- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-01-13
- Bylos Nr.
- A2.6.-837-276/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-17127-2015-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Robertas Rainys
- Pažeidėjas
- V. L.
- Advokatai
- Gintarė Leškevičienė
- Kategorijos
- 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. L.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs V. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. L. 2015-09-27 apie 19.30 val. vairavo kelių transporto priemonę - automobilį „Subaru Impreza“, v/Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas pro (duomenys neskelbtini) stovintį automobilį „Opel Astra“, v/Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį A. Š., buvo neatidus, nepaliko tarpo iš šono, kliudė šį automobilį ir jį apgadino, po ko iš eismo įvyko vietos pasitraukė, tuo pažeidė KET 9, 126, 222 p.p. bei LR ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d..
V. L. savo kaltę iš esmės pripažino ir parodė, kad 2015-09-27 kartu su žmona, jos seserimi ir vaikais buvo boulinge. Apie 20.00 val. kartu su žmona ir vaiku automobiliu „Subaru Impreza“, v/Nr. (duomenys neskelbtini) grįžo į namus, kieme buvo daug automobilių ir jis važiuodamas užkliudė stovintį automobilį „Opel“. Nutarė surasti automobilio savininką ir su juo susitarti, tuo metu prie jo priėjo kaimynas J. D. ir paklausė ar jis rašys raštelį, kad apgadino kitą automobilį, ar jam skambinti į policiją, jis atsakė, kad raštelį rašys. Tuo metu paskambino žmonos sesuo ir pasakė, kad sugedo jos automobilis, paprašė nuvežti vaikus į globos namus. Jis pasakė raštelį parašyti žmonai, o pats automobiliu „VW Jetta“ nuvažiavo. Grįžęs iš J. D. sužinojo, kad šis iškvietė policiją.
Liudytojas A. Š. į teismo posėdį neatvyko, telefonu pranešė, kad 200 eurų žalą jam atlygino V. L. draudimo bendrovė.
Liudytojas D. Č. parodė, kad 2015-09-27 apie 20.00 val. pagal iškvietimą atvyko prie namo (duomenys neskelbtini), ten buvęs liudytojas parodė automobilį, kurį apgadino kitas automobilis, ant abiejų automobilių sugadinimų aukštis sutapo. Jo porininkas A. D. buvo nuėjęs į V. L. butą, ten buvusi jo žmona pasakė, kad autoįvykis buvo, vyro namuose nėra.
Liudytojas J. D. parodė, kad 2015-09-27 apie 19.00 val. matė kaip „Subaru Impreza“ vairavęs V. L. praleido iš kiemo išvažiuojantį automobilį ir per arti privažiavo prie „Opel“ automobilio, po to neišsuko vairo ir į šį automobilį važiuodamas lėtai atsitrenkė. Jis priėjo prie V. L., pasakė, kad šis apgadino kitą automobilį, klausė kas parašys raštelį apgadinto automobilio savininkui, V. L. kažką pasakė, automobilį pastatė aikštelėje, sėdo į automobilį „VW Jetta“ ir nuvažiavo, o jo žmona nuėjo namo. Jis tuo metu iš automobilio į namus nešė daiktus. Grįžęs V. L. jam pradėjo priekaištauti dėl ko jis nufotografavo jo automobilio numerius, liepė nesikišti, todėl paskambino į policiją, atvykusiems policininkams parodė abu automobilius.
Liudytoja S. M. parodė, kad su vyru V. L., jų ir sesers vaikais 2015-09-27 buvo boulinge, alkoholio nevartojo. Grįžus į namus pajuto, kad vyras automobiliu atsitrenkė į stovintį „Opel“, apie tai jam pasakė. Paskambino sesuo ir pasakė, kad sugedo jos automobilis, reikia skubiai atvažiuoti ir į globos namus nuvežti iš ten paimtus vaikus. Tuo metu priėjo kaimynas, sakė, kad jie kliudė stovintį automobilį, klausė kas rašys raštelį apgadinto automobilio savininkui, vyras pasakė, kad jie parašys. Ji suprato, kad raštelį parašys vyras, o šis pagalvojo, kad rašys ji, nes skubėjo pas jos seserį. Ji raštelio neparašė ir nuėjo namo, o vyras savo automobiliu „VW Jetta“ nuvažiavo pas jos seserį. Po kažkiek laiko atėjo policininkas, ji pripažino autoįvykį, sakė, kad vyro nėra namuose.
