- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-06-10
- Bylos Nr.
- 2K-243/2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Rimantas Baumilas (pirm.), Aldona Rakauskienė, Josifas Tomaševičius (pran.)
- Nuteistasis
- B. L.
- Nukentėjusysis
- I. S.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Rimanto Baumilo, Aldonos Rakauskienės ir pranešėjo Josifo Tomaševičiaus,
kasacine rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo B. L. ir civilinio atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) kasacinius skundus dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 5 d. nuosprendžio, kuriuo B. L. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 5 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalies 2, 7 punktais (2005 m. birželio 23 d. Nr. X-272 įstatymo redakcija) bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant B. L. atsiprašyti nukentėjusiųjų, be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Iš UAB (duomenys neskelbtini) priteista I. S. 48 237,6 Lt neturtinės žalos atlyginimo, K. Š. – 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Taip pat skundžiama Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 16 d. nutartis, kuria pakeistas Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 5 d. nuosprendis: K. Š. iš UAB (duomenys neskelbtini) priteista neturtinė žala sumažinta iki 10 000 Lt. Nukentėjusiajai I. S. priteista iš nuteistojo B. L. 600 Lt advokato paslaugoms apmokėti nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine tvarka. Kita nuosprendžio dalis liko nepakeista.
Aprašomoji dalis
nustatė:
B. L. nuteistas už tai, kad 2007 m. sausio 29 d., apie 11.45 val., Šiauliuose (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, vairuodamas autobusą „Mercedes Benz 303“, pažeidė Kelių eismo saugumo taisyklių (toliau – KET) 53, 75, 76 punktų reikalavimus, t. y. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui: artėdamas (duomenys neskelbtini) prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nelėtino greičio ir prieš perėją nesustojo, kad praleistų jo važiavimo krypties eismo juosta per pėsčiųjų perėją ėjusį pėsčiąjį, kai prieš perėją buvo sustojusi kita transporto priemonė, ir kliudė per pėsčiųjų perėją ėjusį G. S., įvyko eismo įvykis, kuriuo metu žuvo pėsčiasis G. S.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistasis B. L. prašo pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 5 d. nuosprendį – K. Š. ieškinį atmesti, o I. S. ieškinį sumažinti iki 20 000 Lt.
Kasatorius nurodo, kad tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismas padarė esminių įstatymo pažeidimų, kurie sukliudė teisingai išnagrinėti ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo.
B. L. teigimu, K. Š. ieškinys turėjo būti atmestas, nes ji, žuvusiojo duktė, yra pilnametė, sukūrusi savo šeimą, turi darbą, nėra išlaikoma. CK 6.284 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kas turi teisę į žalos atlyginimą, t. y. žuvusiojo išlaikomi asmenys: nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti nedarbingi išlaikytiniai. Nors teismo nuosprendyje ir nurodyta, kad žuvusysis teikė dukteriai K. Š. moralinę ir materialinę pagalbą, tačiau byloje nėra objektyvių įrodymų, pagrindžiančių šiuos motyvus.
Pasak kasatoriaus, žuvusiojo žmonai I. S. priteistas 48 237, 60 Lt neturtinės žalos atlyginimas turėtų būti sumažintas, nes priteistos žalos dydis yra aiškiai per didelis. Be to, I. S. nebuvo žuvusiojo išlaikytinė, po eismo įvykio jai buvo siūloma pinigų, kurių ji atsisakė, išmokėta draudimo suma – 500 eurų.
Kasaciniu skundu civilinis atsakovas (duomenys neskelbtini) prašo pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 5 d. nuosprendį – K. Š. ieškinį atmesti, o I. S. ieškinį sumažinti iki 20 000 Lt.
Pažymėtina, kad civilinio atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) kasacinis skundas visiškai identiškas nuteistojo B. L. kasaciniam skundui.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į nuteistojo B. L. ir civilinio atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) kasacinius skundus nukentėjusioji I. S. prašo kasacinius skundus atmesti ir priteisti 354 Lt advokato teisinei pagalbai apmokėti
Šalies argumentai
I. S. nesutinka su kasatorių tvirtinimu, kad jai priteistos neturtinės žalos dydis yra per didelis. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, priimdami sprendimus, tinkamai nustatė ir įvertino bylai reikšmingas aplinkybes ir priėmė teisėtus bei pagrįstus sprendimus. Iš kasacinių skundų neaišku, kokiais kriterijais vadovaudamiesi kasatoriai nusprendė, kad I. S. priteista neturtinė žala yra aiškiai per didelė. Kasacinių skundų reikalavimas sumažinti priteistos neturtinės žalos dydį iki 20 000 Lt nėra pagrįstas jokiais objektyviais įrodymais. Tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė CK 6.250 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
I. S. nurodo, kad kasatorių skundai neatitinka kasaciniam skundui keliamų reikalavimų. Kasaciniuose skunduose neišdėstyti BPK 369 straipsnyje nustatyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai.
