- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-04-06
- Bylos Nr.
- eI3-2169-535/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00399-2021-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Jūratė Gaidytė-Lavrinovič (pirm.), Ina Kirkutienė, Jolanta Vėgelienė
- Atsakovas
- Centrinė projektų valdymo agentūra
- Pareiškėjas
- Respublikinė Panevėžio ligoninė
- Advokatai
- Deividas Soloveičikas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič (pirmininkaujanti ir pranešėja), Inos Kirkutienės ir Jolantos Vėgelienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Respublikinės Panevėžio ligoninės skundą atsakovei VĮ Centrinei projektų valdymo agentūrai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja Respublikinė Panevėžio ligoninė (toliau – Ligoninė) kreipėsi į teismą su skundu ir prašo: 1) panaikinti VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – Agentūra) 2021-01-21 sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT01; 2) tuo atveju, jeigu teismas vis dėlto vertintų, kad Ligoninė padarė pažeidimą, sumažinti Agentūros pritaikytos finansinės korekcijos dydį, kad šis atitiktų proporcingumo principą; 3) atlyginti bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėja paaiškina, kad ginčijamu sprendimu atsakovė pritaikė finansinę korekciją Ligoninės įgyvendinamame ir iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansuojamame projekte „VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės tuberkuliozės diagnostikos ir gydymo infrastruktūros modernizavimas ir gydymo efektyvumo didinimas“, projekto Nr. J02-CPVA-V-08-0001 (toliau – Projektas). Finansinių korekcijų taikymo pagrindas – Ligoninės vykdyto Pulmonologijos skyriaus pastate 10D 3/p remonto darbų viešojo pirkimo metu tariamai padaryti pažeidimai.
Pareiškėja mano, kad vykdydama Pirkimą, nepadarė pažeidimo, kadangi Pirkimo sąlygose nustatytas Kvalifikacijos reikalavimas yra aiškus, proporcingas Pirkimo objektui ir neribojantis tiekėjų konkurencijos. Spręsdama priešingai, atsakovė neteisėtai ir neteisingai vertino nustatytą Kvalifikacijos reikalavimą, nesivadovaudama, be kita ko, turiningojo vertinimo principu. Net ir tuo atveju, jeigu, vis dėlto, būtų konstatuotas pažeidimas Pirkime (su kuo Ligoninė kategoriškai nesutinka), atsakovės siūloma taikyti finansinė korekcija neatitinka proporcingumo principo reikalavimų.
Pareiškėja aptaria Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ), Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nuostatas, Europos sąjungos teisingumo teismo (toliau – ESTT) ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) išaiškinimus ir teigia, kad vykdydama pirkimą ir nustatydama Kvalifikacijos reikalavimą, laikėsi visų VPĮ reikalavimų ir juos pagrindžiančios teismų praktikos bei taikomų teisės principų. Projekto vykdytojos nustatytas Kvalifikacijos reikalavimas, atsižvelgiant į Pirkimo objektą, buvo būtinas ir minimalus ne tik siekiant įsigyti tinkamus darbus ir užtikrinti sėkmingą Pirkimo sutarties įvykdymą, bet ir siekiant įgyvendinti Statybos įstatymo ir jį detalizuojančių normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodo, kad šiuo konkrečiu atveju nėra nesutarimo (ginčo), jog statybos darbai, sudarantys Pirkimo objektą, numatomi atlikti Pulmonologijos skyriaus pastate 10D 3/p, kuris, vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ patvirtinimo“ (toliau - STR 1.01.03:2017) 1.2 punktu, 7 punktu ir lentelės Nr. 1 4 punktu, priskiriamas negyvenamųjų ypatingųjų statinių kategorijai. Ligoninė, siekdama organizuoti statybos darbus negyvenamosios paskirties ypatingajame statinyje, Pirkimo sąlygose negalėjo nenumatyti Statybos įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyto privalomojo kvalifikacinio reikalavimo statybos darbų rangovui ir (ar) statybos darbams pasitelkti statybos rangovą, neatitinkantį minėto reikalavimo. Priešingas veikimas būtų vertinamas kaip šiurkštus Statybos įstatymo reikalavimų pažeidimas ir galėtų lemti Pirkimo objekto pripažinimą savavališka statyba. Pažymi, kad statybos teisinius santykius ir statybos dalyvių kvalifikacinius reikalavimus reglamentuojantys teisės aktai nenustato statybos vadovų kvalifikacijos skirstymo pagal atskirus negyvenamųjų pastatų pogrupius, nurodomus STR 1.01.03:2017 7.1 - 7.22 punktuose.
Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad STR 1.02.01:2017 nenumato, jog kvalifikacijos atestate būtų nurodomas konkretus negyvenamųjų pastatų pogrupis, kaip tai detalizuoja STR 1.01.03:2017 7.1 - 7.22 punktuose. Taigi, net nėra tokios galimybės formuluoti kvalifikacinį reikalavimą turėti atestatą, suteikiantį teisę vykdyti ypatingojo statinio statybos vadovo funkcijas tik konkretaus negyvenamųjų pastatų pogrupio pastato atžvilgiu (toks atestatas paprasčiausiai neegzistuoja).
Tam, kad įsitikintų, jog atestatai pagal konkretų pastatų pogrupį net neegzistuoja, Ligoninė kreipėsi į atestavimą atliekančią organizaciją - valstybės įmonę Statybos produkcijos sertifikavimo centrą (toliau - SPSC). SPSC 2020-11-25 rašte nurodė, jog „SPSC tvarkomuosiuose statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų kvalifikacijos atestatų ir teisės pripažinimo dokumentų registruose nėra informacijos apie Vadovams išduotus kvalifikacijos atestatus statinių grupei - negyvenamieji pastatai (gydymo paskirties). Todėl atsakovės sprendime nurodytas teiginys, kad „nors teisės aktai nenustato prievolės atestate įrašyti negyvenamųjų pastatų pogrupius, praktikoje tokie įrašai yra daromi“ neatitinka tikrovės.
Taigi, Pirkimo sąlygų 3.4.2 punkte nustatytas Kvalifikacijos reikalavimas reiškia, kad rangovas atitinka šį kvalifikacinį reikalavimą, jei jo ypatingojo statinio statybos vadovas yra atestuotas ypatingų statinių, priskiriamų negyvenamųjų pastatų grupei, t. y. bet kuriam negyvenamajam ypatingajam pastatui, o ne visų STR 1.01.03:2017 7.1 - 7.22 punktuose nurodytų negyvenamųjų pastatų pogrupių pastatams. Be to, pogrupio nurodymas būtų buvęs neteisėtas, kadangi ribotų tiekėjų konkurenciją. Pažymi, kad kiekvienas statybų rinkoje veikiantis tiekėjas Kvalifikacijos reikalavimą suprato būtent taip, kaip išdėstyta Pirkime. Tai pagrindžia ir faktas, kurį nurodė ir pati atsakovė, kad Pirkime nebuvo gauta nei viena pretenzija dėl Pirkimo sąlygų neaiškumo ar tariamo konkurencijos ribojimo.