Iš akto matyti, kad automobiliui „Subaru Impreza“, v/Nr. (duomenys neskelbtini) įbrėžtas priekinis dešinės pusės bamperis, automobiliui „Opel Astra“, v/Nr. (duomenys neskelbtini) nubrėžtos kairės pusės priekinės durys, sugadinimų aukštis sutampa (b.l. 20-23).
Tokiu būdu visiškai įrodyta, kad kontaktas tarp automobilių buvo, žala buvo padaryta A. Š. automobiliui ir V. L. padarė LR ATPK 127 str. 2 d. pažeidimą.
Kelių eismo taisyklių 222 p. numato, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusiojo asmens įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma – policijai.
Įrodyta, kad V. L. nežinojo kieno transporto priemonę apgadino, į policiją neskambino, pats iš eismo įvykio vietos nuvažiavo ir tokį veiksmą teismas vertina kaip tyčinį. KET nenumato kažkokių raštelių rašymą apgadintos transporto priemonės savininkui, šiuo atveju net ir toks „prisipažinimas“ surašytas nebuvo. Teismas daro išvadą, kad visiškai įrodyta, kad neįvykdęs KET 222 p. numatytų reikalavimų V. L. tyčia pasitraukė iš eismo įvykio vietos, jo nurodytą motyvą nevertina kaip būtiną reikalingumą ir tokiu būdu visiškai įrodyta, kad jis padarė LR ATPK 130 str. 1 d. pažeidimą.
Motyvuojamoji dalis
V. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis gailisi padaręs pažeidimus, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas nuobaudą už LR ATPK 130 str. 1 d. pažeidimą, teismas atsižvelgia į tai, kad administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuostatos, kad administracinės nuobaudos taikymas šios kategorijos bylose atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.
Iš bylos medžiagos matyti, kad žala buvo padaryta nedidelė, ją V. L. atlygino, jis prisipažino padaręs pažeidimus, dėl to gailėjosi, palengvino tyrimą ir bylos išnagrinėjimą, todėl atėmimas teisės vairuoti transporto priemones bent minimaliam 3 metų terminui prieštarautų proporcingumo ir protingumo principams, todėl yra pagrindai taikyti LR ATPK 30¹ str. nuostatas ir skirti jam už LR ATPK 130 str. 1 d. pažeidimą mažesnes nuobaudas už minimalias.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str., 286-287 str. str. –
nutarė:
V. L. už LR ATPK 127 str. 2 d. pažeidimą nubausti 30 eurų bauda, už LR ATPK 130 str. 1 d. pažeidimą nubausti 300 eurų bauda ir atimti teisę vairuoti transporto priemones 3 mėnesiams. Vadovaujantis LR ATPK 33 str. 2 d. nuobaudas subendrinti ir paskirti V. L. 300 eurų baudą ir atimti teisę vairuoti transporto priemones 3 mėnesiams.
Paskirta bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo šio nutarimo nuorašo gavimo dienos turi būti sumokėta bet kuriame banke į Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300 (teismo baudos įmokos kodas: 1001, banko kodas: 73000). Sumokėjus baudą baudos mokėjimo kvitas ne vėliau kaip per 40 dienų nuo šio nutarimo gavimo dienos turi būti pristatytas protokolą surašiusiam organui (pareigūnui).
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos arba nepristačius protokolą surašiusiam organui (pareigūnui), baudos mokėjimo kvito, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus perduotas antstoliui dėl priverstinio baudos išieškojimo (LR ATPK 314 str. 1 d.).
Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.