- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-23
- Bylos Nr.
- ATP-115-360/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-24-3-01006-2011-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Savinijus Katauskas
- Kategorijos
- 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nutarties, kuriuo A. B. skundas dėl 2011 m. lapkričio 15 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininko nutarimo, kuriuo jis pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 125 straipsnį nubaustas 300 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 mėnesiams netenkintas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Patrulių būrio patrulis 2011 m. lapkričio 6 d. A. B. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, už tai, kad jis 2011 m. lapkričio 6 d. apie 01.45 val., Derceklių k., Klaipėdos r., vairuodamas automobilį BMW X5 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesustojo prie kelio ženklo „STOP“, kai jis pastatytas prieš geležinkelio pervažą.
Tokiais savo veiksmais A. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 175 punkto reikalavimus ir taip padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 125 str.
2011 m. lapkričio 15 d. nutarimu Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininkas, pripažino A. B. padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 125 str. ir paskyrė jam 300 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 mėnesiams.
Šalies argumentai
Šį nutarimą A. B. apskundė Klaipėdos miesto apylinkės teismui. Skundu apeliantas prašė pakeisti 2011 m. lapkričio 15 d. nutarimą ir netaikyti jam papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 13 d. nutartimi netenkino A. B. skundo. Pirmosios instancijos teismas nutartimi konstatavo, jog nėra pagrindo skunde nurodytais motyvais tenkinti apelianto skundo bei neskirti specialiosios teisės atėmimo, nes tai prieštarautų ATPK 1 str., 20 str. nuostatoms.
Šalies argumentai
A. B. apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nutartį pakeisti: pritaikius ATPK 30¹ str. panaikinti Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininko 2011 m. lapkričio 15 d. nutarimo dalį dėl paskirtos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo dviems mėnesiams, paliekant galioti paskirtą nuobaudą. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog jis administracinį teisės pažeidimą visiškai pripažįsta ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Teigia, jog nuobaudos – specialiosios teisės atėmimo paskyrimas skaudžiai gali paliesti jo šeimos socialinius interesus. Pasak apelianto, jis neneigia administracinės teisės taikymo teisėtumo ir esminių nuobaudos skyrimo pagrįstumo pagrindų, tačiau teigia, jog apylinkės teismo nutartyje daugiau apibrėžtos bendrosios nuobaudos skyrimo taisyklės: kad pareigūnas iš esmės laikėsi nuobaudos skyrimo taisyklių ir nuobaudą paskyrė įstatymo sankcijos ribose, kad nuobauda, susijusi su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu, paskirta vadovaujantis teisingumu ir protingumu, kad padarytas šiurkštus eismo taisyklių pažeidimas, kad tokia nuobauda turi svarbią įspėjamąją reikšmę ne tik administracinį teisės pažeidimą padariusiam asmeniui, bet ir kitiems, taip pat, kad darbas, susijęs su transporto priemonės vairavimu, nėra atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Pažymi, jog visiškai sutinka su šiais teismo argumentais, tačiau apelianto manymu, teismas nevisiškai atsižvelgė į kitas svarbias ir konkrečias aplinkybes, kurios galėjo lemti lengvesnės administracinės atsakomybės taikymą. Anot apelianto, atsižvelgus į konkrečias aplinkybes, susijusias su jo asmens socialine charakteristika, jo šeimos materialiniais interesais, mano, kad yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir neskirti nuobaudos - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo dviem mėnesiams. Apelianto teigimu, administracinį teisės pažeidimą jis padarė dėl neapdairumo, atsitiktinai, nes iki tol nuobaudų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus neturėjo, skunde pabrėžia, kad jo asmeninės nuostatos nėra susijusios su noru pažeidinėti įstatymų reikalavimus apskritai, konkrečiai - eismo saugumo taisykles. Tiek pareigūnas, skyręs nuobaudą, tiek teismas, nagrinėjęs skundą, į tai neatsižvelgė. Apelianto teigimu, jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, darbo pobūdis susijęs su kasdieniu transporto priemonės naudojimu, su tolimomis kelionėmis. Dėl darbo tenka važiuoti į Vilnių, Rygą, Kuldigą, Varšuvą. Teisės vairuoti transporto priemones netekimas iš esmės skaudžiai paliestų šeimos, kurioje yra mažas vaikas materialinius interesus, nes dėl negalėjimo vairuoti apeliantas nebegalėtų atlikti darbo pareigų ir uždirbti lėšas sau ir šeimai. Šeima yra paėmusi kreditą būstui, todėl darbo netekimas pablogintų šeimos materialinę gerovę. Skunde akcentuojama ir tai, jog byloje yra pateikta gydytojo pažyma apie vaiko ligą. Apelianto nuomone, paskirta 300 Lt dydžio bauda yra pakankamai didelė, kad būtų tinkamai įvertintas padarytas teisės pažeidimas, nes šis pažeidimas jokių pasekmių nesukėlė. Be to, nei policijos pareigūnai, nei teismas jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė, todėl mano, jog ATPK 30¹ str. taikymui teisinių kliūčių nėra.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
A. B. administracinė nuobauda paskirta už ATPK 125 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą. Ginčo dėl šio pažeidimo nėra, tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas. Apelianto teigimu, paskirta nuobauda yra per griežta. Apeliantas prašo neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs bylos medžiagą konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai netenkino A. B. skundo.
ATPK 30¹ straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas tokio pobūdžio bylas, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Apygardos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad tokių aplinkybių šioje byloje nėra. Tai, kad A. B. prisipažino dėl padaryto pažeidimo ir nuoširdžiai gailisi yra jo atsakomybę švelninanti aplinkybė (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Tačiau ši aplinkybė jau buvo įvertinta parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose. Apeliantas prašydamas neskirti – specialiosios teisės atėmimo, apeliuoja į tai, jog netekus teisės vairuoti jis negalės atlikti darbinių funkcijų, todėl pablogės jo šeimos materialinė gerovė. Pažymėtina, jog darbo pobūdis nėra išimtinė aplinkybė, leidžianti skirti mažesnę nei įstatymo numatyta nuobaudą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas tokio pobūdžio bylas, yra ne kartą pažymėjęs, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-1756/2006 ir kt.). Kitos apelianto nurodytos aplinkybės (būsto paskolos kreditas, vaiko liga) taip pat neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl administracinės nuobaudos švelninimo ir nesuteikia jokio esminio prioriteto, svarstant administracinės atsakomybės švelninimą. Be to, atkreipiamas dėmesys į tai, jog apeliantui paskirtas minimalus specialiosios teises atėmimo terminas – du mėnesiai. Tai pakankamai trumpas laiko tarpas. Taigi apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių nepakanka apeliaciniam skundui tenkinti ir taikyti ATPK 30¹ straipsnyje numatytą administracinės nuobaudos švelninimo galimybę. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-745/2008). Kaip visiškai pagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė apylinkės teismas, skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Be to, iš bylos medžiagos matyti, jog nors A. B. ir neturi galiojančių nuobaudų, tačiau už KET pažeidimus baustas ne kartą, tai neigiamai apibūdina apelianto asmenybę, rodo, kad jam taikytos poveikio priemonės nebuvo efektyvios ir jis toliau akivaizdžiai ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles.
Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo kas išdėstyta daro išvadą, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismas priimdamas 2011 m. gruodžio 13 d. nutartį A. B. administracinio teisės pažeidimo byloje tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai įvertino visas aplinkybes, bei priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl naikinti šią teismo nutartį apelianto skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
A. B. apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.