Tai, kad Pirkimo tikslas buvo pasiektas ir sudaryta Sutartis, patvirtina, jog tiekėjai Kvalifikacijos reikalavimą suprato pagal tikrąją jo prasmę, o ne taip, kaip aiškina atsakovė.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodo, kad sutinka su atsakovės nurodoma LAT praktika. Nagrinėjamu atveju Kvalifikacijos reikalavimas neribojo ir negalėjo jokia apimti riboti tiekėjų konkurencijos, kadangi Kvalifikaciniame reikalavime net ir nurodžius konkretų negyvenamųjų pastatų pogrupį, nėra ir teorinės galimybės, kad Pirkime būtų galėję dalyvauti daugiau tiekėjų, nes specialistai, vykdantys ypatingų statinių, priskiriamų negyvenamųjų pastatų konkrečiam pogrupiui, statinių statybos vadovo pareigas, turės teisę vykdyti ir kito pogrupio statinių statybos vadovo pareigas, kadangi, kvalifikacijos atestate nurodoma statinių grupė, o ne pogrupis.
Pareiškėja mano, kad atsakovė prieštarauja pati sau, darydama išvadą, kad „antroji kvalifikacijos reikalavimo dalis, nenurodant pastatų pogrupio, laikytina suformuluota tinkamai. Priešingai nei nustatant reikalavimus dėl atestatų, patirties konkrečiame pogrupyje detalizavimas susiaurintų galinčių dalyvauti subjektų ratą (galėtų dalyvauti tik tie tiekėjai, kurie turi specialistą, turintį patirties ypatingų statinių, priskiriamų negyvenamųjų pastatų grupei, gydymo paskirties pastatų pogrupyje)“. Taigi, atsakovė pripažįsta, kad pastatų pogrupio nurodymas Kvalifikacijos reikalavime būtų apribojęs tiekėjų konkurenciją. Vis dėlto, atsakovė nepagrįstai išskiria Kvalifikacijos reikalavimą į dvi dalis - pirmąją ir antrąją ir teigia, jog Ligoninė tariamai turėjo reikalavime dėl atestavimo nurodyti statinių grupę bei pogrupį. Pareiškėja pažymi, kad Kvalifikacijos reikalavimas turi būti aiškinamas sistemiškai ir nėra pagrindo daryti tokios atskirties į dvi dalis, kaip tai daro atsakovė.
Pareiškėja nurodo, kad Pirkime nustatytas Kvalifikacijos reikalavimas jokia apimtimi neriboja konkurencijos, yra aiškus, proporcingas ir tikslingas, susijęs su Pirkimo objektu, atitinka VPĮ ir Statybos įstatyme bei jį detalizuojančiuose normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose keliamus reikalavimus, teismų praktiką. Atsakovė netinkamai aiškina Kvalifikacijos reikalavimą ir nepagrįstai teigia, jog Kvalifikacijos reikalavimas pažeidžia VPĮ 47 straipsnio 1 dalies nuostatas ir VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatytus proporcingumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus.
Pareiškėja taip pat mano, kad skirtas finansinės korekcijos dydis prieštarauja proporcingumo principui. Atsakovė, priimdama sprendimą ir taikydama 10 proc. finansinę korekciją, neatsižvelgė į teisės aktuose akcentuojamą finansinės korekcijos proporcingumo principą, kuris reguliuoja finansinių korekcijų taikymą ir jų nustatymo dydį. Pareiškėja pažymi, kad atsakovės nurodytos aplinkybės nelemia poreikio taikyti neproporcingai didelio dydžio finansinės korekcijos. Kaip sprendime nurodo pati atsakovė, nei vienas Pirkimu suinteresuotas dalyvis neteikė pretenzijos (neginčijo) Pirkimo sąlygų ir jose įtvirtinto Kvalifikacijos reikalavimo. Tuo atveju, jeigu Kvalifikacijos reikalavimas būtų buvęs iš tiesų ribojantis, Pirkime būtų neabejotinai gauta pretenzijų dėl Pirkimo sąlygų, taip pat Pirkime greičiausiai nebūtų buvę pateikta pasiūlymų. Pirkimu buvo pasiektas viešųjų pirkimų tikslas - įsigyti reikalingą Pirkimo objektą. Taip pat Pirkimas buvo supaprastintas, nekėlė tarptautinio susidomėjimo ir buvo nereikšmingas ES vidaus rinkai.
Pareiškėja mano, kad numatytas taikyti Finansinės korekcijos dydis - 10 proc. nuo Pirkimo sutarties vertės - laikytinas akivaizdžiai prieštaraujančiu proporcingumo principo reikalavimui, todėl Finansinė korekcija turėtų būti apskritai panaikinta, o laikantis pozicijos, jog Finansinė korekcija, vis dėlto, taikytina (su kuo kategoriškai nesutinka) - jos dydis turėtų būti iš esmės sumažintas, vadovaujantis proporcingumo principu bei, atsižvelgiant į tai, kad Finansinės korekcijos dydis buvo apskaičiuotas įtraukiant ir Projekto vykdytojo lėšas, Finansinė korekcija ir šia dalimi turėtų būti sumažinta.
Atsiliepimas
Atsakovė Agentūra atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovė nurodo, kad sistemiškai vertinant viešųjų pirkimų teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir išskiriant teisės normas, apibrėžiančias reikalavimus, keliamus tiekėjų kvalifikacijai, daroma išvada, kad pastarųjų tikslas - padėti perkančiajai organizacijai įsitikinti, ar kandidatas arba dalyvis pajėgus tinkamai įvykdyti pirkimo sutartį. Siekdama įgyvendinti šią pareigą, perkančioji organizacija turi teisę nustatyti tiekėjų kvalifikacinės atrankos kriterijus, t. y. teisė verstis atitinkama veikla, ekonominis, finansinis, techninis ir profesinis pajėgumas. Taigi kvalifikacijos reikalavimais negali būti siekiama kitų tikslų, kvalifikacijos reikalavimai turi būti pagrįsti ir proporcingi pirkimo objektui, tikslūs, aiškūs ir neribojantys tiekėjų konkurencijos.
Atsakovė taip pat atkreipia dėmesį, kad perkančioji organizacija negali nustatyti perteklinių kvalifikacijos reikalavimų siekiamo tikslo atžvilgiu. Konkurenciją riboja pernelyg aukšti arba specifiniai, neadekvatūs pirkimo pobūdžiui ar neproporcingi jo sąlygoms reikalavimai, kurie atima galimybę pirkime dalyvauti sutartį gebantiems įvykdyti kandidatams ar dalyviams.
