Utenos apylinkės teismo sprendimas

Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Irena Stacevičienė, sekretoriaujant Vaidai Umbrasienei, ieškovui individualiai G. K. įmonei „Diugonis“ nedalyvaujant, dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei S.Augėnaitei, atsakovui G. B. nedalyvaujant, dalyvaujant jo atstovei advokatei J.Umbrasienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjus civilinę bylą pagal ieškovo individualios G. K. įmonės „Diugonis“ ieškinį atsakovui G. B. dėl skolos priteisimo bei pagal atsakovo G. B. priešieškinį ieškovui individualiai G. K. įmonei „Diugonis“ dėl be pagrindo įgyto turto sugrąžinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kadangi sutartimi buvo susitarta dėl delspinigių mokėjimo už pavėluotą atsiskaitymą, todėl už laikotarpį nuo 2009-08-04 iki 2009-12-21 atsakovas turi sumokėti 0,2 procentų dydžio delspinigius už kiekvieną praleistą dieną, kas sudaro 791,56 Lt, taip pat įstatymo numatytas 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovo nuomone dėl mokėjimų grafiko prie sutarties nebuvimo taip pat negalima laikyti, kad nebuvo baigta sudaryti sutartis, kadangi pagal sutartį avansas nebuvo numatytas, o už prekes pirkėjas sumoka per 4 mėnesius, kas ir turi būti suprantama kaip įmokų mokėjimo periodiškumo nustatymas. Ieškovas taip pat nurodo, jog aplinkybę dėl to, kad ieškovas įgijo turtą be teisinio pagrindo, turi įrodyti atsakovas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo ieškinys atmestinas, atsakovo priešieškinis tenkintinas.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad tarp ieškovo ir atsakovo susiklostė pirkimo – pardavimo santykiai (7-8 b.l.). Atsakovas G. B. posėdžio metu nurodė, kad jam buvo reikalingos prekės, todėl jis 2009-01-30 nuvyko pas ieškovą ir su ieškovo darbuotoja administratore pasirašė sutartį dėl nardymo įrangos pirkimo, tačiau iki 2009-04-30 iš abiejų pusių nebuvo padarytas joks veiksmas, ir prekių jis negavo. Po pokalbio su G. K. 2009-05-28, kurio metu G. K. pasakė, kad atsakovas turi pradėti mokėti, tada bus ir prekės, atsakovas padarė tris pinigų pavedimus 1800 Lt sumai, ką patvirtina mokėjimo dokumentai (9-11 b.l.), tačiau prekių negavo, todėl atsakovas laiko, kad sutartis neįvyko.

Pagal LR CK 6.413 str. daiktų pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutartis turi būti rašytinė. Sutartyje privalo būti nurodyta daikto kaina ir periodinių įmokų dydis, periodinių įmokų mokėjimo terminai ir atsiskaitymo tvarka. LR CK 1.93 str. 1 dalyje yra nustatyta, kad įstatymų reikalaujamos formos nesilaikymas sandorį daro negaliojančiu tik tuo atveju, kada toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatymuose. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla tarp šalių ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti. To paties straipsnio 6 dalyje įtvirtinta nuostata, kad 2 dalies nuostatų teismas gali netaikyti, kai yra kitokių rašytinių, nors ir netiesioginių sandorio sudarymo įrodymų.

Ieškovas pripažįsta, kad tarp šalių buvo sudaryta prekių pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutartis.

Atsakovas G. B. posėdžio metu nurodė, kad jam buvo reikalingos prekės, todėl jis 2009-01-30 nuvyko pas ieškovą ir su ieškovo darbuotoja administratore pasirašė sutartį dėl nardymo įrangos pirkimo, tačiau prekių jis negavo, o iki 2009-04-30 iš abiejų pusių nebuvo padarytas joks veiksmas. Po pokalbio su G. K. 2009-05-28, kurio metu G. K. pasakė, kad atsakovas turi pradėti mokėti, tada bus ir prekės, atsakovas padarė tris pinigų pavedimus 1800 Lt sumai, tačiau prekių negavo, todėl atsakovas laiko, kad sutartis neįvyko. Atsiliepime ir priešieškinyje atsakovas nurodo, kad sutartis dėl jos trūkumų nebuvo sudaryta.

Kaip jau buvo nurodyta, tarp ieškovo ir atsakovo susiklostė pirkimo – pardavimo santykiai, tai yra buvo sudaryta prekių pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutartis, kuri, reikia pripažinti, turėjo kai kurių trūkumų, tačiau civilinio kodekso normos, reglamentuojančios šios rūšies sutarčių sudarymo klausimus, nenumato, jog prekių pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutarčių įstatymų reikalaujamos rašytinės formos nesilaikymas tokį sandorį darytų negaliojančiu, o šiuo atveju sutartis, nors ir turėjo trūkumų, tačiau buvo sudaryta raštu. Pripažinti, kad tarp šalių buvo sudaryta prekių pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutartis, leidžia ir tai, kad atsakovas G. B. už nardymo įrangą atsakovui apmokėjo 1800 Lt trimis bankinio mokėjimo dokumentais (9-11 b.l.).

Tačiau byloje kyla ginčas dėl susitartų pirkti – parduoti prekių perdavimo atsakovui G. B..

