- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2017-11-20
- Bylos Nr.
- 1-3245-1058/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-02-2-00605-2017-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Giedrė Telksnienė
- Kaltinamasis
- D. J.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, aukštesniojo išsilavinimo, niekur nedirbantis, teistas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį 100 MGL dydžio bauda,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. J. laikotarpiu nuo 2010 m. birželio 30 d. iki 2013 m. rugsėjo 5 d., eidamas vadovaujančias UAB „P“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriaus pareigas, kuris vadovaujantis Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (toliau – Buhalterinės apskaitos įstatymas) 21 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą, už apskaitos dokumentų išsaugojimą, palikdamas nesusijusiam su UAB „P“ veikla ir neįgaliotam asmeniui G. S., saugoti UAB „P“ buhalterinės apskaitos dokumentus, aplaidžiai tvarkė bendrovės apskaitą ir pažeisdamas Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies nuostatas, kuriose įtvirtinta, jog apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą, taip pat to paties straipsnio 2 dalies nuostatas numatančias, apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų saugojimo tvarką, bei Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 (2008-06-26 Įstatymo Nr. X-1633 redakcija) 15 straipsnio reikalavimus, neišsaugojo UAB „P“ buhalterinės apskaitos visų sąskaitų suvestinių apskaitos registrų, t. y. turto, piniginių lėšų, tiekėjų ir pirkėjų skolų apskaitos, mokėtinų sumų ir įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų apskaitos registrų, atskaitingų asmenų avansinių ataskaitų, kasos dokumentų nuo 2010 m. spalio 13 d. iki 2013 m. rugsėjo 5 d., materialinių vertybių ir skolų inventorizacijos dokumentų, finansinės atskaitomybės ataskaitų už 2010, 2011, 2012 ir 2013 ūkinius-finansinius metus, visų sąskaitų suvestinių apskaitos registrų, finansinių ataskaitų, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „P“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2010 m. spalio 13 d. iki 2013 m. rugsėjo 5 d.
Kaltinamasis D. J. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad įkūrė UAB „P“. Laikotarpiu nuo 2010 m. birželio 30 d. iki 2013 m. rugsėjo 5 d., eidamas šios bendrovės direktoriaus pareigas ir žinodamas, kad yra atsakingas už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, palikdamas nesusijusiam su UAB „P“ veikla ir neįgaliotam tuo metu pažįstamam G. S. saugoti UAB „P“ buhalterinės apskaitos dokumentus, aplaidžiai tvarkė bendrovės apskaitą, nes įtarime nurodyti buhalterinės apskaitos dokumentai buvo prarasti ir dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „P” veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2010 m. spalio 13 d. iki 2013 m. rugsėjo 5 d.. Prieš tai pasamdytos buhalteriją tvarkiusios bendrovės tvarkė buhalteriją tvarkingai, jų pavadinimų jau neatsimena ir buhalterijai perdavė visą, ką turėjo. Nuo 2011 m. liepos 26 d. UAB „P“ nustojo vykdyti savo veiklą, darbuotojai buvo atleisti, buhalterijai tvarkyti samdė įmonę (duomenys neskelbtini), tačiau bendrovė nėra išsaugojusi buhalterinės apskaitos dokumentų. Kai UAB „P“ nustojo vykdyti veiklą, jis surinko bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus ir, neturėdamas kur juos saugoti, žodžiu paprašęs, paliko laikinai saugoti savo draugui G. S.. Pats išvažiavo į Angliją. Grįžus, paaiškėjo, kad dokumentų niekas neišsaugojo. UAB „P“ nevykdo veiklos jau nuo 2011 m. liepos 31 d., dėl to, kad bendrovė buvo skolinga ir visas bendrovės lėšas išskaičiuodavo antstoliai. Buvo kreiptasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, paskirtas bankroto administratorius UAB „V“ (t. 2, b. l. 35-37, 40).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas G. S. parodė, kad D. J. pažįsta seniai, kažkada jis dirbo jo paties (G. S.) bendrovėse. 