Atsakovė pažymi, kad nacionaliniai teismai, aiškindami viešuosius pirkimus reglamentuojančių normų nuostatas, akcentuoja perkančiosios organizacijos pareigą, atsižvelgiant į pirkimo objekto specifiškumą, nustatyti tikslius, aiškius, proporcingus, pagrįstus kvalifikacijos reikalavimus. Vadovaujantis atsiliepime aptartu teisiniu reglamentavimu ir teismų praktika, perkančiosios organizacijos diskrecija nustatyti kvalifikacijos reikalavimus yra neatsiejamai susijusi su aptartomis perkančiosios organizacijos pareigomis, įpareigojančiomis nustatyti pagrįstus ir proporcingus pirkimo objektui, tikslius, aiškius ir neribojančius tiekėjų konkurencijos kvalifikacijos reikalavimus.
Atsiliepimas
Atsakovė nurodo, kad atsižvelgiant į tai, kad pažeidimas nustatytas dėl neproporcingo Pirkimo objektui kvalifikacijos reikalavimo, o ne dėl kvalifikacijos reikalavimą pagrindžiančių dokumentų, todėl turinio viršenybės prieš formą principas nagrinėjamo pažeidimo atveju negali būti taikomas, nes kvalifikacijos reikalavimas – objektyvi kategorija (juridinis faktas), kuri žymi tam tikrų praeities ar dabarties faktų egzistavimą. Vadinasi, nagrinėjamo Pirkimo atveju, kvalifikacijos reikalavimas gali būti pagrįstas ar nepagrįstas Pirkimo objektui. Papildomai akcentuoja, kad nustatytas pažeidimas yra dėl kvalifikacijos reikalavimo, o ne dėl kvalifikacijos reikalavimą pagrindžiančių dokumentų, kurie yra juridinio fakto patvirtinimo šaltinis.
Nagrinėjamo Pirkimo aspektu, nediskriminavimo, proporcingumo ir skaidrumo principai reiškia, kad pareiškėjai teisės aktuose apibrėžta pareiga nustatyti tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus, remiantis proporcingumo pirkimo objektui principu, pagrįstu nediskriminavimo ir skaidrumo imperatyvu, ribojančiu Perkančiosios organizacijos sprendimų priėmimo laisvę. Aptariamo Pirkimo atveju, viešųjų pirkimų principų turinys turi būti atskleidžiamas analizuojant Perkančiosios organizacijos paskelbtas Pirkimo sąlygas, kuriose buvo apibrėžtas kvalifikacijos reikalavimas, t. y. vertinant konkrečias Pirkimo sąlygas ir jų atitiktį viešųjų pirkimų teisiniam reguliavimui.
Atsiliepimas
Atsakovė paaiškina, kad vertinant Pirkimo sąlygų 3.4.2 punkte nustatyto kvalifikacijos reikalavimo turinį, daroma išvada, kad siekiant įvertinti, ar pareiškėjos keliamas reikalavimas statybos vadovui yra proporcingas ir susijęs su Pirkimo objektu, būtina nustatyti statinių kategorijas, grupes ir pogrupius, kuriuose bus atliekami perkami darbai. Pamini, kad tai nėra savarankiškas Agentūros išsikeltas tikslas, nes šis įpareigojimas yra kildinamas iš VPĮ 47 straipsnio nuostatų, reglamentuojančių kvalifikacijos reikalavimų nustatymo pagrįstumo ir teisėtumo klausimus.
Tuo tarpu pareiškėja skunde aiškina ne kvalifikacijos reikalavimo pagrįstumą, o kvalifikacijos reikalavimo pagrindžiančio dokumento pagrįstumą, kuris, kaip nustatyta remiantis kasacinio teismo išaiškinimais, yra tik juridinio fakto patvirtinimo šaltinis, todėl ne konkretūs dokumentai, kaip tokie, lemia kvalifikacijos reikalavimo pagrįstumą ir proporcingumą Pirkimo objektui.
Agentūra, vertindama, ar pareiškėja Pirkimo sąlygose specialistams nustatė pagrįstus ir proporcingus Pirkimo objektui kvalifikacijos reikalavimus, rėmėsi Pirkimo sąlygomis, kuriomis remiantis Agentūra nustatė statinio, kuriame bus atliekami perkami darbai, kategoriją, grupę ir pogrupį. Pareiškėja neginčija, kad pirko rangos darbus, atliekamus statinyje, kuris yra ypatingos kategorijos, priklausantis negyvenamųjų pastatų grupei, kuris pagal paskirtį priskirtinas gydymo paskirties pastatui (pogrupis). Atitinkamai Agentūra nustatė, kad Projekto vykdytojas, Pirkimo sąlygose apibrėždamas kvalifikacijos reikalavimą statybos vadovui (fiziniam asmeniui), nurodė tik statinio kategoriją, kurioje turi būti atestuotas statybos vadovas, tačiau nenurodė pastato grupės ir pogrupio, todėl vertino, kad ši kvalifikacijos reikalavimo dalis yra neproporcinga Pirkimo objektui.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja kvalifikacijos reikalavime nurodė tik statinio kategoriją, todėl, siekiant nustatyti, ar toks reikalavimas yra pakankamas, turi būti analizuojamas Statybos techninis reglamentas STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-10-16 įsakymu Nr. D1-713 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ patvirtinimo“ (toliau – STR 1.01.03:2017), kurio 5 punkte nustatyta, kad statiniai skirstomi į pastatus ir inžinerinius statinius, o 5.1 punktas apibrėžia, kad pastatai pagal paskirtį skirstomi į dvi grupes, t. y. gyvenamuosius pastatus ir negyvenamuosius pastatus, o remiantis 7 punktu nustatyta, kad negyvenamieji pastatai pagal paskirtį skirstomi į 22 pogrupius. Tuo atveju, jei statinys priskirtinas gyvenamųjų pastatų grupei, ją sudaro 4 pogrupiai.
Atsižvelgiant į tai, kad kvalifikacijos reikalavime pareiškėjas nurodė tik statinio kategoriją, todėl toks apibrėžimas taip pat reiškė, kad statinys gali būti priskiriamas inžineriniams statiniams, kurie, remiantis STR 1.01.03:2017 5.2 punktu, pagal paskirtį skirstomi į 4 grupes, t. y. susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, hidrotechnikos statiniai, kiti inžineriniai statiniai. Susisiekimo komunikacijos skirstomos į 6 pogrupius, inžineriniai tinklai – 8 pogrupius, kiti inžineriniai statiniai – 2 pogrupius.
