Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjų R. R. ir N. R. prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo, institucija, teikianti išvadą, - Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, rašytinio proceso tvarka

Aprašomoji dalis

nustatė

Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau - Skyrius) 2012 m. gruodžio 7 d. pateikė išvadą Nr. SV-1097 (17.32) byloje (21 b. l.). Apsilankę pareiškėjų nurodytoje jų gyvenamojoje vietoje, Skyriaus darbuotojai sužinojo, kad pareiškėjas kelerius metus dirba užsienyje. Pareiškėja su dukra gyvena anytos (pareiškėjos motinos) namuose. Skyrius nėra gavęs nusiskundimų dėl nepakankamos vaiko priežiūros, todėl sutinka, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su mama. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėja šiuo metu nedirba, o pareiškėjas sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių įsipareigojo teikti vos 200 Lt/mėn. išlaikymą Smiltei, Skyrius mano, kad ši suma yra per maža patenkinti vaiko poreikius, todėl prieštarauja sutarties dėl santuokos nutraukimo 8 punkto tvirtinimui.

2012 m. spalio 29 d. sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių pareiškėjai aptarė kilnojamojo turto, kuris jiems priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis, padalijimo, vienas kito ir nepilnamečio vaiko išlaikymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, dalyvavimo jį auklėjant, asmeninių teisių ir kitus klausimus (CK 3.31, 3.53, 3.69 str.).

Tėvai turi pareigą rūpintis ir auklėti savo nepilnamečius vaikus, nė vienas iš jų negali atsisakyti įgyvendinti tėvų valdžią. Vaiko interesus atitinka toks tėvų elgesys, kai jie sudaro sąlygas vaiko fizinei, psichinei, dvasinei raidai, rengia juos savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvų, nevykdančių pareigų vaikams, veiksmai (neveikimas), laikomi prieštaraujančiais vaikų interesams.

Bylos šalių susitarimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su motina, išlaikymo formos nepažeidžia vaiko teisių ir/ar teisėtų interesų, yra racionalus ir optimalus susiklosčiusioje situacijoje.

Tačiau byloje kilo ginčas dėl vaiko išlaikymo dydžio.

Tėvų pareiga išlaikyti vaikus iki pilnametystės yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 str. 1 d., 3.156 str., 3.192 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 str. 2 d.). Abu tėvai privalo teikti išlaikymą proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 3 d.). Tėvo, kuris gyvena atskirai nuo vaiko, pareigų prižiūrėti vaiką ir įgyvendinti tėvų valdžią (inter alia materialiai išlaikyti vaiką) turinys nesikeičia, kinta tik jų vykdymo sąlygos.

Vaiko išlaikymas skiriamas patenkinti jo kasdienius buitinius poreikius, sudaryti tinkamas sąlygas vystytis vaiko fizinei ir protinei būklei, kad jis užaugtų pasiruošęs savarankiškam gyvenimui. Koks išlaikymo dydis užtikrina kasdieninių vaiko poreikių tenkinimą, vystymosi sąlygas, sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją. Kasdieniniai vaiko poreikiai susiję su maistu, apranga, sveikata, būstu, mokslu, laisvalaikiu, poilsiu, kultūriniu ir kitokiu ugdymu. Vaikui, priklausomai nuo jo gebėjimų (polinkio, talentų) ir pageidavimų, turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti papildomuose užsiėmimuose, kaip antai, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti įvairių priemonių lavinti jo gabumus, žaidimams ir t. t. Kitaip tariant, vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reikalauja, kad jeigu tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis; jei ne, išlaikymo dydis turi patenkinti bent būtinus vaiko poreikius. Vis tik siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus, o ne tik išgyventi (egzistuoti).

Lietuvos teismų praktikoje orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams tenkinti, pripažįstamas 1 MMA (minimalios mėnesinės algos) dydžio išlaikymas, nuo kurio priteisiant mažesnį išlaikymą galima nukrypti tik išimtiniais atvejais, kai tėvai dėl objektyvių priežasčių (pvz., nedarbingumo, sveikatos būklės) negali teikti didesnio išlaikymo.

Pareiškėja nenurodė, kokią sumą skirs dukters išlaikymui. Kaip galima suprasti, jos indelis būtų nematerialus, pvz., maisto vaikui gaminimas, maitinimas, tvarkos ir higienos palaikymas, slaugymas susirgus, žaidimai ir kiti kasdieninės priežiūros veiksmai. Paaiškėjus, kad vaiko tėvų finansinė padėtis nelygiavertė (motina nedirba, tėvas dirba užsienyje), teismas sprendžia, kad 2012 m. spalio 29 d. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių punktas, reglamentuojantis pareiškėjo teikiamą išlaikymo dydį dukrai, neatitinka nepilnamečio vaiko interesų. Dėl išvardintų priežasčių pareiškimas atmetamas.

Išaiškinti pareiškėjams, kad, esant tęstiniams šeimos teisiniams santykiams, sprendimas neįgis res judicata galios, todėl nesudarys procesinių kliūčių, pakoregavus atitinkamus sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių punktus, kreiptis į teismą su analogiškais reikalavimais, pareiškiamais tokia pačia (supaprastinta) arba kitokios (ginčo) teisenos tvarka ateityje.

Nagrinėjamoje byloje susidarė 13,25 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Jos iš pareiškėjų nepriteisiamos, nes jeigu būtų dalinamos pusiau (dalinė prievolė), nesiektų minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų ribos – 10 Lt (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 ir 96 str., Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CK 3.51-3.54 straipsniais, CPK 270, 385, 538-541 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškėjų R. R. ir N. R. prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo atmesti.

Sprendimas per 30 d. nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per šį apylinkės teismą.