Šalies argumentai
I. S. teigimu, kasatoriai nepagrįstai skunduose nurodo, kad pagal CK 6.284 straipsnio 1 dalį nei I. S., nei K. Š. nepatenka į asmenų, turinčių teisę į žalos atlyginimą, ratą, nes nei I. S., nei jos duktė nebuvo ir nėra išlaikomos. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje teisingai nustatė, kad neturtinė žala ieškovėms netekus vyro bei tėvo turi būti atlyginama nepriklausomai nuo to, ar žuvusysis išlaikė ieškoves. Be to, ir apeliacinės instancijos teismas pasisakė, kad teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi ir žuvusiojo pilnamečiai vaikai.
Atsiliepimu į nuteistojo B. L. ir civilinio atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) kasacinius skundus nukentėjusioji K. Š. prašo kasacinius skundus atmesti ir priteisti išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti.
Atsiliepimas
K. Š. savo atsiliepime į kasacinius skundus nurodo analogiškus motyvus, kokie nurodyti ir I. S. atsiliepime į kasacinius skundus.
Atsiliepimu į nuteistojo B. L. ir civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) kasacinius skundus Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras prašo kasacinius skundus atmesti.
Prokuroras nurodo, kad B. L. ir civilinio atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) kasaciniai skundai nepagrįsti. Kasaciniais skundais ginčijama Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 5 d. nuosprendžio dalis dėl civilinio ieškinio priteisimo, nes, kasatorių nuomone, ši nuosprendžio dalis nepagrįsta objektyviais įrodymais. Be to, kasaciniuose skunduose neteisingai nurodoma, kad ir pirmosios, ir apeliacinės instancijos teismai, nagrinėdami baudžiamąją bylą, padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie sukliudė teisingai išnagrinėti ieškinius dėl neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiosioms.
Prokuroras nesutinka su kasacinių skundų teiginiais, kad nukentėjusiosios K. Š. ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo turėjo būti atmestas, nes ji yra pilnametė, dirbanti, turinti savo šeimą žuvusiojo G. S. duktė. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo arba kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Neturtinės žalos samprata pateikta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Byloje nustatyta, kad G. S. eismo įvykio metu žuvo nuo nusikalstamų nuteistojo B. L. veiksmų. Nukentėjusioji K. Š. yra žuvusiojo G. S. duktė, todėl jai artimo žmogaus netektis sukėlė emocinį stresą, dvasinius išgyvenimus. Tai patvirtina nukentėjusiųjų K. Š. ir I. S. parodymai, medicininė pažyma. Kadangi K. Š. nusikaltimu buvo padaryta neturtinė žala, ji pagrįstai byloje pripažinta nukentėjusiąja ir pagal BPK 109 straipsnį turėjo teisę pareikšti civilinį ieškinį. CK 6.284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinio asmens mirties atveju teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, kurie mirusiojo buvo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis ir kt.). Šie asmenys taip pat turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Taigi teismas nukentėjusiajai K. Š. pagrįstai priteisė dėl tėvo netekimo patirtą neturtinę žalą.
Prokuroro teigimu, nuteistojo B. L. ir civilinio atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) kasaciniuose skunduose nepagrįstai nurodyta, kad nukentėjusiajai I. S. priteistos neturtinės žalos dydis yra aiškiai per didelis. Neturtinės žalos atlyginimo sąlygos ir skaičiavimo kriterijai yra nustatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Joje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Kadangi civilinis įstatymas nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Šiaulių miesto apylinkės teismas, priteisdamas nukentėjusiajai I. S. neturtinės žalos atlyginimą, atsižvelgė į bendruosius neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, numatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Tai įrodo, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į bylai reikšmingų aplinkybių visumą, tinkamai vadovavosi Baudžiamojo proceso kodekso bei Civilinio kodekso nuostatomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos nustatymo ir atlyginimo tvarką.
Prokuroras pažymi, kad kasaciniuose skunduose nuteistasis ir civilinis atsakovas, ginčydami nukentėjusiajai I. S. priteistą civilinį ieškinį, iš esmės atkartoja tuos pačius motyvus, kuriuos civilinis atsakovas UAB (duomenys neskelbtini) buvo pateikęs apeliaciniame skunde Šiaulių apygardos teismui. Iš apeliacinės instancijos teismo nutarties matyti, kad teismas išsamiai patikrino pirmosios instancijos teismo išvadų teisingumą ir savo nutartyje išdėstė motyvus, paaiškinančius, kodėl pirmosios instancijos išvados dėl nukentėjusiajai priteistos neturtinės žalos dydžio yra teisingos.