Taigi, pareiškėjai Pirkimo sąlygų 3.4.2 punkte kvalifikacijos reikalavime nurodžius tik statinio kategoriją, toks apibrėžimas reiškė, kad statinio statybos vadovas turi būti atestuotas abiejuose pastato grupėse ir atitinkamai visuose kiekvieną grupę sudarančiuose pogrupiuose, o toks įpareigojimas vertinamas kaip neproporcingas ir nepagrįstas Pirkimo objektui. Taip pat toks kvalifikacijos reikalavimo apibrėžimas reiškė, kad statinio statybos vadovas turi būti atestuotas keturiose inžinerinių statinių grupėse ir atitinkamai visuose kiekvieną grupę sudarančiuose pogrupiuose, o toks įpareigojimas taip pat vertinamas kaip neproporcingas ir nepagrįstas Pirkimo objektui.
Atsakovė nurodo, kad Agentūra pagrįstai nustatė, kad pareiškėja Pirkimo sąlygose apibrėždama kvalifikacijos reikalavimą statybos vadovui (fiziniam asmeniui), nepagrįstai nurodė tik statinių kategoriją, kurioje turi būti atestuotas statinio statybos vadovas, tačiau nenurodė grupės ir pogrupio, todėl vertino, kad ši kvalifikacijos reikalavimo dalis yra neproporcinga Pirkimo objektui.
Nurodo, kad vertinant aplinkybę, kad pareiškėja kvalifikacijos reikalavime nurodė, kad statybos vadovas (fizinis, o ne juridinis asmuo) turi būti atestuotas, todėl Agentūra, siekdama įvertinti šio reikalavimo pagrįstumą, vadovavosi teisės aktais, reglamentuojančiais reikalavimus, keliamus ypatingųjų statinių statybos vadovams, t. y. fiziniams asmenims. Remiantis Statybos įstatymo 12 straipsnio 4 dalimi, ypatingųjų statinių vadovų pareigas turi teisę atlikti atestuoti architektai ir statybos inžinieriai, todėl Agentūra vertino, kad toks reikalavimas fiziniam asmeniui yra pagrįstas.
Pareiškėjas kvalifikacijos reikalavimo pagrįstumą skunde argumentuoja akcentuodama atestato statybos vadovui privalomumą, tačiau atkreipia dėmesį, kad dėl šios kvalifikacijos reikalavimo dalies, t. y. dėl teisės vertis tam tikra veikla fiziniam asmeniui apibrėžimo Agentūra nenustatė pažeidimo.
Atsakovė akcentuoja, kad Agentūra nustatė pažeidimą ne dėl to, kad tiekėjo teisė įrodinėti atitikimą kvalifikacijos reikalavimą buvo apribota, bet dėl to, kad Projekto vykdytojas apibrėžė neproporcingą Pirkimo objektui kvalifikacijos reikalavimą. Atkreipia dėmesį, kad kvalifikacijos reikalavimas ir kvalifikacijos reikalavimą pagrindžiantys dokumentai nėra tapatūs.
Papildomai nurodo, kad tuo atveju, jei pareiškėja būtų nustačiusi proporcingą ir Pirkimo objektui pagrįstą kvalifikacijos reikalavimą (atkreipiant dėmesį, kad tai nebuvo įgyvendinta), t. y. kvalifikacijos reikalavime pareiškėja būtų nurodžiusi ne tik statinio kategoriją, bet ir pastato grupę (negyvenamieji pastatai) bei pogrupį (gydymo paskirties), tokio reikalavimo atitikimą tiekėjas būtų galėjęs įrodinėti: a) tiek atestatu, kuriame nurodyta ypatingo statinio kategorija ir negyvenamojo pastato grupė, o tai reikštų, kad fiziniam asmeniui yra suteikta teisė vykdyti darbus ypatingos kategorijos statiniuose ir visuose negyvenamojo pastato grupės pogrupiuose (įskaitant gydymo paskirties), b) tiek atestatu, kuriame nurodyta ypatingojo statinio kategorija, negyvenamojo pastato grupė ir išskirti vienas ar keli pogrupiai, tačiau vienas iš nurodytų pogrupių turėtų būti gydymo paskirties, c) tiek atestatu, kuriame nurodyta ypatingojo statinio kategorija, negyvenamojo pastato grupė ir tik vienas gydymo paskirties pogrupis ir t. t.
Atsakovė papildomai akcentuoja, kad nagrinėjamas ginčas yra ne dėl kvalifikaciją pagrindžiančių dokumentų, o dėl kvalifikacijos reikalavimo pagrįstumo, tačiau nepaisant nurodytos aplinkybės, apibrėžiančios nagrinėjimo ginčo ribas, Agentūra susipažino su viešai prieinama informacija, nurodyta SPSC tinklapyje, kuria remiantis, daro išvadą, kad SPSC suteikia atestatus, kurie yra išduoti ypatingos kategorijos statiniams, negyvenamųjų pastatų grupėje, tačiau ne visuose pogrupiuose. Todėl nepagrįsti ir atmestini argumentai, kuriais pareiškėja įrodinėja, kad SPSC nesuteikia atestatų, kuriuose būtų nurodomi nagrinėjamam Pirkimui aktualūs pogrupiai.
Pareiškėja nepagrįstai skunde tapatina teisės verstis tam tikra veikla kvalifikacijos reikalavimą ir kvalifikacijos reikalavimą, kuriuo siekiama įsitikinti tiekėjo profesiniu techniniu pajėgumu, nes šiais kvalifikacijos reikalavimais yra siekiama skirtingų tikslų. Pirmu atveju – įsitikinti, ar tiekėjas ir/ar jo darbuotojai ir/ar kitais pagrindais pasitelkiami specialistai turi teisę vertis tam tikra veikla (nagrinėjamu atveju, ar fizinis asmuo turi atestatą), o antru atveju – įsitikinti, ar tiekėjas turi pakankamus įgūdžius, t. y. turi patirties vykdant su pirkimo sutartimi susijusias ir/ar panašias sutartis, priemones, įrankius reikalingus pirkimo sutarties vykdymui. Taigi, nepaisant aplinkybės, kad šie du kvalifikacijos reikalavimai buvo apjungti ir aprašyti viename Pirkimo sąlygų punkte, tačiau atsižvelgiant į tai, kad jais yra siekiama skirtingų tikslų, jų vertinimas negali būtų sisteminis, priešingu atveju būtų paneigti skirtingi šiais kvalifikacijos reikalavimais keliami tikslai.
Atsakovė nurodo, kad Agentūra pagrįstai nustatė, kad pareiškėja, Pirkimo sąlygose, apibrėždama kvalifikacijos reikalavimą statybos vadovui (fiziniam asmeniui), nepagrįstai nurodė tik statinių kategoriją, kurioje turi būti atestuotas statinio statybos vadovas, tačiau nenurodė grupės ir pogrupio, todėl vertino, kad ši kvalifikacijos reikalavimo dalis yra neproporcinga Pirkimo objektui.
