Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2019-02-21 · Civilinė byla Nr. 2-4376-996/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-02-21
Bylos Nr.
2-4376-996/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-40129-2018-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ieva Stanislovaitienė
Atsakovas
U. R.
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „EBALTAS“
Trečiasis asmuo
uždaroji akcinė bendrovė „PIETRYČIŲ SRAUTAS“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-4376-996/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-40129-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.11; 1.3.5.5; 1.3.5.9; 3.2.6.1; 3.4.1.7 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 21 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Stanislovaitienė,sekretoriaujant Onai Virmauskienei,dalyvaujant atsakovui U. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „EBALTAS“ ieškinį atsakovui U. R., trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „PIETRYČIŲ SRAUTAS“, dėl darbo ginčo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

uždaroji akcinė bendrovė „EBALTAS“ (toliau – ieškovė, darbdavė, įmonė) kreipėsi į teismą su ieškiniu (teismo 2018 m. gruodžio 28 d. nutartimi priimtas pirmasis ieškinio reikalavimas, antrąjį ieškinio reikalavimą atsisakyta priimti) (t. I, b. l. 1–3, 37–39) U. R. (toliau – atsakovas, darbuotojas), nesutikdama su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2018 m. lapkričio 21 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbiami) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbiami) (toliau – sprendimas) ir siekdama, kad darbuotojo Darbo ginčų komisijai teikti reikalavimai ir jos patenkinti, būtų atmesti.

Ieškovė paaiškino, kad atsakovas nuo 2017 m. lapkričio 28 d. iki 2018 m. spalio 10 d. dirbo įmonėje renginių organizatoriumi už 500 Eur (neatskaičius mokesčių) mėnesinį darbo užmokestį, atsakovo atleidimo iš darbo dieną įmonė su darbuotoju buvo pilnai atsiskaičiusi. Nurodė, kad įmonė darbuotojui priklausantį 429,50 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokestį už 2018 m. rugpjūčio mėn. išmokėjo tokia tvarka: 2018 m. rugpjūčio 17 d. banko pavedimu sumokėjo 25,96 Eur, pagal 2018 m. rugpjūčio 26 d. kasos išlaidų orderį Nr. KIO2018/08/26 sumokėjo 200 Eur, 2018 m. rugpjūčio 30 d. banko pavedimu sumokėjo 150 Eur, 2018 m. rugsėjo 2 d. banko pavedimu sumokėjo 53,54 Eur; darbuotojui priklausantį 393,65 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokestį už 2018 m. rugsėjo mėn. išmokėjo tokia tvarka: 2018 m. rugsėjo 2 d. banko pavedimu sumokėjo 46,46 Eur, 2018 m. rugsėjo 12 d. banko pavedimu sumokėjo 300 Eur, pagal 2018 m. rugsėjo 22 d. kasos išlaidų orderį Nr. KIO2018/09/22 sumokėjo 47,19 Eur. Teigė, kad avansą už 2018 m. spalio mėn. įmonė darbuotojui sumokėjo pagal 2018 m. rugsėjo 22 d. kasos išlaidų orderį Nr. KIO2018/09/22 išmokėdama 152,81 Eur ir pagal 2018 m. rugsėjo 24 d. kasos išlaidų orderį Nr. KIO2018/09/24 išmokėdama 250 Eur. Pažymėjo, kad 2018 m. spalio mėn. atsakovas, pateikęs prašymą atleisti jį iš darbo nuo 2018 m. spalio 10 d., darbovietėje buvo ir darbo funkcijas vykdė tik 2018 m. spalio 8–9 d., atsakovo atleidimo dienai jokių neatvykimo į darbą kitomis dienomis pateisinančių priežasčių jis nepateikė, todėl jam buvo fiksuotos pravaikštos, jam už 2018 m. spalio mėn. buvo priskaičiuotas 43,48 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestis, už nepanaudotas kasmetines atostogas jam buvo priskaičiuota 390,95 Eur (neatskaičius mokesčių) kompensacija, kas bendroje sumoje už 2018 m. spalio mėn. sudarė 384,58 Eur (atskaičius mokesčius), todėl, ieškovės teigimu, įmonė ne tik kad pilnai sumokėjo darbuotojui priklausantį darbo užmokestį, bet ir liko permokėjusi 18,23 Eur.

Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (t. I, b. l. 80–99).

Atsiliepimas

Atsakovas paaiškino, kad 2017 m. spalio 20 d. įvyko pirmasis jo darbo pokalbis su įmonės direktoriumi Mariumi Letkausku (toliau – direktorius), pokalbio metu jis buvo informuotas, kad direktorius taip pat yra kavinės Vilniuje „Balti drambliai“ (toliau – Kavinė), kurios, atsakovo teigimu, naudai ir buvo ieškoma darbuotojo bei po to visą laiką jis dirbo, direktorius ir bendrasavininkas, po derybų dėl darbo sąlygų direktorius pasiūlė sudaryti darbo sutartį ne su Kavinę faktiškai administruojančia įmone uždarąja akcine bendrove „PIETRYČIŲ SRAUTAS“ (toliau – UAB „PIETRYČIŲ SRAUTAS“), o su ieškove, kas ir buvo padaryta 2017 m. lapkričio 27 d., sudarytoje darbo sutartyje buvo nurodyta, kad jis priimamas į renginių organizatoriaus, marketingo vadybininko pareigas, jo darbas yra lauko sąlygomis, susijęs su važiavimais, kilnojamo pobūdžio, nustatytas 500 Eur darbo užmokestis, mokamas vieną kartą per mėnesį iki kito mėn. 25 d., darbo savaitės trukmė 30 valandų (5 darbo dienos), 6 valandos per dieną. Nurodė, kad 2018 m. spalio 4 d. įteikė prašymą dėl atleidimo iš darbo nuo 2018 m. spalio 10 d., tačiau pasibaigus darbo santykiams, atsakovo teigimu, su juo nebuvo galutinai atsiskaityta, nes kompensacijų/priedų likutis už 2018 m. rugpjūčio mėn., atlygis už 2018 m. rugsėjo bei spalio mėn., kompensacijos už tų mėnesių faktiškai dirbtą kilnojamo pobūdžio darbą bei kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas buvo nesumokėti. Atsakovo įsitikinimu, pagal su juo sudarytą darbo sutartį ir faktiškai buvusį darbo pobūdį ieškovė turėjo prievolę jam mokėti ne tik fiksuotą darbo užmokestį, bet ir su tuo susijusias kompensacijas, kurios darbo santykių metu buvo mokamos. Teigė, kad pradedant eiti pareigas su direktoriumi žodžiu susitarė dėl lankstaus darbo grafiko bei galimybės dirbti iš namų, orientuojantis ne į buvimą konkrečioje darbo vietoje, bet į rezultatą (t. y. įgyvendintus renginius Kavinėje), jokia darbo laiko apskaita jam nebuvo pristatyta ir nebuvo vedama visą darbo santykių laikotarpį, savo darbo laiką jis skirstė savo nuožiūra. Pabrėžė, kad jo, kaip įmonės darbuotojo, pagrindinė užduotis buvo planuoti, organizuoti ir viešinti renginius, vyksiančius Kavinėje, taip pat rūpintis sėkmingu renginių išpildymu ir įgyvendinimu Kavinėje jų metu bei direktoriaus pateiktoje elektroninėje formoje internetu pildyti informaciją apie numatomus bei praėjusius renginius, o darbo specifika ir rezultatai buvo aptarinėjami su direktoriumi naudojantis informacinėmis technologijomis, jokių kitų užduočių ar nurodymų (nesusijusių su renginiais Kavinėje) kitomis formomis iš direktoriaus visą darbo santykių laikotarpį jis nebuvo gavęs, nei su kitais įmonės darbuotojais ar jų funkcijomis, nei su įmonės darbo specifika supažindintas nebuvo, nuo 2017 m. spalio 20 d. vyko komunikacija su direktoriumi internetinės programos Facebook Messenger žinutėmis, kur vyko ir derybos, ir diskusijos dėl darbo sąlygų, vėliau užduočių, darbų apimties bei atsiskaitymo už juos aptarimas. Teigė, kad jokia darbo vieta įmonės biure visą darbo santykių laikotarpį jam nebuvo sukurta, dalį darbo laiko jis dirbdavo iš namų, dalį darbo laiko dirbdavo organizuodamas