- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-02
- Bylos Nr.
- A-3873-815/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-49-3-00119-2021-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Gintaras Kryževičius (pirm.), Ernestas Spruogis (pirm.), Rytis Krasauskas
- Atsakovas
- Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ernesto Spruogio (pranešėjas),
dalyvaujant (duomenys neskelbtini) prisistačiusiam užsieniečiui, jo atstovui advokatui Romui Jonuškai,
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui Edvinui Paškevičiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečiu (duomenys neskelbtini) prisistačiusio užsieniečio apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. liepos 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečiu (duomenys neskelbtini) prisistačiusio užsieniečio sulaikymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Valstybinės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Užsieniečių registracijos centras, Centras) teikimu kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus, prašydamas sulaikyti (duomenys neskelbtini) piliečiu (duomenys neskelbtini) prisistačiusį užsienietį (toliau – ir užsienietis, apeliantas) Užsieniečių registracijos centre iki 2021 m. spalio 8 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas galutinis sprendimas užsieniečio prieglobsčio byloje (toliau – ir Teikimas).
2.1. (duomenys neskelbtini) prisistatęs užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 m. birželio 11 d., veikdamas 15 asmenų grupėje, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) buvo sulaikytas, kadangi neteisėtai kirto Lietuvos valstybės sieną, neturėdamas su savimi jokių asmens tapatybę, pilietybę bei teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų. Užsienietis prisistatė (duomenys neskelbtini) piliečiu (duomenys neskelbtini), pateikė prieglobsčio prašymą, Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) sprendimu buvo apgyvendintas Užsieniečių registracijos centre. Migracijos departamentas prieglobsčio prašymą nagrinėja skubos tvarka.
2.2. Migracijos departamentas 2021 m. liepos 1 d. rašte nurodė, kad (duomenys neskelbtini) prisistatęs užsienietis piktnaudžiauja migracine sistema, kadangi į Lietuvos Respubliką atvyko ne per pasienio kontrolės punktą, pasinaudodamas nelegalios migracijos į Lietuvos Respubliką organizuojančių asmenų patarimais ar paslaugomis, Lietuvoje nesiekė teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl prieglobsčio suteikimo, naktį kirto Lietuvos valstybės sieną, sulaikytas paaiškino, kad išvyko iš savo šalies į Europą, jis teikė miglotus paaiškinimus dėl savo kelionės tikslo bei dokumento praradimo aplinkybių. Šios aplinkybės, Migracijos departamento vertinimu, pagrindžia prielaidą, kad vengdamas galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos jis gali pasislėpti arba net nelaukdamas sprendimo dėl jo teisinės padėties išvykti iš Lietuvos į kitas Šengeno valstybes, tuo sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje. Tokiu atveju Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos neturės galimybės priimti ir įvykdyti atitinkamus sprendimus dėl jo teisinės padėties, todėl šiuo atveju egzistuoja užsieniečio sulaikymo pagrindai.
2.3. Alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas šiuo atveju nėra pakankamai proporcinga priemonė siekiamiems tikslams, alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti taikoma tik tokių asmenų atžvilgiu, kurių asmens tapatybė yra patvirtinta, jie nekelia grėsmės valstybės saugumui ar viešajai tvarkai ir bendradarbiauja su valdžios institucijomis, teismais. Šiuo atveju užsienietis atvyko į Lietuvos Respubliką, neturėdamas jokio asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ar jo kopijos, ir iki šiol nepateikė.
3. (duomenys neskelbtini) prisistatęs užsienietis paaiškino, kad į Lietuvą atvyko be dokumentų, kuriuos turi (duomenys neskelbtini). Nori gyventi Lietuvoje. (duomenys neskelbtini) šiuo metu vyksta karas, yra daug problemų.
II.