Atsakovė pažymi, kad finansinės korekcijos dydį nustatė, vadovaudamasi Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014-10-08 įsakymu Nr. 1K-316 ,,Dėl Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – PAFT), 311 punktu bei šių taisyklių 7 priedo 6 ir 10 punktų nuostatomis dėl netinkamų finansuoti išlaidų nustatymo, Europos Komisijos 2019-05-14 sprendimu Nr. C(2019) 3452, kuriuo nustatomos su Europos Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairėmis (toliau - Gairės), o taip pat atsižvelgdama į visas aplinkybes, galinčias įtakoti finansinės korekcijos dydį, tokias kaip: konkurso tipą, pasiūlymus pateikusių tiekėjų skaičių, pažeistas VPĮ normas, pareiškėjos veiksmus.
Taip pat pažymi, kad PAFT 7 priedo 10.4 punkte nurodoma, kad pretenzijų ir skundų nebuvimas savaime nėra lengvinanti aplinkybė, kuri darytų įtaką taikomam korekcijos dydžiui. Nurodo, kad LAT dėl pretenzijų negavimo aspekto yra pažymėjęs: „Dėl tiekėjų pretenzijų negavimo aspekto pažymėtina, kad teisė ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus – subjektinė teisė, kurios naudojimasis nepriklauso nuo kitų subjektų naudojimosi ja. Pirkimo sąlyga, dėl kurios nėra kilęs teisinis ginčas, per se nėra teisėta, juolab kad tokius reikalavimus gali reikšti ne tik nacionaliniai subjektai, bet ir tarptautiniai, pavyzdžiui, Europos Komisija. Tik tai, kad kiti pirkime dalyvavę tiekėjai neskundė pirkimo sąlygų, negali susiaurinti Viešųjų pirkimų tarnybos locus standi. Šis aiškinimas aktualus ir tiems ginčams, kai juos inicijuoja ne viešąjį interesą ginančios institucijos, bet privatūs ūkio subjektai – tiekėjai.“ (LAT 2013-08-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2013).
Agentūra, atlikdama pažeidimo tyrimą, aplinkybių, kurios leistų taikyti mažesnę finansinę korekciją, nenustatė. Pareiškėjos nurodyta aplinkybė, kad ji pasiekė viešųjų pirkimų tikslą – sudarė pirkimo sutartį, negali būti vertinama kaip nustatytą pažeidimą eliminuojančia ir / ar lengvinančia aplinkybe, nes toks aiškinimas yra nesuderinamas su viešųjų pirkimų teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais. Priešingu atveju pirkimo sąlygų teisėtumo vertinimas prarastų prasmę, jei sudarius pirkimo sutartį, būtų prarandama teisė juos nustatyti.
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas palaikė skundą ir prašė skundą tenkinti skunde nurodytais motyvais. Atsakovės atstovė su skundu nesutiko, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Agentūros sprendimo, kuriuo nustatyta, kad Perkančioji organizacija pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje ir 47 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo, nediskriminavimo ir proporcingumo principus ir, kadangi Pirkimo sąlygų 3.4.2 punkte nustatė netikslų, neaiškų, pirkimo objektui neproporcingą ir dėl to konkurenciją ribojantį reikalavimą ir pritaikė 10 proc. finansinę korekciją, teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad Ligoninė, įgyvendindama projektą „VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės tuberkuliozės diagnostikos ir gydymo infrastruktūros modernizavimas ir gydymo efektyvumo didinimas”, projekto Nr. J02-CPVA-V-08-0001, 2020-06-05 Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbė supaprastintą (atviro konkurso būdu) pirkimą „Pulmonologijos skyriaus pastate 10D 3/p remonto darbų adresu Ramygalos g. 25, Panevėžys pirkimas, įgyvendinant projektą „VšĮ RPL tuberkuliozės diagnostikos ir gydymo infrastruktūros modernizavimas ir gydymo efektyvumo didinimas“, pirkimo Nr. 491101 (toliau - Pirkimas).
Ligoninė su Pirkime laimėjusiu tiekėju UAB „Hausera“ 2020-07-30 sudarė Pirkimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).
Agentūra, atlikusi Pirkimo dokumentų vertinimą, įtarė, kad vykdant Pirkimą, Ligoninės Pirkimo sąlygų 3.4 punkto 2 papunktyje nustatytas kvalifikacijos reikalavimas yra nepagrįstas ir neproporcingas Pirkimo objektui, todėl galimai pažeidžiantis VPĮ 47 straipsnio 1 dalies nuostatas ir VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus proporcingumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus, todėl Projekte buvo užregistruotas įtarimas apie pažeidimą Nr. IT01 bei pradėtas pažeidimo tyrimas.
Agentūra, atlikusi pažeidimo tyrimą ir įvertinusi Pirkimo dokumentus, paklausimus, atsakymus ir susirašinėjimus, priėmė sprendimą, kuriuo nustatė, kad Pirkimo sąlygų 3.4 punkto 2 papunktyje nustatytas kvalifikacijos reikalavimas toje dalyje, kurioje Ligoninė apibrėžė reikalavimą statybos vadovui (fiziniam asmeniui), nurodydama tik statinių kategoriją, tačiau nenurodydama grupės ir pogrupio, yra nepagrįstas ir neproporcingas Pirkimo objektui, ir pažeidžiantis proporcingumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus, ir tokiu būdu Ligoninė pažeidė VPĮ 47 straipsnio 1 dalies nuostatas bei VPĮ 17 straipsnio 1 dalies proporcingumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus.
Pareiškėja nesutinka su sprendimu, nemano, kad vykdydama Pirkimą, padarė pažeidimą, kadangi Pirkimo sąlygose nustatytas Kvalifikacijos reikalavimas yra aiškus, proporcingas Pirkimo objektui ir neribojantis tiekėjų konkurencijos.
Atsakovės teigimu, pareiškėja Pirkimo sąlygose, apibrėždama kvalifikacijos reikalavimą statybos vadovui (fiziniam asmeniui), nepagrįstai nurodė tik statinių kategoriją, kurioje turi būti atestuotas statinio statybos vadovas, tačiau nenurodė grupės ir pogrupio.