2014 m. D. J. dirbo jo vadovaujamoje bendrovėje UAB „M“. Kiek atsimena, D. 2011 m. paprašė leisti pas jį palikti savo bendrovės „P“, kuriai tuo metu vadovavo, kažkokius, galimai buhalterinės apskaitos, dokumentus. D. J. jų netikrino, nes jam reikėjo išvykti į užsienį. Sutiko juos priimti ir laikyti sode, adresu – (duomenys neskelbtini), sodų bendrija (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Kažkuriuo metu dokumentai iš sodo namo dingo ir jis D. paliktų dokumentų neturi. Parodė, kad kartu su D. J. bendros veiklos nevykdė (t. 1, b. l. 172-173).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja I. M. parodė, kad dirba vyr. finansininkės pareigose. 2011 m. birželio 1 d. pagal pasirašytą apskaitos tvarkymo sutartį Nr. 37-2011 tarp UAB „R“ direktorės J. M. ir UAB „P“ direktoriaus D. J., turėjo vykdyti UAB „P“ buhalterinę apskaitą. 2011 m. rugsėjo 9 d. minėta sutartis vienašališkai buvo nutraukta UAB „R“ direktorės vardu, kadangi UAB „P“ per 3 mėn. nepateikė jokių duomenų apie savo vykdomą veiklą ir nebuvo galimybės dėl jų bendrovės neveikimo vykdyti Nr. 37/2011 sutartyje nurodytų įsipareigojimų. Jų bendrovė ir pati jokių buhalterinės apskaitos dokumentų neturėjo, todėl nieko nebuvo perduota ir jų bendrovėje nesaugoma. Turimais SODRA duomenimis UAB „P“ buhalterinę apskaitą iki jų vykdė V. Č.-G. Bendrovei buvo išrašytos trys paslaugų teikimo sąskaitos, vieną iš jų UAB „P“ apmokėta direktoriui pasirašius bendradarbiavimo sutartį, daugiau jis nei karto nepasirodė (t. 1, b. l. 174-175).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V. Č.-G. parodė, kad tikslios datos neatsimena, bet nuo 2010 m. dirbo UAB „P“ buhaltere, pagal darbo sutartį. Į darbą ją priėmė D. J., atrodo, tuometinis bendrovės direktorius. Ji kartą į mėnesį nuvykdavo į bendrovės buveinę (duomenys neskelbtini) ir sutvarkydavo buhalteriją. Kadangi D. J. neatsiskaitinėjo už darbą, t. y. nemokėjo algos, vėlavo, savo noru nutraukė darbo sutartį ir visus turimus buhalterinės apskaitos dokumentus atidavė D. J., kai jis atsiskaitė su ja už darbą. Namų kompiuteryje jokių dokumentų, balansų, ataskaitų nėra išsaugojusi, kadangi viską ištrynė, kai išėjo iš darbo, o visus duomenis perdavė D. J.. Kiek atsimena, bendrovė vykdė pelningą veiklą, veikla nebuvo nuostolinga. Su D. J. jokių ryšių nepalaikė nuo to laiko, kai išėjo iš bendrovės (t. 1, b. l. 178-179).
SODRA duomenimis V. Č.-G. UAB „P“ dirbo laikotarpiu nuo 2011 m. kovo 1 d. iki 2011 m. gegužės 27 d. (t. 1, b. l. 180-181).
Iš Juridinio asmens duomenų išrašo matyti, kad UAB „P“ Juridinių asmenų registre įregistruota nuo 2010 m. birželio 30 d. (t. 1, b. l. 47).
Šalies argumentai
Iš prašymo registruoti Juridinių asmenų registre matyti, kad D. J. pateikęs prašymą dėl UAB „P“ įregistravimo, nurodė, kad yra įmonės direktorius, registro tvarkytojui pateikė šiuos dokumentus: vienintelio akcininko sprendimus, akcininkų sąrašą ir įgaliojimą (b. l. 60-62). Iš pateiktų su prašymu dokumentų matyti, kad prašymo pateikimo dienai D. J. buvo vienintelis UAB „P“ akcininkas (t. 1, b. l. 63, 64, 66).
Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-3078-567/2017 UAB „P“ (į. k. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB „V“, įmonės valdymo organai buvo įpareigoti per 10 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti bankroto administratoriui visus UAB „P“ dokumentus ir turtą pagal balansą. Minėtoje nutartyje yra nustatyta, kad nuo 2011 m. UAB „P“ Juridinių asmenų registrui įstatymų nustatyta tvarka įmonės finansinių ataskaitų neteikė. Pagal VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašą UAB „P“ vardu įregistruotų transporto priemonių nėra. Pagal VĮ Registrų centras duomenų bazės išrašą UAB „P“ vardu registruoto nekilnojamo turto nėra (t. 1, b. l. 54, 77-78).
Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. eB2-3078-567/2017 nutarta tenkinti bankroto administratorės UAB „V“ įgalioto asmens M. T. prašymą ir pripažinti UAB „P“ pabaigą, nustačius, kad įmonė savo veiklą baigė (b. l. 79-80).
VĮ „Registrų centras“ 2015 m. gruodžio 7 d. raštu informavo, kad „UAB „P“ metinių finansinių atskaitomybių už 2010-2013 metus Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikė (t. 1, b. l. 171).