4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai 2021 m. liepos 9 d. sprendimu Užsieniečių registracijos centro teikimą tenkino – sulaikė užsienietį Užsieniečių registracijos centre iki 2021 m. spalio 8 d., bet ne ilgiau iki kol bus nustatyta jo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje
5. Teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) piliečiu (duomenys neskelbtini) prisistatęs užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 m. birželio 11 d., kur buvo sulaikytas Užsieniečių registracijos centre, nes į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, t. y. neturėdamas dokumentų, patvirtinančių jo tapatybę, pilietybę, teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje. Atkreipė dėmesį, jog Migracijos departamentas 2021 m. liepos 1 d. rašte pažymi, kad (duomenys neskelbtini) piktnaudžiauja migracine sistema, kadangi į Lietuvos Respubliką atvyko ne per pasienio kontrolės punktą, pasinaudodamas nelegalios migracijos į Lietuvos Respubliką organizuojančių asmenų patarimais ar paslaugomis, Lietuvoje nesiekė teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl prieglobsčio suteikimo, naktį kirto Lietuvos valstybės sieną, sulaikytas paaiškino, kad išvyko iš savo šalies į Europą, jis teikė miglotus paaiškinimus dėl savo kelionės tikslo bei dokumento praradimo aplinkybių. Šios aplinkybės, teismo vertinimu, sudaro pagrindą pripažinti, kad šiuo atveju yra Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalies 1, 2 punktuose įtvirtinti užsieniečio sulaikymo pagrindai.
6. Teismas pažymėjo, kad, kadangi (duomenys neskelbtini) prisistatęs užsienietis turi prieglobsčio prašytojo statusą ir nebendradarbiauja su kompetentingų įstaigų darbuotojais prieglobsčio nagrinėjimo metu, nepateikė asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, užsienietis sulaikomas.
III.
7. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. liepos 9 d. sprendimą – pritaikyti užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Užsieniečių registracijos centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.
8.1. Asmens dokumentų nepateikimas negali būti laikomas nebendradarbiavimu. Užsienietis, jei dokumentų neturi, jų pateikti neturi galimybės dėl objektyvių priežasčių, o ne tyčiniais savo veiksmais – nebendradarbiavimu. Priešingai, užsienietis nurodė atvykimo priežastis, teikė paaiškinimus, kas rodo, jog jis bendradarbiauja nustatant jo teisinį statusą.
Žemesnės instancijos teismas
8.2. Byloje užsienietis savo veikimu niekaip nėra parodęs, kad ketina pasislėpti ar išvykti iš Lietuvos, apgyvendinimo tvarkos ir kitų taisyklių nėra pažeidęs ir nėra jokių objektyvių duomenų, kad tai galėtų padaryti ateityje.
8.3. Užsieniečiui turėjo būti taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė. Pirmosios instancijos teismas nepakankamai atidžiai įvertino užsieniečio atvejį, neatsižvelgė į tai, kad jis savo veiksmais nesudarė pagrindo manyti, kad gali pasislėpti arba nesulaukęs sprendimo dėl teisinės padėties išvykti iš Lietuvos, todėl manyti, kad jis pažeis buvimo Lietuvoje ir apgyvendinimo tvarką nėra pagrindo. Taikant Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punktą, būtų užtikrintas užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje bei sudarytis sąlygos minimaliai judėti ir nepagrįstai nesuvaržyti užsieniečio laisvės. Bent tokiu būdu judėjimo ribojimas būtų nors šiek tiek teisingesnis ir mažiau pažeidžiantis užsieniečio, kaip prieglobsčio prašytojo, interesus.
Atsiliepimas
9. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras atsiliepime prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. liepos 9 d. sprendimą.
10. Centras nurodo, kad 2021 m. birželio 11 d. (duomenys neskelbtini) piliečiu prisistatantis (duomenys neskelbtini) 11 asmenų grupėje neteisėtai, ne per valstybės sienos pasienio kontrolės punktą, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš (duomenys neskelbtini). Užsienietis su savimi neturėjo jo asmens tapatybę, pilietybę bei teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų.
Žemesnės instancijos teismas
11. Centras atkreipia dėmesį, jog sulaikymo metu užsienietis prisistatė (duomenys neskelbtini), vėliau (duomenys neskelbtini), o 2021 m. birželio 23 d. buvo apklaustas dėl riaušių kurstymo Valstybės sienos apsaugos tarnybos Užsieniečių centre, kur buvo apgyvendintas. Savo tikrus asmens duomenis, kad yra (duomenys neskelbtini), apeliantas nurodė tik 2021 m. birželio 30 d., teikdamas prašymą suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje, t. y. praėjus 19 dienų po jo sulaikymo.
12. Migracijos departamentas 2021 m. liepos 5 d. rašte Nr. 10K-20601 informavo, kad aiškinantis apelianto teisinę padėtį pirminės apklausos metu, jis paaiškino, jog kartu su broliu iš gimtosios šalies nelegaliai išvyko į (duomenys neskelbtini) ir krovinine transporto priemone, tikėdamiesi pasiekti (duomenys neskelbtini), nelegaliai atvažiavo į (duomenys neskelbtini), iš kur nelegaliai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Migracijos departamento nuomone, užsienietis piktnaudžiavo migracine sistema, todėl, vengdamas galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, gali pasislėpti ar, nelaukdamas sprendimo dėl jo teisinės padėties, išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Šengeno valstybes, taip sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę visoje Šengeno erdvėje.