ir vežiodamas renginiams įgyvendinti reikalingą techninę įrangą, kam dažniausiai naudodavo savo asmeninį automobilį, dalį darbo laiko dirbdavo Kavinėje, Kavinės terasoje vykstant renginiams dalį darbo laiko faktiškai dirbo lauko sąlygomis. Pabrėžė, kad visą darbo sutarties laikotarpį susirašinėjime su direktoriumi buvo aptarinėjami priedai ir/ar kompensacijos, bei prieinama abipusio susitarimo dėl galutinio atlygio (fiksuotos dalies bei priedų ir/ar kompensacijų sumos) už kiekvieną mėnesį atskirai ir darbdavės buvo vykdomi. Pažymėjo, kad darbdavė visą darbo santykių laikotarpį neteikė jokios informacijos apie jam apskaičiuotas, išmokėtas ir išskaičiuotas sumas, tad gavus atsiskaitymus nebūdavo aišku, už kurį mėnesį mokama bei kur yra darbo užmokesčio, kur priedų, o kur kompensacijų dalis, beveik visuose atsiskaitymuose (tiek kasos išlaidų orderiais, tiek ir pavedimais) buvo nurodoma „Darbo užmokestis, premijos, kompensacijos“, netikslinant išmokų paskirties, dalyje atsiskaitymų paskirties būdavo pridedamas žodis „Avansas“, nors avansinių mokėjimų darbo sutartyje nebuvo numatyta bei jokių prašymų darbovietei išmokėti avansą taip pat nei karto nebuvo, beveik visą darbo santykių laikotarpį nuolat vėluodavo atsiskaitymai, o dalinai atsiskaičius už 2018 m. rugpjūčio mėn. mokėjimai nutrūko – atsakovo teigimu, už 2018 m. rugpjūčio mėn. faktiškai dirbtą kilnojamo pobūdžio darbą bei darbą lauko sąlygomis, nei kompensacijos, nei priedai išmokėti nebuvo, taip pat darbdavė su juo neatsiskaitė už 2018 m. rugsėjo ir spalio mėn., neišmokėjo kompensacijos už nepanaudotas atostogas, į prašymą jas paskaičiuoti buvo nereaguojama – direktorius neneigė įsiskolinimų, teisinosi bei atidėliojo galutinį atsiskaitymą, o galiausiai visiškai ignoravo jo užklausas, todėl jis kreipėsi į Darbo ginčų komisiją su prašymu išieškoti jam priklausantį atlygį. Atsakovo teigimu, darbdavės 2018 m. spalio mėn. jam deklaruotos pravaikštos yra nepagrįstos, nes darbo funkcijas šiomis dienomis jis atliko, būti įmonės biure jis neprivalėjo, elektroniniu paštu susirašinėjo su įvairiais respondentais planuodamas renginius, dalį laiko tuo laikotarpiu jis buvo Kavinėje, kur vyko renginiai. Teigė, kad darbo santykių metu pateikiant kasos išlaidų orderius juose ne visada būdavo nurodomas mokėjimo pagrindas, jo buvo prašoma į kasos išlaidų orderius įrašyti tik gautą pinigų sumą žodžiais, datą ir uždėti savo parašą, ką jis, neįžvelgęs jokių blogų ketinimų, ir padarydavo, tuo tarpu tai, kad į bylą pateiktame kasos išlaidų orderyje įrašytas mokėjimas buvo išskaidytas į du pagrindus („ūkinėms reikmėms“ ir „darbo užmokestis“), jis sužinojo tik gavęs ieškinį. Atsakovo teigimu, jokie išskaidymai nebuvo numatyti, o išmokant pinigus grynaisiais buvo atsiskaitinėjama dengiant tuo metu buvusius ir susirašinėjime direktoriaus patvirtintus įsiskolinimus jam už praėjusius mėnesius. Pabrėžė, kad nebuvo gavęs jokių prašymų ar įgaliojimų atsiskaitinėti su įmonės tiekėjais ar į priekį, be sąskaitų faktūrų, iš įmonės kasos imti pinigus ūkinėms reikmėms, jo bendravimas su tiekėjais apsiribodavo užsakymų suderinimu ir pateikimu, o visos su renginiais susijusios finansinės operacijos pagal susitarimą su direktoriumi buvo vykdomos per UAB „PIETRYČIŲ SRAUTAS“.

