Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-07-01 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-474-211/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2015-04-08Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-07-01Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-07-01
Bylos Nr.
1A-474-211/2015
Teisminio proceso Nr.
1-14-1-01127-2014-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Laureta Ulbienė (pirm.), Audrius Cininas, Arūnas Kiesielius
Nuteistasis
A. R.
Nukentėjusysis
P. B., E. K.
Nuorašas
Baudžiamoji byla Nr. 1A-474-211/2015Teisminio proceso Nr. 1-14-1-01127-2014-5Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.1.7.1; 1.1.8.1; 2.4.7;
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. liepos 1 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Lauretos Ulbienės,

teisėjų Audriaus Cinino, Arūno Kiesieliaus,sekretoriaujant Agnei Lopuchinai,dalyvaujant prokurorei Danutei Kisinienei,gynėjui adv. Anton Kviatkovski,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. R. (toliau – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 8 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas:

- pagal LR BK 178 str. 2 d. (nusikalstama veika prieš nukentėjusįjį P. B.) laisvės atėmimo bausme 1 metams 6 mėnesiams;

- pagal LR BK 187 str. 1 d. (nusikalstama veika prieš nukentėjusįjį P. B.) laisvės atėmimo bausme 7 mėnesiams;

- pagal LR BK 178 str. 2 d. (nusikalstama veika prieš nukentėjusįjį E. K.) laisvės atėmimo bausme 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 2 dalimis, 5 d. 1 p., pagal LR BK 178 str. 2 d. ir 187 str. 1 d. (veikos prieš nukentėjusįjį P. B.) paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir A. R. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams ir 6 mėnesiams. Ši bausmė, vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 4 dalimis, dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta pagal LR BK 178 str. 2 d. (veika prieš nukentėjusįjį E. K.) ir A. R. paskirta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams ir 3 mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 64¹ str., paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir A. R. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams ir 6 mėnesiams.

Vadovaujantis LR 63 str. 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2015-02-23 nuosprendžiu paskirta 1 metų ir 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir A. R. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams ir 7 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2015-04-08.

Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2014-10-07, taip pat pagal Vilniaus apygardos teismo 2015-02-23 nuosprendį, kuriuo pakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-11-21 nuosprendis, atliktos bausmės dalis ir šiuo nuosprendžiu įskaičiuoti laikotarpiai.

Iš A. R. nukentėjusiajam E. K. priteista 115,85 Eur turtinei žalai atlyginti.

Nustatyta, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, iš A. R. paimtus 24 Šveicarijos frankus, 70 Šveicarijos rapenų ir vieną JAV dolerį, kurie 2015-02-12 kvitais B serija BBB Nr.004210, 2015-02-12 kasos pajamų orderio kvitais serija 10-20-PO-VAL Nr. 0527 ir 0528 perduoti saugoti į Vilniaus apskrities VPK finansų skyrių Vilniuje, Birželio 23-osios g. 10, nukreipti civiliniam ieškiniui padengti.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, nustatė :

A. R. nuteistas už tai, kad turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, nuo 2014 m. rugpjūčio 14 d., 21 val. iki 2014 m. rugpjūčio 15 d., 11 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), išdaužęs P. B. priklausančio automobilio „Toyota Rav4“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) (registruota Lenkijoje), galinių durelių kairės pusės stiklą, ir taip įsibrovęs į šį automobilį, iš jo salono pagrobė navigaciją „MIO“, kurios vertė 200 litų (57,92 Eur), t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 str. 2 d.

Taip pat A. R. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 14 d., 21 val. iki 2014 m. rugpjūčio 15 d., 11 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą įsibraudamas į automobilį „Toyota Rav4“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) (registruota Lenkijoje), išdaužė šio automobilio galinių durelių kairės pusės stiklą, kurio vertė 1000 litų (289,62 Eur) ir tokiais savo veiksmais sunaikino svetimą, 1000 litų (289,62 Eur) vertės turtą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 187 str. 1 d.

Taip pat A. R. nuteistas už tai, kad, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2014 m. spalio 7 d., apie 23 val., (duomenys neskelbtini), išdaužęs E. K. priklausančio automobilio „AUDI“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kairės pusės galinių durelių stiklą ir taip įsibrovęs į šį automobilį, iš jo salono pagrobė E. K. priklausantį 2560 litų (741,43 Eur) vertės turtą - krepšį, kurio vertė 60 litų (17,38 Eur) ir kompiuterį „ASUS“ su pakrovimo laidu bei pele, kurio vertė 2500 litų (724,05 Eur), t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 str. 2 d.

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. R. prašo ištaisyti klaidas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-08 nuosprendyje ir sumažinti jam paskirtą bausmę. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą nuosprendį, kadangi vadovavosi tik prokuroro išdėstytais motyvais, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį atsižvelgė tik į apelianto asmenybę, todėl pastarasis mano, kad toks nuosprendis neteisingas bei neatitinka BPK reikalavimų.

