Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2014-11-21 · Byla Nr. A2.6.-11789-843/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2014-11-21
Bylos Nr.
A2.6.-11789-843/2014
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-11301-2014-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Aušra Valinskienė
Pažeidėjas
S. S.
Nukentėjusysis
V. Š.
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-11789-843/2014Teisminio proceso Nr. 4-68-3-11301-2014-4Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.4.; 45.4.5.; 52.5. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. lapkričio 21 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Valinskienė,sekretoriaujant Evelinai Vėgelytei, Živilei Osipovai,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui S. S.,nukentėjusiajam V. Š.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. S. 2014 m. rugsėjo 16 d., apie 08:15 val., Savanorių pr. 58, Vilniuje, vairuodamas automobilį „Ford Mondeo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir pravažiuodamas stovintį automobilį „Honda Civic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, kliudė jį ir apgadino abu automobilius. Taip S. S. pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 132 punkto reikalavimus ir padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą.

Be to, S. S. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole jam buvo pareikštas kaltinimas ir tuo, kad jis iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdamas KET 234 punkto reikalavimus. Ši veika kvalifikuota pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas S. S. savo kaltę pripažino iš dalies, neneigė, jog galėjo sukelti eismo įvykį, tačiau nurodė, jog nieko nepastebėjo. Paaiškino, kad įvykio vietos kiemas yra šalia, jis kaip visada išvažiavo, paskui grįžo. Kadangi ten yra problemiškas prasilenkimas, tai galimai tuo metu ir galėjo būti užkabinta, bet smūgio ar panašiai jis nejautė. Jei būtų pastebėjęs, tikrai nebūtų taip pasielgęs.

Iš esmės analogiškos aplinkybės nurodytos ir S. S. 2014 m. rugsėjo 24 d. rašytiniame paaiškinime (b. l. 12).

Nukentėjusysis V. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2014-09-16 sulaukė skambučio iš kaimynės, kuri pranešė, kad matė, kaip į jo automobilį „Honda Civic“, kuris buvo priparkuotas kieme, Savanorių pr. 58, įvažiavo kita mašina ir išvažiavo iš kiemo. Kaimynė pasakojo, kad mašina išvažinėdama iš kiemo praleidinėjo iš priekio atvažiuojančias mašinas ir įsuko į jų kiemą, praleido mašinas ir atbulomis važiuodama įvažiavo į jo mašiną, pastarojo nuo to sujudėjo. Apžiūrėjęs mašiną jis pamatė, kad apgadintas dešinės pusės galinio bamperio sparnas. Iki šio įvykio apgadinimų nebuvo. Iškvietė policiją. Policijai atvažiavus nurodė tos mašinos numerius, jie nuvažiavo į savininko kiemą, bet mašinos nerado. Tada grįžo ir apiformino visą įvykį. Vėliau jis turėjo nuvažiuoti į policiją. Tą patį vakarą jis dar nuėjo į kiemą pasižiūrėti tos kitos mašinos, kadangi numerius jau žinojo. Buvo apgadintos kaltininko automobilio dešinės pusės galinės durelės ir dalis sparno. Netgi pats darė nuotraukas ir matosi, kad pagal tą aukštį yra įrėžtas galinis sparnas ir durelės, kažkur 15 cm. Mano, kad asmuo negirdėti, kad braukiasi per mašiną tokį atstumą, negalėjo.

Iš esmės analogiškos aplinkybės nurodytos ir V. Š. 2014 m. rugsėjo 16 d. rašytiniame paaiškinime (b. l. 9).

Liudytoja N. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad prieš porą mėnesių Savanorių pr. 58 namo kieme pro pirmo aukšto langą pamatė, kad juodas „Ford“ automobilis išvažiuodamas užkabino kaimyno smėlio spalvos „Honda“ automobilį, kuris stovėjo ant kiemo kampo. „Ford“ automobilis išvažinėjo, norėjo praleisti kitas įvažinėjančias mašinas, todėl pasitraukė truputį į dešinį šoną labai arti kaimyno automobilio. Po to, kai mašinos jau pravažiavo, jis norėjo šiek tiek pavažiuoti atgal ir taip užkabino, kad „Honda“ pajudėjo. Tai buvo įbraukimas, be garso. Signalizacija neįsijungė. Kontaktavo „Honda“ automobilio galinis bamperis iš vairuotojo pusės ir „Ford“ automobilio keleivio pusės šonas. Po kontakto „Ford“ automobilis išvažiavo, vairuotojas nebuvo išlipęs. Eidama į darbą apžiūrėjo kaimyno automobilį, ar jis subraižytas, ir pranešė apie įbrėžimus kaimynui, nurodė kaltininko valstybinius numerius.

