Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Agnė Vyliaudaitė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Lauros Mačiulytės-Valaitės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje K. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, pagrindinio išsilavinimo, teistas:

1) Prienų rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį 6 mėn. viešųjų darbų;

2) Prienų rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64-1 straipsnį, 8 mėn. viešųjų darbų (2018 m. spalio 12 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmenų registro);

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

1. K. K. 2021 m. rugpjūčio 5 d. apie 04.30 val., Prienų r., Šilavoto sen., Ingavangio k., Pašilės g. 27, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, buitinio konflikto metu tyčia šeimos narei – sugyventinei V. G., su kuria gyvena bendrai neįregistravęs santuokos, sudavė ranka du smūgius į dešinę veido pusę ir taip mušdamas nukentėjusiajai V. G. sukėlė fizinį skausmą.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

2. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis K. K. pripažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nuoširdžiai galėjosi ir parodė, kad jis nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neblaivus ir mano, kad tai turėjo įtakos jo veiksmams. Jis gyvena kartu su V. G. apie 12 metų, veda bendrą ūkį, bendrų vaikų neturi, santuokos nėra įregistravę. 2021 m. rugpjūčio 4 d., vakare, jis grįžo namo neblaivus. Namuose dar vartojo alkoholį kartu su V. Alkoholį vartojo ilgai, iki paryčių. Gerdami alkoholį su V. susipyko, dėl ko, pasakyti negali, nes neatsimena. Konflikto metu, supykęs ant V., sudavė ranka jai du kartus į veidą. Neprisimena, į kurią pusę pataikė. Jis V. atsiprašė, su ja susitaikė. Mano, kad nuo jo suduotų smūgių V. galėjo skaudėti veidą (IBPS dokumento priedų t. 1, b. l. 49 – 50).

3. Nukentėjusioji V. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji apie 12 metų kartu gyvena su savo sugyventiniu K. K., santuokos neįregistravę. Veda bendrą ūkį. 2021 m. rugpjūčio 4 d. vakare K. grįžo namo girtas. Ji su juo beveik visą naktį gėrė alų, vyną. Į rytą, geriant alkoholį, galėjo būti apie 04.30 val., tarp jos ir K. įvyko konfliktas. Nepamena, dėl ko. Konflikto metu K. rankos delnu sudavė jai du kartus į dešinę veido pusę. Nuo suduoto smūgio jai labai suskaudo veidą, skaudėjo visą naktį ir kitą dieną. Mėlynės ar kažkokios žymės ant veido neliko. Pas teismo medicinos ekspertus užduotį vykti gavo, tačiau pas juos nevyks, kadangi ant veido nelikę žymių. K. yra ankščiau smurtavęs prieš ją, buvo už tai nubaustas. Ji civilinio ieškinio byloje nereikš, jam pretenzijų neturi ir ateityje neturės. Ji neprieštarauja, kad ši byla būtų baigta teismo baudžiamuoju įsakymu ir šio prokuroro sprendimo neskųs (IBPS dokumento priedų t. 1, b. l. 18 – 19).

4. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjos I. G. tarnybiniame pranešime pažymėta, kad 2021 m. rugpjūčio 5 d. Alytaus vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariate gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) pranešėją sumušė vyras. Nukentėjusi skundėsi dideliu galvos skausmu. Aiškinantis įvykio aplinkybes, nustatyta, kad išgertuvių metu įvykusio žodinio konflikto metu neblaivus K. K., kuriam nustatytas 3,08 promilių girtumas, sudavė du smūgius ranka savo neblaiviai sugyventinei V. G., kuriai nustatytas 2,44 promilių girtumas, į dešinę veido pusę. Tokiais savo veiksmais K. K. sukėlė fizinį skausmą savo sugyventinei V. G. (IBPS dokumento priedų t. 1, b. l. 5 – 6).

5. Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (IBPS dokumento priedų t. 1, b. l. 7 – 12).

6. Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo pažymėta, kad V. G. paaiškino, jog konflikto metu su sugyventiniu K. K. šis panaudojo fizinį smurtą jos atžvilgiu, tai yra sudavė du smūgius ranka jai į veido ir ausies sritį, sukeldamas jai fizinį skausmą. Įtariamajam K. K. nustatytas 3,08 promilės girtumas, nukentėjusiajai V. G. nustatytas 2,44 promilės girtumas. Ant smurtą patyrusio asmens dešinio skruosto matyti kraujosruva (IBPS dokumento priedų t. 1, b. l. 13 – 16).