Agentūros, kaip įgyvendinančios institucijos funkcijos, yra nustatytos „Atsakomybės ir funkcijų pasiskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą, taisyklėse“, priimtose Lietuvos Respublikos vyriausybės 2014-06-04 nutarimu Nr. 528 (toliau - Taisyklės) bei PAFT. Taisyklių ketvirtajame skirsnyje nustatytos įgyvendinančiosios institucijos funkcijos, tarp kurių: 9.3 punktas įsitikina, kad pagal projekto sutartį finansuojami darbai yra atlikti, prekės įsigytos ir paslaugos suteiktos, projekto sutartyje nustatyti projekto stebėsenos rodikliai pasiekti ir kad projektų vykdytojų deklaruotos su projektų įgyvendinimu susijusios išlaidos buvo padarytos ir nepažeidžia ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, ir patvirtina tai, 9.3.1 punktas tikrina projektų vykdytojų teikiamus mokėjimo prašymus. nustato mokėjimo prašymuose nurodytų išlaidų tinkamumą finansuoti ir deklaruoti Europos Komisijai; 9.3.4 punktas atlieka projektų patikras vietose teisės aktų nustatyta tvarka; atlieka projektų vykdytojų vykdomų pirkimų pagal projektą priežiūrą teisės aktų, reglamentuojančių veiksmų programos administravimą ir finansavimą, nustatyta tvarka; 9.3.5 punktas atlieka projektų vykdytojų vykdomų pirkimų pagal projektą priežiūrą, teisės aktų, reglamentuojančių veiksmų programos administravimą ir finansavimą, nustatyta tvarka, 9.3.7 punktas atlieka įtariamų pažeidimų tyrimus, nustato pažeidimus. Teisės aktų nustatyta tvarka priima sprendimų dėl tolesnių veiksimų, susijusių su nustatytu pažeidimu, ir praneša apie pažeidimus atitinkamoms institucijoms ir projekto vykdytojui ir atlieka kitas funkcijas.
VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija užtikrina, kad vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų.
Pagal VPĮ 47 straipsnio 1 dalį, perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti būtinus kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimus ir šių reikalavimų atitiktį patvirtinančius dokumentus ar informaciją. Perkančiosios organizacijos nustatyti kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos, turi būti proporcingi ir susiję su pirkimo objektu, tikslūs ir aiškūs. Tikrinant tiekėjų kvalifikaciją, pasirinktinai atsižvelgiama į jų: 1) teisę verstis atitinkama veikla; 2) finansinį ir ekonominį pajėgumą; 3) techninį ir profesinį pajėgumą.
Pagal VPĮ 47 straipsnio 7 dalį, tiekėjo kvalifikacijos reikalavimai nustatomi pagal Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintą tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodiką.
Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos (toliau – Metodika), patvirtintos Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017-06-29 įsakymu Nr. 1S-105, 8.4 punkte nustatyta, kad keliami kvalifikacijos reikalavimai turi būti susiję su pirkimo objektu, proporcingi pirkimo objektui, tikslūs, aiškūs ir objektyviai patikrinami, o 8.5 punktas apibrėžia, kad pirkimo vykdytojas nustato tik tą (tuos) kvalifikacijos reikalavimą (-us), kuris (-ie) geriausiai įrodys tiekėjo galimybes įvykdyti pirkimo sutartį.
Teismų praktikoje tiekėjo kvalifikacija suprantama kaip jo pajėgumas ir pasiruošimas tinkamai įvykdyti ketinamus prisiimti įsipareigojimus pagal viešojo pirkimo sutartį, kurie apima ar gali apimti ekonominį, techninį, profesinį pajėgumą, teisę verstis tam tikra veikla ar tam tikrų kokybės vadybos sistemų įdiegimą ir pan. Perkančiosios organizacijos pareiga patikrinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, pagrįsta objektyviu tiekėjo kvalifikacijos atitiktį nustatytiems reikalavimams liudijančių dokumentų turinio vertinimu, atsižvelgiant į tikrąją perkančiosios organizacijos valią, poreikius, susijusius su viešojo pirkimo sutarties sudarymu ir vykdymu, pirkimo sąlygas. Tai nustatytina tik vadovaujantis pirkimo sąlygų turiniu (LAT 2012-09-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2012).
VPĮ konkrečiai nenurodyta, kokius minimalius kvalifikacinius reikalavimus perkančioji organizacija turi nustatyti konkretaus pirkimo atveju - tai, įvertinusi pirkimo pobūdį ir kitas reikšmingas aplinkybes, sprendžia pati perkančioji organizacija (LAT 2012-04-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2012). Tačiau tai savaime nereiškia, kad perkančiosios organizacijos diskrecija šiuo aspektu yra neribota. Pirkimo sąlygos turi būti tokios, kad jas atitiktų tik kompetentingi, patikimi ir pajėgūs įvykdyti pirkimo sąlygas tiekėjai (LAT 2017-01-27 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-6-378/2017).
Viešųjų pirkimų tvarką, šių pirkimų subjektų teises, pareigas ir atsakomybę, viešųjų pirkimų kontrolės ir ginčų sprendimo tvarką reglamentuoja VPĮ, kurio 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta perkančiosios organizacijos pareiga užtikrinti, jog atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų, būtų pasiektas tokių pirkimų tikslas – vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai (atlikti pirkimą įgaliojusiai perkančiajai organizacijai) ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. Pažymėtina, kad VPĮ ir kituose teisės aktuose yra nustatyti reikalavimai tiek perkančiajai organizacijai, tiek ir tiekėjams tam, kad šiomis procedūromis būtų įgyvendinti viešųjų pirkimų tikslai. Taigi, siekdamos nepažeisti iš VPĮ išplaukiančių imperatyvų perkančiosios organizacijos, laikydamosi VPĮ ir kitų teisės aktų nuostatų, privalo nustatyti pirkimo sąlygas taip, kad šiomis būtų neperžengtos joms įstatymo suteiktos diskrecijos ribos, nepagrįstai nebūtų suvaržytos tiekėjų, iš tiesų galinčių tinkamai įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, teisės, ūkio subjektų konkurencija (LAT apžvalgą „Viešųjų pirkimų principai“).
Taigi, kaip matyti iš pateikto teisinio reglamentavimo perkančioji organizacija turi nustatyti tik tokias viešojo pirkimo sąlygas, kurios susiję išimtinai su pirkimo objektu, turi būti aiškūs, tikslūs, proporcingi ir negali dirbtinai riboti konkurencijos.
Pareiškėja nesutinka su sprendime padaryta išvada, kad Pirkimo sąlygų 3.4 punkto 2 papunktyje nustatydama kvalifikacijos reikalavimas toje dalyje, kurioje apibrėžė reikalavimą statybos vadovui (fiziniam asmeniui), nurodydama tik statinių kategoriją, tačiau nenurodydama grupės ir pogrupio, yra nepagrįstas ir neproporcingas Pirkimo objektui, ir pažeidžiantis proporcingumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus.
Pagal Pirkimo sąlygų 2.1 punktą Pirkimo objektas: Pulmonologijos skyriaus pastato 10D 3/p remonto darbai, adresu Ramygalos g.25, Panevėžys. Pirkimo sąlygų 3.4.2 punkte (Kvalifikacijos reikalavimas) yra nustatytas kvalifikacijos reikalavimas: Rangovas privalo turėti ne mažiau: kaip 1 (vieną) nustatyta tvarka atestuotą ypatingojo statinio statybos vadovą, turintį ne mažesnę kaip 2 (dvejų) metų patirtį, vykdant ypatingų statinių, priskiriamų negyvenamųjų pastatų grupei, statinių statybos vadovo pareigas.