Iš esmės analogiškos aplinkybės nurodytos ir N. P. 2014 m. rugsėjo 16 d. paaiškinime (b. l. 10).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1 kuopos 3-iojo būrio patrulio A. V. 2014 m. rugsėjo 16 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2014-09-16, dirbdamas kartu su vyr. patruliu G. V., apie 09.09 iš VPK gavo nurodymą nuvykti į Savanorių pr. 58 dėl eismo įvykio. nuvykę į vietą rado „Honda Civic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas V. Š. paaiškino, kad jo automobilį 2014-09-16, apie 08.40 val., sugadino automobilis „Ford“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris po eismo įvykio pasišalino. Pats vairuotojas eismo įvykio nematė, apie tai jam papasakojo kaimynė N. P., tel. 868619163. „Honda“ sugadinimų aukštis 0,47 – 0,70 m (b. l. 4).

Eismo įvykio vietos schemoje užfiksuota eismo įvykio vieta, automobilio „Honda Civic“, stovėjimo vieta, priede nurodyta, kad automobilio „Honda Civic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apgadintas užpakalinis bamperis (b. l. 5, 8).

Fotolentelėse užfiksuota, kad automobiliui „Honda Civic“ nubrozdintas galinis bamperis iš dešinės pusės, automobiliui „Ford Mondeo“ nubrozdintas galinis sparnas iš dešinės pusės bei nubrozdintos ir įlenktos galinės durelės iš dešinės pusės, apgadinimai sutampa (b. l. 15-18).

2014 m. rugsėjo 24 d. Transporto priemonės (automobilio „Ford Mondeo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) techninės apžiūros akte užfiksuota, kad rasti techniniai defektai ir sugadinimai yra nubrozdintas galinis sparnas, nubrozdintos ir įlenktos galinės durelės iš dešinės pusės (0,55 – 0,64 cm), transporto priemonė apdrausta „Gjensidige“, išvada – transporto priemonė techniškai tvarkinga (b. l. 19).

Šiuos duomenis teismas įvertino vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu, suformuotu ištyrus visus byloje surinktus faktinius duomenis, ir jais remdamasis padarė išvadą, kad S. S. pažeidė KET 132 punkto reikalavimus, ko pasėkoje buvo apgadinta kitam asmeniui priklausanti transporto priemonė, tai yra jis, 2014 m. rugsėjo 16 d., apie 08:15 val., Savanorių pr. 58, Vilniuje, vairuodamas automobilį „Ford Mondeo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir pravažiuodamas stovintį automobilį „Honda Civic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, kliudė šio automobilio galinį bamperį ir apgadino abu automobilius. S. S. pats neneigia vairavęs automobilį „Ford Mondeo“ ir neneigia galėjęs atsitrenkti į automobilį „Honda Civic“. Policijos pareigūnai užfiksavo automobiliams padarytus apgadinimus, jų lokalizaciją. Visuma aukščiau paminėtų duomenų sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad teismas jais remdamasis sprendžia, kad yra nustatyti visi ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo sudėties elementai, kadangi S. S. padarytas KET pažeidimas nulėmė kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės apgadinimą.

S. S. taip pat buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir dėl to, kad jis iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdamas KET 234 punkto reikalavimus. Ši veika kvalifikuota pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį.

Administracinę atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant KET. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal minimo nusižengimo esmę kaltė jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš autoįvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo sukėlęs autoįvykį tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-2330/2007, 2007 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N1-1715/2007).