Pagrindinis pirkimo–pardavimo sutarties požymis yra tas, kad sudarydamas tokią sutartį pardavėjas perduoda pirkėjui daiktą ir nuosavybės teisę į jį. Ši pagrindinė pardavėjo pareiga nurodyta CK 6.317 straipsnyje, kurio 4 dalyje nustatyta, kad tinkamos pardavėjo pareigos perduoti daiktą įvykdymas siejamas su dviem sąlygom: pardavėjas turi perduoti daiktą pirkėjui valdyti arba sutinka, kad pirkėjas pradėtų jį valdyti; turi būti pašalintos bet kokios pirkėjo valdymo teisės kliūtys.

Ieškovas teigia, kad dalį prekių atsakovas buvo pasiėmęs dar dirbdamas ieškovo įmonėje, likusios prekės buvo atiduotos 2009-01-30, pasirašius sutartį.

Atsakovas teigia, kad prekių jis negavo, todėl sumokėjęs 1800 Lt, daugiau mokėjimų nebevykdė.

Pagal LR CPK 178 str. nuostatas šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus.

Ieškovas, teigdamas, kad sutartimi sutartos parduoti prekės atsakovui buvo perduotos, šių aplinkybių nepatvirtino jokiais įrodymais, kuriais šiuo atveju galėtų būti prekių priėmimo – perdavimo aktai, kasos čekiai, atitinkami buhalterinės apskaitos dokumentai bei kiti leistini įrodymai. Ieškovas šias aplinkybes įrodinėjo liudytojos G. K. parodymais ir pateiktais apskaitos dokumentais dėl prekių perkėlimo, taip pat SMS tekstu. Teismas vertina, kad šiais įrodymais ieškovas nepatvirtino prekių perdavimo aplinkybių, kadangi liudytoja G. K. nenurodė konkrečių faktų apie prekių perdavimą, be to ji nurodė, kad įmonės veikla yra šeimos verslas, todėl jos parodymai vertintini kritiškai. Pavieniai prekių perkėlimo įmonės viduje apskaitos dokumentai taip pat nepatvirtina galutinio neva tai perduotų G. B. prekių apskaitos rezultato. SMS žinutės tekste esanti informacija dėl 4627 Lt taip pat nepatvirtina ieškovo nurodytų aplinkybių, kadangi žinutėje apie nardymo įrangos gavimą nėra duomenų. Pagal LR CPK 177 str. įrodymais civilinėje byloje gali būti faktiniai duomenys, taigi remtis prielaidomis teismas negali, o ieškovo įrodymų pagrindu galima daryti tik prielaidas apie galimą prekių perdavimą.

Posėdžio metu apklaustas liudytojas B. V. parodė, kad 2009-01-30 su juo kartu važiavęs atsakovas G. B. jokių prekių neparsivežė, liudytoja E. B., dirbusi ieškovo įmonėje vadybininke, parodė, kad ji be jokio dokumento prekių niekada neatiduodavo, taip pat parodė, kad įmonėje nebuvo tvarkinga prekių apskaita.

Byloje esantys įrodymai nepatvirtino, kad ieškovas perdavė atsakovui G. B. pagal sutartį sutartas parduoti prekes, tai yra ieškovas neįvykdė sutarties, kas laikytina esminiu pirkimo – pardavimo sutarties sąlygų pažeidimu, dėl ko atsakovas, sumokėjęs 1800 Lt ir negavęs prekių, patyrė nuostolius ir įgijo teisę į jo patirtų nuostolių atlyginimą, todėl ginant atsakovo teises, atsakovo priešieškinis tenkintinas, ir iš ieškovo atsakovo G. B. naudai priteistina 1800 Lt (LR CK 6.59 str., 6.63 str., 6.205 str., 6.324 str.).

Kadangi teismas įvertino, kad buvo sudaryta nardymo įrangos pirkimo – pardavimo sutartis, todėl sprendžiant ginčą, nėra pagrindo taikyti LR CK 6.237 str. nuostatas.

Patenkinus atsakovo priešieškinį iš ieškovo individualios G. K. įmonės „Diugonis“ priteistinas atsakovo sumokėtas žyminis mokestis – 54 Lt ir 2 Lt mokestis už sąskaitos užpildymą (40–41 b.l.) bei advokato atstovavimo išlaidos, kurios sudaro 1300 Lt (28 b.l.) ir kurios remiantis teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.2.p., 8.18.p., laikytinos pagrįsto dydžio (LR CPK 79 str., 80 str., 88 str., 93 str., 98 str.). Taip pat iš ieškovo valstybės biudžeto naudai priteistina dalis nesumokėto žyminio mokesčio, kuri sudaro 54 Lt (6 b.l.) (ieškovas pateikė ieškinį nagrinėjimui dokumentinio proceso tvarka ir apmokėjo jį nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu) bei teismo procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, kurios šioje byloje sudaro 22,30 Lt (LR CPK 79 str. 80 str., 85 str., 88 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis LR CPK 270 str., 285 str., 286 str., 287 str., teismas

nusprendžia:

Ieškovo ieškinį atmesti, atsakovo priešieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš ieškovo individualios G. K. įmonės „Diugonis“ atsakovo G. B. naudai 1800 Lt už sumokėtas prekes, 54 Lt žyminio mokesčio ir 2 Lt mokesčio už sąskaitos užpildymą bei 1300 Lt atsakovo patirtų advokato pagalbos išlaidų.

Priteisti iš ieškovo individualios G. K. įmonės „Diugonis“ valstybės biudžeto naudai 54 Lt žyminio mokesčio, 22,30 Lt teismo turėtų procesinių dokumentų įteikimo išlaidų

Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Utenos rajono apylinkės teisme.