Nagrinėjamu atveju Agentūra nustatė, kad pareiškėja, suformuluodama reikalavimus ypatingojo statinio (negyvenamieji pastatai) statybos vadovo atestavimui ir nenurodydama nei statinių grupės, nei jų pogrupio, susiaurino galinčių dalyvauti subjektų ratą (galėtų dalyvauti tik tie tiekėjai, kurie turi specialistą, turintį patirties ypatingų statinių, priskiriamų negyvenamųjų pastatų grupei, gydymo paskirties pastatų pogrupyje). Tokiu būdu nepagrįstai išplėsdama reikalaujamos atestacijos apimtį.
STR 1.01.03:2017 5 punkte nustatyta, kad statiniai skirstomi į pastatus ir inžinerinius statinius, 5.1 punktas apibrėžia, kad pastatai pagal paskirtį skirstomi į dvi grupes: gyvenamuosius pastatus ir negyvenamuosius pastatus. STR 1.01.03:2017 7 punkte nustatyta, kad negyvenamieji pastatai pagal paskirtį skirstomi į 22 pogrupius. Jei statinys priskirtinas gyvenamųjų pastatų grupei, ją sudaro 4 pogrupiai.
STR 1.01.03:2017 5.2 punkte nustatyta, kad pagal statiniai pagal paskirtį skirstomi į 4 grupes, t. y. susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, hidrotechnikos statiniai, kiti inžineriniai statiniai. Susisiekimo komunikacijos skirstomos į 6 pogrupius, inžineriniai tinklai – 8 pogrupius, kiti inžineriniai statiniai – 2 pogrupius.
Taigi, pareiškėja Pirkimo sąlygų Kvalifikacijos reikalavime, nurodydama tik statinio kategoriją, sudarė pagrindą manyti, kad statinio statybos vadovas turi būti atestuotas abiejuose pastato grupėse ir atitinkamai visuose kiekvieną grupę sudarančiuose pogrupiuose, o toks įpareigojimas vertintinas kaip neproporcingas ir nepagrįstas Pirkimo objektui. Apibrėžtas kvalifikacijos reikalavimas reiškia, kad statinio statybos vadovas turi būti atestuotas keturiose inžinerinių statinių grupėse ir atitinkamai visuose kiekvieną grupę sudarančiuose pogrupiuose, o toks įpareigojimas vertintinas, kaip neproporcingas ir nepagrįstas Pirkimo objektui.
Pareiškėja neginčija, kad pirko rangos darbus, atliekamus statinyje, kuris yra ypatingos kategorijos, priklausantis negyvenamųjų pastatų grupei, kuris pagal paskirtį priskirtinas gydymo paskirties pastatui (pogrupis).
Remiantis Pirkimo sąlygomis, Projekto vykdytojas, apibrėždamas kvalifikacijos reikalavimą statybos vadovui (fiziniam asmeniui), nurodė tik statinio kategoriją, kurioje turi būti atestuotas statybos vadovas, tačiau nenurodė pastato grupės ir pogrupio, todėl Agentūra pagrįstai vertino, kad ši kvalifikacijos reikalavimo dalis yra neproporcinga Pirkimo objektui.
Atsižvelgus į tai, kad pareiškėja, nustatydama kvalifikacijos reikalavimą, savo turiniu atitinkantį reikalavimus tiekėjo techniniam ir profesiniam pajėgumui (tiekėjo ar jo vadovaujančio personalo išsilavinimas ir kvalifikacija), jį traktuoja kaip tiekėjo teisę verstis veikla, nustato neproporcingai aukštą kvalifikacijos reikalavimą, neatsižvelgdama į Pirkimo objekto specifiką, todėl darytina išvada, kad nustatytas kvalifikacinis reikalavimas nebuvo tikslus ir aiškus ir proporcingas pirkimo objektui.
Iš sprendimo turinio matyti, kad Agentūra konstatavo, kad pažeidimas nustatytas dėl neproporcingo Pirkimo objektui kvalifikacijos reikalavimo, o ne dėl kvalifikacijos reikalavimą pagrindžiančių dokumentų, todėl turinio viršenybės prieš formą principas nagrinėjamo pažeidimo atveju negali būti taikomas, nes kvalifikacijos reikalavimas – objektyvi kategorija (juridinis faktas), kuri žymi tam tikrų praeities ar dabarties faktų egzistavimą. Vadinasi, nagrinėjamo Pirkimo atveju, kvalifikacijos reikalavimas gali būti pagrįstas ar nepagrįstas Pirkimo objektui. Papildomai akcentuotina, kad nustatytas pažeidimas yra dėl kvalifikacijos reikalavimo, o ne dėl kvalifikacijos reikalavimą pagrindžiančių dokumentų, kurie yra juridinio fakto patvirtinimo šaltinis
Sutiktina su atsakovės nuomone, kad pareiškėja nepagrįstai skunde tapatina teisės verstis tam tikra veikla kvalifikacijos reikalavimą ir kvalifikacijos reikalavimą, kuriuo siekiama įsitikinti tiekėjo profesiniu techniniu pajėgumu, nes šiais kvalifikacijos reikalavimais yra siekiama skirtingų tikslų. Pirmu atveju – įsitikinti, ar tiekėjas ir/ar jo darbuotojai ir/ar kitais pagrindais pasitelkiami specialistai turi teisę vertis tam tikra veikla (nagrinėjamu atveju, ar fizinis asmuo turi atestatą), o antru atveju – įsitikinti, ar tiekėjas turi pakankamus įgūdžius, t. y. turi patirties vykdant su pirkimo sutartimi susijusias ir/ar panašias sutartis, priemones, įrankius reikalingus pirkimo sutarties vykdymui. Taigi, nepaisant aplinkybės, kad šie du kvalifikacijos reikalavimai buvo apjungti ir aprašyti viename Pirkimo sąlygų punkte, tačiau atsižvelgiant į tai, kad jais yra siekiama skirtingų tikslų, jų vertinimas negali būtų sisteminis, priešingu atveju būtų paneigti skirtingi šiais kvalifikacijos reikalavimais keliami tikslai.
Papildomai pažymėtina, kad teismas, įvertinęs viešai prieinamą informaciją, nurodytą SPSC tinklapyje daro išvadą, kad SPSC suteikia atestatus, kurie yra išduoti ypatingos kategorijos statiniams, negyvenamųjų pastatų grupėje, tačiau ne visuose pogrupiuose. Todėl pareiškėjos argumentai, kad SPSC nesuteikia atestatų, kuriuose būtų nurodomi nagrinėjamam Pirkimui aktualūs pogrupiai, atmestini.