Motyvuojamoji dalis

7. Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis K. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilusio konflikto metu tyčia nukentėjusiajai, sugyventinei V. G., su kuria gyvena bendrai neįregistravęs santuokos, sudavė ranka du smūgius į dešinę veido pusę, taip smurtaudamas nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis visiškai pripažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, t. y. kad jis konflikto metu šeimos narei – sugyventinei V. G., su kuria gyvena bendrai neįregistravęs santuokos, sudavė ranka du smūgius į dešinę veido pusę. Pripažino, kad nuo jo suduotų smūgių Vaidai galėjo skaudėti veidą. Kaltinamojo parodymais netikėti teismas neturi jokio pagrindo, nes jie patvirtinti kita bylos medžiaga. Kaltinamojo pavartoto fizinio smurto pobūdį ir apimtį patvirtina tiek jo paties paaiškinimai, tiek nukentėjusiosios parodymai bei kiti rašytiniai įrodymai.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

8. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

9. Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas K. K. dėl fizinio skausmo sukėlimo V. G. pasitvirtino. Kaltinamasis K. K., būdams neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto metu, tyčia šeimos narei – sugyventinei V. G., su kuria gyvena bendrai neįregistravęs santuokos, sudavė ranka du smūgius į dešinę veido pusę, taip smurtaudamas nukentėjusiajai V. G. sukėlė fizinį skausmą. Byloje nenustatyta jokių kitų aplinkybių, galėjusių nulemti fizinio skausmo jai sukėlimą, išskyrus kaltinamojo prieš ją panaudotą smurtą. Teismas, įvertinęs tokį prieš nukentėjusiąją atliktą smurtinį veiksmą (t. y. jo pobūdį (smurtauta stipriai du kartus suduodant ranka į veidą), veiksmų intensyvumą (pats kaltinamasis nurodė, kad nuo tokių veiksmų nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą), daro išvadą, kad kaltinamasis smurtinį veiksmą atliko intensyviai. Kaltinamojo smurtinis veiksmas neabejotinai sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą, kurį ji tvirtino jautusi visą naktį ir kitą dieną. Fizinio skausmo sukėlimą nukentėjusiajai patvirtino pati nukentėjusioji. Konstatuojama, kad V. G. patirtas fizinis skausmas yra K. K. tiesioginio fizinio poveikio nukentėjusiajai rezultatas, tai yra tarp atsiradusių pasekmių ir kaltinamojo neteisėtų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys.

10. Teismas, įvertinęs prieš nukentėjusiąją atliktus veiksmus, neturi pagrindo abejoti tuo, kad kaltinamojo veiksmais jai buvo sukeltas fizinis skausmas. K. K. yra nukentėjusiosios sugyventinis, t. y. jis yra nukentėjusiosios šeimos narys, todėl pripažįstama, kad kaltinamasis atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto specialaus subjekto požymius. Taigi, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamojo padaryta nusikalstama veika kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį teisingai.

IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai

11. Teismas konstatuoja, kad yra BPK 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta bet kuri bausmė – baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų, bylos aplinkybės yra aiškios.

12. Teismas konstatuoja, kad K. K. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštaravo, sutiko su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (IBPS dokumento priedų t. 1, b. l. 52 – 53, 54).

13. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

14. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis).

15. K. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra, ta kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BPK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

16. Teismas taip pat atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, apibūdinančius K. K. – teistas, baustas administracine tvarka, nedirba, narkologo – psichiatro įskaitoje neįrašytas (IBPS dokumento priedų t. 1, b. l. 30 – 41).

17. Įvertinus visas aukščiau nurodytas aplinkybes, į nusikaltimo pasekmių sunkumo laipsnį, skirtina geriausiai kaltinamojo asmenybę bei bausme siekiamus tikslus atitiksianti BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bei prokuroro siūloma bausmės rūšis – laisvės apribojimas, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Kartu su bausme skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose.

18. BK 64¹ straipsnyje nustatyta, jog kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas bei baudžiamąją bylą pabaigus teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į šią įstatymo normą, taip pat į tai, jog K. K. savo kaltę pripažino ir byla išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

19. Į paskirtą bausmę įskaitomas K. K. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2021 m. rugpjūčio 5 d. 06.06 val. iki 2021 m. rugpjūčio 5 d. 12.45 val. (viena para), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (IBPS dokumento priedų t. 1, b. l. 81 – 82, 83).

V. Kiti proceso klausimai

20. Kaltinamajam K. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (IBPS dokumento priedų t. 1, b. l. 51) paliekama galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios (BPK 139 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

K. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant paskirtos bausmės laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje, uždraudžiant visą paskirtos bausmės laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, sumažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu ir K. K. paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant paskirtos bausmės laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje, uždraudžiant visą paskirtos bausmės laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, įskaityti į paskirtą bausmę K. K. laikinojo sulaikymo laiką nuo 2021 m. rugpjūčio 5 d. 06.06 val. iki 2021 m. rugpjūčio 5 d. 12.45 val. (viena para), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Palikti galioti K. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Informuoti kaltinamąjį K. K. apie paskirtos bausmės vykdymo ypatumus.

Įteikti kaltinamajai K. K. teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą, išsiunčiant jį registruotu laišku.

nesutikdamas su bausmės skyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.