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvadoje Nr. 5-1/12 dėl UAB „P“ ūkinės finansinės veiklos nustatyta, kad UAB „P“, į. k. (duomenys neskelbtini), įsteigta Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Teisės departamento Registro tarnyboje 2010 m. birželio 30 d., buveinės adresas (duomenys neskelbtini). UAB „P“ direktoriaus pareigas nuo 2010 m. birželio 30 d. iki 2013 m. rugsėjo 5 d. ėjo D. J.. Bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkė UAB „R“. Išvadoje nurodoma, kad UAB „P“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2010 m. birželio 30 d., tačiau UAB „P“ nepateikė VĮ „Registrų centas“ metinės finansinės atskaitomybės dokumentų už 2010-2013 metus, turto, piniginių lėšų, tiekėjų ir pirkėjų skolų apskaitos registrų, mokėtinų sumų ir įsipareigojimų (pradelstų įsipareigojimų) apskaitos. Todėl nėra galimybės nustatyti, ar tiriamu laikotarpiu UAB „P“ buvo moki ir galėjo įvykdyti savo kreditinius įsipareigojimus. UAB „P“ nepateikusi Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinės atskaitomybės ataskaitų už 2010-2013 metus pažeidė Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 (2008-06-26 Įstatymo Nr. X-1633 redakcija) 15 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas, kurios numato, jog metines finansines ataskaitas įmonės sudaro pasibaigus jų finansiniams metams. Pagal šio Įstatymo 27 straipsnį už įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimą ir pateikimą Juridinių asmenų registrui atsako įmonės vadovas. Išvadoje taip pat nurodoma, kad tyrimui nebuvo pateikti tiriamojo laikotarpio, t.y. nuo 2010 m. spalio 13 d. iki 2013 m. rugsėjo 5 d. UAB „P“ buhalterinės apskaitos visų sąskaitų suvestiniai apskaitos registrai, t.y. turto, piniginių lėšų, tiekėjų ir pirkėjų skolų apskaitos, mokėtinų sumų ir įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų apskaitos registrai, atskaitingų asmenų avansinės ataskaitos, kasos dokumentai, finansinės atskaitomybės dokumentai už 2010, 2011, 2012 ir 2013 ūkinius finansinius metus, todėl nepateikus šių buhalterinės apskaitos dokumentų nėra galimybės nustatyti UAB „P“ veiklą, turtą, įsipareigojimus, pajamas bei išlaidas (sąnaudas). Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 2 dalį už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas (redakcija galiojusi nuo 2002-01-01 iki 2012-12-31, bei redakcija galiojusi nuo 2013-01-01). Išvadoje konstatuota, jog UAB „P“ tyrimui nepateikusi ir neišsaugojusi buhalterinės apskaitos dokumentus pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio 1 dalį, kurioje įtvirtinta, jog apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą ir to paties įstatymo 19 straipsnio 2 dalį numatančią, kad patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka laikantis Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų (įstatymo redakcija galiojusi nuo 2008-09-01 iki 2012-12-31; nauja redakcija galiojusi nuo 2013-01-01 „patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis‘). Dėl to, kad UAB „P“ tyrimui nepateikė ir neišsaugojo tiriamo laikotarpio buhalterinės apskaitos visų sąskaitų suvestinių apskaitos registrų, finansinių ataskaitų negalima iš dalies nustatyti UAB „P” veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2010 m. spalio 13 d. iki 2013 m. rugsėjo 5 d. (t. 1, b. l. 96-104; 105-171).
Motyvuojamoji dalis
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 223 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas privalėjo tvarkyti, bet netvarkė teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos arba aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų atlikimo, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė. Be to, būtinuoju nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymiu yra padariniai – negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.
Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnis ūkio subjekto vadovą įpareigoja nustatyti buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo tvarką, užtikrinančią jų saugumą. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 2 dalį už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas. Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 (2008-06-26 Įstatymo Nr. X-1633 redakcija) 15 straipsnio 1 dalis numatė, kad metines finansines ataskaitas įmonės sudaro pasibaigus jų finansiniams metams.