Teismo posėdžio metu atsakovas papildomai paaiškino, kad paskutinis įmonės mokėjimas jam buvo atliktas 2018 m. rugsėjo mėn., po to jokių mokėjimų įmonė jam neatliko, taip pat neįvykdė Darbo ginčų komisijos sprendime nurodytos skubiai vykdytinos dalies; įmonės skola už 2018 m. rugpjūčio, rugsėjo, spalio mėn. jam atsispindi jo susirašinėjime su įmonės direktoriumi, taip pat įmonė neišmokėjo kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas, sutinka su Darbo ginčų komisijos nurodyta kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas suma bei siekia netesybų jam priteisimo.

Trečiasis asmuo UAB „PIETRYČIŲ SRAUTAS“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmetamas.

Byloje ginčas kilo dėl atsiskaitymo su atleidžiamu iš darbo darbuotoju teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė ir atsakovas 2017 m. lapkričio 27 d. sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 02, pagal kurią atsakovas buvo įdarbintas įmonėje renginių organizatoriumi, marketingo vadybininku, nurodant, kad jo darbas yra lauko sąlygomis, susijęs su važiavimais, kilnojamo pobūdžio, už 500 Eur darbo užmokestį, mokamą vieną kartą per mėnesį iki kito mėnesio 25 d., dirbant 30 val. per savaitę, 5 darbo dienas per savaitę, 6 val. per darbo dieną (t. I, b. l. 50–51), darbo sutartis atsakovo prašymu nutraukta 2018 m. spalio 10 d. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 55 straipsnio 1 dalies pagrindu (t. I, b. l. 70), darbuotojas 2018 m. spalio 30 d. kreipėsi į Darbo ginčų komisiją su prašymu dėl darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų išieškojimo iš įmonės, Darbo ginčų komisija sprendimu jo prašymą patenkino, nurodė išieškoti darbuotojui iš įmonės 200 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokestį už 2018 m. rugpjūčio mėn., 500 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestį už 2018 m. rugsėjo mėn., 578,58 Eur (neatskaičius mokesčių) galutinį atsiskaitymą, kurį sudaro darbo užmokestis už 2018 m. spalio mėn. kartu su kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, 740 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybas, sprendimo dalį dėl 500 Eur (neatskaičius mokesčių) darbuotojui išieškojimo iš įmonės nukreipė vykdyti skubiai (t. I, b. l. 5–7, 48–49).

Pagal DK 146 straipsnio 2 dalį, darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip.

Pagal DK 147 straipsnio 2 dalį, darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.

Teismas išsamiai išanalizavęs bylos medžiagą – darbo sutartį (t. I, b. l. 50–51), darbuotojo susirašinėjimą su įmonės direktoriumi (t. I, b. l. 149–200, t. II, b. l. 1–96, 170–171), darbuotojo ir įmonės direktoriaus telefoninio pokalbio įrašą (t. II, b. l. 172) nustatė, kad darbuotojas įmonėje buvo įdarbintas renginių organizatoriumi darbo sutartyje fiksuojant jam 500 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestį ir pagal šalių pasiektą bendrą susitarimą kas mėnesį papildomai mokamus priedus – už renginius, dj grojimus, filmų seansus (pradžioje nuo darbuotojo įdarbinimo buvo sutartos fiksuotos priedų sumos už kiekvieno iš jų vienetą, vėliau nuo 2018 m. birželio mėn. sulygtas procentas nuo apyvartos), būtent tokio pobūdžio atsiskaitymas su darbuotoju įmonės buvo vykdomas visą darbuotojo darbo santykių laiką įmonėje, kartu nustatyta, kad atsiskaityti su darbuotoju įmonė nuolat vėluodavo ir tai darydavo tik nuolat raginama darbuotojo, tiek darbuotojas, tiek įmonės direktorius patvirtino, kad už 2018 m. rugpjūčio mėn. atliktą darbą įmonė yra skoloje darbuotojui 200 Eur (atskaičius mokesčius), už 2018 m. rugsėjo mėn. – 717 Eur (atskaičius mokesčius), už 2018 m. spalio mėn. – 123 Eur (atskaičius mokesčius), įmonės direktorius patvirtindamas darbuotojui šių sumų jam priklausymą nurodė jam laukti atsiskaitymo su juo dėl lėšų įmonėje trūkumo (t. I, b. l. 152–155, t. II, b. l. 170–171, 172), tačiau nurodytos sumos darbuotojui iki šiol nėra sumokėtos, todėl vadovaujantis DK 32 straipsnio 1 dalimi priteisiamos darbuotojui iš įmonės. Pastebėtina, kad įmonės direktoriaus aukščiau nurodytų sumų ilgą laiką pripažinimas ir jų ginčijimas tik darbuotojui kreipusis dėl jų išsiieškojimo į Darbo ginčų komisiją rodo įmonės nesąžiningą veikimą, todėl jos teismui teikiami paaiškinimai vertinami kritiškai.