Pareiškėjos teigimu, 10 proc. finansinė korekcija yra neproporcinga.
Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad įstatyme nustatytų institucijų priimtų nutarimų taikyti asmeniui konkrečią sankciją pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę užtikrina teismas. Teismas, atsižvelgęs į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad tokia sankcija asmeniui neturi būti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga (2008-01-21 nutarimas, 2008-09-17 nutarimas). Konstitucinis Teismas, aiškindamas proporcingumo principą, 2000-12-06 nutarime yra nurodęs, jog teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija), šie principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui. Konstitucinis Teismas 2001 m. spalio 2 d. nutarime yra konstatavęs, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, tačiau neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.
Vadovaujantis Europos Komisijos 2013-12-19 sprendimu Nr. C(2013) 9527 patvirtintomis Gairėmis dėl Komisijos finansinių korekcijų, taikytinų ES išlaidoms, valdomoms pagal pasidalijamojo valdymo principą, kai nesilaikyta viešojo pirkimo taisyklių, nustatymo (toliau – Gairės) 2.1 lentelės 10 punkte nustatyta, kad kai atrankos kriterijai nesusiję su sutarties dalyku arba jam neproporcingi, taikoma 25 proc. finansinė pataisa. Pataisa gali būti sumažinta iki 10 proc. ar 5 proc., atsižvelgiant į pažeidimo sunkumą.
Atkreiptinas dėmesys, kad Gairėse yra užtikrintas sankcijų (finansinių korekcijų) taikymo proporcingumo principas. Gairių 1.3 punkte nurodyta, kad jose nustatytos 5, 10, 25 ir 100 proc. pataisų normos, taikomos sutarties išlaidoms, atsižvelgiama į pažeidimo sunkumą ir proporcingumo principą, kai neįmanoma tiksliai apskaičiuoti finansinio poveikio atitinkamai sutarčiai. Taisyklių 7 priedo „Su pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti projekto išlaidų apskaičiavimo tvarkos aprašo“ 10 punkte, kuriame nurodoma, kad kai dėl nustatyto pažeidimo pagal Gaires galėtų būti taikomos skirtingos netinkamų finansuoti išlaidų apskaičiavimo normos, dėl atitinkamos normos taikymo, laikantis proporcingumo principo, sprendžiama atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir įvertinant su juo susijusias aplinkybes: ar pirkimas (išskyrus tarptautinį pirkimą) nekelia tarptautinio susidomėjimo; ar nebuvo neteisėtai ribojama rangovų, prekių tiekėjų ir (ar) paslaugų teikėjų konkurencija (vertinama, ar sudarytos sąlygos potencialiam rangovui, prekių tiekėjui ir (ar) paslaugų teikėjui pateikti pasiūlymą, pateiktų pasiūlymų skaičius ir kt.); ar dėl nustatytų diskriminuojančių reikalavimų nebuvo atmesta pasiūlymų; ar yra kitų, atsižvelgiant į taikytinų teisės normų pažeidimo pobūdį ir sunkumą, laikantis proporcingumo principo įgyvendinančios institucijos nustatytų aplinkybių (pretenzijų ir skundų nebuvimas savaime nėra lengvinanti aplinkybė).
Nagrinėjamu atveju Agentūra sprendimu taikė pareiškėjai 10 proc. finansinę korekciją ir nustatė, kad buvo vykdomas supaprastintas pirkimas, kuris nekėlė tarptautinio susidomėjimo ir buvo nereikšmingas ES vidaus rinkai; pasiūlymus pateikė 2 tiekėjai, vieno tiekėjo pasiūlymas atmestas dėl pasiūlytos per didelės kainos; pretenzijų dėl ribojančio kvalifikacijos reikalavimo negauta.
Pažymėtina, kad nustačius pažeidimą, finansinės korekcijos taikymas yra privalomas, o ne alternatyviai parenkama procedūra.
Teismo įsitikinimu, atsižvelgusi į nustatytas pažeidimo aplinkybes (apribota tiekėjų konkurencija; pažeisti viešųjų pirkimų skaidrumo, lygiateisiškumo, nediskriminavimo principai; nustatyti neproporcingi kvalifikacijos reikalavimai), kurios konstatuotos ginčo sprendime, Agentūra pagrįstai ir teisėtai taikė pareiškėjos atžvilgiu 10 proc. finansinę korekciją, kuri yra proporcinga padarytam pažeidimui, todėl nėra pagrindo ją sumažinti.
Pažymėtina, kad PAFT 7 priedo 10.4 punkte nurodoma, kad pretenzijų ir skundų nebuvimas savaime nėra lengvinanti aplinkybė, kuri darytų įtaką taikomam korekcijos dydžiui, todėl nėra pagrindo šią pareiškėjos nurodomą aplinkybę pripažinti lengvinančia aplinkybe, kuri leistų mažinti finansinės korekcijos dydį. Taip pat ir aplinkybė, kad pareiškėja pasiekė viešųjų pirkimų tikslą – sudarė pirkimo sutartį, negali būti vertinama, kaip nustatytą pažeidimą eliminuojančia ir / ar lengvinančia aplinkybe, nes toks aiškinimas yra nesuderinamas su viešųjų pirkimų teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais. Priešingu atveju pirkimo sąlygų teisėtumo vertinimas prarastų prasmę, jei sudarius pirkimo sutartį, būtų prarandama teisė juos nustatyti.
Teismas, vertindamas visas nustatytas aplinkybes, proceso šalių paaiškinimus, pateiktus dokumentus, teismų praktiką, sprendžia, kad Agentūros sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, jo naikinti ar keisti remiantis pareiškėjos skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra teisinio pagrindo, nustatytas finansinės korekcijos dydis yra pagrįstas, proporcingas, negali būti mažinamas, sprendime aiškiai, detaliai nurodyta, kokiais veiksmais, kokias VPĮ nuostatas pareiškėja pažeidė.
Teismas nenustatė ginčijamo sprendimo panaikinimo pagrindų ir įvertinęs tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad Agentūra išnagrinėjo visas reikšmingas aplinkybes, skundžiamame sprendime padarė pagrįstas išvadas, kurios priimtos remiantis aktualiu teisiniu reguliavimu bei teismų praktika, nepadarė esminio procedūrinio pažeidimo, turėjusio užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, todėl nėra pagrindo naikinti Agentūros 2021-01-21 sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT01, taip pat sumažinti Agentūros pritaikytos finansinės korekcijos dydį.
Esant nustatytoms aplinkybėms, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p.).
Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos naudai sprendimas nepriimtas, nėra teisinio pagrindo atlyginti bylinėjimosi išlaidas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės skundą atmesti.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.