Skirdamas bausmę, teismas vertino tai, kad apeliantas jauno amžiaus, mokosi, turi šeimą, vaikus, kurių, teismo nuomone, neišlaiko. Apeliantas nurodo, kad tokie teismo motyvai niekuo nepagrįsti. Dėl turtinės žalos atlyginimo teigia, kad teismas, pasisakydamas, kad apeliantas nerodė jokių pastangų atlyginti bent dalį ieškinio, neatsižvelgė į tai, kad buvo apribotos apelianto piniginės lėšos, kurios nuosprendžiui įsiteisėjus bus pervestos civiliniam ieškiniui padengti.

Teismo posėdyje gynėjas skundą palaikė, prašė tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo A. R. apeliacinis skundas atmetamas.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-08 nuosprendis pagrįstas ir teisėtas.

Kolegija, patikrinusi apeliacinio skundo argumentus dėl paskirtos per griežtos bausmės, baudžiamojo įstatymo nuostatų pažeidimų skiriant bausmę nenustatė. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas apeliantui bausmę už nusikaltimus, nustatytus skundžiamu nuosprendžiu, bausmės ir jos paskirties principų, bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė.

Atkreipiamas dėmesys, kad bausmės paskirtis yra galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. LR BK 41 str. įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti LR BK 54 str. Minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Teismas, paskirdamas nuteistajam A. R. bausmę už jo padarytas nusikalstamas veikas, įvertino jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį ir stadiją, motyvus ir tikslus. Taip pat teismas atsižvelgė į nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tai yra, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi, nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė, nuosprendyje nurodė nuteistajam skiriamų bausmių rūšies ir dydžio skyrimo motyvus.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertinęs minėtas aplinkybes, nuteistajam A. R. už padarytus nusikaltimus pagrįstai parinko bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Pirmosios instancijos teismo paskirta arešto bausmė yra teisinga, adekvati tiek padarytoms nusikalstamoms veikoms, tiek nuteistojo asmenybei. Nuteistasis A. R. praeityje teistas 14 kartų, daugiausiai už nusikaltimus nuosavybei (b.t. 2, b.l. 99-116, 119-135), baustas administracine tvarka (b.t. 2, b.l. 97-98), nedirba, legalaus pragyvenimo šaltinio neturi (b.t. 2, b.l. 117), darbo biržoje neregistruotas, kadangi tokia teisė jam apribota už pažeidimus (b.t. 2, b.l. 118). Matyti, kad apeliantas išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro, priešingai – vėl gi daro naujas nusikalstamas veikas.

Aukščiau nurodyti duomenys pirmosios instancijos teismui pagrįstai leido manyti, kad bausmės tikslai nuteistajam A. R. gali būti pasiekti tik paskiriant griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą. Kolegijos nuomone, tiek teismo parinkta bausmė, tiek jos skyrimo motyvai rodo, kad bausmė paskirta laikantis BK VIII skyriuje nustatytų reikalavimų, keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir švelninti nuteistajam A. R. paskirtą laisvės atėmimo bausmę nėra teisinio pagrindo. Priešingu atveju būtų pažeisti Lietuvos Respublikos BK 41 str. numatyti bausmės tikslai, tarp jų nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas ir teisingumo principo įgyvendinimas. Paskirtoji galutinė bausmė apeliantui nėra aiškiai per griežta, todėl keisti ją švelnesne vados nėra.

Nors apeliantas skunde nurodo, kad teismas skundžiamame nuosprendyje pasisakydamas dėl pastarojo pastangų nerodymo atlyginti turtinę žalą neįvertino to, kad buvo apribotos apelianto piniginės lėšos, kurios nuosprendžiui įsiteisėjus bus pervestos civiliniam ieškiniui padengti, atkreiptinas dėmesys, kai tokios procesinės prievartos paskyrimas neužkerta kelio atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą savanoriškai.

Iš apelianto skundo taip pat matyti, kad pastarasis teigdamas, jog teismas priėmė nepagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį jo atžvilgiu, lyg ir skundžia pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimą, tačiau detaliau nekonkretizuoja, kokie įrodymai teisme ištirti netinkamai.

Atkreipiamas dėmesys, kad nuteistasis A. R., apklausiamas kaltinamuoju pirmosios instancijos teisme, savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi, kas teismo buvo įvertinta kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Konkrečių įrodymų apeliantas neginčija ir savo skunde, todėl jo teiginiai dėl nepagrįsto apkaltinamojo nuosprendžio laikytini deklaratyviais.

Dėl aukščiau išdėstytų argumentų nėra teisinio pagrindo tenkinti nuteistojo A. R. apeliacinio skundo juose nurodytais motyvais.

Kolegija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

atmesti nuteistojo A. R. apeliacinį skundą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Kolegijos pirmininkė (parašas) Laureta UlbienėKolegijos teisėjai (parašai) Audrius CininasArūnas KisieliusNuorašas tikras:Kolegijos pirmininkė Laureta Ulbienė