojo notarų biuro notarės A. S. medžiagą, pagal kurią yra išduotas buto, esančio (duomenys neskelbtini), palikimo paveldėjimo valstybės nuosavybėn liudijimas. CPK 314 straipsnio nuostatos numato, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar negalėjo, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui. Pastebėtina, kad apeliantas pateikė naują prašymą, kuriuo siekia, jog yra bylą būtų pateikti bei vertinami nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgdamas į civilinio proceso tikslus kuo greičiau atkuri teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 str.), proceso koncentracijos ir ekonomiškumo (CPK 7 str.), bendradarbiavimo (CPK 8 str.), rungimosi (CPK 12 str.) ir šalių procesinio lygiateisiškumo (CPK 17 str.) principus, teismas netenkina nurodyto apelianto prašymo išreikalauti rašytinius įrodymus, nes jis galėjo ir turėjo būti pateiktas tinkamai ir laiku pirmosios instancijos teismui (CPK 314 straipsnis).Apeliantas atskirajame skunde teigia, kad pirminė skolininkė I. V. paveldėjimo pagrindu po sutuoktinio mirties buvo įgijusi butą, tik jo savo vardu Nekilnojamojo turto registre neįregistravo. Todėl nesutinka, kad po I. V. mirties realiai joks turtas, iš kurio būtų galimas išieškojimas, nebuvo valstybės paveldėtas. Byloje nustatyta, kad J. V. antstolio L. J. kontoros Visagino skyriui 2012-03-13 pateikė prašymą, kuriuo prašė išieškoti iš I. V. jo naudai 6755,10 Lt priteistą sumą pagal vykdomąjį raštą Nr. L2-550-545/2007 ir 168,20 Lt vykdymo išlaidas bei 5 % dydžio metų palūkanas nuo už priteistą sumą nuo 2007-03-19 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (vykdomosios b. l. 1). 2012-03-21 Patvarkymu Nr. S-354 vykdomasis dokumentas priimtas ir pradėtas vykdyti. (duomenys neskelbtini) skolininkė I. V. mirė (vykdomosios b. l. 21), palikimą 2014-10-16 priėmė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (vykdomosios b. l. 27). 2015-02-09 Visagino miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. S2-236-531/2015 vykdymo procese dėl vykdomojo dokumento Nr. L2-550-545/2007 vykdymo, pirminė skolininkė I. V. pakeista jos turto paveldėtoja Lietuvos valstybe, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos. 2014-10-22 Visagino miesto 2-jo notarų biuro notarė A. S. išdavė Palikimo perėjimo valstybei liudijimą po I. V. mirties, kuriame nurodyta, jog turtą kuriam išduotas liudijimas, sudaro tik sąskaita, esanti Swedbank AB, kurioje, kaip paaiškėjo vėliau, lėšų nėra (vykdomosios b. l. 33).Nors apeliantas teigia, kad I. V. paveldėjo po savo sutuoktinio J. V. mirties butą, esantį (duomenys neskelbtini), tokių duomenų byloje nėra. Priešingai, iš 2014-12-23 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad butas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai pagal 2014-10-22 palikimo perėjimo valstybei liudijimą (vykdomosios b.l. 25). Pastebėtina, kad paveldėjimo teisės liudijimas (šiuo atveju - palikimo perėjimo valstybei liudijimas) yra oficialus dokumentas, patvirtinantis palikimo priėmimo faktą ir teisę į palikimą. Paveldėjimo teisės liudijimai išduodami jau priėmus palikimą ir yra pagrindas registruoti turtą savo vardu. Registro duomenys liudija, kad tam tikras asmuo yra turto savininkas, galintis tą turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti. Nagrinėjamu atveju po J. V. mirties buvo išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas, kuris šiuo metu nėra nuginčytas ir tuo pagrindu turtas buvo užregistruotas viešajame registre kaip valstybės nuosavybė. Daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus, šių teisių suvaržymų, įstatymų nustatytų juridinių faktų registravimą nekilnojamojo turto registre reglamentuoja Registro įstatymas, kurio 4 straipsnis numato, jog visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Registro duomenų teisingumas būtent ir užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti. Kadangi nagrinėjamu atveju buto savininke Nekilnojamojo turto registre yra nurodyta valstybė, kuriai perėjo mirusiojo J. V. palikimas, šie duomenys nėra nuginčyti, negalima sutikti su apeliantu, kad buto savininke pagal paveldėjimo teisę po J. V. mirties tapo jo sutuoktinė I. V.. Apeliantas skunde nurodo, kad aplinkybę, jog butas realiai priklausė I. V. paveldėjimo teise, įrodo tai, jog J. V., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą valstybė priėmė tik 2014-10-16. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu deklaratyviu teiginiu sutikti neturi pagrindo, byloje nėra duomenų, kad I. V. būtų kreipusis į notarą dėl paveldėjimo liudijimo išdavimo ar būtų priimtas teismo sprendimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad ji priėmė po vyro mirties atsiradusį palikimą faktiniu valdymu, nustatymo. Pažymėtina, kad paveldėjimo teisės liudijimai išduodami remiantis CK 5.67 straipsniu, kuriame įtvirtinta, kad praėjus trims mėnesiams po palikimo atsiradimo dienos, įpėdiniams išduodami paveldėjimo teisės liudijimai. Pagal CK 5.62 straipsnį paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, jeigu turtas testamentu paliktas valstybei; palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą; nei vienas įpėdinis nepriėmė palikimo; iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. Dėl nurodytų aplinkybių palikimo perėjimas valstybei užtrunka, be to, CK nėra nustatytas terminas per kurį palikimas gali būti perimtas valstybės. Kaip minėta, šiuo atveju yra reikšminga, kad pagal viešo registro duomenis buto savininke yra valstybė, kuriai turtas perėjo po J. V. mirties. Kadangi po I. V. mirties realiai joks turtas valstybės nebuvo paveldėtas, pagal CK 5.62 straipsnio 3 dalį valstybė atsako už palikėjo skolas neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės, todėl pagrįstai pripažinta, kad antstolio L. J. 2016-06-02 išieškojimo negalimumo aktas Nr. S-16-53-1200 ir 2016-06-02 Patvarkymas dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. S-16-53-1202 yra teisėti ir pagrįsti. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas mano, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį, dėl to skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmos dalies pirmuoju punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Visagino miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.