S. S. tiek teismo posėdžio metu, tiek rašytiniame paaiškinime nurodė, kad eismo įvykį pripažįsta, kad galimai galėjo apgadinti kitą automobilį, tačiau nurodė, jog smūgio ar kažko panašaus nejautė, jei būtų pastebėjęs, tikrai nebūtų iš eismo įvykio vietos išvažiavęs. Jo veiksmai niekaip negalėjo pasireikšti tyčiniais veiksmais arba veiksmais, padarytais dėl neatsargumo, nes net nežinojo ir nesuprato, jog apgadino kitą automobilį. Tai patvirtina S. S. elgesys po eismo įvykio, taip pat nukentėjusiojo bei liudytojo paaiškinimai, kita bylos medžiaga. Kaip matyti tiek iš paties S. S., tiek iš liudytojos N. P. paaiškinimų, po eismo įvykio iš automobilio S. S. išlipęs nebuvo, eismo įvykio vietoje ilgai nestovėjo, nestabtelėjęs išvažiavo. Iš byloje esančių papildomų duomenų apie eismo įvykį, taip pat fotolentelių bei automobilio „Ford Mondeo“ techninės apžiūros akto matyti, kad automobiliams padaryti mažareikšmiai apgadinimai - automobiliui „Honda Civic“ nubrozdintas galinis bamperis iš dešinės pusės, o automobiliui „Ford Mondeo“ nubrozdintas galinis sparnas iš dešinės pusės bei nubrozdintos ir įlenktos galinės durelės iš dešinės pusės, todėl esant tokiems automobilių apgadinimams, tokiam jų mastui ir pobūdžiui S. S. kontakto galėjo ir nejusti. Be to pažymėtina, jog nors teismo posėdžio metu apklausta eismo įvykį tiesiogiai mačiusi liudytoja N. P. nurodė, kad po kontakto „Honda“ automobilis pajudėjo, tačiau taip pat ji patvirtino, jog kontaktas buvo tik įbraukimas ir be garso, signalizacija nesuveikė. Tokie šios liudytojos parodymai tik patvirtina, kad kontaktas iš tiesų buvo nežymus bei leidžia spręsti apie tai, kad S. S. kontakto tikrai galėjo nepajusti. Vertindamas aukščiau nurodytas aplinkybes ir atsižvelgdamas į tai, kad duomenų, jog S. S. automobilį būtų vairavęs neblaivus, nėra, S. S. automobilis apdraustas įstatymų nustatyta tvarka, teismas neturi pagrindo netikėti S. S. parodymais. Atsižvelgiant į tai teismas laiko, jog bylos nagrinėjimo metu nebuvo surinkta pakankamai objektyvių duomenų, patvirtinančių faktą, kad S. S. iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia, turėdamas tikslą išvengti atsakomybės už padarytą pažeidimą, o visos abejonės ir neaiškumai, iškylantys nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, turi būti vertinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, todėl teismas daro išvadą, kad administracinio teisės pažeidimo byla pagal požymius administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, S. S. atžvilgiu turi būti nutraukta nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas administracinę nuobaudą už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą bei vertindamas ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo galimybę teismas atsižvelgia į nustatytą, ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą, atsakomybę lengvinančią aplinkybę – S. S. nuoširdžiai gailisi dėl eismo įvykio, į tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas atsižvelgia ir į padaryto pažeidimo pobūdį bei į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius S. S. – anksčiau administracine tvarka nebaustas, nedirba, registruotas darbo biržoje. Šių nustatytų faktinių duomenų pagrindu teismas sprendžia, kad pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnį nėra, tačiau S. S. skirtina minimali ATPK 127 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 punktu, 287 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktais, teismas

nutaria:

S. S. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, už kurį skirti 100 Lt (vieno šimto litų) (atitinka 28 EUR) baudą.

S. S. administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį nutraukti jo veikoje nesant šio administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Išaiškinti pažeidėjui, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsniu, bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, arba sąskaitą banke Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyrius, sąskaitos Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, įmokos kodas 6030. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos bauda bus išieškoma priverstinai (ATPK 314 straipsnio 1 dalis).

Nutarimo vykdymo kontrolę pavesti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Aušra Valinskienė