- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-03
- Bylos Nr.
- ATP-137-366/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-32-3-00623-2015-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Sigitas Bagdonavičius
- Pažeidėjas
- G. G.
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Sigitas Bagdonavičius, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – G. G., apeliacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016-01-13 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Skundžiamu nutarimu pažeidėja nubausta: pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) pagal ATPK 127 str. 2 d. – 28 Eur bauda; pagal ATPK 130 str. 1 d. – 868 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Vadovaujantis ATPK 33 str., paskirtos nuobaudos subendrintos ir pažeidėjai paskirta galutinė nuobauda – 868 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.
Ji nubausta už tai, kad 2015-09-22, 10.54 val. Pasvalyje, Stoties g. 18, vairuodama savo automobilį (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į L. T. automobilį (duomenys neskelbtini) savo automobilio galinėje dalyje esančiu kabliu apgadindama L. T. automobilio priekinį kairįjį bamperį ir priekinį kairės pusės sparną. Tokiu būdu pažeidė KET 9, 219.1, 219. 2 p. reikalavimus ir padarė ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. numatytus pažeidimus.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu G. G. prašo Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016-01-13 nutarimą dalyje dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., padarymo panaikinti ir bylą nutraukti. Netenkinus šio prašymo, prašo sumažinti paskirtos nuobaudos - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.
Pažeidėja neginčija, kad eismo įvykio metu galėjo apgadinti nukentėjusiajai L. T. priklausantį automobilį ir padaryti administracinio teisės pažeidimą numatytą ATPK 127 str. 2 d., tačiau nesutinka su nutarimo motyvais, kad administracinio teisės pažeidimo byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, kurie patvirtina, kad ji padarė administracinės teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d. Teigia, jog teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai išnagrinėjo bylą bei priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutarimą, skirdamas neadekvačią nuobaudą, tokiu būdu nukrypdamas nuo teismų praktikos analogiškose bylose. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau - LAT) formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos tyčia nepasišalino arba pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo.
Šalies argumentai
Apeliantė nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo nenustatyta, jog ji iš įvykio vietos pasišalino siekdama išvengti atsakomybės už savo veiksmus, t.y. nenustatyta jos tiesioginė tyčia, kuri yra būtinasis ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėties požymis. Byloje esančios faktinės aplinkybės patvirtina, jog ji (G. G.) nesistengė išvengti administracinės atsakomybės, apsunkinti kaltininko nustatymo, geranoriškai bendradarbiavo su policija, atskleisdama visas su įvykiu susijusias aplinkybes. Iš įvykio vietos ji pasišalino nes nesuvokė kliudžiusi kitą automobilį. Nors Pasvalio rajono apylinkės teismo nutarime konstatuota, kad apgadinimai nebuvo mažareikšmiai, tačiau atsižvelgiant į apgadinto automobilio (duomenys neskelbtini) rinkos vertę jie nėra dideli. Eismo įvykis įvyko automobiliui kabliu atsirėmus į nukentėjusiosios automobilį, kablys yra metalinis, o nukentėjusios automobilio bamperis plastikinis, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo galėjo nepajusti ir negirdėti automobilių kontakto.
Skunde pažeidėja nurodo, kad ji nuo pat pradžių tvirtino, kad nepajautė apgadinusi kitą automobilį, šios pozicijos nekeitė ir nagrinėjant bylą teisme. Apie tai, kad apgadino kitą automobilį sužinojo tik nuvykusi į policijos komisariatą. Aplinkybes, kad jos automobilis nebuvo apgadintas patvirtino ir liudytojas G. G.. Liudytoja R. V. nurodė, kad automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotoja atsitrenkusi į kitą automobilį išvažiavo net neatsisukusi. Tai patvirtina, kad ji (G. G.) nepajautė smūgio į kitą automobilį, nes jei būtų jį pajautusi, tai būtų bent jau atsisukusi pasižiūrėti. Be to liudytoja nurodė, kad automobilis (duomenys neskelbtini) ramiai išvažiavo, o tai rodo, jog ji nesistengė greitai pasišalinti iš įvykio vietos. Įvykio metu turėjo galiojantį draudimą, apgadinimai nebuvo tokie dideli, kad būtų pagrindas pasišalinti. Nesuvokė, kad pasišalino iš įvykio vietos ir tokiais savo veiksmais pažeidė nukentėjusios teisėtus interesus.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad ATPK 130 str. 1 d. numatytos teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo sankcijos minimalus terminas yra mažintinas, kai nenustatoma, kad asmuo pasišalino iš įvykio vietos, siekdamas išvengti atsakomybės už vairavimą transporto priemonės esant neblaiviam ir siekdamas išvengti atsakomybės už kitą sunkų teisės pažeidimą. Pasvalio rajono apylinkės teismas nepagrįstai netaikė ATPK 30¹ str. nuostatų, todėl paskirta nuobauda neproporcinga padarytam pažeidimui. LAT ne kartą konstatavo, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Pirmosios instancijos teismas neįvertino to, kad padaryti teises pažeidimai nėra šiurkštūs, sukeltas eismo įvykis iš esmės yra mažareikšmis, nukentėjusiajai padarytoji žala atlyginta, eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, ji neturi galiojančių administracinių nuobaudų, anksčiau už šiurkščius KET pažeidimus nebausta, gailisi dėl padarytų pažeidimų ir sukeltų padarinių, nedirba, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, augina neįgalią dukrą. Jei apeliacinės instancijos teismas manytų, jog pažeidėjos veiksmuose yra ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėtis, tai išvardintos aplinkybės rodo, kad šis pažeidimas nėra tokio pavojingumo laipsnio ir nesukelia tokių neigiamų pasekmių, už kurį pagal ATPK 130 str. teismo paskirtas net ir minimalaus termino teisės vairuoti transporto priemones atėmimas galėtų būti vertinamas kaip teisinga ir proporcinga nuobauda. Atsižvelgiant į byloje nustatytą eismo įvykio situaciją, kilusius padarinius dėl administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti taikant ATPK 30' str. ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą mažinant iki kelių mėnesių. Toks sprendimas neprieštarauja ir šios kategorijos bylose formuojamai teismų praktikai
Atsiliepimas
Atsiliepimu į pateiktą apeliacinį skundą administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pasvalio rajono policijos komisariatas (toliau – Institucija) prašo apeliacinio skundo netenkinti ir skundžiamą apylinkės teismo nutarimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgus į visas reikšmingas aplinkybes, administracinės nuobaudos individualizuotos tinkamai.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Pažeidėja neginčija, kad eismo įvykio metu apgadino nukentėjusiajai L. T. priklausantį automobilį ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d., tačiau tvirtina, kad jos veiksmuose nebuvo ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo būtinojo sudėties požymio – tiesioginės tyčios, todėl prašo išteisinti ir šioje dalyje bylą nutraukti.