Be to, pagal įmonės 2019 m. sausio 28 d. pažymą Nr. 2019/01/28-1 (t. II, b. l. 164) darbuotojas jo atleidimo iš darbo dieną turėjo 17 nepanaudotų kasmetinių atostogų dienų (Darbo ginčų komisija sprendime buvo nurodžiusi 18 dienų (t. I, b. l. 5–7)), darbuotojas neginčijo įmonės nurodytų jo nepanaudotų kasmetinių atostogų dienų skaičiaus, todėl vadovaujantis DK 127 straipsnio 6 dalimi jam priteisiama 410,21 Eur (neatskaičius mokesčių) (17 d. × 24,13 Eur) (t. I, b. l. 8–9, t. II, b. l. 160, 164) kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, kadangi įmonė neįrodė, kad darbuotojui būtų išmokėjusi kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas.

Byloje ginčas nekilo, kad darbuotojas iš darbo įmonėje buvo atleistas 2018 m. spalio 10 d., atleidimo dieną įmonė darbuotojui neišmokėjo už jo atliktą darbą įmonėje 200 Eur (atskaičius mokesčius) už 2018 m. rugpjūčio mėn., 717 Eur (atskaičius mokesčius) už 2018 m. rugsėjo mėn., 123 Eur (atskaičius mokesčius) už 2018 m. spalio mėn., 410,21 Eur (neatskaičius mokesčių) kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas, atleidimo iš darbo dieną šalys nesudarė susitarimo dėl vėlesnio atsiskaitymo, vadinasi, įmonė pažeidė DK 146 straipsnio 2 dalies nuostatas, įtvirtinančias pareigą darbdavei atsiskaityti su darbuotoju jo atleidimo iš darbo dieną, todėl jai turi būti taikomos DK 147 straipsnio 2 dalies nuostatos, pagal kurias už uždelsimo atsiskaityti laiką ji privalo darbuotojui sumokėti netesybas.

Spręsdamas dėl netesybų dydžio, teismas pažymi, kad darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka už uždelsimo atsiskaityti laiką (netesybos) teismo gali būti priteisiama sumažinta, jeigu jos priteisimas reikštų pernelyg didelę disproporciją, nepagrįstai didelį neadekvatumą tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, nebūtų suderinamas su DK įtvirtintais darbo teisės principais. Tokios teismo išvados atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179/2012).