Kaltinamasis dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos savo kaltę pripažino visiškai, paaiškino nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. D. J. kaltę taip pat įrodo liudytojų G. S., I. M. ir V. Č.-G parodymai, juridinių asmenų registro duomenys, specialisto išvada bei kita rašytinė bylos medžiaga. Iš VĮ „Registrų centras“ 2015 m. gruodžio 7 d. rašto matyti, kad „UAB „P“ metinių finansinių atskaitomybių už 2010-2013 metus Juridinių asmenų registro tvarkytojui nebuvo pateikusi ir tai yra pagrindas konstatuoti Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 (2008-06-26 Įstatymo Nr. X-1633 redakcija) 15 straipsnio 1 dalies pažeidimo faktą. Be to, kaltinamasis D. J. nebuvo nustatęs jokios konkrečios dokumentų saugojimo tvarkos, todėl pažeidė ir Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 2 dalį. Laikotarpiu nuo 2011 m. kovo 1 d. iki 2011 m. gegužės 27 d. UAB „P“ dirbo buhalterė, kuri buvo atsakinga už buhalterinės apskaitos tvarkymą, jai nutraukus darbo sutartį su UAB „P“ visi apskaitos dokumentai buvo perduoti D. J.. Nuo 2011 m. birželio 1 d. iki 2011 m. rugsėjo 9 d. už apskaitos tvarkymą įmonėje buvo atsakinga UAB „R“, tačiau jai D. J. nebuvo perdavęs saugoti jokių buhalterinės apskaitos dokumentų. Dokumentus D. J. perdavė saugoti savo pažįstamam, kuriam nebuvo suteiktos dokumentų saugojimo funkcijos. Tokiu būdu D. J. neužtikrino buhalterinės apskaitos dokumentų saugumo ir juos prarado. Dėl tokio aplaidaus teisės aktų reikalaujamos UAB „P“ buhalterinės apskaitos dokumentų tvarkymo iš dalies negalima nustatyti UAB „P“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2010 m. birželio 30 d. iki 2013 m. rugsėjo 5 d., todėl D. J. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 223 straipsnio 1 dalį.
Kaltinamasis D. J. proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu neprieštaravo, su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko. Papildomai nurodė, kad šiuo metu niekur nedirba, yra registruotas darbo biržoje, be to, turi įsiskolinimą antstoliams (išieškojimui likę 1 473 Eur). Sutinka atlikti viešųjų darbų bausmę, kadangi laisvės apribojimas ar arešto bausmė, trukdytų jam ieškoti darbo ir, susiradus darbą, pačiam darbui, kurio dėka galėtų apmokėti antstolių išieškomą likusią sumą (t. 2., b. l. 41-43, 45).
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padaryta nusikalstama veika finansų sistemai, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad D. J. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – D. J. praeityje vieną kartą teistas (2012 m. kovo 19 d.) (t. 2, b. l. 12), baustas administracine tvarka, turi galiojančią nuobaudą (t. 2, b. l. 11), šiuo metu niekur nedirba, registruotas Darbo biržoje (t. 2, b. l. 29), išsiskyręs, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ir VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė (t. 2, b. l. 7, 8), Vilniaus priklausomybės ligų centre negydytas (t. 2, b. l. 9). 2017 m. spalio 2 d. antstolės I. B. rašte Nr. S-639/1 nurodyta, kad pagal Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 30 d. vykdomąjį raštą Nr. 1-362-847, dėl 3504,40 Eur nesumokėtos baudos išieškojimo iš skolininko D. J. išieškotojo Valstybės mokesčių inspekcijos naudai buvo vykdomas iki 2017 m. liepos 31 d., kol D. J. dirbo (duomenys neskelbtini). 2017 m. spalio 2 d. neišieškotos baudos likutis sudaro 1407,46 Eur (t. 2, b. l. 28). Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro pasiūlytą bausmės rūšį – viešuosius darbus. Prokuroro siūlomas bausmės laikotarpis – 1 metai, įpareigojant kas mėnesį visuomenės labui neatlygintinai išdirbti po 20 val., šiuo konkrečiu atveju yra protingas ir proporcingas, todėl mažinti ar didinti jį nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, D. J. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu mažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 38) – paliktina nepakeista iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
D. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerius) metus viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. J. paskirti galutinę bausmę – 8 (aštuonis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.
D. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.
Nuteistasis, kuriam paskirta viešųjų darbų bausmė, privalo per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti teismo nustatytą valandų skaičių per mėnesį visuomenės labui.Viešųjų darbų bausmė vykdoma tik rašytiniu nuteistojo sutikimu. Jei nuteistasis atlikti viešųjų darbų bausmę nesutinka, šią bausmę vykdanti institucija kreipiasi į nuosprendį priėmusį teismą su teikimu viešųjų darbų bausmę pakeisti bauda arba areštu.Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtą laiką.Jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.Nuteistiesiems, kurie po viešųjų darbų bausmę vykdančios institucijos įspėjimo vengia atlikti šią bausmę, apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali viešųjų darbų bausmę pakeisti areštu arba bauda.Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.