ATPK 130 str. 1 d. numatytas pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu ir iš jo pasišalina, suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, nes siekia išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Siekdamas atskleisti pažeidėjos kaltę, pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino byloje esančius įrodymus bei pateikė motyvuotas išvadas dėl G. G. kaltės padarant ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą. Teismas įvertino liudytojomis apklaustų mokesčių inspekcijos darbuotojų R. V. ir Z. L. parodymus, kad jos būdamos pastate, išgirdo triukšmą ir pasižiūrėjusios pro langą, pamatė iš aikštelės išvažiuojantį (duomenys neskelbtini) automobilį, vairuojamą moters. Šie liudytojų parodymai teismui leido padaryti išvadą, kad triukšmas buvo pakankamai intensyvus, gerai girdimas žymiai toliau nuo automobilių susidūrimo vietos esantiems žmonėms. Iš nukentėjusiosios automobilio fotonuotraukų, jos parodymų matyti, kad jos automobilio apgadinimai nebuvo mažareikšmiai, nes įskeltas automobilio priekinės kairės pusės bamperis, apgadintas priekinis kairės pusės sparnas. Nors ant G. G. automobilio neliko automobilių susidūrimo pėdsakų, tačiau tai paaiškinama tuo, kad jos automobilio gale yra tvirto metalo kablys, kurio aukštis iš esmės atitinka nukentėjusiosios automobilio priekinėje dalyje esančių apgadinimų aukštį. Nei liudytojos R. V. ir Z. L., nei pati G. G., apklausta po įvykio, nenurodė, kad automobilyje garsiai grojo muzika, todėl šį G. G. argumentą, kad dėl garsiai grojančios muzikos negirdėjo jokio kitokio pašalinio garso, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino kritiškai (5 b.l.). Apibendrindamas teismas padarė kategorišką išvadą, kad G. G. pajuto savo vairuojamu automobiliu atsitrenkusi į nukentėjusiosios automobilį, suprato sukėlusi eismo įvykį, suvokė savo pareigą pasilikti įvykio vietoje, tačiau šią pareigą sąmoningai ignoravo ir skubiai išvažiavo iš eismo įvykio vietos, t.y. jos kaltė pasireiškė tiesiogine tyčia. Su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis sutinka ir apeliacinės instancijos teismas.
Konstatavus visus ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėties požymius, pažeidėja prašo taikyti jos atžvilgiu ATPK 30¹ str. ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą mažinti iki kelių mėnesių.
ATPK 30¹ str. 1 d. numato, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 str. 2 d., taip pat į šio kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Iš esmės ši nuostata yra taikoma tais atvejais, kuomet įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga.
Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai individualizavo pažeidėjai pagal ATPK 130 str. 1 d. paskirtas pagrindinę ir papildomą nuobaudas. G. G. neprisipažino padariusi šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, jis buvo įrodytas kitais byloje esančiais įrodymais. Veikų padarymo metu G. G. neturėjo galiojančių administracinių nuobaudų, anksčiau bausta už nepavojingus KET pažeidimus, neteista, jos pragyvenimo šaltinis nėra susijęs su būtinybe vairuoti transporto priemones. Šios paminėtos nuobaudos skyrimui reikšmingos aplinkybės negali būti vertinamos kaip išskirtinės ar ypatingos, dėl ko pažeidėjai būtų pagrindas taikyti ATPK 30¹ str. ir mažinti sankcijoje numatytą papildomą nuobaudą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu paskirta ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje numatyta minimali bauda bei minimaliam laikotarpiui papildoma nuobauda – teisė vairuoti transporto priemones negali būti laikoma neteisinga ar neproporcinga padarytam pažeidimui.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, jog skundžiamas apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl keisti šį nutarimą Pažeidėjos skunde nurodomais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p., teismas
nutarė:
Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016-01-13 nutarimą palikti nepakeistą, G. G. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis neskundžiama.