Įvertinęs tai, kad darbuotojas iš darbo atleistas 2018 m. spalio 10 d. pačiai įmonei patenkinus darbuotojo 2018 m. spalio 2 d. prašymą jį atleisti iš darbo 2018 m. spalio 10 d. (t. II, b. l. 145, 146, 163), įrodymų byloje, jog šalys buvo sudariusios susitarimą dėl vėlesnio atsiskaitymo, nėra, taip pat nėra įrodymų, kad uždelsimas atsiskaityti yra dėl darbuotojo kaltės, nustatytas įmonės įsiskolinimas darbuotojui, tačiau įmonė savo iniciatyva su darbuotoju neatsiskaito iki šiol, Darbo ginčų komisijos sprendime nurodyta skubiai vykdytina dalis (500 Eur) darbuotojui neišmokėta (t. II, b. l. 144), iki pat teismo posėdžio (t. y. daugiau kaip per 4 mėn. nuo atleidimo iš darbo dienos) su darbuotoju įmonė galutinai nėra atsiskaičiusi – nėra išmokėjusi nei galutinio atsiskaitymo, nei netesybų, kada tai padarysianti nenurodė, įmonė įrodymų apie savo sunkią finansinę padėtį nepateikė, skolos darbuotojui dydžio likutis juridiniam asmeniui negali būti laikomas didele suma, kas rodo įmonės negebėjimą tinkamai organizuoti veiklos, nesąžiningumą, darbuotojui priklausančių lėšų naudojimąsi savo labui, bei kartu atsižvelgęs į darbuotojo dirbą laikotarpį įmonėje, aplinkybę, kad atsakovas po atleidimo iš darbo dienos nėra įsidarbinęs kitoje darbovietėje, gauna išmokas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus (t. II, b. l. 174–187), į skolos dydį, teismas laiko, kad 1 300 Eur (neatskaičius mokesčių) išmoka už uždelstą atsiskaityti laiką (netesybos) yra tinkama bei pakankama nagrinėjamoje situacijoje, atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, suderinama su DK 2 straipsnyje įtvirtintais darbo teisės principais, yra adekvati darbdavės padarytam (ir vis dar toliau daromam – neatsiskaitant su darbuotoju iki šiol) pažeidimui.

Pažymėtina, kad teismas teismo posėdžio metu įspėjo apie teismo teisę pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 414 straipsnio 3 dalį darbo bylose viršyti darbuotojo reikalavimus ir taikyti alternatyvų darbuotojo teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą.

Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų.

Pažymėtina, kad pagal DK nuostatas, darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas CPK nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 straipsnio 3, 4, 7 dalys).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro išvadą, kad įmonės ieškinys yra nepagrįstas, todėl jį tenkinti, vadovaujantis įmonės nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo, darbuotojui priteisiama iš įmonės už jo atliktą darbą įmonėje 200 Eur (atskaičius mokesčius) už 2018 m. rugpjūčio mėn., 717 Eur (atskaičius mokesčius) už 2018 m. rugsėjo mėn., 123 Eur (atskaičius mokesčius) už 2018 m. spalio mėn., taip pat 410,21 Eur (neatskaičius mokesčių) kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas bei 1 300 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybos; teismo sprendimui įsiteisėjus Darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.

Vadovaujantis CPK 282 straipsniu yra pagrindas teismo sprendimo dalį, neviršijančią vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio sumos – 482,56 Eur (t. II, b. l. 177160), nukreipti vykdyti skubiai.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Atmetus ieškovės ieškinį nėra pagrindo spęsti bylinėjimosi išlaidų priteisimo jai klausimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Atsakovas prašymo priteisti jam bylinėjimosi išlaidas ir įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.

Teismas šioje byloje patyrė 21,81 Eur pašto išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kurios, pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalį, suapvalintos iki artimiausio sveiko skaičiaus – 22 Eur, priteisiamos į valstybės biudžetą iš ieškovės (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas

nusprendžia:

Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „EBALTAS“ ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui U. R. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „EBALTAS“ (į. k. 303050157) 200 Eur (du šimtus eurų) (atskaičius mokesčius) už atliktą darbą 2018 m. rugpjūčio mėn., 717 Eur (septynis šimtus septyniolika eurų) (atskaičius mokesčius) už atliktą darbą 2018 m. rugsėjo mėn., 123 Eur (vieną šimtą dvidešimt tris eurus) (atskaičius mokesčius) už atliktą darbą 2018 m. spalio mėn., 410,21 Eur (keturių šimtų dešimties eurų ir dvidešimt vieno euro cento) (neatskaičius mokesčių) kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, 1 300 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų eurų) (neatskaičius mokesčių) netesybas.

Sprendimo dalį dėl atsakovo U. R. naudai iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „EBALTAS“ priteistos 482,56 Eur (keturių šimtų aštuoniasdešimt dviejų eurų ir penkiasdešimt šešių euro centų) sumos vykdyti skubiai.

Teismo sprendimui įsiteisėjus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2018 m. lapkričio 21 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbiami) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbiami) laikyti netekusiu galios.

Priteisti valstybės naudai iš uždarosios akcinės bendrovės „EBALTAS“ (į. k. 303050157) 22 Eur (dvidešimt dviejų eurų) teismo patirtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina skubiai pateikti teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ieva Stanislovaitienė