13. Užsienietis atvykęs į Lietuvos Respubliką prisistatė (duomenys neskelbtini) piliečiu (duomenys neskelbtini), vėliau (duomenys neskelbtini), tačiau jo tapatybę patvirtinančio dokumento nepateikė, jo kelionės maršruto, asmenų kontaktinių duomenų nenurodė.
14. Centras nurodo, kad byloje nepaneigiamos faktinės aplinkybės – apeliantas pasirinko kelią siekti savo tikslų ne legaliai atvykstant į Lietuvos Respubliką per pasienio kontrolės punktą, o neteisėtai kirtus Lietuvos Respublikos valstybės sieną neturint asmens dokumentų ir prieglobsčio Lietuvos Respublikoje pasiprašė tik po jo sulaikymo – tai indikuoja, jog jis linkęs ignoruoti Lietuvos Respublikos (bei Europos Sąjungos) teisės aktų reikalavimus iš trečiųjų šalių atvykstantiems asmenims (dalyvavo nelegalių migrantų inicijuotuose neramumuose) ir nevykdyti prieglobsčio prašytojo pareigų, todėl tikėtina, kad siekdamas išvengti galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, jis gali bandyti savavališkai išvykti ir pasislėpti, tuo sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje. Tokiu atveju Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos neturės galimybės priimti ir įvykdyti atitinkamus sprendimus dėl jo teisinės padėties.
15. Centro nuomone, alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas šiuo atveju nėra pakankamai proporcinga priemonė siekiamiems tikslams.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl sprendimo sulaikyti (duomenys neskelbtini) piliečiu (duomenys neskelbtini) prisistačiusį užsienietį Užsieniečių registracijos centre iki 2021 m. spalio 8 d., bet ne ilgiau iki kol bus nustatyta jo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje.
17. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą, jį tenkino ir sulaikė užsienietį Užsieniečių registracijos centre iki 2021 m. spalio 8 d. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti teismo sprendimą ir pritaikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti jį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.
18. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, kad asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas leistinas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.
19. Užsieniečio – prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindus nustato Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 113 straipsnio 4 dalies nuostatos. Remiantis Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktais, prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę (1 punktas), siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6-11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (2 punktas). Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje pateikiamas sąrašas aplinkybių, kurios vertinamos sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, tarp kurių: siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jam pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu (8 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais (10 p.).
20. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tol, kol nėra įsiteisėjęs priimtas sprendimas dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo, negalima teigti, kad asmens prieglobsčio prašymo motyvai jau yra galutinai išaiškinti, t. y. papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų jau negalėtų kilti (žr., pvz., 2019 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4351-1062/2019; 2021 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2771-261/2021).
21. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad užsienietis, atvykęs į Lietuvos Respubliką, neturėjo asmens tapatybę ir (arba) pilietybę patvirtinančių dokumentų. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad dar nėra nustatyti motyvai, kuriais grindžiamas užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį, kad užsienietis nebendradarbiauja, kad gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.
22. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į minėtą teisinį reglamentavimą ir tai, kad apeliantas atvyko ir buvo Lietuvos Respublikoje, neturėdamas asmens tapatybę ir (arba) pilietybę patvirtinančių dokumentų, be to, nėra nustatyti motyvai, kuriais grindžiamas užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį, daro išvadą, kad pirmosios instancijos sprendimu, esant Įstatymo 113 straipsnyje 4 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytiems pagrindams, užsienietis sulaikytas pagrįstai.
23. Dėl apelianto argumentų, kad pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti Įstatymo 115 straipsnyje numatytas alternatyvias sulaikymui priemones, pažymėtina, kad teismas atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę (Įstatymo 115 straipsnio 1 dalis). Nesant nustatytai užsieniečio tapatybei šioje byloje alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas negalimas.
24. Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė bylai reikšmingą teisinį reguliavimą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo panaikinti. Todėl užsieniečio apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. liepos 9 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
(duomenys neskelbtini) piliečiu (duomenys neskelbtini) prisistačiusio užsieniečio apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. liepos 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.