Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-03-18 · Administracinė byla Nr. AS-525-123-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-03-18
Bylos Nr.
AS-525-123-11
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Romanas Klišauskas (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Irmantas Jarukaitis
Pareiškėjas
D. L.
Atsakovas
Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Vilniaus teritoriniam skyriui, Valstybinei energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos
Trečiasis asmuo
uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus energija“
Kategorijos
  • 70.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. AS525-123/2011Procesinio sprendimo kategorija 70.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2011 m. kovo 18 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. L. skundą atsakovams Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Vilniaus teritoriniam skyriui, Valstybinei energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus energija“ dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja D. L. skundu, kurį patikslino, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama:

1) panaikinti Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) Vilniaus teritorinio skyriaus 2009 m. gruodžio 28 d. sprendimą Nr. 12-348, kuriuo atmestas pareiškėjos skundas dėl informacijos negavimo;

2) įpareigoti Inspekciją vykdyti įstatymu jos kompetencijai priskirtus veiksmus, t. y. nurodyti Inspekcijos Vilniaus teritoriniam skyriui išreikalauti, kad UAB „Vilniaus energija“ pateiktų D. L. papildomą informaciją už 2009 metų gegužės mėnesį bei už 2008 metus pagal šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių priedą Nr. 6 II dalies 5 – 9 punktus.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. gruodžio 22 d. nutartimi administracinę bylą nutraukė.

Nurodė, kad byloje ginčas kilo dėl Inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus 2009 m. gruodžio 28 d. rašto Nr. 12-348 „Dėl mokesčių už šilumos energiją taikymo daugiabučiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) Vilniuje“, kuriuo konstatuota, kad Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. spalio 12 d. rašte Nr. R2-1576 „Dėl D. L. prašymo nagrinėjimo“ pareiškėjai atsakyta išsamiai. Nustatė, kad Inspekcijos Vilniaus teritorinis skyrius 2009 m. gruodžio 8 d. gavo Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2009 m. gruodžio 3 d. raštą Nr. 4-7837 ir persiųstą D. L. prašymą dėl, pareiškėjos manymu, neteisingai apskaičiuotų mokesčių už karšto vandens temperatūros palaikymą gyvenamajam name (duomenys neskelbtini). Jame nustatyta, kad Inspekcija nurodė UAB „Vilniaus energija“ išanalizuoti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) šilumos paskirstymo skaičiavimus už 2009 metų gegužės bei kitus mėnesius. Be kita ko, juo pareiškėja informuota, kad išanalizavus gautus duomenis nustatyta, jog pagal šilumos apskaitos prietaisų parodymus per tų metų gegužės mėnesį pareiškėjos gyvenamas namas sunaudojo 35,577 MWh šiluminės energijos. Per minimą laikotarpį namo gyventojai sunaudojo 194 m³ karšto vandens. Apskaičiuojamas šilumos kiekis reikalingas karšto vandens paruošimui: sunaudoto šalto vandens kiekį, kuris prilygsta sunaudoto gyventojų karšto vandens kiekiui 194 m³, padauginus iš normatyvinio šilumos kiekio 51 KWh reikalingo karštam vandeniui paruošti, gaunasi 9,923 MWh. Iš bendro name suvartoto šilumos kiekio 35,577 MWh atimamas šilumos kiekis karšto vandens paruošimui 9,923 MWh, likusi suma 25,654 MWh, šiluma karšto vandens temperatūros palaikymui išdalijama pagal butų skaičių 25,654:72 = 0,356 ir gaunasi šilumos kiekis, tenkantis atskiram butui. Namo gyventojai visi vienodai mokėjo (vadinamą „gyvatuko mokestį“), nors karšto vandens sunaudojimas atskiruose butuose skirtingas. Analogiškai skaičiavimai šilumos paskirstymai yra atliekami ir už kitus nešildymo sezono mėnesius. Nurodė, kad jeigu daugumos namo gyventojų netenkina toks šilumos paskirstymo būdas, vadovaujantis Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (patvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003-06-30 įsakymu Nr. 4-258) 239.5 punktu, jie turi teisę parengti ir suderinus su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija taikyti metodą, atitinkantį esamus pastato šildymo ir karšto vandens sistemos ypatumus. Inspekcija padarė išvadą, kad Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rašte 2009-10-12 Nr. R2-1576 „Dėl D. L. prašymo nagrinėjimo“ atsakyta išsamiai.

Atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalį, 5 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, padarė išvadą, kad pagal ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims objektyviai sukelia atitinkamas teisines pasekmes (pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis. Teismas imasi nagrinėti tik tokį reikalavimą dėl teisės akto panaikinimo, kuriame aiškiai bei imperatyviai suformuluotos visuomeninio santykio dalyviams privalomos elgesio taisyklės, jų teisės bei pareigos. Nurodė, jog pagal ABTĮ 15 straipsnį administraciniai teismai gali spręsti bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, tačiau tik tokių teisės aktų ir veiksmų, kurie sukelia teisines pasekmes atitinkamiems asmenims. Teisinių pasekmių nebuvimas byloja, kad ginčo iš esmės nėra. Nesant ginčo, nėra ir bylos nagrinėjimo dalyko. Teismas, įvertinęs įrodymus ir remdamasis teisės aktų nuostatomis, nusprendė, kad raštas (sprendimas), plačiąja prasme, yra viešojo administravimo subjekto atliktas veiksmas, bet atlikus tokį veiksmą pareiškėjos teisių apimtis nesusiaurėjo, papildomų pareigų neatsirado. Kolegijos nuomone, dėl tokio veiksmo negali būti iškelta administracinė byla. Teisminis nagrinėjimas, nekeliant konkretaus materialinio pobūdžio reikalavimo, yra teisiškai beprasmis. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimai praktika (bylos Nr. A7-121/2004, AS6-322/2006, A556-1007/2007, A556-151/2008, A556-308/2009), pažymėjo, jog tuo atveju, kai akte aiškinama suinteresuotam subjektui, kaip vienokiu ar kitokiu atveju taikytini teisės aktai, yra teikiama informacija ir iš čia kildinami reikalavimai laikytini nepriskirtinais administracinių teismų kompetencijai. Atsižvelgė į ABTĮ 2 straipsnio 14 dalį ir padarė išvadą, skundžiamame rašte pareiškėjos atžvilgiu nėra viešojo administravimo subjekto valinio pobūdžio patvarkymų, todėl toks dokumentas negali būti ginčijamas teisme. Konstatavo, kad raštas (sprendimas) negali būti laikomas nei individualiu teisės aktu, nei administraciniu aktu ABTĮ 2 straipsnio 15 dalies ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 15 dalies prasme, nes juo nėra išreikštas sprendimas viešojo administravimo srityje dėl pareiškėjos teisių ar pareigų ir pats savaime jokių pasekmių nesukelia. Tuo tarpu panaikintas gali būti tik administracinis aktas. Pažymėjo, jog skundžiamas informacinio pobūdžio raštas, kuriame pateikta informacija dėl pareiškėjos prašymo dėl, jos nuomone, neteisingai apskaičiuotų mokesčių už karšto vandens temperatūros palaikymą gyvenamajam name (duomenys neskelbtini), tačiau jokie privalomi nurodymai ar įpareigojimai pareiškėjai nėra nustatyti. Raštas (Sprendimas) yra vienas iš viešojo administravimo procedūrų metu priimamų procedūrinio pobūdžio dokumentų, kurie pagal savo pobūdį nepriskirtini prie aktų, esančių ginčo administraciniame teisme dalyku. Nusprendė, kad pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti raštą (sprendimą), kuris pareiškėjai nesukelia jokių teisinių pasekmių, todėl byla nutrauktina ABTĮ 101 straipsnio 1 punkto pagrindu, t. y. ši byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai. Taip pat nusprendė grąžinti pareiškėjai jos sumokėtą žyminį mokestį.

II.

Pareiškėja pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 22 d. nutartį. Pateikiami tokie pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

1. Nesutinka su teismo teiginius, kad ginčijamas raštas nesukėlė jai pasekmių, nes tokiu raštu atsisakyta tenkinti jos skundą dėl to, kad UAB „Vilniaus energija“ nesuteikia jai prašomos informacijos. Tokiu būdu buvo pažeista pareiškėjos teisė gauti informaciją.