Nuteistojo B. L. ir civilinio atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) kasaciniai skundai atmestini.
Abiejuose kasaciniuose skunduose nurodoma, kad K. Š. negalėjo būti pripažinta civiline ieškove šioje byloje, nes ji neturi teisės į neturtinės žalos atlyginimą. Kasacinių skundų prašymas atmesti K. Š. civilinį ieškinį netenkintinas.
Pagal BPK 110 straipsnio 1 dalies nuostatą civiliniu ieškovu pripažįstamas fizinis arba juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo arba kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturinę žalą.
Ieškovė K. Š. 2007 m. liepos 19 d. kreipėsi su ieškiniu į teismą ir nurodė, kad 2007 m. sausio 29 d. eismo įvykio metu žuvo jos tėvas G. S. Dėl įvykio kaltinamas UAB (duomenys neskelbtini) vairuotojas B. L. Ieškininiame pareiškime ieškovė nurodė, kad dėl tėvo mirties ji patyrė dvasinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją ir kitus nepatogumus. Tokį pat ieškinį pateikė ir I. S., žuvusiojo žmona. Pagal BPK 110 straipsnio 1 dalį asmuo pripažįstamas civiliniu ieškovu prokuroro nutarimu arba teismo nutartimi. Šioje byloje I. S. pripažinta civiline ieškove prokurorės nutarimu, o K. Š. – teismo nutartimi. I. S. pareiškė ieškinį dėl neturtinės žalos – 48 237, 60 Lt atlyginimo, o K. Š. – 50 000 Lt. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 5 d. nuosprendžiu abu civiliniai ieškiniai visiškai patenkinti. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 16 d. nutartimi priteistas K. Š. neturtinės žalos dydis sumažintas iki 10 000 Lt.
Kasatoriai nurodo, kad teismai netinkamai taikė CK 6.284 straipsnio 1 dalies normą, priteisdami atlyginti K. Š. neturtinę žalą, nes pagal šią normą teisę į žalos atlyginimą fizinio asmens mirties atveju turi jo nepilnamečiai vaikai, sutuoktiniai, nedarbingi tėvai ir kiti nedarbingi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi. Šie asmenys taip pat turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.
Neturtinės žalos kriterijai yra nurodyti CK 6.250 straipsnio 1 dalyje. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 5 d. nuosprendžiu pripažinta, kad K. Š. santykiai su žuvusiu tėvu buvo labai artimi. Tėvas rūpinosi dukterimi ir, jai sukūrus šeimą, teikė moralinę ir turtinę paramą. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 16 d. nutartimi patvirtinta, kad K. Š. dėl tėvo žūties patyrė didelių dvasinių išgyvenimų. Šių teismų išvadų neginčija ir kasatoriai.
Teismų praktikoje susiformavo nuomonė, kad teisę į nusikaltimu dėl gyvybės atėmimo padarytos neturtinės žalos atlyginimą turi asmenys, kurie nebuvo žuvusiojo išlaikomi, tačiau atsižvelgiama į šių asmenų ir žuvusiojo tarpusavio santykių pobūdį, kuris leidžia pripažinti padarinių, nustatytų CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, atsiradimą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nukrypti nuo tokios teismų praktikos ir konstatuoja, kad K. Š. pagrįstai pripažinta teisė į neturtinės žalos atlyginimą ir nėra pagrindo keisti arba naikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų.
Pagal BPK 113 straipsnio 1 dalį civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas. Tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimas nereguliuojamas BPK normomis, taikomos atitinkamos civilinės teisės ar civilinio proceso normos. Kasatoriai prašo I. S. sumažinti priteistos neturtinės žalos dydį. Šis prašymas netenkintinas.
Neturtinės žalos dydį nurodo fizinis ar juridinis asmuo, kuriam padaryta neturtinė žala. Šios žalos dydis nustatomas pagal kriterijus, apibrėžtus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Žalos dydį įvertina teismas, priimdamas nuosprendį. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 5 d. nuosprendžio pagrįstumą dėl I. S. priteistos neturtinės žalos dydžio patikrino apeliacinės instancijos teismas ir 2008 m. sausio 16 d. nutartimi motyvuotai atmetė civilinio atsakovo apeliacinį skundą. Kasacinės instancijos teismas nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu, todėl civilinio ieškinio dydžio klausimai kasacine tvarka netikrinami.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo B. L. ir civilinio atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) kasacinius skundus atmesti.