2. Teigia, jog ginčijamas sprendimas yra tiesiogiai susiję su tuo, ar atsakovas tinkamai atlieka jam įstatymu pavestas funkcijas. Remiantis ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktu, administraciniai teismai sprendžia ir bylas dėl viešojo administravimo subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino tokių argumentų ir pareiškėjos skundo dalies dėl įpareigojimo atlikti veiksmus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. birželio 19 d. nutartimi taip pat konstatavo, jog ginčas kilo viešojo administravimo srityje dėl viešojo administravimo subjekto Inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus veiksmų (sprendimo), todėl priskirtinas nagrinėti administraciniam teismui.

3. Nurodo, kad Inspekcijos 2009 m. rugsėjo 11 d. sprendime Nr. 12-274 nurodyta, kad jos prašymas tenkinamas, įpareigojant UAB „Vilniaus energija“ suteikti informaciją, nurodant tokio sprendimo apskundimo tvarką – paduoti skundą administraciniam teismui. Tuo tarpu šiuo atveju priimtas neigiamas sprendimas negali būti skundžiamas administraciniam teismui.

Žemesnės instancijos teismas

4. Pirmosios instancijos teismo nutartimi pareiškėjai užkertamas kelias išreikalauti informaciją ateityje, prašant Inspekcijos Vilniaus teritorinį skyrių vykdyti jo kompetencijai priskirtas funkcijas.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Vilniaus energija“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pateikiami tokie pagrindiniai nesutikimo su atskiruoju skundu argumentai:

1. Nurodo, kad pareiškėjos atskirajame skunde lyginami Inspekcijos raštai (skundžiamas ir 2009-09-11 Nr. 12-274) teisiniu požiūriu yra visiškai skirtingi. Nes skundžiamu raštu tik išreikšta Inspekcijos nuomonė, tuo tarpu kitu pareiškėjos nurodytu raštu nustatytas įpareigojimas UAB „Vilniaus energija“, kuris sukėlė pareiškėjai teisines pasekmes, todėl turėjo būti sudaroma galimybė jį skųsti administraciniam teismui.

2. Nesutinka su pareiškėjos teiginiu, jog jai užkertamas kelias gauti informaciją, nes skundžiamas raštas yra informacinio aiškinamojo pobūdžio.

Atsakovas Inspekcija atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime į atskirąjį skundą iš esmės sutinkama su pirmosios instancijos teismo nutartyje pateiktais argumentais ir padarytomis išvadomis.

Atsakovas Inspekcijos Vilniaus teritorinis skyrius atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad pritaria Inspekcijos atsiliepime į atskirąjį skundą pateiktai nuomonei.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėja skundu į teismą kreipėsi, keldama du reikalavimus – panaikinti Inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus 2009 m. gruodžio 28 d. sprendimą Nr. 12-348, kuriuo atmestas pareiškėjos skundas dėl informacijos negavimo, bei įpareigoti Inspekciją vykdyti įstatymu jos kompetencijai priskirtus veiksmus, t. y. nurodyti Inspekcijos Vilniaus teritoriniam skyriui išreikalauti, kad UAB „Vilniaus energija“ pateiktų D. L. papildomą informaciją už 2009 metų gegužės mėnesį bei už 2008 metus pagal šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių priedą Nr. 6 II dalies 5 – 9 punktus. Pirmosios instancijos teismas bylą nutraukė, konstatavęs, jog ginčijamas raštas yra informacinio pobūdžio, todėl nesukūrė pareiškėjai jokių teisinių pasekmių, o ginčas dėl tokio rašto panaikinimo atitinkamai nenagrinėtinas administraciniame teisme.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos skundą, bylos medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktais argumentais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis.

Papildomai pažymėtina, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (pavyzdžiui, bylos Nr. AS143-201/2011, A17-966/2006), administraciniai teismai nesprendžia ginčų dėl viešojo administravimo subjektų informacinio-aiškinamojo pobūdžio dokumentų, adresuotų atitinkamiems asmenims. Teismas turi priimti nagrinėti tik tokį reikalavimą dėl teisės akto, kuriame aiškiai bei imperatyviai suformuluotos visuomeninio santykio dalyviams privalomos elgesio taisyklės, jų teisės bei pareigos.

Nepaisant to, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (ABTĮ 5 str. 1 d.). ABTĮ 15 straipsnio 1 dalyje pateikiamas bylų, kurias sprendžia administraciniai teismai, sąrašas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos pateikti reikalavimai į tokį sąrašą nepatenka.

Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ginčijamas raštas yra informacinio-aiškinamojo pobūdžio dokumentas (siūloma atlikti veiksmus, pateikiama informacija), pats savaime nesukeliantis pareiškėjai teisinių pasekmių. Todėl aptariamas raštas nelaikytinas ABTĮ nustatyta tvarka skundžiamu administraciniu aktu (ABTĮ 2 str. 15 d., 15 str. 1 d.).

Pareiškėja nesutikdama su tokiomis išvadomis, teigia, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. birželio 19 d. nutartimi (administracinė byla Nr. AS442-282/2010) konstatavo, kad skundas dėl rašto nagrinėtinas administraciniame teisme. Pažymėtina, jog tokia nutartimi buvo nagrinėjamas pareiškėjos atskirasis skundas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuriuo atsisakyta priimti pareiškėjos skundą, nes nurodyta, jog ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui. Todėl apeliacinės instancijos teismas pasisakė dėl skundo priimtinumo būtent tuo apsektu, ar ginčas dėl Inspekcijos rašto teismingas bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui, bet iš esmės tokio rašto nevertino ir dėl juo sukeltų pasekmių pareiškėjos atžvilgiu nepasisakė. Būtent pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi vertino ginčijamo rašto įtaką pareiškėjos teisėms.

Pareiškėja taip pat nepagrįstai atsižvelgia į ankstesnio Inspekcijos rašto turinį, kadangi šios bylos nagrinėjimo dalyku nėra toks raštas, be to, šioje byloje skundžiamas ir pareiškėjos nurodytas ankstesnis raštas yra skirtingo pobūdžio pareiškėjai sukurtų teisinių pasekmių atžvilgiu. Pareiškėjos argumentai, kad jai užkertamas kelias gauti informaciją, taip pat negali būti vertinami kaip pagrįsti ir sudarantys pagrindą naikinti ginčijamą teismo nutartį, nes šiuo atveju skundžiamas Inspekcijos informacinio pobūdžio raštas, kuris negali sukelti pareiškėjos nurodomas pasekmes.

Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog skundžiamas Inspekcijos raštas nesukėlė pareiškėjai teisinių pasekmių, nenustatė privalomojo pobūdžio elgesio taisyklių, todėl jis vertintinas kaip informacinio-aiškinamojo pobūdžio raštas, dėl kurio kilęs ginčas negali būti nagrinėjamas administraciniame teisme. Pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai nutraukė bylą dėl Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus 2009 m. gruodžio 28 d. sprendimo Nr. 12-348 panaikinimo.

Tačiau byloje pareiškėja buvo pareiškusi ir antrą reikalavimą - įpareigoti Inspekciją vykdyti įstatymu jos kompetencijai priskirtus veiksmus, t. y. nurodyti Inspekcijos Vilniaus teritoriniam skyriui išreikalauti, kad UAB „Vilniaus energija“ pateiktų D. L. papildomą informaciją už 2009 metų gegužės mėnesį bei už 2008 metus pagal šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių priedą Nr. 6 II dalies 5 – 9 punktus.

Nors šis pareiškėjos skundo reikalavimas teismo 2010 08 25 nutartimi (b.l. 74-75) buvo priimtas nagrinėti, tačiau nagrinėjamoje ginčo nutartyje priimdamas procesinį sprendimą administracinę bylą nutraukti, pirmosios instancijos teismas dėl šio reikalavimo nepasisakė bei jokių motyvų nepateikė. Konstatuotina, kad ši pirmosios instancijos teismo nutarties dalis yra be motyvų, todėl naikintina ABTĮ 142 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu ir administracinė byla šioje dalyje perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria

pareiškėjos D. L. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 22 d. nutarties dalį, kuria nutraukta administracinė byla dalyje dėl Valstybinės energetikos inspekcijos įpareigojimo vykdyti įstatymu jos kompetencijai priskirtus veiksmus, t. y. nurodyti Inspekcijos Vilniaus teritoriniam skyriui išreikalauti, kad UAB „Vilniaus energija“ pateiktų D. L. papildomą informaciją už 2009 metų gegužės mėnesį bei už 2008 metus pagal šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių priedą Nr. 6 II dalies 5 – 9 punktus, panaikinti ir šią administracinės bylos dalį grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Likusioje dalyje Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius Irmantas Jarukaitis Romanas Klišauskas